Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-165-245/2019
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00303-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. (toliau – R. V.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. vasario 4 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarimu R. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje už tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d., 20.00 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės medžioklės plotų vienete „V.“, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, būdamas medžiotoju, medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), medžiojo graižtviniu šautuvu HAENEL JEAGER 10, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu TITANIUM HD bei draudžiamu medžioklės įrankiu – naktinio matymo prietaisu ARMASIGHT, su priedu naktinio matymo prietaisui uždėti ant optikos, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9. punktą.
2. Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, paskiriant bausmę, neviršijančią sankcijos vidurkio.
2.1. Apelianto teigimu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas neatskleidė visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, nepateikė argumentuoto aplinkybių vertinimo, padarė esminių proceso teisės pažeidimų vertindamas įrodymus ir nesilaikė in dubio pro reo principo, nutarimą byloje priėmė vadovaudamasis prielaidomis, o ne neginčijamais įrodymais. Neaišku, kodėl jo veiksmai buvo pripažinti medžiojimu ir kokios aplinkybės tai patvirtino. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, byloje nesurinkta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų teigti, kad jis buvo pradėjęs medžioti tykojant ir tuo labiau, kad medžiojo naudodamas naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio.
2.2. R. V. nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodyta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad pas jį automobilyje rastas naktinio matymo prietaisas su priedu, puikiai tinka prie jo naudojamo šautuvo optinio taikiklio, šį prietaisą prie šautuvo pritvirtinti galima labai greitai, į tai, kad jokių papildomų priedų, leidžiančių tinkamai sujungti naktinio matymo įrenginį su optiniu taikikliu, nereikėjo, akivaizdu, kad jis bet kuriuo metu turėjo galimybę šį neleistiną įrankį tiek uždėti, tiek nusiimti, tai yra naudotis, todėl nekyla jokių abejonių, kad jis medžiojo naudodamasis medžioklėje draudžiamu naudotis naktinio matymo prietaisu su priedu prie optinio taikiklio, yra šališka ir nepagrįsta neginčijamais įrodymais.
2.3. Apeliantas pažymi, kad byloje davė parodymus, jog 2018 m. gruodžio 13 d. ketino medžioti tykojant. Nurodo, kad medžioklė tykojant yra vienas iš medžioklės būdų, kai medžiojamų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Medžioklės taisyklių 11.3 punktas). Skunde nurodoma, kad nei medžioklės įstatyme, nei medžioklės taisyklėse ir/ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta tvarka, kaip medžiotojas turi pasiruošti medžioklei, būdamas medžioklės bokštelyje ar kitoje vietoje medžiodamas tykojant, tačiau Medžioklės taisyklių 60 punkte nurodyta, kad ginklas užtaisomas tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti. R. V. teigimu, jei jis būtų žvėrių pradėjęs tykoti sėdėdamas automobilyje, tokiu atveju jau sėdėdamas automobilyje privalėjo pasiruošti medžioklei, t. y. privalėjo prie naktinio matymo prietaiso pritvirtinti (užsukant) naktinio matymo priedėlį, šį priedėlį uždėti ant šautuvo optinio taikiklio ir jį tinkamai užfiksuoti suveržiant fiksavimo žiedą, kuris gerai matomas prie skundo pateiktose nuotraukose. Po to, apelianto teigimu, jis privalėjo į dėtuvę sudėti šovinius, įstatyti dėtuvę į dėtuvės lizdą, šovinį įleisti į vamzdį ir įjungus saugiklį tykoti žvėries. Apelianto teigimu, jis tokių veiksmų neatliko, kadangi iš automobilio medžioti neketino, o buvo numatęs eiti į netoliese esantį bokštelį ir ten tykoti žvėries. R. V. teigimu, teismo padaryta išvada, jog rastas naktinio matymo prietaisas su priedu puikiai tinka prie jo naudojamo šautuvo optinio taikiklio, šį prietaisą prie šautuvo pritvirtinti galima labai greitai, į tai, kad jokių papildomų priedų, leidžiančių tinkamai sujungti naktinio matymo įrenginį su optiniu taikikliu, nereikėjo, akivaizdu, kad jis bet kuriuo metu turėjo galimybę šį neleistiną įrankį tiek uždėti, tiek nusiimti – tai yra juo naudotis, jokiais konkrečiais bylos duomenimis nepagrįsta. Apelianto teigimu, aukščiau paminėta išvada yra tik prielaida.
2.4. Skunde nurodoma, kad ta aplinkybė, jog apelianto automobilyje rastas naktinio matymo prietaisas su priedu tinka prie jam priklausančio šautuvo, kuris buvo rastas automobilyje, optinio taikiklio, tai, kad papildomų priedų, leidžiančių tinkamai sujungti naktinio matymo įrenginį su optiniu taikikliu, nereikia, negali būti pagrindas daryti išvadą, jog R. V. 2018 m. gruodžio 13 d. medžiojo. Šios aplinkybės nepatvirtina ir liudytojų R. S. ir E. B. duoti parodymai. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino jo parodymų, duotų paaiškinant aplinkybę apie naktinio matymo prietaiso įsigijimą.
2.5. Apeliantas pažymi, kad neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad automobilyje rastą naktinio matymo prietaisą su priedu prie šautuvo optinio taikiklio pritvirtinti galima labai greitai, nes teisme šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Teismo metu buvo tik patikrinta ar naktinio matymo prietaisas su priedu tinka uždėti ant R. V. priklausančio šautuvo optinio taikiklio, tačiau nebuvo bandoma įsitikinti per kiek laiko tai galima atlikti.
2.6. Skundu teigiama, kad teismo posėdžio metu buvo tikrinama ar ant optinio taikiklio esantys pažeidimai galėjo atsirasti nuo uždedamo naktinio matymo prietaiso priedo (adapterio). Patikrinus buvo nustatyta, jog naktinio matymo prietaiso priedo (adapterio) ir optinio taikiklio išmatavimai atitiko, tačiau 2018 m. sausio 28 d. teismo posėdyje buvo įsitikinta, kad teismui apžiūrai pateiktas vienas optinio taikiklio dangtelis yra tokių pat išmatavimų, kaip ir naktinio matymo priedas (adapteris). Apeliantas nurodo, kad optinio taikiklio dangtelis nenaudojant šautuvo medžioklėje, visada dedamas ant optinio taikiklio, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ant optinio taikiklio esantys pažeidimai atsirado būtent tvirtinant naktinio matymo prietaiso priedą (adapterį).
2.7. R. V. teigimu, atsižvelgiant į šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes, jam gali būti inkriminuojamas ne medžiojimas draudžiamais būdais, priemonėmis ar įrankiais, o buvimas medžioklės plotuose, turint draudžiamų priemonių (naktinio matymo prietaisą su priedėliu, skirtu jį naudoti ir uždėti ant optinio taikiklio), todėl jo veiksmai, pažeidus Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimus ir turėjus medžioklės plotuose draudžiamų priemonių, turi būti kvalifikuojami kaip kiti Medžioklės taisyklių pažeidimai pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau ne pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.
2.8. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutarimo dalimi dėl jam skirtos poveikio priemonės – jam priklausančio naktinio matymo prietaiso su priedu uždėti ant šautuvo optinio taikiklio konfiskavimo. R. V. nurodo, kad tokiais pat kaip iš jo paimtais naktinio matymo prietaisais prekiaujama specializuotose ginklų parduotuvėse, jų prekyba vykdoma internetu ir civilinėje apyvartoje nėra uždrausti.
3. Nesutikdama su R. V. apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja V. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodydama, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. R. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Skunde R. V. teigia, kad byloje nesurinkta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų teigti, kad jis buvo pradėjęs medžioti tykojant ir tuo labiau, kad medžiojo naudodamas naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio. Apeliantas taip pat nurodo, kad ta aplinkybė, jog jo automobilyje rastas naktinio matymo prietaisas su priedu tinka prie jam priklausančio šautuvo, kuris buvo rastas automobilyje, optinio taikiklio, tai, kad papildomų priedų, leidžiančių tinkamai sujungti naktinio matymo įrenginį su optiniu taikikliu, nereikia, negali būti pagrindas daryti išvadą, jog jis 2018 m. gruodžio 13 d. medžiojo. Šios aplinkybės nepatvirtina ir liudytojų R. S. ir E. B. duoti parodymai.
7.1. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. jis kartu su Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniuoju specialistu E. B. dalyvavo reide (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete „V.“. Reidas buvo vykdomas turint informacijos apie medžioklės metu naudojamus draudžiamus įrankius bei medžiojimą be medžioklės lapo. 20.00 val., atvykus į medžioklės plotų vienetą „V.“, (duomenys neskelbtini) apylinkėse, pamiškėje buvo pastebėtas stovintis automobilis NISSAN Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu R. V. rastas sėdintis automobilyje, kuris buvo pastatytas 50 metrų atstumu nuo lauko, kuriame auginti kukurūzai (galima specialiai paruoštas laukas šernams vilioti). Automobilis pastatytas taip, kad per vairuotojo duris aiškiai matėsi laukas, link lauko buvo iškirsta krūmų juosta, kad būtų galima matyti lauką ir jame esančius žvėris. Prie šio lauko ir pastatytas medžioklės bokštelis, į kurį, pagal R. V. paaiškinimą, jis ruošėsi atsisėsti. Vairuotojo durų langas buvo atidarytas, automobilyje rastas graižtvinis šautuvas buvo ne dėkle, padėtas ant automobilio galinės sėdynės, naktinio matymo prietaisas ir adapteris padėti ant priekinės keleivio sėdynės, šovinius su dėtuve R. V. laikė rankoje. Vėliau, pareigūnams matant, adapterį paslėpė į kelnes, atiduoti jo gera valia nesutiko, bandant paimti priešinosi, neleisdamas adapterio paimti. Taip pat asmuo pateikė medžioklės lapą Nr. 0059, kuriame buvo įrašas apie tai, kad jis 2018 m. gruodžio 13 d. medžioja medžioklės plotų vienete „V.“. Susisiekus su medžiotojų klubo „V.“ pirmininku A. P., pastarasis patvirtino, kad pagal klube nustatytą tvarką, 2018 m. gruodžio 13 d. 16.47 val. R. V. jį informavo apie tai, kad vyksta medžioti į medžioklės plotų vienetą. Patikrinus rastą graižtvinį šautuvą ant optinio taikiklio priekio matėsi aiškūs pažeidimai, atsirandantys nuo uždedamo adapterio. Pridėjus prie optinio taikiklio adapterį, pastarųjų išmatavimai atitiko, adapteris buvo pritaikytas būtent ant rasto graižtvinio šautuvo esančiam optiniam taikikliui. Kitu adapterio galu su sriegiu, jis buvo jungiamas su rastu naktinio matymo prietaiso. Ant rasto šautuvo prožektoriaus nebuvo. Analogiškas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas E. B..
7.2. ANK 290 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už medžiojimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5. punkte numatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais – šiuo atveju 58.5.9. punkte numatytu – naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.
7.3. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti vertinama byloje surinktų įrodymų visuma, iš ko seka, kad kiekvieno administracinio teisės pažeidimo byloje apklausto asmens parodymai taip pat vertinami sistemiškai, kompleksiškai, neišskiriant jų dėstomų aplinkybių vienam ar kitam procesiniam sprendimui tinkama linkme. Apeliacinio skundo argumentai, kad fakto, jog R. V. medžiojo nepatvirtina byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog analizuojamu atveju apeliantas išryškino tik jam palankius parodymus, išimdamas juos iš bendro pareigūnų parodymų konteksto, t. y. iš esmės ignoruodamas aplinkybes, kuriomis R. S. bei E. B. vis tik patvirtino neteisėtus R. V. veiksmus. Netikėti liudytojų parodymais, teisinio pagrindo nėra. Viso proceso metu jie buvo nuoseklūs ir detalūs. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 13 d. R. V. medžiojo medžioklės plotų vienete „V.“. Apie medžioklę jis informavo ir medžioklės klubo „V.“ pirmininką A. P., kuris šią aplinkybę patvirtino. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, tiek apeliaciniame skunde R. V. nurodė, kad jis nemedžiojo, nes dar buvo per anksti, teigė, kad naktinio matymo prietaisas buvo pritaikytas pažiūrėti į gyvūną ir jis turėjo prožektorių, dedamą ant šautuvo. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia R. V. pasirinkta versija yra gynybinė, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Aplinkybės, kad pas R. V. buvo rastas naktinio matymo prietaisas su priedu, leidžiančiu jį pritvirtinti prie šautuvo optinio taikiklio, pritvirtintas prie šautuvo optinio taikiklio kartu sudaro naktinio matymo taikiklį, kuris draudžiamas ne tik medžioklėje, bet ir civilinėje apyvartoje (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Medžioklės taisyklių 58.5.9. punktas), taip pat tai, kad nustatyta, jog naktinio matymo prietaisą su priedu uždėti ant šautuvo optinio taikiklio galima labai greitai ir įvertinus apelianto, kaip medžiotojo didesnę nei 5 metų patirtį, taip pat tai, jog jis naktinio matymo priedėlį bandė paslėpti, darytina pagrįsta išvada, kad R. V. žinojo, jog naktinio matymo prietaisas su priedėliu yra draudžiamas naudoti medžioklėje įrenginys ir jį slėpė sąmoningai, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad R. V. medžiojo naudodamasis draudžiamu naudotis medžioklėje naktinio matymo priedu prie optinio taikiklio. Pažymėtina ir tai, kad pagal Medžioklės taisyklių 58.8.9 punkto reikalavimus draudžiama ne tik medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, bet ir turėti juos medžioklės plotuose.
8. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nutarimo dalimi dėl jam skirtos poveikio priemonės – jam priklausančio naktinio matymo prietaiso su priedu uždėti ant šautuvo optinio taikiklio konfiskavimo. R. V. nurodo, kad tokiais pat kaip iš jo paimtais naktinio matymo prietaisais prekiaujama specializuotose ginklų parduotuvėse, jų prekyba vykdoma internetu ir civilinėje apyvartoje nėra uždrausti. Medžioklės taisyklių 58.5.9. punkte nurodyta, kad yra draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims yra priskiriami duslintuvai ir naktiniai taikikliai, o minėto įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad civilinėje apyvartoje yra draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. V. turėtas naktinio matymo prietaisas su priedu naktinio matymo prietaisui uždėti ant optikos, yra draudžiamas ne tik medžioklėje, bet ir civilinėje apyvartoje ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant R. V. priklausantį administracinio nusižengimo padarymo įrankį – naktinio matymo prietaisą su priedu uždėti ant šautuvo optikos, teisinio pagrindo nėra.
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apelianto R. V. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Dargužis