Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-491/2017

Proceso Nr. 1-01-1-17703-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos :

2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant :

prokurorei Jūratei Mociškienei,

gynėjai advokatei Dovilei Baniulei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 30 MGL (1140 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 20 MGL (760 Eur) dydžio baudos.

Į paskirtą baudą įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis sudaro 18 MGL (684 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. J. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

1. V. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 20 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio.
2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Mačerauskas prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : pagal BK 67 straipsnio 3 dalį ir 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
1. Apeliantas skunde tvirtina, kad šiuo atveju automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kadangi buvo panaudota darant nusikalstamą veiką, turi materialinę vertę, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalo būti konfiskuojama. Skunde cituoja BK 67 straipsnio 1 bei 3 dalis ir nurodo, kad teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, turi atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir sukelti nusikalstamus padarinius.
2. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio registracijos liudijime automobilio „Chrysler Stratus“ savininke nurodyta nuteistojo žmona – J. J. Atsižvelgdamas į tai, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „Chrysler Stratus“ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), prokuroras skunde nurodo, kad yra preziumuojama, jog automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams – V. J. ir J. J. Cituodamas BK 72 straipsnį, apeliantas teigia, kad tiek nuteistajam V. J., tiek jo sutuoktinei priklausantis turtas šiuo atveju privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis „Chrysler Stratus“ turi būti konfiskuotas natūra, o J. J. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo ar veikos kvalifikavimo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, šių klausimų teisėjų kolegija išsamiau nevertina. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirti nuteistajam V. J. baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio, kurį vairavo nuteistasis) konfiskavimo, ir nurodo, kad automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, todėl privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Su šiuo reikalavimu teisėjų kolegija sutinka.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
7. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas sutuoktinės J. J. vardu registruotą automobilį „Chrysler Stratus“. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio taikymo V. J., nustatė, kad automobilis „Chrysler Stratus“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet padidinto pavojaus šaltiniu, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas. Tokia išvada nėra teisinga. Kolegijos vertinimu, automobilio kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimo kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti analogiškiems nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu, neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
9. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. J. vairuota transporto priemonė – automobilis „Chrysler Stratus“, atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, priešingai nei teigiama skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik jau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. J. nusikalstamumui, transporto priemonė turi būti konfiskuojama.
10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl transporto priemonės pripažinimo padidinto pavojaus šaltiniu, dėl ko, apylinkės teismo vertinimu, jos konfiskavimas šiuo atveju negalimas. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios aprašyme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali būti konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, kad pagal LAT praktiką, šaunamasis ginklas taip pat priskiriamas padidinto pavojaus šaltiniui (pvz. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ar priemone (pvz., BK 180 straipsnio 3 dalis), yra būtinas. Todėl, aplinkybė, kad konkretus nusikaltimo padarymo įrankis (priemonė) yra padidinto pavojaus šaltinis, nelemia to, kad jis vėliau negali būti konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais.
11. Nesutikdama su apelianto prašomu skirti automobilio „Chrysler Stratus“ konfiskavimu nuteistojo V. J. gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog šis automobilis negali būti konfiskuojamas, nes priklauso nuteistojo sutuoktinei (yra asmeninė jos nuosavybė). Tokią poziciją gynėja grindė tuo, kad automobilio „Chrysler Stratus“ registracijos liudijime nėra nurodyta, kad automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. J. ir J. J. nuosavybė, kaip tai reikalaujama pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį. Tačiau, iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Chrysler Stratus“ buvo įgytas 2015 m. kovo 4 d. ir registruotas J. J. vardu (19, 20 b. l.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo santuoka buvo iširusi ar kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, nustačiusi, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso tik J. J., byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėja. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „Chrysler Stratus“ bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklausė ne tik J. J., bet ir V. J., kuris neabejotinai žinojo, kad jo sutuoktinės vardu registruotas, tačiau jiems abiems priklausantis automobilis, naudojamas kaip priemonė nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistojo V. J. sutuoktinė J. J. dėl jos vardu registruoto automobilio „Chrysler Stratus“ konfiskavimo galimybės nebuvo apklausta, tačiau iš įtariamojo V. J. apklausos protokolo (31-32 b. l.) matyti, kad  automobilį „Chrysler Stratus“ naudoja tik jis, minėtas automobilis yra tik registruotas jo sutuoktinės vardu, o sutuoktinė net neturi teisės vairuoti transporto priemones. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį. Todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis (šiuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas skirti V. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas, skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir nusikaltimo padarymo priemonė – nuteistojo V. J. sutuoktinės J. J. vardu registruotas automobilis „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas. Ši pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio 2 , 4 dalies taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). 
13. Teisėjų kolegija šioje byloje nustatė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai V. J. paskaičiavo paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos baudos dydžius, 1 MGL prilygindamas 38 Eur. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi 1 MGL pinigine išraiška, kuri, nors ir nežymiai, tačiau yra didesnė, nei turi būti taikoma tokiu atveju, todėl nuteistajam V. J. teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pinigine išraiška yra griežtesnė. Šioje dalyje teismo nuosprendžio neskundė nei prokuroras, nei pats nuteistasis. Tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo padėtis negali būti tik pabloginta labiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą apeliacinės instancijos teismas ištaiso savo iniciatyva. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nuosprendis keičiamas V. J. paskirtą bei vienu trečdaliu sumažintą baudą perskaičiuojant pagal minėtą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl netinkamo MGL prilyginimo 38 Eur dydžiui taip pat keičiamas nuosprendis dalyje dėl likusios neatliktos bausmės dalies nustatymo, įskaičius į paskirtą bausmę vieną laikino sulaikymo dieną (BK 66 straipsnio 2 dalis).
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius 2017 m. birželio 21 d., nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme, pateikė byloje prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš nuteistojo V. J. 75,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl jam paskirto gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti :

Nustatyti, kad V. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, yra paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

Nustatyti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. J. yra paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753, 20 Eur) dydžio bauda;

Į paskirtą bausmę įskaičius V. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., nustatyti, kad likusi neatlikta jo bausmės dalis yra 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, konfiskuoti V. J. sutuoktinės J. J. vardu registruotą automobilį „Chrysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas              Valdas Meidus

Teisėjai               Jolanta Raščiuvienė

              Danutė Švitinienė