Administracinė byla Nr. eA-872-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02212-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ skundus atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“, asociacija „EEPA“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utilsa“ ir UAB „Atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. SP13-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ar jo dalį.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir KRAAD) Sprendimu nusprendė patvirtinti KRAAD Kauno agentūros 2017 m. liepos 24 d. Patikrinimo aktą Nr. KP-325 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir šiuo sprendimu galutinai pripažino negaliojančiais pareiškėjo UAB „Utilsa“ išduotus dokumentus, įrodančius elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą už 2015 metus.
3. Regionų apygardos administraciniam teismui konstatavus, kad UAB „Utilsa“ ir UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundai administracinėje byloje Nr. eI-1224-406/2018 ir administracinėje byloje Nr. eI-1182-428/2018 paduoti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl tų pačių atsakovų, to paties akto (akto dalies) panaikinimo, todėl siekiant, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinės bylos Nr. eI-1224-406/2018 ir Nr. eI-1182-428/2018 būtų išsamiau ir operatyviau išnagrinėtos, jos 2018 m. vasario 6 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą.
4. Pareiškėjas UAB „Atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. spalio 19 d. patikslintame skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos RAAD Spendimo dalį, kuria (galutinai) pripažinta negaliojančia UAB „Utilsa“ išduota pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 (toliau – ir Pažyma) UAB „Atliekų tvarkymo centras“, minėtą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas neatitinka reikalavimų, kuriuos įstatymas kelia individualiam administraciniam aktui, nes šiuo atveju iš Sprendimo nėra aiškus nei faktinis, nei teisinis pagrindas, taip pat neaiškūs Sprendimo priėmimo motyvai (jų nėra). Sprendimo aprašomojoje dalyje išvardijamos atliekos, likusios po 88,065 t atliekų panaudojimo R12 būdu, ir nurodoma, kad „<...> Viso perduota atliekų tvarkytojams 41,244 t. Įmonė nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų aukščiau išvardintoms atliekoms“. Iš tokio aprašymo neaišku, UAB „Utilsa“ apskritai neturi dokumentų, patvirtinančių šių kitiems juridiniams asmenims perdirbimui perduotų atliekų perdirbimą, ar vis dėlto šiuos dokumentus turi, tačiau jie išrašyti ne 2015 metais, ir t. t. Taip pat ir dėl Sprendimo antroje dalyje nurodoma, kad „<...> be to išrašė Dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015“. Iš tokios formuluotės neaišku, šis kiekis apskirtai nebuvo panaudotas (perdirbtas), ar tik nepanaudotas (neperdirbtas) 2015 metais. Jeigu tai pastarasis variantas, tuomet nebuvo aišku, kodėl Sprendime teigiama, kad šis kiekis 2015 m. buvo apdorotas R12 būdu, t. y. panaudotas, bei teigiama, kad jis 2015 m. faktiškai nebuvo panaudotas. Jokių argumentų (motyvų) pagrindžiančių vienokį ar kitokį traktavimą nei Sprendime, nei Patikinimo akte nebuvo. Sprendime nenurodyta, kokio konkretaus teisės akto ir kokia konkrečia šio akto nuostata buvo vadovaujamasi priimant Sprendimą. Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
4.2. Dėl dokumentų, išrašytų už 88,065 t kiekio sutvarkymą Sprendime konstatuota, kad UAB „Utilsa“ išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui atliekų, kurios faktiškai nebuvo panaudotos (perdirbtos) 2015 m. Į šį kiekį įeina 11,014 t atliekų, kurias UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perdavė UAB „Utilsa“. Patikrinimo akte, pripažįstant negaliojančiais UAB „Utilsa“ išduotas pažymas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 20.1 ir 20.7 punktais, tačiau UAB „Utilsa“ šių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Šiuo atveju UAB „Atliekų tvarkymo centras“ 2015 m. gruodžio 7 d., 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. UAB „Utilsa“ perdavė atitinkamai 3 250 kg, 4 850 kg ir 2 914 kg (viso 11,014 t) dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*) atliekas. 2015 m. gruodžio antroje pusėje UAB „Utilsa“ tinkamai panaudojo (atliko pradinį apdorojimą, atliekų naudojimo veiklos kodas R12) visas iš UAB „Atliekų tvarkymo centras“ gautas dienos šviesos lempų atliekas. Dokumentą, patvirtinantį šių atliekų sutvarkymą, t. y. Pažymą, UAB „Utilsa“ išrašė 2016 m. sausio 28 d.. Taigi, dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, Pažyma, išrašyta už tą atliekų kiekį, kuris šio dokumento išrašymo metu jau buvo sutvarkytas. Todėl išrašant Pažymą Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktas nebuvo pažeistas. Tai, jog 11,014 tonos dienos šviesos lempų, kurias UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perdavė UAB „Utilsa“ buvo sutvarkytos 2015 m. pripažįstama ir Patikrinimo akte. Taigi, 11,014 t dienos šviesos lempos, kurias UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perdavė UAB „Utilsa“, buvo sutvarkytos (panaudotos) dar 2015 m., todėl išrašydama Pažymą už 2015 m. UAB „Utilsa“ Aprašo 20.1 punkto nepažeidė. Nors Sprendime tiesiogiai nenurodoma, tačiau pagal KRAAD, Pažyma negalėjo būti išrašyta už 2015 m., nes UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perduotos UAB „Utilsa“ atliekos, jų dalys, likusios po panaudojimo R12 būdu, 2015 m. nebuvo perdirbtos. Tačiau tokia KRAAD pozicija buvo aiškiai nepagrįsta: 1) pagal Aprašo 20.1 punktą dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, gali būti išrašomas tada, kai per kalendorinius metus atliekos yra perdirbtos arba kitaip panaudotos. Šiuo atveju, 11,014 t dienos šviesos lempos, kurias UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perdavė UAB „Utilsa“, tinkamai panaudotos sutvarkant (apdorojant) R12 būdu dar 2015 m. Po dienos šviesos lempų panaudojimo R12 būdu nebeliko elektros ir elektroninės įrangos atliekų (dienos šviesos lempų, atliekos kodas 20 01 21*) ir susidarė kitos atliekos, šiuo atveju stiklas (atliekos kodas 19 12 05), kuris buvo perduotas perdirbimui UAB „Antraža“ Todėl pagal Aprašo 20.1 punktą Pažyma galėjo būti išrašoma; 2) Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo esminę reikšmę turi tai, kad dokumento sudarymo (išrašymo) dieną atliekos jau būtų sutvarkytos ir būtent tai apsprendžia dokumento teisėtumą (neteisėtumą). Šiuo atveju, 11,014 t dienos šviesos lempas, kurias perdavė UAB „Atliekų tvarkymo centras“, UAB „Utilsa“ tinkamai panaudojo, atliekant atliekų naudojimo veiklą kodu R12, dar 2015 m. Pažymos išrašymo dieną (2016 m. sausio 28 d.) UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perduotos 11,014 t dienos šviesos lempos buvo ne tik panaudotos R12 būdu, bet ir po jų panaudojimo likusios stiklo atliekos buvo perdirbtos. Pažyma išrašyta tam kiekiui, kuris Pažymos išrašymo dieną buvo sutvarkytas. Taigi nebuvo jokio pagrindo teigti, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktas, atitinkamai Aprašo 20.1 punktas, buvo pažeisti. Šiuo atveju Pažyma išduota dienos šviesos lempų atliekų kiekiui, kurį dokumentų išrašymo metu UAB „Utilsa“ buvo panaudojusi. Be to, išduotas rašytinis UAB „Antraža“ paliudijimas apie panaudojimo metu susidariusių stiklo atliekų perdirbimą pagaminant produktą. Todėl išduodama Pažymą UAB „Utilsa“ nepažeidė Aprašo 20.7 punkto.
4.3. Sprendimo teiginys, kad UAB „Utilsa“ išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui atliekų, kurios faktiškai nebuvo panaudotos (perdirbtos) 2015 m., bent jau tiek, kiek jis susijęs su 11,014 t atliekų, kurias UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perdavė UAB „Utilsa“, sutvarkymu, buvo visiškai nepagrįstas. Dėl dokumentų, patvirtinančių atliekų už 41,244 t panaudojimą (perdirbimą) nepateikimo, pareiškėjas nurodė, kad visi teisiniai argumentai ir įrodymai, nurodyti šiame skunde dėl dokumentų, išrašytų už 88,065 t kiekio sutvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo, kurie rodo Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, taikytini ir Sprendimo daliai, kurioje konstatuota, kad UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų 41,244 t atliekų kiekiui, todėl ir ši Sprendimo dalis neteisėta ir nepagrįsta.
4.4. Dėl pačių dokumentų pateikimo KRAAD atskirai pažymėta, kad rašte, kuriuo KRAAD reikalavo UAB „Utilsa“ pateikti dokumentus, nebuvo konkrečiai įvardinta (prašoma), kokius konkrečius dokumentus reikia pateikti, todėl tikėtina UAB „Utilsa“ atstovai nesuprato, kokių konkrečių dokumentų iš jų reikalaujama. Sužinojęs apie Sprendimą, UAB „Atliekų tvarkymo centras“ kartu su 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. AP-170823-1 pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius UAB „Utilsa“ perduotų atliekų panaudojimą tiek R12 būdu, tiek po šio panaudojimo likusių stiklo atliekų perdirbimą. Taigi, prieš priimdamas Sprendimą KRAAD visa šia informacija disponavo.
5. Pareiškėjas UAB „Utilsa“ 2018 m. gegužės 22 d. patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėjas sutvarkė visas atliekas, už kurias buvo išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Kadangi UAB „Utilsa“ nuo 2013 m. lapkričio 28 d. įrašytas į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (pagrindas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. AV-275), todėl turėjo teisę išrašyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. UAB „Utilsa“ teisėtai ir pagrįstai išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
5.2. Atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pareiškėjas išrašė tik už tą dujošvyčių lempų atliekų kiekį, kuris atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo metu buvo sutvarkytas. Pareiškėjas UAB „Utilsa“ kartu su skundu į bylą pateikė KRAAD teiktas atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitas už 2013–2015 metus, kurios patvirtino, kad visos atliekos, už kurias buvo išrašyti jų sutvarkymą įrodantys dokumentai, buvo sutvarkytos. Per 2013–2015 metų laikotarpį, pareiškėjas UAB „Utilsa“ sutvarkė 155,579 t atliekų, tuo tarpu per tą patį laikotarpį išrašė dokumentų, patvirtinančių 102,165 t atliekų sutvarkymą. UAB „Utilsa“ neišrašė atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų už didesnį kiekį atliekų nei jų faktiškai buvo sutvarkyta.
5.3. Skundžiamas KRAAD Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, kadangi šis administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). KRAAD Sprendime nurodytas dokumentų panaikinimo motyvas, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais, neatitinka objektyvių duomenų (faktų). Pareiškėjas per 2015 metus sutvarkė 88,065 t atliekų R12 atliekų tvarkymo būdu (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų). Tai patvirtino pareiškėjo UAB „Utilsa“ pateikta ir KRAAD patvirtina Atliekų tvarkymo už 2015 metus apskaitos ataskaita. UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkius 88,065 t atliekų, t. y. jas panaudojus R12 būdu, pareiškėjas turėjo teisę ir pagrįstai išrašė dokumentus, įrodančius 88,065 t atliekų sutvarkymą. Taigi, KRAAD Sprendime nurodžius, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ išrašė dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 m., negalėjo būti laikomas priimtu remiantis objektyviais duomenimis ir faktais.
5.4. KRAAD skundžiamu Sprendimu nepagrįstai panaikino visus pareiškėjo už 2015 metus išrašytus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas per 2015 kalendorinius metus apdorojo liuminiscensines lempas R12 būdu 88,065 t, po apdorojimo susidariusias atliekas perdavė atliekų tvarkytojams, viso perduota atliekų tvarkytojams 41,244 t atliekų. KRAAD nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šių atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų. Tačiau, jokiame teisės akte nėra nurodyta (tokio teisės akto nenurodo ir KRAAD), kad pareiškėjas Atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkęs atliekas – lempas, kuriose yra gyvsidarbio – prieš išrašydamas atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, privalo gauti ir atliekų tvarkytojo, kuriam buvo perduotos po lempų sutvarkymo susidarę atliekos, patvirtinimus apie šių atliekų panaudojimą (perdirbimą). Be to, byloje esant įrodymams, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ per 2015 metus sutvarkė (panaudojo) 88,065 t lempų, kuriose yra gyvsidabrio, atliekų, ir tais pačiais 2015 metais 41,244 toną atliekų, gautų po lempų panaudojimo, perdavė kitiems atliekų tvarkytojams, KRAAD nepagrįstai priėmė Sprendimą naikinti visus, t. y. 88,065 t atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. KRAAD, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė proporcingumo principo, kadangi Sprendimu panaikino visus pareiškėjo UAB „Utilsa“ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, išrašytus už 2015 metus. KRAAD panaikinus pareiškėjo išrašytų dokumentų už didesnį kiekį nei objektyviai buvo galima, buvo esmingai pažeistas proporcingumo principas.
5.5. Siekiant teisingai išspręsti šią administracinę bylą, buvo būtina kreiptis dėl norminės bylos pradėjimo, t. y. su prašymu patikrinti, ar šioje administracinėje byloje taikytino norminio administracinio akto dalys, t. y. Aprašo 20.1. punktas ir 38 punktas (redakcija galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) bei minėto aprašo 25.1 punktas ir 53 punktas (aktuali redakcija) atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies nuostatas.
6. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. KP-325 ir skundžiamame 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. SP13-4 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais pareiškėjo išrašytus dokumentus už 2015 m., kadangi UAB „Utilsa“ nepažeidė nei vieno iš Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalyje nurodytų punktų, kuriuose nurodyti tokių dokumentų panaikinimo pagrindai. Nurodė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje nustatyti reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Vadovaujantis Aprašo (galiojanti redakcija nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) 20.1. papunkčiu, dokumentai gali būti išrašomi Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktam elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiui, kuris panaudotas (perdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba valstybėse narėse per kalendorinius metus. Atsakovas nurodė, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai (38 punktas). Atsakovas paaiškino, kad šiose paminėtose nuostatose reglamentuojama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarka, pagrindai, inter alia, apibrėžiama kokioms atliekoms ir kokiam atliekų kiekiui gali būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Atkreipė dėmesį, kad Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 papunktis apibrėžia, kad gaminių atliekų, išskyrus alyvos atliekų, naudojimas – veikla, apimanti po gaminių atliekų pradinio apdorojimo gautų atliekų perdirbimą (R3, R4, R5 atliekų naudojimo veiklos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelę) ir (ar) jų naudojimą energijai gauti (R1 atliekų naudojimo veikla pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelę); 2.3 papunktis apibrėžia, jog gaminių atliekų, išskyrus alyvos atliekų, pradinis apdorojimas – veikla, apimanti R12 ir S5 atliekų naudojimo veiklas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, 4 priedo 2 ir 3 lenteles. Atsakovas paaiškino, jog 2017 m. liepos 24 d. atlikus UAB „Utilsa“ patikrinimą, patikrinimo tikslas ir rūšis – planinis dėl atliekų tvarkytojams, turintiems teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus nustatytų reikalavimų vykdymo už 2015 ir 2016 m., surašytas 2017 m. liepos 24 d. Patikrinimo aktas Nr. KP-325. Teigė, kad Patikrinimo akte išdėstyti argumentai yra sudėtinė Aplinkos ministerijos sprendimo motyvų dalis. (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2012, 364-377 p.). Pripažino aplinkybę, jog pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 28 d. yra turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąraše, todėl turi teisę išrašyti elektros ir elektroninės įrangos 5B atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. rinko iš ne komunalinio srauto (UAB „Akvazoo“, UAB „Aurika“, UAB „Antraža“ ir kt.) susidarančias dienos šviesos lempas, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*). 2015 m. iš viso pareiškėjas iš ne komunalinio srauto surinko 79,756 t dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*), atliko jų pradinį apdorojimą R12 būdu – 88,065 t (tame tarpe ir 9,355 t likutį iš 2014 m.), perdavė kitiems atliekų tvarkytojams atliekų tvarkymo metu susidariusių 41,244 t įvairių atliekų (stiklą (atliekos kodas 19 12 05) – 39 t, fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*) – 0,234 t, geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01) – 0,501 t, spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03) – 1,5 t. Po pradinio apdorojimo R12 būdu pareiškėjas susidariusias aukščiau išvardintas atliekas perdavė atliekų tvarkytojams: 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05) – UAB „Antraža“; 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03) – UAB „Metalo laužas“ (0,86 t), UAB „Ekodarbai“ (0,65 t); 0,234 t fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*) – UAB „Toksika“ Alytaus filialui; 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01) – UAB „Metalo laužas“ (0,2 t) ir UAB „Ekodarbai“ (0,3 t). Pareiškėjas iš aukščiau išvardintų įmonių nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) (atliekų tvarkymo būdais R3, R4, R5) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po dienos šviesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*) pradinio apdorojimo R12 būdu už 2015 m.: 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05); 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03); 0,234 t fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*); 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01), iš viso 41,244 t atliekų po pradinio EEĮ apdorojimo. UAB „Utilsa“ neturėjo dokumentų, patvirtinančiu atliekų, gautų po EEI (dienos šviesos lempų) atliekų pradinio apdorojimo, panaudojimą ir perdirbimą 2015 m. laikotarpiu, todėl neturėjo teisės išrašyti dokumentus už 2015 m. UAB „Utilsa“ neteisėtus veiksmus dėl dokumentų išrašymo už 2015 m. laikotarpį įrodė UAB „Antraža“ pateikti patvirtinimai, kad atliekos buvo priimtos ir panaudotos (perdirbtos) tik 2016 m. (UAB 2016 m. sausio 14 d. „Antraža“ raštas Nr. 20 „Dėl patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad „2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ priėmė 1 lentelėje nurodytas atliekas (stiklas (atliekos kodas 19 12 05) 11,2 t)“ ir 2016 m. sausio 22 d. UAB „Antraža“ raštas Nr. 20 „Dėl patvirtinimo“, kuriame taip pat pažymima, kad „2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ priėmėme 1 lentelėje nurodytas atliekas (stiklas (atliekos kodas 19 12 05) 72,165 t).
9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pastabose „Dėl 2017 m. liepos 24 d. Patikrinimo akto Nr. KP-325“ 3 skyriuje „Dėl patikrinimo akto turinio" (5 psl.) 2 ir 5 punktuose pats nurodė, kad „UAB „Utilsa“ 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 15/01/04 informavo apie 2016 m. sausio 8 d. UAB „Utilsa“ planuojamą po dienos šviesos lempų atliekų pradinio apdorojimo per 2015 metus susidariusių stiklo atliekų perdavimą UAB „Antraža“. UAB „Antraža“ 2016 m. sausio 22 d. raštu patvirtino, kad visas per 2015 metus ir 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 15 d. iš UAB „Utilsa“ gautas stiklo atliekas panaudojo (perdirbo) ir iš gautų atliekų vadovaujantis tarptautinių ir nacionalinių standartų reikalavimais, technologinio proceso metu buvo pagamintas produktas“. Taigi, UAB „Utilsa“ tik dar kartą patvirtino, kad atliekos buvo perduotos ir sutvarkytos tik 2016 m., o tai reiškė, kad dokumentai galėjo būti išrašomi už 2016 (kalendorinius) metus. Todėl, vadovaujantis Aprašo 38 punktu, darė išvadą, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SP13-4 ir jo sudedamojoje dalyje 2017 m. liepos 24 d. Patikrinimo akte Nr. KP-325, pagrįstai ir teisėtai buvo nurodyta, kad UAB „Utilsa“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnyje ir Aprašo 20 punkte nurodytus reikalavimus, ir laikoma, kad neteisėtai išrašė 2016 m. sausio 28–29 d. dokumentus už 2015 metus (patvirtinimą, kad 2015 m. buvo panaudotos (perdirbtos) atliekos), nes atliekos, gautos po dienos šviesos lempų pradinio apdorojimo buvo panaudotos (perdirbtos) ne 2015 m., o 2016 m. sausio mėnesį, taigi ir dokumentai galėjo būti išrašomi už 2016 m.
10. Atsakovas, atsižvelgdamas į VAĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Sprendimo turinį, teigė, kad KRAAD 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SP13-4, priešingai nei nurodė pareiškėjai, iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, buvo teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nebuvo jokio juridinio pagrindo.
11. Dėl pareiškėjo prašymo, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminės bylos pradėjimo atsakovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog Aprašo (redakcija galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) 20.1 punktas, 38 punktas, taip pat Aprašo (šiuo metu galiojanti redakcija), 25.1 punktas, 53 punktas prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 3525 straipsnio 2 daliai. Manė, jog kreipimasis netikslingas, nes kvestionuojamuose Aprašo punktuose buvo nustatyta tvarka bei detalizuojama kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas gali būti išrašytas ir jais nebuvo sukuriamos papildomos ir neproporcingos pareigos atliekų tvarkytojams.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „EEPA“ atsiliepime į skundus sutiko su pareiškėjų argumentais ir prašė skundus tenkinti.
13. Asociacijos „EEPA“ nuomone, UAB „Utilsa“ tinkamai sutvarkė visas atliekas, už kurias buvo išrašyti jų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Nurodė, kad atsakovo sprendimas ir jo pagrindu buvęs Patikrinimo aktas neatitiko objektyvių duomenų, prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, todėl buvo neteisėtas. Be to, nurodė, kad sprendimas priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, nes atsakovas, turėdamas pareigą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę atlikti iki 2015 m. rugsėjo 1 d., tai padarė tik 2017 metais, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių, teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.
II.
14. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
15. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo įstatymas Nr. VIII-787, Aprašas, Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir AAVKĮ).
16. Teismas nustatė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis subjektas, 2017 m. liepos 24 d. atliko UAB „Utilsa“ planinį patikrinimą, patikrinimo tikslas ir rūšis – planinis dėl atliekų tvarkytojams, turintiems teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus nustatytų reikalavimų vykdymo už 2015 ir 2016 metus ir jo pagrindu surašė skundžiamą 2017 m. liepos 24 d. Patikrinimo aktą Nr. KP-325. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. rinko iš ne komunalinio srauto (UAB „Akvazoo“, UAB „Aurika“, UAB „Antraža“ ir kt.) susidarančias dienos šviesos (liuminescencines) lempas, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*). 2015 m. iš viso pareiškėjas iš ne komunalinio srauto surinko 79,756 t dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*), atliko jų pradinį apdorojimą R12 būdu – 88,065 t (tame tarpe ir 9,355 t likutį iš 2014 m.), ir perdavė kitiems atliekų tvarkytojams atliekų tvarkymo metu susidariusių 41,244 t įvairių atliekų: 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05) – UAB „Antraža“; 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03) – UAB „Metalo laužas“ (0,86 t), UAB „Ekodarbai“ (0,65 t); 0,234 t fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*) – UAB „Toksika“ Alytaus filialui; 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01) – UAB „Metalo laužas“ (0,2 t) ir UAB „Ekodarbai“ (0,3 t). Įmonė iš aukščiau išvardintų įmonių nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) (atliekų tvarkymo būdais R3, R4, R5) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po dienos šviesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*) pradinio apdorojimo R12 būdu už 2015 m. 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05); 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03); 0,234 t fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*); 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01), iš viso 41,244 t atliekų po pradinio elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) apdorojimo. Patikrinimo metu nustačius, kad UAB „Utilsa“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių atliekų, gautų po EEĮ (dienos šviesos lempų) atliekų pradinio apdorojimo, panaudojimą ir perdirbimą 2015 m. laikotarpiu, neinformavo departamento, buvo pripažinta, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir Aprašo 20.1 bei 20.7 punktų reikalavimus.
17. Aplinkos ministerijos KRAAD Kauno agentūros vedėja 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo aktą patvirtino, pripažindama UAB „Utilsa“ pažymą Nr. 1588KA0001-8387-3821 – dėl 20 t, išduotą asociacijai „EEPA“; pažymą Nr. 1588KA0001-8387-5137 – dėl 11,014 t, išduotą UAB „Atliekų tvarkymo centras“; pažymą Nr. 1588KA0001-8387-8387 – dėl 77,051 t, išduotą pačiai UAB „Utilsa“; pažymą Nr. 1588KA0001-8387-4190 – dėl 3,654 t, išduotą VŠĮ „Ekošviesa“ ir pažymą Nr. 1588KA0001-8387-4190 – dėl 53,397 t, išduotą taip pat VŠĮ „Ekošviesa“ negaliojančiomis. Iš skundžiamo Sprendimo ir Patikrinimo akto, kaip sudėtinės šio sprendimo dalies, turinio spręstina, kad pareiškėjo UAB „Utilsa“ už 2015 m. laikotarpį išrašyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai iš esmės panaikinti dėl to, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po lempų apdorojimo ir 2015 metais išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais atsakovo argumentais, teigė, kad atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašė tik už sutvarkytą dujošvyčių lempų atliekų kiekį, be to, šių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo metu, jos buvo sutvarkytos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB „Utilsa” pateikta ir KRAAD patvirtinta atliekų tvarkymo už 2015 metus apskaitos ataskaita pagrindė tai, kad pareiškėjas per 2015 metus sutvarkė 88,065 t atliekų R12 atliekų tvarkymo būdu (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų). Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.
19. Teismas pabrėžė, jog ginčo, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. AV-275 pagrindu buvo turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąraše (toliau – ir Tvarkytojų sąrašas) (nuo 2013 m. lapkričio 28 d.), todėl turėjo teisę išrašyti elektros ir elektroninės įrangos 5B atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, byloje nebuvo. Byloje taip pat nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad UAB „Utilsa“ buvo atliekų – netinkamų naudojimui gyvsidabrio lempų – tvarkytojas, kad šiai įmonei 2013 m. gegužės 9 d. buvo išduota pavojingų atliekų licencija Nr. 000759, suteikianti teisę rinkti, laikyti ir naudoti pavojingas atliekas.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjai įsitikinę, kad UAB „Utilsa“ 2015 metais sutvarkė 88,065 tonų atliekų, t. y. jas panaudojo R12 būdu, taigi turėjo teisę ir pagrįstai išrašė dokumentus, įrodančius 88,065 tonų atliekų sutvarkymą. Pareiškėjo atliekų tvarkymo būdas yra R12 – tai atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1–R11 veiklų.
21. Teismas pažymėjo tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 7 punktą Direktyvos 2006/12/EB IIB priede apibrėžtos naudojimo operacijos R12 ir R13, vieną iš kurių ir atliko pareiškėjas UAB „Utilsa“, yra laikomos tarpiniu naudojimu.
22. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodytų teisės aktų sisteminė analizė paneigė pareiškėjo teiginius dėl galutinio atliekų sutvarkymo ir suponavo išvadą, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“, kaip atliekų darytojas, 2015 metais iš ne komunalinio srauto surinkęs 7,756 t liuminescencinių dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*), priešingai nei nurodė pareiškėjai, neatliko galutinio jų panaudojimo, bet tik vykdė Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 55 punkte apibrėžtą pradinį (88,065 t) apdorojimą (veikla, apimanti R12 ir S atliekų naudojimo veiklas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 ir 3 lenteles), po pradinio apdorojimo iš dienos šviesos lempų susidariusias gautas sudedamąsias medžiagas – stiklą, fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų, geležies ir plieno atliekas bei spalvotuosius metalus, viso 41,244 t perduodama kitiems atliekų tvarkytojams galutiniam šių atliekų panaudojimui (perdirbimui, R3, R4, R5, atliekų naudojimo veiklos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelę) ir tai padarydama 2016 metais. Tai reiškė, kad 2015 metais dokumento išrašymo dienai atliekoms buvo atliktas tik pradinis jų apdorojimas, bet jos, kaip teisingai nurodo atsakovas, nebuvo galutinai sutvarkytos, todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Aprašo 20.1 papunkčiu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po lempų apdorojimo ir 2015 metais išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais, taigi gaminių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai galėjo būti išrašomi ne už 2015 metus, bet tik už 2016 (kalendorinius) metus. Teismas pažymėjo, jog UAB „Utilsa“ neteisėtus veiksmus dėl dokumentų išrašymo už 2015 m. laikotarpį įrodė UAB „Antraža“ pateikti patvirtinimai, kad atliekos buvo priimtos ir panaudotos (perdirbtos) tik 2016 m. (UAB 2016 m. sausio 14 d. „Antraža“ raštas Nr. 20 „Dėl patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad „2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ priėmė 1 lentelėje nurodytas atliekas (stiklas (atliekos kodas 19 12 05) 11,2 t)“ ir 2016 m. sausio 22 d. UAB „Antraža“ raštas Nr. 20 „Dėl patvirtinimo“, kuriame taip pat pažymėta, kad „2016 m. sausio 8 d. iš UAB „Utilsa“ priėmėme 1 lentelėje nurodytas atliekas (stiklas (atliekos kodas 19 12 05) 72,165 t).
23. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pritarė trečiojo suinteresuoto asmens „EEPA“ atstovo nuomonei, kad sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Manė, jog pagal teisinį reguliavimą atsakovas 2015 m. įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2015 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus. Konkrečiu atveju 2015 m. pareiškėjo įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2017 m. liepos 24 d, o įrodantys dokumentai panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu. Dėl atsakovo kaltės UAB „Utilsa“ išduoti 2015 m. įrodantys dokumentai Sprendimu panaikinti praėjus daugiau nei 2 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje atsakovui nustatytas pareigas, tačiau sukeliant organizacijai žalą, kuri atsakovui atlikus savo pareigas tinkamai ir laiku nebūtų padaryta, ir šiuo aspektu sprendimas yra grubiai pažeidžiantis teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens „EEPA“ atstovo nurodyti argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais, nepagrįsti, nes yra formalaus pobūdžio.
24. Teismo vertinimu, Aprašo 37 punkto nuostata, kuria apibrėžta, kad Aplinkos apsaugos departamentas kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrina dokumentus išrašančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus), eksportuotojus ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojus, kaip laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų, nėra imperatyvi. Tik tai, kad atsakovas patikrinimą už 2015 metus atliko 2017 m., sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimdamas 2017 m. rugsėjo 22 d., negalėjo būti pripažįstama grubiu ir esminiu procedūriniu pažeidimu, darančiu tiesioginę įtaką objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui.
25. Pareiškėjas taip pat teigė, kad KRAAD 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SP13-4 pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei sprendimo ir jo sudedamosios dalies – patikrinimo akto, kuriame išsamiau išdėstyti padarytas išvadas pagrindžiantys argumentai bei motyvai, turinį, konstatavo, jog skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytus motyvus, faktinį, teisinį pagrindus iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
26. Teismas nurodė, kad pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar šioje administracinėje byloje taikytino norminio administracinio akto dalys, t. y. Aprašo 20.1. punktas ir 38 punktas ir Aprašo 25.1 punktas ir 53 punktas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos Aprašo nuostatos su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis nekonkuruoja, jose naujų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindų, papildomų ir neproporcingų pareigų atliekų tvarkytojams ar įstatyme neapibrėžtų naujų įgaliojimų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems subjektams nenustato, taigi Atliekų tvarkymo įstatymo taikymo ribas tik detalizuoja, bet neišplečia. Vertindamas pareiškėjo nurodytų teisės aktų konkrečių nuostatų turinį bei apimtį, priešingai nei teigė pareiškėjai, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo išvadai, jog Aprašo 20.1 punktas ir 38 punktas (redakcija galiojusi nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. vasario 4 d.) ir Aprašo 25.1 punktas ir 53 punktas (aktuali redakcija) nustato platesnį atvejų sąrašą, kai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai laikytini išrašytais neteisėtai, taip neteisėtai išplečiant Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo ribas. Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjų nurodytų teisės aktų atitikties, todėl šis pareiškėjų prašymas atmestas.
III.
27. Pareiškėjai pateikė apeliacinius skundus.
28. Pareiškėjas UAB „Atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti KRAAD Spendimo dalį, kuria (galutinai) pripažinta negaliojančia UAB „Utilsa“ išduota pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 UAB „Atliekų tvarkymo centras“, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjo (neišnagrinėjo) UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundo. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma – „skundą atmesti“, tačiau šiuo atveju (šioje administracinėje byloje) buvo nagrinėjamas ne vienas skundas, o du skundai – UAB „Utilsa“ skundas ir UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundas. 2018 m. vasario 6 d. nutartimi buvo sujungtos administracinės bylos, o ne skundai, todėl teismas turėjo nagrinėti abu skundus ir dėl kiekvieno iš jų priimti sprendimą. Rezoliucinės dalies formuluotė „skundą atmesti“ rodo, kad teismas išsprendė tik dėl vieno skundo. Iš tokios formuluotės neaišku, kieno UAB „Utilsa“ skundą ar UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundą teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundo, todėl darytina išvada, kad teismas dėl pareiškėjo skundo jokio sprendimo nepriėmė – jo neišsprendė. Be to, teismas ne tik nepriėmė jokio sprendimo dėl UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundo (jo neišsprendė), bet, apskritai, jo nenagrinėjo. Nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje vartojama sąvoka „pareiškėjai“, tačiau tai daroma automatiškai ir klaidingai – pavyzdžiui, priešingai negu nurodoma sprendimo motyvuojamojoje dalyje, UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nei prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas, nei palaikė tokį UAB „Utilsa“ prašymą, taip pat nėra išreiškusi pritarimo trečiojo suinteresuoto asmens „EEPA“ atstovo nuomonei dėl Aprašo IX skyriuje numatytos tvarkos ir terminų grubaus pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė UAB „Atliekų tvarkymo centras“ teisę į teisminę gynybą ir tinkamą procesą, dėl to šiuo savarankišku pagrindu sprendimas naikintinas.
28.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisingas ir materialiosios teisės atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad 2015 m., dokumento išrašymo dienai, atliekoms buvo atliktas tik pradinis jų apdorojimas, bet jos nebuvo galutinai sutvarkytos, todėl KRAAD pagrįstai (teisėtai) vertino, jog UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų ir 2015 m. išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 m., taigi, teismo vertinimu, atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai galėjo būti išrašomi ne už 2015 m., bet tik už 2016 m. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas (neteisėtas). Pareiškėjas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Aprašo nuostatomis nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad atliekų pradinis apdorojimas pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12 nėra atliekų naudojimas (panaudojimas) ir už šio naudojimo metu gautą rezultatą atliekų tvarkytojas neturi teisės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą. Šiuo atveju 11,014 t dienos šviesos lempos, kurias UAB „Atliekų tvarkymo centras“ perdavė UAB „Utilsa“, buvo sutvarkytos (panaudotos) dar 2015 m., todėl išrašydama Pažymą už 2015 m. UAB „Utilsa“ nei Aprašo 20.1 punkto, nei Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punkto nepažeidė. Šuo atveju ginčo objektas yra atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas – Pažyma, kurią išdavė UAB „Utilsa“ ir kuria UAB „Utilsa“ patvirtino, kad 2015 m. perdirbta 11,014 t dujošvyčių lempų. UAB „Utilsa“ vienintelė atliekų tvarkymo veikla – pradinis apdorojimas R12 būdu. Taigi, sutvarkiusi atliekas R12 būdu, UAB „Utilsa“ turi teisę išrašyti sutvarkymą pagal R12 įrodančius dokumentus. Šiuo atveju UAB „Utilsa“ taip ir padarė – sutvarkė 11,014 t dujošvyčių lempų ir išrašė tai įrodantį dokumentą – Pažymą; kadangi 11,014 t dujošvyčių lempų sutvarkymas atliktas 2015 m., būtent už šį laikotarpį UAB „Utilsa“ išdavė Pažymą. Tvarkytojų sąrašas akivaizdžiai paneigia poziciją dėl pradinio apdorojimo R12 būdu nelaikymo naudojimu, už kurio metu gautą rezultatą negali būti išrašomas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas. Priešingas aiškinimas (toks, koks pateikiamas pirmosios instancijos teismo sprendime) reiškia, kad UAB „Utilsa“ niekada neturi teisės išduoti atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus, o tai akivaizdžiai prieštarautų UAB „Utilsa“ įrašymo į Tvarkytojų sąrašą faktui.
28.3. Spręsdamas dėl Sprendimo (jo dalies) teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo nuostatomis. Šiame apraše kaip įstatymo lydimajame akte vartojamos sąvokos de constitutione lata negali prieštarauti įstatyme vartojamoms sąvokoms. Minėtų sąvokų (surinkimas, naudojimas, perdirbimas, sutvarkymas, ect.) turinys yra nustatytas pagrindiniuose teisės aktuose, reguliuojančiuose atliekų tvarkymą – tai Atliekų tvarkymo įstatymas ir Atliekų tvarkymo taisyklės. Šių teisės aktų nuostatų analizė pagrindžia, kad atliekų pradinis apdorojimas pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12 yra atliekų naudojimas (panaudojimas) ir už šio naudojimo metu gautą rezultatą atliekų tvarkytojas turi teisę išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą.
28.4. Taip pat teismas nepagrįstai pasirėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis. Teismo sprendime pažymima, kad pagal Reglamento 2 straipsnio 7 punktą Direktyvos 2006/12/EB (toliau – ir Direktyva) IIB priede apibrėžtos naudojimo operacijos R12 ir R13 yra laikomos tarpiniu naudojimu. Ir tai yra tiesa. Tačiau tiek pagal Reglamentą, tiek pagal Direktyvą atliekų tarpinio naudojimo išskyrimo prasmė ir teisinė reikšmė yra visai ne ta, kurią suteikė pirmosios instancijos teismas. Sąvoka „tarpinis naudojimas“ Reglamente yra vartojama ir turi teisinę reikšmę atliekų vežimo kontekste. Ir sąvoka „tarpinis naudojimas“ Reglamente neturi tokios reikšmės, kad tai nėra atliekų naudojimas (sutvarkymas), už kurį atliekų tvarkytojas neturi teisės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Priešingai, Reglamento nuostatos, reguliuojančios atliekų vežimą atlikus tarpinį panaudojimą, aiškiai nurodo, kad dėl tokio – tarpinio naudojimo – atliekų sutvarkymo turi būti išrašomi atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Reglamento 15 str. d) p. ir kt.; lietuvių kalbos vertime vartojama sąvoka „Pažymėjimai“).
28.5. Konkrečiai vertinant Aprašo 20.1 punkto nuostatos atitiktį Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies nuostatoms, akivaizdu, kad tokio neteisėtumo atveju kaip dokumento, įrodančio atliekų sutvarkymą, išrašymas kiekiui, kuris nepanaudotas (neperdirbtas) per kalendorinius metus, Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame baigtiniame neteisėtų atvejų sąraše nėra. Todėl dokumentas, įrodantis atliekų sutvarkymą, net jeigu atliekos būtų panaudotos (perdirbtos) ne per kalendorinius metus (kitais metais), jis nebūtų neteisėtas Atliekų tvarkymo įstatymo prasme ir jo panaikinti (pripažinti negaliojančiu) įgaliotas subjektas neturėtų teisės. Šiuo atveju, 11,014 t dienos šviesos lempas, kurias perdavė, UAB „Utilsa“ tinkamai panaudojo, atliekant atliekų naudojimo veiklą kodu R12, dar 2015 m. Ir Pažyma išrašyta būtent šiam kiekiui. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktas, atitinkamai – Aprašo 20.1 punktas, buvo pažeisti.
29. Pareiškėjas UAB „Utilsa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Utilsa“ skundą tenkinti – panaikinti KRAAD Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias gaminių atliekų sutvarkymą. UAB „Utilsa“ įsitikinimu, atliekų panaudojimas R12 būdu yra vienas iš atliekų sutvarkymo būdų pagal Atliekų tvarkymo įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai už atliekų, panaudotų R12 būdu, sutvarkymą išrašė dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Utilsa“ per 2015 metus surinkus ir sutvarkius 88,065 t atliekų, t. y. jas panaudojus R12 būdu, pareiškėjas sutvarkė atliekas kaip tai numato Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalis (atliekų sutvarkymas yra atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį), taigi UAB „Utilsa“ pagrįstai išrašė dokumentus, įrodančius 88,065 t atliekų sutvarkymą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Reglamento 2 straipsnio 7 punktu, kuriame nurodyta, kad reglamente naudojama sąvoka “tarpinis naudojimas” reiškia Direktyvos priede apibrėžtas atliekų naudojimo operacijas R12 ir R13. Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo surinktų atliekų vežimo taisyklių, nustatytų Reglamentu pažeidimo (pareiškėjas šių taisyklių nepažeidė), be to, Reglamentas nenustato taisyklių, kuriomis atliekų tvarkytojai turi vadovautis išrašydami atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, todėl šiame reglamente nustatytos sąvokos neturi reikšmės šioje administracinėje byloje. Gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo taisykles reglamentuojančiuose teisės aktuose: Atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217), Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos apraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184) sąvoka “tarpinis naudojimas” apskritai nėra naudojama. Pirmosios instancijos teismo naudojamos sąvokos “galutinis atliekų tvarkytojas” ar “galutinis atliekų sutvarkymas” aukščiau nurodytuose teisės aktuose taip pat nėra naudojamos. Šios aplinkybės yra ypatingai svarbios, kadangi iš esmės lemia šios administracinės bylos baigtį: pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos naujos, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenaudojamos sąvokos – “pradinis atliekų tvarkytojas”, “galutinis atliekų tvarkytojas” bei teismo priimtas sprendimas palikti galioti atsakovo sprendimą dėl pareiškėjo išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, sukuria naują teisės taikymo taisyklę, kuri iš esmės prieštarauja esamiems teisės aktams.
29.2. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad pareiškėjas Atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka sutvarkęs atliekas – panaudojęs jas R12 būdu – prieš išrašydamas atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, privalo gauti ir atliekų tvarkytojo, kuriam buvo perduotos po lempų sutvarkymo susidarę medžiagos, patvirtinimus apie šių atliekų galutinį panaudojimą (perdirbimą). Tokio teisės akto nenurodė ir skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.
29.3. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ tvarko atliekas taip, kaip tai numato Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti pareiškėjo UAB „Utilsa“ išrašytus dokumentus panaikinęs Sprendimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
29.4. Pareiškėjui pritaikyta sankcija – dokumentų pripažinimas negaliojančiais – yra aiškiai neproporcinga galimai / tariamai padarytam pažeidimui. Šiuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą paaiškėtų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ neteisėtai išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2015 metus, kadangi pareiškėjas 2015 metais šių atliekų nebuvo sutvarkęs, pareiškėjo įsitikinimu, būtina įvertinti ir atsakovo skirtos sankcijos už šį pažeidimą proporcingumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Utilsa“ gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus galėjo išrašyti ne už 2015 metus, kaip tai buvo padaryta, tačiau už 2016 metus. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Utilsa“ atliekas, už kurių sutvarkymą išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, jas faktiškai sutvarkė (po atliekų pradinio apdorojimo gautas sudedamąsias dalis perdavė kitiems atliekų tvarkytojams), tačiau šių dokumentų panaikinimą lemia tik formalus teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymas (teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Utilsa“ dokumentus galėjo išrašyti ne už 2015 metus, tačiau už 2016 metus), akivaizdu, kad sankcija – atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimas – yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Pažymėtina, kad panaikinus pareiškėjo išrašytus dokumentus už 2015 m., pareiškėjas po teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas tokius dokumentus galėjo išrašyti ne už 2015 m., tačiau už 2016 m., naujų dokumentų išrašyti už 2016 metus negalės. Tai reiškia, kad palikus galioti atsakovo pritaikytą sankciją, t. y. palikus galioti Sprendimą, kuriuo pareiškėjo už 2015 metus išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra panaikinti, pareiškėjas privalės atlyginti nuostolius asmenims, kuriems buvo išduoti minėti dokumentai.
30. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Aplinkos apsaugos departamentas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti KRAAD Sprendimą ir tokiu būdu išsprendė ir UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl to paties akto (akto dalies).
32. Atsakovo teigimu, pareiškėjo teiginiai, kad „po 11,014 t dujošvyčių lempų panaudojimo R12 būdu nebeliko elektros ir elektroninės įrangos atliekų (dienos šviesos lempų, atliekos kodas 20 01 21*) ir susidarė kitos atliekos, šiuo atveju stiklas (atliekos kodas 19 12 05), todėl atliekant 11,014 t dujošvyčių lempų pradinį apdorojimą R12 būdu buvo sutvarkytos šios elektros ir elektroninės įrangos atliekos (elektros ir elektroninės įrangos atliekų nebeliko) ir už šį sutvarkymą pagrįstai išduota Pažyma“, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui. UAB „Utilsa“ iš įmonių nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) (atliekų tvarkymo būdais R3, R4, R5) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po dienos šviesos lempų, kuriose yra gyvsidabrio (atliekos kodas 20 01 21*) pradinio apdorojimo R12 būdu už 2015 m.: 39 t stiklo (atliekos kodas 19 12 05); 1,51 t spalvotųjų metalų (atliekos kodas 19 12 03); 0,234 t fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 02 05*); 0,5 t geležies ir plieno atliekų (atliekos kodas 19 10 01), iš viso 41,244 t atliekų po pradinio EEĮ apdorojimo. UAB „Utilsa“ neturėjo dokumentų, patvirtinančiu atliekų, gautų po EEĮ (dienos šviesos lempų) atliekų pradinio apdorojimo, panaudojimą ir perdirbimą 2015 m. laikotarpiu, todėl neturėjo teisės išrašyti dokumentų už 2015 m. Sprendime ir jo sudedamojoje dalyje Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai yra nurodyta, kad UAB „Utilsa“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnyje ir Aprašo 20 punkte nurodytus reikalavimus, ir laikoma, kad neteisėtai išrašė 2016 m. sausio 28–29 d. dokumentus už 2015 metus (patvirtinimą, kad 2015 m. buvo panaudotos (perdirbtos) atliekos), nes atliekos, gautos po dienos šviesos lempą pradinio apdorojimo buvo panaudotos (perdirbtos) ne 2015 m., o 2016 m. sausio mėnesį, taigi ir dokumentai galėjo būti išrašomi už 2016 m.
33. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į UAB „Utilsa“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
34. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad UAB „Utilsa“, kaip atliekų darytojas, 2015 metais iš ne komunalinio srauto surinkęs 79,756 t liuminescencinių dienos šviesos lempų (atliekos kodas 20 01 21*), neatliko galutinio jų panaudojimo, bet tik vykdė Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 55 punkte apibrėžtą pradinį (88,065 t) apdorojimą (veikla, apimanti R12 ir S atliekų naudojimo veiklas pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 ir 3 lenteles), po pradinio apdorojimo iš dienos šviesos lempų susidariusias gautas sudedamąsias medžiagas – stiklą, fizinio / cheminio apdorojimo dumblą, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų, geležies ir plieno atliekas bei spalvotuosius metalus, viso 41,244 t perduodamas kitiems atliekų tvarkytojams galutiniam šių atliekų panaudojimui (perdirbimui, R3, R4, R5, atliekų naudojimo veiklos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo 2 lentelę) ir tai padarydamas 2016 metais. Tai reiškia, kad 2015 metais dokumento išrašymo dienai atliekoms buvo atliktas tik pradinis jų apdorojimas, bet jos nebuvo galutinai sutvarkytos, todėl, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Aprašo 20.1 papunkčiu, Aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų atliekoms, susidariusioms po lempų apdorojimo ir 2015 metais išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 metais, taigi gaminių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai galėjo būti išrašomi ne už 2015 metus, bet tik už 2016 (kalendorinius) metus.
35. Atsakovas, pasisakydamas dėl Sprendimu pritaikytos sankcijos – UAB „Utilsa“ išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, neproporcingumo padarytam pažeidimui, pažymi, kad aplinkybė, jog UAB „Utilsa“ gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to naikintinas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėdamas bylas ir priimdamas prejudicinius sprendimus ne kartą yra akcentavęs, kad „pagal principą „teršėjas moka“ atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado gamintojai, taip pat [...] panaudojimo ar pašalinimo operacijų faktinis įvykdymas, už kurį atsako kiekvienas atliekų turėtojas, nesvarbu, ar jis yra jų gamintojas, ar valdytojas, atskirtas nuo pareigos padengti šių operacijų išlaidas, pagal principą „teršėjas moka“ nustatytą asmenims, dėl kurių atsirado atliekos, nesvarbu, ar jie yra atliekų turėtojai, ar ankstesni turėtojai, ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojai“ (Teisingumo Teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Van de Walle ir kt., C-l/03). Principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas. Šios išlaidos neužkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims. Lemiamas kriterijus palyginti ir galbūt pateisinti pareigą mokėti už atliekų šalinimą yra prisidėjimas prie taršos. Toks šio principo aiškinimas užtikrina ir sąžiningą konkurenciją tuo atveju, kai šis principas įmonėms taikomas nuosekliai ir vienodai. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas nurodo, kad „su principu „teršėjas moka“ būtų nesuderinama tai, jeigu tokie asmenys, dėl kurių susidarė atliekos, galėtų išvengti Pagrindų direktyvoje dėl atliekų numatytų finansinių pareigų; ir kad niekas neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu. Darytina išvada, kad neturi būti nurodoma padengti dėl kitų asmenų veiklos susidariusių atliekų šalinimo išlaidas, nes kitaip atliekų gamintojai būtų atleisti nuo pareigos kuri jiems tenka pagal principą „teršėjas moka“ (Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 sprendimas Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08).
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo UAB „Atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti.
37. VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo (neišnagrinėjo) UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundo. Iš teismo sprendimo matyti, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundas neišspręstas nei rezoliucinėje dalyje, nei, apskritai, nagrinėtas (analizuotas, motyvuotai pritariant ar atmetant UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundo argumentus) motyvuojamojoje dalyje.
38. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, dėl ko padarė neteisingas teisines išvadas, lėmusias nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismo išvada, kad 2015 m., dokumento išrašymo dienai, atliekoms buvo atliktas tik pradinis jų apdorojimas, bet jos nebuvo galutinai sutvarkytos, todėl, anot teismo, KRAAD pagrįstai (teisėtai) vertino, jog UAB „Utilsa“ nepateikė atliekų panaudojimą (perdirbimą) patvirtinančių dokumentų ir 2015 m. išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 88,065 t kiekiui, kuris faktiškai nebuvo panaudotas (perdirbtas) 2015 m., manytina, padaryta ne visiškai įsigilinus tiek į teisinį reguliavimą, tiek į faktinę ir teisinę situaciją, kuri susiklosto atliekas sutvarkius R12 būdu. Be to, nors teismas ir nurodo kai kurias teisės aktų nuostatas, tačiau iš esmės nėra analizuojamos atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo sąvokos, neatskleidžiamas jų turinys, tarpusavio santykis. Iš teismo sprendimo neaišku, kuo remdamasis teismas išskyrė „galutinį sutvarkymą“ ir kodėl tvarkymas R12 būdu nėra atliekų naudojimas (panaudojimas), už kurį atliekų tvarkytojas neturi teisės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą. VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ akcentuoja, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde (beje, kaip ir pirminiame skunde) išsamiai atskleistas aktualių teisinių sąvokų turinys ir padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad atliekų pradinis apdorojimas pagal atliekų naudojimo veiklos kodą R12 nėra atliekų naudojimas (panaudojimas) ir už šio naudojimo metu gautą rezultatą atliekų tvarkytojas neturi teisės išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą. Pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų analizė ne pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, o, priešingai, jas aiškiai paneigia ir patvirtina UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nuoseklią poziciją.
39. Trečiasis suinteresuotas asmuo asociacija „EEPA“ atsiliepime į pareiškėjų UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Utilsa“ apeliacinius skundus prašo juos tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Utilsa“ skundus tenkinti bei panaikinti Sprendimą.
40. Asociacija „EEPA“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas, kad einamaisiais kalendoriniais metais turi būti atliktas ne tik atliekų pradinis apdorojimas, bet atliekos turi būti ir galutinai sutvarkytos (faktiškai panaudotos (perdirbtos) tais pačiais metais), ir remdamasis kaip neva tai patvirtinančiais UAB „Utilsa“ atliekų perdavimo dokumentais UAB „Antraža“, kurie yra 2016 metų, neįvertino 2015 metais atliekų tvarkytojams (įskaitant ir tą pačią UAB „Antaža“) perduotų atliekų kiekių, dėl ko nepagrįstai paliko atsakovo Sprendimą, naikinantį UAB „Utilsa“ 2015 metais išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus visa apimtimi.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko UAB „Utilsa“ apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad skiriama sankcija – atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimas, yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga, nes UAB „Utilsa“ atliekas, už kurių sutvarkymą išrašė atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, faktiškai sutvarkė (po atliekų pradinio apdorojimo gautas sudedamąsias dalis perdavė kitiems atliekų tvarkytojams), ir šių dokumentų panaikinimą lėmė formalus teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visos atliekos buvo sutvarkytos, o UAB „Utilsa“ veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių aplinkai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Sprendimą, kaip neproporcingą priemonę padarytam pažeidimui (tuo atveju jei pažeidimo padarymas būtų konstatuotas). Asociacija „EEPA“ teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatavus, jog argumentai, susiję su procedūriniais pažeidimais, nepagrįsti, nes yra formalaus pobūdžio, buvo neteisingai išaiškintos norminio teisės akto nuostatos ir jomis įtvirtinta tvarka, kuria būtent ir siekiama aiškaus, skaidraus bei teisinio tikrumo lūkesčius užtikrinančio proceso.
42. UAB „Utilsa“ ir Asociacija „EEPA“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
43. Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SP13-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis paprastai papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.
46. ABTĮ 86 straipsnis teismo sprendimui kelia teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (1 dalis). Priimdamas sprendimą teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis). Administracinės bylos ribos nustatomos pagal reikalavimus, pareikštus skunde (prašyme, pareiškime), priimtame nagrinėti administracinio teismo (ABTĮ 80 str.).
47. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartimi, konstatavus, kad UAB „Utilsa“ ir UAB „Atliekų tvarkymo centras“ skundai administracinėje byloje Nr. eI-1224-406/2018 ir administracinėje byloje Nr. eI-1182-428/2018 paduoti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl tų pačių atsakovų, to paties akto (akto dalies) panaikinimo, todėl siekiant, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinės bylos Nr. eI-1224-406/2018 ir Nr. eI-1182-428/2018 būtų išsamiau ir operatyviau išnagrinėtos, sujungtos į vieną bylą. Todėl nagrinėjamos bylos ribas apsprendė dviejų savarankiškų pareiškėjų pareikšti reikalavimai, kurie pirmosios instancijos teismo turėjo būti išnagrinėti kiekvieno jų teisių ar teisėtų interesų gynybos aspektu, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pagrindą (ABTĮ 24 str.).
48. Kaip matyti iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nei vienoje jo dalyje laikydamasis ABTĮ 87 straipsnio reikalavimų, teismas neindividualizavo nei skirtingų pareiškėjų reikalavimų, nei jų pagrindo, daugumoje sprendimo teksto vietų minimas vienas pareiškėjas ir skundas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta skundą atmesti, nenurodant kurio pareiškėjo skundą teismas išnagrinėjo. Tokia situacija, sutinkant su pareiškėjo UAB „Atliekų tvarkymo centras“ teiginiais, vertintina kaip esminė teismo sprendimo motyvavimo yda, pripažįstant, kad dėl dalies reikalavimų teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.), o pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
49. Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamu atsakovo sprendimu, kuriuo pripažintos negaliojančiomis UAB „Utilsa“ pažyma Nr. 1588KA0001-8387-3821 – dėl 20 t, išduota asociacijai „EEPA“; pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 – dėl 11,014 t, išduota UAB „Atliekų tvarkymo centras“; pažyma Nr. 1588KA0001-8387-8387 – dėl 77,051 t, išduota pačiai UAB „Utilsa“; pažyma Nr. 1588KA0001-8387-4190 – dėl 3,654 t, išduota VšĮ „Ekošviesa“ ir pažyma Nr. 1588KA0001-8387-4190 – dėl 53,397 t, išduota taip pat VšĮ „Ekošviesa“, taip pat buvo patvirtintas 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas, kurį teismas pripažino sudėtine sprendimo dalimi. Akte atsakovas nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo (klaidingai įvardijant įsakymu) 3425 straipsnio 2 dalies 6 punktą, numatantį, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas. Todėl sprendžiant pareiškėjų skundų reikalavimų ribose dėl ginčijamo administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo būtina nustatyti faktines aplinkybes, leidžiančias pagrįstai teigti ar pripažintų negaliojančiomis pažymų išdavimo momentu atitinkamas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekis buvo sutvarkytas kaip tai suprantama pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, numatančią, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Pažymėtina, kad šiame įstatyme pateikiami ir kiti reikšmingų ginčui sąvokų apibrėžimai: atliekų naudojimas (2 str. 11 d.), atliekų perdirbimas (2 str. 12 d.), atliekų surinkimas (2 str. 14 d.), atliekų tvarkymas (2 str. 18 d.) ir kt.
50. Pirmosios instancijos teismas aptarto reguliavimo tinkamai neaiškino ir netaikė, taip pat nepagrindė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, nustatančio atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje (1 str. 1 d.) taikymą, neatsižvelgė į nustatytas Reglamento taikymo ribas (1 str. 2, 3, 4, 5 d.).
51. Dėl paminėto pareiškėjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodant tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
52. Neišsprendus nagrinėjamos bylos iš esmės, nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė