Civilinė byla Nr. e2A-367-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00614-2023-3

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;

                                                        3.3.1.19.1; 3.4.1.13.15

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupės ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl ieškovų teisės ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovų sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Šviesa“ narių grupė, susidedanti iš 206 fizinių asmenų (toliau – ir ieškovų grupė) kreipėsi į teismą su grupės ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), ir Elektrėnų savivaldybės administracijai, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 1SS-626-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundo“; 3) pripažinti ieškovų grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje Elektrėnuose, ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovų grupę sudaro SB „Šviesa“ nariai ir sklypų naudotojai, kuriems suteikti ir teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai yra SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje ir kurie siekia įgyti sklypus nuosavybėn ne aukciono būdu, pasirašant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Reikalavimą grindė tuo, kad: 1) 1979 metais buvo suderintas ir patvirtintas Elektrėnų Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo „Šviesa“ 24,6 ha teritorijos projektas; 2) 1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu 24,6 ha teritorija buvo perduota neterminuotai naudotis sodininkystės tikslais Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos kolektyviniam sodui „Šviesa“. Tai patvirtina valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinės žemės fondo pateikta 1986 metų Trakų rajono Kolektyvinių sodų išdėstymo schemos parengimo byla. 1992 m. balandžio 15 d. Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr. 146 buvo įregistruota SB „Šviesa“, kurios įstatuose nurodyta, jog sodo plotas 24,6 ha, jis suprojektuotas 1979 metais. Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 160 nurodė SB „Šviesa“ pirmininkei kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo, todėl 1992 metais buvo pateikti SB „Šviesa“ žemės sklypų naudotojų, kuriems žemės sklypai buvo suteikti naudotis, prašymai dėl sodų sklypų privatizavimo. Žemės sklypai buvo įvertinti, parengti sodų sklypų planai, sklypų naudotojai sumokėjo už sklypus įvertinimo aktais nustatytą kainą ir 1995 m. lapkričio 30 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu leista privatizuoti SB „Šviesa“ žemės sklypus, tačiau valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos iki šiol.

3.       Ieškovų grupė 2023 m. vasario 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrių, informuodama, kad SB „Šviesa“ nariai susijungė į grupę, turėdami tikslą kreiptis į teismą, jeigu nebus tenkintas jų reikalavimas pripažinti jų teisę ne aukciono būdu įgyti valstybinės žemės sklypus ir tęsti valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūras. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) atsisakė tenkinti ieškovų grupės reikalavimus, todėl ieškovų grupė apskundė šį sprendimą centrinei Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2023 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1SS-626-(5.59E.) atmetė ieškovų grupės skundą.

4.       Ieškinyje akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 2 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams, o sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1443) 2.2 papunktis numato, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 d. Nutarime nustatyta, kad pagal šias taisykles mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus be aukciono turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys – teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 3.1.1 papunktis ir 4 punktas). Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 patvirtintų taisyklių 24 punktas nustato, kad jeigu valstybinės žemės sklypą asmeniui buvo leista pirkti ir jis už šį valstybinės žemės sklypą yra sumokėjęs, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, įpėdiniams, perkantiems šį valstybinės žemės sklypą, įskaitoma mirusiojo savininko sumokėta suma, o kainos skirtumas dėl padidėjusios valstybinės žemės sklypo vertės papildomai nemokamas.

5.       Ieškovų grupės teigimu, pagal nurodytą teisinį reguliavimą egzistuoja visos prielaidos SB „Šviesa“ nariams ne aukciono būdu įsigyti žemės sklypus. Nepaisant pateiktų įrodymų, atsakovės laikosi pozicijos, kad ieškovai neturi teisės ne aukciono būdu pirkti sodininkų bendrijos teritorijoje esančią valstybinę žemę, nors pateikti įrodymai patvirtina valstybės aiškią valią parduoti, ir ieškovų valią pirkti žemę, nes jie jau yra sumokėję už valstybinės žemės sklypus, daugiau kaip 40 metų naudojasi žeme, o valstybė nesiėmė veiksmų, kad konstatuotų nepagrįstą ar neteisėtą žemės naudojimą, todėl yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas. Dėl apskųstų ieškovų grupės atžvilgiu priimtų Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų ieškinyje pažymima, kad jie turi būti panaikinti, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, nes jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo, įstatymo viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principų, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Apskųsti sprendimai taip pat prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Žemės įstatymui ir Vyriausybės nutarimui Nr. 1443.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, tenkino, o ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai atmetė: pripažino ieškovų SB „Šviesa“ narių grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje Elektrėnuose ir įpareigojo atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras. Teismas taip pat panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 1SS-626-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundo“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovų grupei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 11 104,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1979 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. 291p kolektyviniams sodams įrengti Lietuvos V. Lenino valstybinei rajoninei elektrinei buvo skirtas 67,3 ha ir Elektrėnų miesto gyvenvietei perduotas 9,4 ha žemės sklypas kolektyvinių sodų sklypams, patvirtinti sodų bendrijos įstatai, 1979 metais suderintas (patvirtintas) Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo „Šviesa“ teritorijos projektas. Trakų rajono Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 15 Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės sodininkų bendrijai priskirtas 25 ha kolektyvinis sodas Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės teritorijoje ir įregistruoti kolektyvinio sodo Nr. 2 įstatai, 1980 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 359 kolektyviniam sodui Nr. 2 suteiktas pavadinimas „Šviesa“. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 15 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu 24,6 ha teritorija (valstybinė žemė) buvo perduota neterminuotai naudotis sodininkystės tikslais Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos kolektyviniam sodui „Šviesa“. Aplinkybę, kad SB „Šviesa“ buvo suteiktas ir perduotas naudotis 24,6 ha žemės sklypas, patvirtina ir VĮ Valstybinės žemės fondo 1986 metų Trakų rajono Kolektyvinių sodų išdėstymo schemos parengimo byla Nr. 007206, jos aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrijos „Šviesa“ 3 sklypai, esantys Elektrėnų miesto gyvenvietėje (sklypas Nr. 8 – 18,9 ha ploto, Nr. 9 – 2,1 ha ploto ir Nr. 10 – 3,6 ha ploto) įforminti Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 15; šie sodai apskaitomi valstybinėje žemių apskaitoje F-22 ir įtraukti į esamą kolektyvinių sodų žiniaraštį.

8.       Teismas nustatė, kad SB „Šviesa“ 1991 m. lapkričio 27 d. įstatuose nurodyta, jog sodo plotas yra 24,6 ha, o sodas suprojektuotas 1979 metais. Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 146 buvo įregistruota SB „Šviesa“. Bendrijos narių grupę šioje byloje sudaro 206 fiziniai asmenys, byloje pateikti kiekvieno nario ar jo teisių perėmėjo, ar faktinio naudotojo pagal žodinius ir rašytinius naudojimosi teisės ir (ar) reikalavimo teisės įgyti žemės sklypus ir sudaryti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, teisės į sumokėtas išmokas už žemės sklypus. SB „Šviesa“ pirmininkė parengė sodų žemės sklypų planus, 1992 metais SB „Šviesa“ žemės sklypų naudotojai pateikė prašymus dėl sodų sklypų privatizavimo, žemės sklypai buvo įvertinti (aktuose nurodytos vertės, pirkimo kainos), žemės sklypų naudotojams buvo pateikti mokėjimo pranešimai, sklypų naudotojai sumokėjo už žemės sklypus įvertinimo aktais nustatytą kainą pagal jiems išrašytus kvitus.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos Respublikos Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 160 nurodė SB „Šviesa“ pirmininkei kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo. Trakų rajono savivaldybės tarybos 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimu buvo leista privatizuoti SB „Šviesa“ žemės sklypus, tačiau iki šiol valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nėra sudarytos. Elektrėnų savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 155 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Elektrėnų miesto funkcinio zonavimo specialųjį planą, kuriame nurodyta, kad vakarinėje Elektrėnų ežero pusėje apie 38,2 ha plotą užima SB „Šviesa“ teritorija Nr. 4, šio žemės ploto panaudojimas nesikeičia.

10.       Iš byloje pateikto antstolės Janinos Gančierienės 2006 m. spalio 24 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 31-16 teismas nustatė, kad SB „Šviesa“ teritorija  tvarkoma, sutvarkyta žemė, apstatyta statiniais, sklypų ribas žymi tvoros, vaismedžiai, krūmai, keliai, sudarytos sąlygos autotransporto eismui, teritoriją kerta elektros linijos, stovi elektros stulpai. Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įvykusiame 2025 m. kovo 12 d., peržiūrėtas ieškovų grupės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad ginčo teritorijoje yra sutvarkyti žemės sklypai, statiniai (gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, šiltnamiai), vaismedžiai, krūmai, tinkami transporto eismui keliai, elektros linijos ir stulpai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-394-262/2013, išnagrinėjęs SB „Šviesa“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritorija Elektrėnų mieste pagal Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 įsakyme Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtame specialiame ribų plane, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau nurodytoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad SB „Šviesa“ 1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Valstybinės žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai naudojasi ir valdo 24,6 ha žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 1SS-1221-18.5 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui“ nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi konstatavo, jog SB „Šviesa“ teisėtai valdo 24,6 žemės sklypą, kuris buvo priskirtas 1989 m. vasario 15 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu.

11.       Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 24,6 ha valstybinės ginčo žemės, valdomos sodininkų, kurie yra įvykdę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio savo įsipareigojimų dalį, nuosavybės teisės į jų išpirktus sklypus perleidimo, parengė ir pateikė Nacionalinės žemės tarnybai tikrinti SB „Šviesa“ 24,6 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. birželio 13 d. aktu atsisakė tvirtinti iš esmės tuo pagrindu, kad 1989 metų Valstybinės žemės naudojimo akte nenurodyta, jog 24,6 ha teritorija skirta mėgėjų sodininkystei. Elektrėnų savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr.03.2-13-1284 „Dėl 24,6 ha teritorijos skyrimo SB „Šviesa“ su priedu pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 24,6 ha valstybinės ginčo žemės perleidimo SB „Šviesa“ nariams ir sklypų naudotojams, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. 1LS-179-(1.6) nepatvirtino Elektrėnų savivaldybės administracijos teikimo kitu pagrindu nurodydama, jog nėra pateiktas SB „Šviesa“ sodo suplanavimo projektas, kaip reikalaujama teisės aktuose, ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų suteikimą SB „Šviesa“ nariams. Teismas pažymėjo, kad šie argumentai Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. birželio 13 d. tikrinimo akte nenurodyti.

12.       Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) atsisakė tenkinti ieškovų grupės reikalavimus, todėl ieškovų grupė apskundė šį sprendimą centrinei Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2023 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1SS-626-(5.59E.) atmetė ieškovų grupės skundą, be kita ko, nurodydama, kad sodo suplanavimo projektų, parengtų iki 1996 m. sausio 1 d., tikslinimo ar pildymo teisės aktai nereglamentuoja, šiuo atveju turi būti rengiamas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą parengtas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas. Teismas pažymėjo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos parengtą projektą Nacionalinė žemės tarnyba jau minėtu 2018 m. birželio 13 d. aktu atsisakė tvirtinti iš esmės dėl to, kad Valstybinės žemės naudojimo 1989 metų akte nenurodyta, jog 24,6 ha teritorija skirta mėgėjų sodininkystei. Nacionalinės žemės tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritarė Elektrėnų savivaldybės administracijos teikimui tvirtinti patikslinto žemėtvarkos planavimo dokumento tuo pagrindu, kad nėra pateiktas SB „Šviesa“ ribų (24,6 ha) sodo suplanavimo projektas, parengtas ir patvirtintas iki TPĮ įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 d., kaip to reikalaujama Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 2.2 papunktyje.

13.       Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija 2019 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į Vyriausybę su siūlymu pakeisti Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 2.2 papunktį. Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo 2019 m. lapkričio 7 d. raštu pavesta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai išnagrinėti minėtą kreipimąsi. Žemės ūkio ministerija 2019 m. gruodžio 6 d. raštu informavo, kad SB „Šviesa“, neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto suplanavimo projekto ar kitų žemės skyrimo dokumentų, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl siūlomas teisės akto pakeitimas netikslingas. Elektrėnų savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Vyriausybę, nurodė, kad, be kitų veiksmų, Elektrėnų savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudoja (valdo) 24,6 ha žemės teritoriją. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5579-231/2019 atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, bei nurodė, kad teismas gali nustatyti tik objektyviai egzistuojančius (egzistavusius) faktus. Anot teismo, kadangi SB „Šviesa“ ribų (24,6 ha) suplanavimo dokumento (projekto), atitinkančio iki 1996 m. sausio 1 d. galiojantį teisės aktų reglamentavimą, nėra, todėl pagal laiko perspektyvą toks dokumentas negali atsirasti šiuo metu, taigi, SB „Šviesa“ narių veiksmų teisėtumas yra vertinamojo pobūdžio išvada, kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl negali būti konstatuojama kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingosios teisenos tvarka. Elektrėnų savivaldybės administracija prašė Vyriausybės pakartotinai išnagrinėti raštuose išdėstytas faktines aplinkybes bei susiklosčiusią teisinę situaciją ir pagal kompetenciją priimti atitinkamus sprendimus. Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu 2020 m. spalio 27 d. raštu nurodė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Žemės ūkio ministerija) kartu su Nacionaline žemės tarnyba pakartotinai išnagrinėti Elektrėnų savivaldybės administracijos kreipimąsi dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 pakeitimo. Žemės ūkio ministerija 2020 m. spalio 22 d. raštu pakartotinai informavo, kad laikosi nuomonės, jog parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę turi būti vadovaujamasi pirminiais žemės sklypų skyrimo ir suformavimo dokumentais, t. y. sodininkų bendrijai žemės sklypai turi būti suteikti teisės aktų nustatyta tvarka ir parduodami ar išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki TPĮ  įsigaliojimo (1996 m. sausio 1 d.), todėl mano, kad siūlomas inicijuoti teisės akto pakeitimas yra netikslingas.

14.       Teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, turinti įgyvendinti efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą, neginčijo, jog yra aiški valstybės valia jos naudotojams parduoti SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje esančią valstybinę žemę, nes per daugiau kaip 40 metų valstybė nesiėmė jokių veiksmų nepagrįstam ir neteisėtam žemės naudojimui konstatuoti. Tačiau per visą ginčo laikotarpį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba laikėsi prieštaringos pozicijos ir nurodė vis kitą priežastį, dėl kurios negali užbaigti žemės perleidimo procedūros ieškovams: vienu atveju teigė, kad Valstybinės žemės 1989 metų naudojimo akte nenurodyta, jog SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorija skirta sodininkystei; vėliau, Elektrėnų savivaldybės administracijai pateikus paaiškinimus, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartyje konstatavo, jog SB „Šviesa“ teisėtai naudojasi ir valdo 24,6 ha žemės plotą, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog nėra pateiktas SB „Šviesa“ sodo suplanavimo projektas, kaip reikalaujama teisės aktuose, ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų suteikimą SB „Šviesa“ nariams; dar vėliau atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba paaiškino, kad sodo suplanavimo projektų, parengtų iki 1996 m. sausio 1 d., tikslinimo ar pildymo teisės aktai nereglamentuoja, šiuo atveju turi būti rengiamas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą parengtas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas, nors prieš tai Elektrėnų savivaldybės administracijos pateiktus žemėtvarkos planavimo dokumentus (patikslintus dokumentus) atmetė būtent tuo pagrindu, kad nėra pateiktas sodo suplanavimo projektas, parengtas ir patvirtintas būtent iki TPĮ įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d. Be to, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovų grupė turi kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nors teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėjamą teisme. Baigiamojoje kalboje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas akcentavo, kad net ir tuo atveju, jeigu grupės ieškinys bus patenkintas, sutartys su ieškovais gali būti nesudarytos ir kitais nustatytais pagrindais, todėl ieškovų grupė turėtų siūlyti taikų ginčo sprendimo būdą. Nors šalys šioje byloje pasinaudojo mediacija, tačiau sutarimas nebuvo pasiektas.

15.       Teismo vertinimu, anksčiau aptarta situacija pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą, kuris siejasi su valstybės, suteikusios SB „Šviesa“ nariams ir žemės sklypų naudotojams teisę įgyti žemės sklypus ir gavusios mokėjimus už teisėtai suteiktus ir daugiau kaip 40 metų naudojamus žemės sklypus.

16.       Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog SB „Šviesa“ iki Lietuvos nepriklausomybės steigimas atitiko nustatytą reglamentavimą, SB „Šviesa“ turėjo teisę naudotis suteiktu žemės sklypu. Pažymėjo, kad SB „Šviesa“ buvo įregistruota ir jai jau buvo išduotas valstybinis žemės naudojimo aktas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintuose sodininkų bendrijos laikinuosiuose pavyzdiniuose įstatuose reglamentuotų įpareigojimų sodų bendrijos steigimui jai nereikėjo atlikti. Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 146 nuspręsta įregistruoti SB „Šviesa“, jos 1991 m. lapkričio 27 d. įstatuose nurodyta, kad sodo plotas 24,6 ha, sodas suprojektuotas 1979 metais. Kaip nustatyta, Lietuvos Respublikos Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 160 nurodė SB „Šviesa“ pirmininkei kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo ir Lietuvos Respublikos Trakų rajono savivaldybės tarybos 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 93 buvo leista privatizuoti SB „Šviesa“ žemės sklypus. Į bylą pateikti ieškovų grupės narių duomenys patvirtina, kad buvo patikrintas žemės naudojimas vietoje, parengti žemės sklypų planai, žemės sklypų naudotojai, kuriems buvo suteikti žemės sklypai, pateikė 1992 metų prašymus privatizuoti jiems suteiktą naudotis žemę, jų žemės sklypai buvo įvertinti, įvertinimo aktuose nurodytos pirkimo kainos, jiems pateikti mokėjimo pranešimai, pagal šiuos mokėjimo pranešimus žemės sklypų naudotojai sumokėjo už žemės sklypus, t. y. atliko visus privalomus veiksmus ginčo žemės sklypams privatizuoti, tačiau 24 ha valstybinės žemės teritorijoje SB „Šviesa“ žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos.

17.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovų grupei 24 ha žemės sklypas yra suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka iki 1995 m. gruodžio 18 d., juolab kad kiekvienas grupės narys yra pateikęs ir kitus dokumentus, patvirtinančius, jog sodo sklypai buvo suteikti sodininkų bendrijos valdymo organo – pirmininkės, kuri yra pasirašiusi žemės sklypų planus ir patvirtinusi SB „Šviesa“ antspaudu, suteikti žemės sklypai buvo įvertinti, nustatytas žemės sklypo dydis ir kaina nurodyti įvertinimo akte, kaina sumokėta pagal išrašytus kvitus, kurie kiekvienam SB „Šviesa“ nariui ir sklypų naudotojui galėjo būti išrašyti tik esant pateiktiems visiems Vyriausybės nutarimo Nr. 1433 2.2 papunktyje nurodytiems dokumentams, tarp jų ir dokumentams, patvirtinantiems leidimą ieškovams įsigyti sodo žemės sklypus ir sodo suplanavimo projektai. Anot teismo, byloje pateiktas 1979 metų suderintas (patvirtintas) ir SB „Šviesa“ teritorijos (24,6 ha) suplanavimo projektas pagal pirminį 1979 m. balandžio 26 d. potvarkį Nr. 291p, kaip Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1979 metų suderinto (patvirtinto) Elektrėnų Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo „Šviesa“ teritorijos projekto, kurio pagrindu buvo išduotas valstybinės žemės naudojimo aktas, dalis.

18.       Teismo vertinimu, vėlesnės SB „Šviesa“ 24 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros, t. y. kainos sumokėjimas pagal išrašytus kvitus, galėjo būti vykdomos tik pateikus visus dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo procedūroms atlikti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atsisakyti užbaigti žemės pardavimo ieškovams procedūrą be aukciono, nors atlikti visi veiksmai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, yra formalūs, nepagrįstai pažeidžiantys ieškovų teises ir teisėtus interesus, todėl šiuo atveju nėra kliūčių pripažinti ieškovų grupės teisę be aukciono įsigyti jiems suteiktus ir jų naudojamus valstybinės žemės sklypus.

19.       Teismas pažymėjo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija savarankiškų sprendimų, susijusių su ieškovų grupės teise ne aukciono būdu įgyti naudojamus valstybinės žemės sklypus, nepriėmė, nes neturėjo tam kompetencijos. Elektrėnų savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje kompetencijos ribose siekė padėti SB „Šviesa“ išspręsti susidariusią situaciją, ėmėsi visų įmanomų veiksmų, todėl atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai pareikštą ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

20.       Teismui patenkinus ieškovų grupės reikalavimą pripažinti ieškovų grupės teisę ne aukciono būdu įgyti valstybinės žemės sklypus, ieškovų grupės reikalavimai pripažinti negaliojančiais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priimtus individualius administracinius aktus yra išvestiniai reikalavimai, todėl teismas nusprendė šiuos reikalavimus tenkinti ir panaikinti ieškovų grupės ginčijamus atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos aktus.

21.       Spręsdamas ieškovų grupės reikalavimą priteisti 15 004 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad pagal ieškovų grupės išlaidų detalizaciją, jie patyrė šias atstovavimo išlaidas: už dokumentų rinkimą, susitikimą su klientais ir strategijos formavimą (4 840 Eur); ieškinio rengimą (6 050 Eur); susipažinimą su atsakovų atsiliepimais (786,50 Eur); dviejų prašymų parengimą (484 Eur); pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (726 Eur); teisminę mediaciją (484 Eur); prašymo rengimą (363 Eur); pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (1 270,50 Eur). Teismas pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdis vyko 36 minutes, 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdis – 34 minutes, 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdis – 1 valandą ir 38 minutes. Teismas pripažino, kad ieškovų grupė teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka buvo atstovaujama tris valandas. Įvertinęs nurodytą aplinkybę bei tai, kad už pasirengimą teismo posėdžiams bylinėjimosi išlaidos atskirai nėra atlyginamos, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos daugiausiai galėjo sudaryti 671,37 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinio rengimą maksimali priteistina suma 4 198,25 Eur. Teismas pripažino, kad prie grupės atstovo protingų ir būtinų išlaidų, priskiriamos ieškovų grupės advokatės išlaidos dokumentų rinkimui, susitikimams su klientu ir strategijos formavimui, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina surinkti daug bylai reikalingos medžiagos, suorganizuoti bei sutikrinti grupės narius, jų pateiktus dokumentus, informaciją ir šiuos duomenis susisteminti. Teismas pažymėjo, kad remiantis teismų praktika, išlaidos susipažinimui su atsakovų atsiliepimais ir teisminei mediacijai nėra atskirai atlyginamos. Teismas padarė išvadą, kad maksimali ieškovų grupei priteistina suma už bylinėjimosi išlaidas dėl teisinio atstovavimo yra 10 556,62 Eur, taip pat ieškovų grupei priteisė sumokėtą 548 Eur žyminį mokestį.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų grupės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tokiu būdu padarydamas materialiųjų teisės normų pažeidimą. Dėl teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėtos aplinkybės, todėl padarytos įrodymų viseto neatitinkančios išvados, kurios prieštarauja valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo tvarkai (viešasis interesas), formuoja ydingą praktiką ir prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

22.2.                      Atsakovė nesutinka, kad ji netinkamai atliko ginčo situacijos vertinimą ar nemotyvavo panaikintų Nacionalinės žemės tarnybos raštų. Priešingai, jeigu atsakovė būtų atlikusi formalų aplinkybių vertinimą, bei nesivadovavusi teisės aktų nuostatomis, tokiu atveju jos priimti sprendimai pažeistų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kildinamus teisėtumo ir atsakingo valdymo imperatyvus.

22.3.                      Įvertinus iki 1994 m. liepos 12 d. galiojusio Lietuvos Respublikos žemės kodekso 75 straipsnį, iki 2000 m. balandžio 14 d. galiojusį Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 205 ,,Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ bei šiuo nutarimu patvirtintus Sodininkų bendrijos laikinuosius pavyzdinius įstatus, iki 1993 m. liepos 27 d. galiojusį Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ bei šiuo nutarimu patvirtintas Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių nuostatas, Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 2 punktą, dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu yra miesto (rajono) valdybos potvarkis. Tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra valstybės valia sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai šaliai, įvykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o valstybei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalimi, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju nėra duomenų, kad valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas Trakų rajono valdyba individualiu teisės aktu būtų patvirtinusi leidimą ieškovams įsigyti, jų teigimu, naudojamus jiems skirtus sodo žemės sklypus, todėl faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikšmingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

22.4.                      Ieškovai neturi atitinkamo miesto (rajono) valdybos potvarkio, kuriame konkrečiam asmeniui buvo leista pirkti konkretų sklypą, šios aplinkybės nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai bei faktinės aplinkybės.

22.5.                      Sodo bendrijos išplanavimo projektas teisės aktuose pirmiausia buvo paminėtas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, priimto 1991 m. liepos 25 d. (redakcija, galiojusi iki 1997 m. liepos 23 d.), 9 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. Sodo teritorijos planavimo projektai (generaliniai planai) vėliau taip pat buvo minimi Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. Teritorijų planavimo dokumentų sąvokos, kurios nurodytos ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, buvo įtvirtintos TPĮ, kuris buvo priimtas tik 1995 m. gruodžio 12 d. Taigi, sodo žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo suplanavimo projektus, o šie dokumentai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilygintini teritorijų planavimo dokumentams.

22.6.                      Sodininkų bendrijų generaliniai planai yra vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, todėl jie prilygintini teritorijų planavimo dokumentams ir atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra privaloma vadovautis sodo suplanavimo projektu (generaliniu planu), jeigu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tai teritorijai nėra parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas. Tokie generaliniai planai yra saugomi savivaldybėse arba sodininkų bendrijose. Šis reikalavimas, atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo taikomas visuomet.

22.7.                      Iki Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto laikotarpio (1995 m. gegužės 18 d.) galiojusių Metodinių nurodymų 6 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypams pirkti, turėjo atlikti sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengti kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500. Sodų sklypų planus protokolu turėjo tvirtinti sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo planą pasirašyti sodo sklypo savininkas ir tvirtinti sodininkų bendrijos pirmininkas parašu bei antspaudu. Sodo žemės sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jie buvo priimti iki minėtos datos ir šių sodo žemės sklypų suteikimas įformintas sodininkų bendrijos valdybos sprendimais. Nagrinėjamu atveju SB „Šviesa“ neturi parengto suplanavimo projekto ir nėra atitinkamo miesto rajono valdybos potvarkio, todėl teismas nepagrįstai įvertino, kad egzistuoja aplinkybės, sąlygojančios galimybę pripažinti ieškovų grupės narių teisę ne aukciono būdu įgyti jų naudojamus valstybinės žemės sklypus ir įpareigoti atsakovę tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras.

22.8.                      Pagrindinę apskričių administracijų funkciją – žemės reikalus ir dalį juos tvarkančių darbuotojų perėmė Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.

22.9.                      Nacionalinės žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų privatizavimo mėgėjų sodo teritorijoje, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad valstybinės žemės sklypai nebūtų neteisėtai privatizuojami, o nustatę neteisėto valstybinės žemės naudojimo ar privatizavimo faktus, inicijuoti pažeidimų pašalinimą. Atsižvelgiant į tai, kad SB „Šviesa“ neturi parengto suplanavimo projekto ir nėra atitinkamo miesto rajono valdybos potvarkio, atsakovė pagrįstai atsisakė lengvatine ne aukciono tvarka parduoti ginčo sklypus. Atsakovė neginčija, kad ji turi įgyvendinti efektyvų ir kokybišką žemės santykių reguliavimą kaip strateginį šios Lietuvos Respublikos valstybės institucijos tikslą, bet parduoti SB „Šviesa“ teritorijoje esančią valstybinę žemę, nesant juridinio pagrindo, atsakovė atsisakė pagrįstai.

22.10.                      Apeliantė taip pat nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovų grupės teisinių paslaugų suvestinėje bei ataskaitoje, kuriose pateiktas suteiktų paslaugų aprašymas, nurodytos išlaidos yra pernelyg didelės, nurodytos per didelės laiko sąnaudos paslaugoms atlikti, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta. Pateiktose sąskaitose teisinės išlaidos mažai detalizuotos. Tik bendras teismo pasisakymas dėl priteistinos sumos, neatitinka principo, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos. Apeliantės įsitikinimu, byloje analizuoti klausimai nors ir turėjo ypatumų, susijusių su specialiu valstybinės žemės reguliavimu, tačiau teisine prasme tai nebuvo nauji ar itin sudėtingi klausimai. Teismas netinkamai įvertino oficialią statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje ją taip pat vertindamas kartu su ieškovų grupės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti maksimalius rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Teismas priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei priteistą sumą proporcingai sumažinti, tuo atveju, jeigu nuspręstų, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

23.       Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Atsakovės pozicija yra nuosekli ir ji kompetencijos ribose siekė padėti SB „Šviesa“ išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovės atlikti veiksmai neatnešė teigiamų rezultatų.

23.2.                      Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių ir argumentų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

24.       Ieškovų SB „Šviesa“ narių grupė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Ginčo atveju būtent valstybę atstovaujančios institucijos (šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba) pažeidė konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus bei gero administravimo principą.

24.2.                      Nacionalinė žemės tarnyba toliau laikosi pozicijos, kad ieškovų grupė neišnaudojo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo instituto. Atsižvelgdamas į tai, kad ypatingosios teisenos tvarka teismai atsisakė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas apskųstame sprendime pagrįstai konstatavo, jog tokia situacija aiškiai pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą. Ginčo atveju pati valstybė, kuri suteikė teisę įgyti žemės sklypus ir gavo mokėjimus už teisėtai suteiktus ir naudojamus žemės sklypus, pažeidžia ieškovų teisėtus lūkesčius, nesudarydama su ieškovais žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių.

24.3.                      Šiuo atveju nėra kliūčių pripažinti ieškovų teisę be aukciono pirkti jiems suteiktus ir jų naudojamus valstybinės žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 pateikė Žemės kodekso ir Ministrų tarybos nutarimo nuostatų dėl žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijoms bei sodininkų bendrijų steigimo aiškinimą ir taikymą. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sodininkų bendrijų įteisinimas ir žemės sklypų juose paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai. Taigi tam, kad sodininkų bendrija būtų pripažįstama teisėtai įkurta, reikėjo teisėtai (mėgėjiškai sodininkystei) paskirto žemės sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtos ir įregistruotos bendrijos – įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai turėjo būti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo būti skiriamas žemės sklypas bei išduodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nurodomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas. Atlikus šiuos teisės aktuose nustatytus veiksmus, sodininkų bendrija buvo laikoma teisėtai įsteigta ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypais.

24.4.                      Ginčo situacija atitinka aukščiau nurodytą reglamentavimą ir tai patvirtinta chronologiškai dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis (įvykiais) bei įrodymais – Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės administracijos ir gamyklos komiteto 1979 m. lapkričio 20 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai kolektyvinio sodo Nr. 2 nariams įregistruoti Trakų rajono Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 15, tuo pačiu priskirtas ir 25 ha kolektyvinis sodas Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės teritorijoje (1980 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 359 kolektyviniam sodui Nr. 2 suteiktas pavadinimas „Šviesa“), 1979 metais suderintas (patvirtintas) Elektrėnų Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo „Šviesa“ 24,6 ha teritorijos projektas, 1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu 24,6 ha teritorijos (valstybinės žemės) buvo perduota neterminuotai naudotis sodininkystės tikslais Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos kolektyviniam sodui „Šviesa“. Taigi, nėra jokių abejonių, kad SB „Šviesa“ įsteigta teisėtai ir ji turėjo teisę naudotis suteiktais žemės sklypais.

24.5.                      Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtino Sodininkų bendrijos laikinuosius pavyzdinius įstatus bei nustatė, kad sodininkų bendrija laikoma įsteigta, kai jos įstatus įregistruoja miesto (rajono), kurio teritorijoje yra bendrijos sodui skiriamas žemės sklypas, valdyba, bendrijos sodo teritorija pradedama naudoti po to, kai žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas, kai įvykdomos miesto valdybos sprendime nurodytos žemės perdavimo sąlygos ir, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, surašomas žemės perdavimo aktas bei išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas. Kadangi SB „Šviesa“ jau buvo įregistruota anksčiau nurodytais sprendimais ir jai jau buvo išduotas valstybinis žemės naudojimo aktas, visų šių veiksmų atlikti nebereikėjo, bet Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 146 nuspręsta įregistruoti SB „Šviesa“, o jos 1991 m. lapkričio 27 d. įstatuose nurodyta, kad sodo bendrijos plotas 24,6 ha, o sodo bendrija suprojektuota 1979 metais.

24.6.                      Nacionalinės žemės tarnybos į bylą 2023 m. gruodžio 29 d. pateikti 1992 m. kovo 20 d. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniai nurodymai pagrindžia ieškovų grupės teisėtus reikalavimus, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad buvo atlikti visi reikiami veiksmai, t. y. buvo patvirtinti ir įregistruoti bendrijos įstatai, patikslintos naudojamų žemės sklypų ribos, plotas ir įforminta bendrijos žemės naudojimo teisė, pateikti narių prašymai, atlikti sklypų ribų tikslinimai, parengti sklypų planai M 1:500, Nacionalinės žemės tarnyba gavusi prašymus, surašė įkainojimo aktus, parengė pirkimo pardavimo sutartis ir mokėjimo pranešimus. Aptariamos metodikos 11 punktas nustato, kad miesto (rajono) valdybai potvarkiu patvirtinus leidimą sodų sklypams parduoti, mokėjimo pranešimai išsiunčiami sodininkų bendrijos valdybai, kuri juos įteikia sodininkams, sodininkai gavę mokėjimo pranešimus sumoka ir atvyksta pasirašyti sutartis. Apeliantės nurodomas kaip trūkstamas miesto (rajono) valdybos potvarkis, kuriuo konkretūs sodo sklypai suteikiami konkretiems asmenims, buvo priimtas, nes nesant tokio potvarkio mokėjimo pranešimai nebūtų įteikti sodininkams ir jie nebūtų sumokėję pagal pranešimus. Kadangi visi ieškovų grupės nariai turi mokėjimo pranešimus ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus, tai leidžia pagrįstai teigti, kad potvarkis buvo priimtas, tačiau nė viena institucija jo nepateikia.

24.7.                      Apeliantė nepagrindė, kodėl pateiktas planavimo projektas 1979 metais buvo suderintas (patvirtintas), o SB „Šviesa“ teritorijos (24,6 ha) planavimo projektas pagal pirminį 1979 m. balandžio 26 d. potvarkį Nr. 291p, kurio pagrindu ir buvo išduotas valstybinės žemės naudojimo aktas, neatitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 2.2 papunkčio reikalavimų, kad mėgėjų sodo bendrijos teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki TPĮ įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d. Pripažinus ieškovų grupės teisę ne aukciono tvarka įgyti žemės sklypus, būtų tęsiamos žemės pirkimo–pardavimo procedūros, būtų rengiami teisės aktus atitinkantys teritorijų planavimo dokumentai (teritorijos ir kiekvieno sklypo) ir būtų sudaromos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys.

24.8.                      Pati apeliantė nurodo, kad sodo suplanavimo projektų, parengtų iki 1996 m. sausio 1 d., tikslinimo ir pildymo teisės aktai nereglamentuoja ir nurodo, jog turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas pagal dabartinį reglamentavimą, tačiau nenurodo tokio reikalavimo teisinio pagrindo. Priešingai, galiojantis nutarimas numato, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki TPĮ įsigaliojimo 1996 m. sausio 1 d.

24.9.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovų grupei priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumu, ieškovų grupė nurodo, kad teismas priėmė bendrą visiems grupės nariams sprendimą, kuriuo tenkino ieškovų grupės ieškinio reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 44115 straipsnis nustato, kad grupei ir atsakovui bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis nustatytomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu CPK XXIV1 skyriuje, reglamentuojančiame grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumus, nenumatyta kitaip. Šiuo atveju reikia įvertinti, kad pareikštas grupės ieškinys, grupės, kurią sudaro 206 nariai, atitinkamai, reiškiant atskirus ieškinius, bylinėjimosi išlaidos būtų daug didesnės. Grupės ieškinys yra žymiai sudėtingesnis institutas, be to, ginčo situacija yra išskirtinė, analogiškų ar panašių ginčų nėra buvę. Ginčo situacija tęsiasi nuo 1992 metų, todėl reikėjo surinkti dokumentus už itin ilgą laikotarpį, įvertinti teisės aktus, kurie per tiek metų keitėsi, rinkti didelius kiekius dokumentų. Dėl nurodyto, ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

26.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1979 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. 291p Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbuotojams skirtiems kolektyviniams sodams įrengti buvo suteiktas 67,3 ha (Elektrėnų miesto tipo gyvenvietei 9,4 ha) žemės sklypas.

27.       Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės administracijos ir gamyklos komiteto 1979 m. lapkričio 20 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai kolektyvinio sodo Nr. 2 nariams. Trakų rajono Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 15 Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės sodininkų bendrijai priskirtas 25 ha kolektyvinis sodas Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės teritorijoje, o 1980 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 359 kolektyviniam sodui Nr. 2 suteiktas pavadinimas „Šviesa“.

28.       1979 metais suderintas (patvirtintas) Elektrėnų Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo „Šviesa“ 24,6 ha teritorijos projektas.

29.       1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu 24,6 ha teritorija (valstybinė žemė) buvo perduota neterminuotai naudotis sodininkystės tikslais Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos kolektyviniam sodui „Šviesa“. Žemės sklypai suteikti kolektyvinei sodininkystei.

30.       Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 146 buvo įregistruota SB „Šviesa“ 1991 m. lapkričio 27 d. SB „Šviesa“ įstatuose nurodyta, kad kolektyvinio sodo plotas 24,6 ha, o kolektyvinis sodas suprojektuotas 1979 metais.

31.       Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 160 nurodė SB „Šviesa“ pirmininkei kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės sklypų išpirkimo. SB „Šviesa“ pirmininkė patikrino vietoje žemės naudojimą ir parengė žemės sklypų planus, SB „Šviesa“ nariai, žemės sklypų naudotojai, kuriems buvo suteikti žemės sklypai, 1992 m. balandžio – gegužės mėnesiais pateikė prašymus privatizuoti žemės sklypus. Žemės sklypai buvo įvertinti, aktuose nurodytos vertės (pirkimo) kaina. SB „Šviesa“ nariams buvo pateikti mokėjimo pranešimai, pagal kuriuos žemės sklypų naudotojai 1992 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais sumokėjo už žemės sklypus.

32.       Trakų rajono savivaldybės tarybos 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 93 buvo leista SB „Šviesa“ nariams privatizuoti žemės sklypus, tačiau valstybinės žemės sklypų pirkimo– pardavimo sutartys su SB „Šviesa“ nariais nėra sudarytos iki šiol.

33.       Elektrėnų savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 155 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Elektrėnų miesto funkcinio zonavimo specialųjį planą, kuriame nurodyta, kad vakarinėje Elektrėnų ežero pusėje apie 38,2 ha plotą užima SB „Šviesa“ teritorija Nr. 4 ir šio žemės ploto panaudojimas nesikeičia.

34.       Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-394-262/2013, išnagrinėjęs SB „Šviesa“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ nariai teisėtai naudojasi (valdo) 42,52 ha ploto žemės teritoriją Elektrėnų mieste pagal Elektrėnų miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 30 įsakymą Nr. 03V-305 bei prie jo pridėtą specialų ribų planą, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Aptariamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad SB „Šviesa“ 1989 m. vasario 15 d. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Valstybinės žemės naudojimo teisės akto pagrindu teisėtai naudojasi ir valdo 24,6 ha žemės plotą.

35.       Elektrėnų savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, pasiūlydama 24,6 ha plotą valdantiems sodininkams, kurie yra įvykdę visą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio įsipareigojimų dalį, perleisti nuosavybės teisę į jų išpirktus žemės sklypus. Elektrėnų savivaldybės administracija taip pat parengė ir pateikė Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti SB „Šviesa“ 24,6 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

36.       Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. birželio 13 d. aktu atsisakė patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tuo pagrindu, kad 1989 metų Valstybinės žemės naudojimo akte nenurodyta, jog 24,6 ha teritorija skirta mėgėjų sodininkystei. Elektrėnų savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 24,6 ha valstybinės žemės perleidimo SB „Šviesa“ nariams ir sklypų naudotojams, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. gruodžio 21 d. protokolu nepatvirtino Elektrėnų savivaldybės administracijos teikimo, nurodydama, kad nėra pateiktas SB „Šviesa“ sodo suplanavimo projektas, kaip reikalaujama teisės aktuose, ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų suteikimą SB „Šviesa“ nariams.

37.       Elektrėnų savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad SB „Šviesa“ teisėtai naudoja (valdo) 24,6 ha žemės teritoriją. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5579-231/2019 atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

38.       Ieškovų grupė, susidedanti iš 206 fizinių asmenų, 2023 m. vasario 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrių informuodama, kad SB „Šviesa“ narių grupė susijungė į grupę, turėdama tikslą kreiptis į teismą tuo atveju, jeigu nebus tenkintas jų reikalavimas pripažinti jų teisę ne aukciono būdu įgyti valstybinės žemės sklypus ir tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovų grupės reikalavimus, todėl ieškovų grupė apskundė šį sprendimą centrinei Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2023 m. balandžio 27 d. raštu atmetė ieškovų grupės skundą.

39.       Ieškovų grupė, be kitų reikalavimų, grupės ieškiniu prašė pripažinti ieškovų grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje Elektrėnuose, ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras.

40.       Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų SB „Šviesa“ narių grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus ir įpareigojo atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Dėl sodininkų bendrijos narių teisės ne aukciono tvarka iš valstybės įsigyti žemės sklypus

41.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų grupei 24,6 ha žemės sklypas buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pripažino, kad ieškovai atliko visus valstybinės žemės sklypų privatizacijai reikalingus veiksmus, bei akcentavo, jog vėlesnės ieškovų atliktos 24,6 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūros, t. y. kainos sumokėjimas pagal išrašytus kvitus, galėjo būti vykdomos tik ieškovams pateikus visus reikiamus dokumentus. Tuo tarpu valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, veiksmai, t. y. atsisakymas tęsti žemės sklypų perleidimo ieškovams procedūras, anot teismo, pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principą.

42.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, nesutikdama su apskųsto sprendimo išvadomis, apeliacinį skundą grindžia tokiais apibendrintais argumentais: 1) teismas pažeidė teisėtumo ir atsakingo valdymo imperatyvus, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdu; 2) šiuo atveju nėra duomenų, kad valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas (Trakų rajono valdyba) individualiu teisės aktu būtų patvirtinęs leidimą ieškovams įsigyti žemės sklypus, todėl faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikšmingas įrodomasis faktas; 3) sodininkų bendrijų generaliniai planai yra vieninteliai šių projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai, todėl jie prilygintini teritorijų planavimo dokumentams ir, atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra privaloma vadovautis sodo suplanavimo projektu (generaliniu planu), jeigu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tai teritorijai nėra parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas; 4) nagrinėjamu atveju SB „Šviesa“ neturi parengto suplanavimo projekto ir nėra atitinkamo miesto rajono valdybos potvarkio, todėl neegzistuoja aplinkybės, sukuriančios sąlygas pripažinti ieškovų teisę ne aukciono būdu įgyti jų naudojamus valstybinės žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

43.       Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

44.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose“ 2.2 papunktis nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Pagal šias taisykles mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus be aukciono turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys – teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 3.1.1 papunktis ir 4 punktas). Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių 24 punktas nustato, kad jeigu valstybinės žemės sklypą asmeniui buvo leista pirkti ir jis už šį valstybinės žemės sklypą yra sumokėjęs, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus, įpėdiniams, perkantiems šį valstybinės žemės sklypą, įskaitoma mirusiojo savininko sumokėta suma, o kainos skirtumas dėl padidėjusios valstybinės žemės sklypo vertės papildomai nemokamas.

45.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019).

46.       Teisėjų kolegija kritiškai įvertina atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos argumentus, kad byloje nėra duomenų apie žemės sklypų suteikimą ieškovams teisės aktų nustatyta tvarka. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovai pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 pateiktais teisės aktų, ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavusių sodininkų bendrijų steigimą, aiškinimu ir taikymu.

47.       Sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimais patvirtintuose Tipiniuose darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose. Išanalizavęs nurodytus teisės aktus, kasacinis teismas nurodė, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sodininkų bendrijų įteisinimas ir žemės sklypų juose paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai. Taigi tam, kad sodininkų bendrija būtų pripažįstama teisėtai įkurta, reikėjo teisėtai (mėgėjiškai sodininkystei) paskirto žemės sklypo ir teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtos ir įregistruotos bendrijos – įsteigtos sodininkų bendrijos įstatai turėjo būti įregistruoti vykdomajame komitete, vykdomojo komiteto sprendimu turėjo būti skiriamas žemės sklypas bei išduodamas žemės naudojimo teisės valstybinis aktas, kuriame nurodomas žemės sklypo skyrimo tikslas, naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos, o žemėtvarkos organai turėjo pažymėti vietoje žemės sklypų ribas. Atlikus šiuos teisės aktuose nustatytus veiksmus, sodininkų bendrija buvo laikoma teisėtai įsteigta ir galėjo pradėti naudotis žemės sklypais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009).

48.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės administracijos ir gamyklos komiteto 1979 m. lapkričio 20 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos V. Lenino valstybinės rajoninės elektrinės darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatai kolektyvinio sodo Nr. 2 nariams įregistruoti, Trakų rajono Lietuvos deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 15 priskirtas ir 25 ha kolektyvinis sodas Elektrėnų miesto tipo gyvenvietės teritorijoje, galiausiai 1980 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 359 kolektyviniam sodui Nr. 2 suteiktas pavadinimas „Šviesa“. Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 15 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktu 24,6 ha teritorija (valstybinė žemė) buvo perduota neterminuotai naudotis sodininkystės tikslais kolektyviniam sodui „Šviesa“.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės dėl kolektyvinio sodo įstatų patvirtinimo ir žemės sklypo suteikimo bei perdavimo neterminuotai naudotis kolektyviniam sodui leidžia nuspręsti, kad kolektyvinis sodas „Šviesa“ laikytinas teisėtai įsteigtu, kadangi atitiko tuometinį teisinį reglamentavimą, t. y. kolektyviniam sodui buvo paskirtas žemės sklypas ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo patvirtinti kolektyvinio sodo įstatai. Kaip matyti iš kolektyvinio sodo „Šviesa“ įkūrimo metu (1979 – 1989 metais) galiojusio teisinio reguliavimo, žemės sklypo suteikimas kolektyviniam sodui buvo kumuliatyvus kriterijus teisėtam kolektyvinio sodo įsteigimui, t. y. tais atvejais, kai netenkinamas šis reikalavimas, kolektyvinio sodo įsteigimas negalėjo būti laikomas teisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai visiškai paneigia atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos poziciją, kad žemės sklypas ieškovams nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka.

50.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikšmingas, taip pat stokoja pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Vyriausybė 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 patvirtino Sodininkų bendrijos laikinuosius pavyzdinius įstatus. Pagal minėtą teisės aktą, sodininkų bendrijos steigimo ir žemės jai suteikimo tvarka iš esmės liko panaši į anksčiau buvusią, t. y. bendrija laikoma įsteigta, kai jos įstatai įregistruojami miesto (rajono) valdyboje, žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas ir kai įvykdomos miesto (rajono) valdybos sprendime nurodytos žemės perdavimo sąlygos bei surašomas žemės perdavimo aktas, išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009).

51.       Pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, SB „Šviesa“ jau buvo įregistruota ankščiau nurodytais sprendimais ir jai jau buvo išduotas valstybinis žemės naudojimo aktas, todėl visų Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarime Nr. 205 numatytų veiksmų atlikti jau nebereikėjo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 146 nuspręsta įregistruoti SB „Šviesa“, o jos 1991 m. lapkričio 27 d. SB „Šviesa“ įstatuose nurodyta, kad sodo bendrijos plotas 24,6 ha, o sodo teritorija suprojektuota 1979 metais.

52.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Tai pagrindžia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės – Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės viršaitis 1992 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 160 nurodė SB „Šviesa“ pirmininkei kreiptis į Trakų rajono žemėtvarkos komisiją dėl kolektyvinių sodų žemės išpirkimo. Trakų rajono savivaldybės tarybos 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 93 buvo leista privatizuoti SB „Šviesa“ žemės sklypus. Byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad žemės sklypų naudotojai, kuriems buvo suteikti žemės sklypai, 1992 metais pateikė prašymus privatizuoti jiems suteiktą naudotis žemę, jų žemės sklypai buvo įvertinti, įvertinimo aktuose nurodyta vertė (pirkimo kaina), jiems pateikti mokėjimo pranešimai, pagal šiuos mokėjimo pranešimus žemės sklypų naudotojai sumokėjo už žemės sklypus.

53.       Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė – ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių. Sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas – pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

54.       Taigi, tarp valstybės ir žemės sklypų naudotojų susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, todėl, žemės sklypų naudotojams sumokėjus mokėjimo pranešimuose nurodytą piniginių lėšų sumą už žemės sklypus, valstybė privalėjo žemės sklypus perduoti ieškovams. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų pardavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareigūnų ir kitų asmenų, atsakingų už efektyvų ir kokybišką žemės teisinių santykių reguliavimą, kaltės.

55.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepripažino ieškovų teisės ir atsisakė tęsti valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūras bei Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius 2023 m. vasario 28 d. rašte Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog pateiktas 1979 metų kolektyvinio sodo „Šviesa“ 24,6 ha teritorijos projektas nesuteikia teisės vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūros, kadangi nepateikti šio projekto patvirtinimo dokumentai, kurie įrodytų, jog projektas patvirtintas iki 1996 m. sausio 1 d., kaip reglamentuota Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 2.2 papunktyje, be to, kelia abejonių projekto originalumas (šiaurės vakarų dalyje).

56.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pagrįstais laiko ieškovų grupės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad Vyriausybės nutarime Nr. 1443 nėra nurodyta, kaip žemės sklypo teritorijos projektas turėtų būti patvirtintas, tuo tarpu atsakovė, kaip žemės teisiniuose santykiuose valstybei atstovaujantis subjektas, nei ieškovams pateiktuose raštuose, nei bylos nagrinėjimo metu nedetalizavo, kokius konkrečiai dokumentus turėtų pateikti ieškovai, kad pagrįstų, jog teritorijos projektas buvo patvirtintas. Teisėjų kolegija sutinka su apskųsto sprendimo motyvu, kad atsakovės pozicija dėl negalėjimo tęsti su ieškovais žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras išreikšta neaiškiai ir prieštaringai, be to, nepasiūlant konkretaus problemos išsprendimo būdo.

57.       Nors atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba remiasi argumentu, kad žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentai neatitinka teisės aktų, tačiau šis nedetalizuotas argumentas nepateisina nepagrįsto valstybės institucijų neveikimo ieškovų grupės narių atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773-07).

58.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje iškilo socialinis konfliktas, kuomet jau nepriklausoma Lietuvos valstybė išreiškė aiškią valią parduoti žemės sklypų naudotojams SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje esančią valstybinę žemę, pateikdama žemės sklypų naudotojams mokėjimo pranešimus, pagal kuriuos žemės sklypų naudotojai atsiskaitė už žemės sklypus, tačiau keletą dešimtmečių žemės sklypų pardavimo procedūros neužbaigiamos, nes kompetentinga valstybės institucija laikosi pozicijos, kad žemės sklypų perdavimui nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Nacionalinė žemės tarnyba visą šį laikotarpį nesiėmė ir konkrečių veiksmų neteisėtam žemės naudojimui konstatuoti. Tokiu būdu susiklostė situacija, neatitinkanti konstitucinių teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kuri turi būti sprendžiama ne formaliai, tačiau vadovaujantis teisingumo principu.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus dėl atsisakymo tęsti su ieškovais žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras reikšminga įvertinti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste.

60.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnis įtvirtina, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Kaip nuosavybė pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas ginami reikalavimai, dėl kurių pareiškėjas gali pagrįstai manyti turįs „teisėtą lūkestį“ juos realizuoti (EŽTT 2002 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39794/98, par. 69).

61.       EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta ir dėl teisėtų lūkesčių apsaugos būtinumo, nurodant, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (EŽTT 2004 m. rugsėjo 28 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 44912/98); 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07).

62.       EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtą, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiškėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Lichtenšteino princas Hansas A.II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98, par. 83). Teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (EŽTT Didžiosios kolegijos 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47). Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124).

63.       Kasacinio teismo praktikoje, grindžiamoje atitinkama EŽTT pozicija, išaiškinta, kad teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018).

64.       Apibendrindamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020 28 punktą).

65.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, pripažįstamas įgyvendinusiu savo subjektyvinę teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgijusiu civilinę turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2006).

66.       Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą EŽTT ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovų grupė turi teisėtą lūkestį ir pagrįstą reikalavimo teisę, saugomus pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį, pabaigti žemės sklypų įsigijimo procedūras, užtrukusias dėl valstybės institucijų neveikimo. Šiuo atveju teisė iš valstybės išsipirkti žemės sklypus nagrinėjamos bylos atveju buvo įgyvendinta ir tai padaryta pagal teisinio reguliavimo teiktas galimybes. Valdžios institucijų veiksmai 1992 metais ir teisinis reglamentavimas sukūrė ieškovų grupės nariams teisėtą lūkestį išsipirkti žemės sklypus. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų grupės ieškinį ir įpareigojo valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

67.       Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, t. y. ieškovų grupei priteista 11 104,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliantės teigimu, nurodytos išlaidos yra pernelyg didelės, nurodytos per didelės laiko sąnaudos paslaugoms atlikti, o pateiktose sąskaitose teisinės išlaidos mažai detalizuotos. Anot apeliantės, byloje analizuoti klausimai nebuvo nauji ar itin sudėtingi, be to, nebuvo pagrindo taikyti maksimalius rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius.

68.       CPK 44115 straipsnyje „Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupei ir atsakovui“ numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK nustatytomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu šiame skyriuje nenumatyta kitaip.

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

70.       Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71.       Ieškovų grupė iš viso prašė priteisti 15 548 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 548 Eur žyminis mokestis ir 15 000 Eur advokato pagalbos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovų grupės ieškinį, pripažino pagrįstomis 10 556,62 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, taigi, priteisė ieškovų grupei nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą ir žyminio mokesčio sumą, iš viso – 11 104,62 Eur.

72.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovų grupės atstovė nurodė, kad 15 000 Eur advokato pagalbos išlaidas sudarė: 1) 4 000 Eur: susitikimai su klientai, dalyvavimas SB „Šviesa“ narių susirinkimuose, dokumentų rinkimas, jų vertinimas, susipažinimas su išnagrinėtų civilinių bylų medžiaga (vykimas į teismus, kopijų darymas), surinktų dokumentų sisteminimas, strategijos formavimas; 2) 5 000 Eur: grupės ieškinio, jo priedų ir lydinčių grupės ieškinio dokumentų rengimas, grupės narių sąrašo pildymas; 3) 650 Eur: susipažinimas su Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės atsiliepimais ir jų įvertinimas ir aptarimas su klientu; 4) 400 Eur: prašymai dėl procesinių teisių perkėlimo, prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, prijungimo, išvažiuojamojo teismo posėdžio; 5) 600 Eur: pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. gruodžio 14 d., 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžiuose; 6) 400 Eur: teisminė mediacija; 7) 300 Eur: prašymas dėl procesinių teisių perkėlimo; 8) 1 050 Eur: pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. kovo 12 d. teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovų grupės atstovė pateikė sąskaitas faktūras ir šių sąskaitų pamokėjimą patvirtinančius dokumentus.

73.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti ieškovų grupei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, įvertinęs tai, kad pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos daugiausiai galėjo sudaryti 671,37 Eur, taip pat įvertinęs maksimalią už ieškinio parengimo priteistiną sumą (4 198,25 Eur), taip pat išlaidas susipažinimui su atsakovų atsiliepimais ir teisminei mediacijai pripažinęs nepagrįstomis.

74.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ieškovų grupės bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą nedetalizuotos, kadangi ieškovų grupės pateikta detalizacija yra pakankama įvertinti, kokia teisinė pagalba ieškovų grupei buvo suteikta, ir atskirai nurodytos už atskirus procesinius veiksmus mokėtinos piniginės sumos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje nebuvo sprendžiami visiškai nauji ar itin sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, tačiau bylos sudėtingumas nėra vienintelis kriterijus, į kurį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl didesnių nei numatyta Rekomendacijose bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tikslinga atsižvelgti į tai, kad teisinė pagalba buvo teikiama grupės ieškinio byloje, konsultuojami ir atstovaujami iš viso 206 fiziniai asmenys. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovų grupei atstovaujančiai advokatei teko surinkti daug bylai reikalingos medžiagos (t. y. žemės sklypų dokumentus iš kiekvieno grupės nario), šiuos dokumentus išanalizuoti, susisteminti ir pateikti vieningą teisinę poziciją, suorganizuoti susitikimus su grupės nariais ir kita.

75.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovų grupės atstovavimas grupės ieškinio bylose reikalauja didesnių advokato darbo laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, ir tai laikytina pagrindu nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių. Tai sudaro pagrindą nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą sprendimą, todėl apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos.

78.       Ieškovų grupė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti 5 000,93 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir už 2025 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą prašymą dėl procesinių teisių perkėlimo).

79.       Rekomendacijų 8.11 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus anksčiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 metų IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 3 036,67 Eur (2 335,9 Eur x 1,3). Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 0,4  Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 metų I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už pateiktą prašymą dėl procesinių teisių perkėlimo yra 935,08 Eur (2 337,7 Eur x 0,4).

80.       Ieškovų grupės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (5 000,93 Eur) viršija rekomenduojamą dydį, tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 74 punkte išdėstytus motyvus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimo grupės ieškinio bylose ypatumais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių ir ieškovų grupei priteisti visą prašomą 5 000,93 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ (juridinio asmens kodas 193208391) narių grupei 5 000,93 Eur (penkių tūkstančių eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos          Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Laima Ribokaitė