Baudžiamoji byla Nr. 1-1065-908/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36470-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Audronei Glambienei,

dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,

kaltinamajai G. B.,

kaltinamosios gynėjai advokatui Rimui Andrikiui,

nukentėjusiajam D. S.,

nukentėjusiojo atstovams advokatams D. D., G. M.,

AB „Lietuvos draudimas“ atstovui L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė:

G. B., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2015-06-17, apie 17.12 val., P. L. g., Vilniuje, vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. S., taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 157 punkto, numatančio, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, reikalavimą, su juo susidūrė, tokiais savo veiksmais padarė D. S. sunkų sveikatos sutrikdymą bei apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. S. priklausantį motociklą „Piaggio X9 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji G. B., apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną, po darbo, ji, vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo P. L. gatve nuo Žirmūnų mikrorajono. Buvo saulėta diena, iš vienos ir iš kitos kelio pusės buvo po dvi eismo juostas. Dešinėje pusėjė, važiuojant link Kalvarijų gatvės, buvo susidariusi tranporto priemonių grūstis. Ties parduotuve „Domus galerija“ ji parodė posūkį sukti į kairę, sustabdė automobilį, įsitikino, kad nėra prieš ją važiuojančių transporto priemonių, nusprendė, kad saugu atlikti manevrą ir suko į kairę. Kai kirto vieną eismo juostą, pajuto stiprų smūgį į savo vairuojamą automobilį, pamatė dulkių debesį ir iš karto sustojo, įjungė avarinį signalą bei išlipo iš automobilio. Iš savo pusės nieko nepamačiusi, nubėgo apžiūrėti iš dešinės pusės ir pamatė gulintį motociklo vairuotoją, kurio ranka buvo po ratu. Nežino, iš kur atsirado motociklas, ji jo nematė. Į akis labai švietė saulė, ji tuo metu buvo be akinių. Mano, kad buvo neatsargi ir nepastebėjo motociklininko, tai nulėmė eismo įvykį. Ji iš karto iškvietė greitosios medicininės pagalbos medikus ir visą laiką buvo prie nukentėjusiojo vairuotojo. Nukentėjusįjį išvežė medikai. Kadangi ji buvo beprarandanti sąmonę, ją taip pat medikai įsodino į greitosios pagalbos automobilį, tačiau ji atsisakė siūlomų suleisti vaistų. Po to ji buvo nuvežta į Priklausomybės ligų centrą. Iš karto po eismo įvykio ji susisiekė su nukentėjusiojo žmona, apsikeitė kontaktiniais duomenimis, nuolat teiravosi apie galimą pagalbą bei nukentėjusiojo sveikatą, atsiprašė nukentėjusiojo. Kadangi nukentėjusiojo žmona nevairuoja automobilio, ji užsakė šiai taksi paslaugas vyrui ligoninėje lankyti, kurias apmokėjo (560 eurų), taip pat periodiškai pervesdavo nukentėjusiojo žmonai tam tikras pinigų sumas (700 eurų). Bendra dokumentais pagrįsta suma, kuri teko D. S. 1260 eurų. Jos vyras bendravo su nukentėjusiojo žmona, teiravosi apie jos vyro sveikatą, nes ji (kaltinamoji) dėl jai po įvykio nustatyto patologinio nėštumo turėjo vengti streso. Buvo bandoma tartis su nukentėjusiuoju baigti bylą taikos sutartimi, tačiau nukentėjusiojo pusė neįvardijo žalos dydžio. Vėliau, nukentėjusiojo žmona nurodė neturtnės žalos dydį – 20 000 eurų. Ji su vyru turi įsipareigojimų bankui, savo turto neturi, jos atlyginimas yra apie 600 eurų, jai su vyru yra galimybė gauti tik apie 3000 eurų kreditą (būtent tokią sumą ji laiko protinga), todėl nepavyko priimti abiems pusės tinkančio sprendimo. Be to, teismo posėdžio metu G. B. nurodė, kad automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), ji vairavo ne darbo metu, juo važiavo savo tikslais – į parduotuves apsipirkti.

Kadangi G. B., kuri yra kaltinama neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. S. teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad palaiko savo pateiktą 20 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Po šio eismo įvykio jo gyvenimas pasikeitė, nes stipriai pablogėjo sveikata, jam visur reikalinga pagalba, yra priklausomas nuo aplinkinių, apribotas jo judėjimas, jis nedirba, nedalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jam buvo atlikta keletas operacijų, devynis kartus teko ištverti narkozę. Šiuo metu vėl laukia operacija, po to reabilitacija dėl kojos traumos. Jis pastoviai vartoja nuskausminamuosius vaistus dėl patirtos rankos ir kojos traumų. Jam darė taip pat žandikaulio operaciją. Dėl daugybinių anestezijų, o gal dėl patirto smegenų sukrėtimo jis negali sklandžiai dėstyti minčių, ne viską prisimena. Neturtinę žalą jis patyrė dar ir dėl to, kad negali tinkamai pasirūpinti savo trimis vaikais. Žmona jam sakė, kad kaltinamoji rūpinosi jo šeimos transporto paslaugomis, t. y. užsakė taksi paslaugas ir jas apmokėjo. Mano, kad šią sumą ir tą, kurią kaltinamoji pervedė jo žmonai, reikia atimti iš civilinio ieškinio sumos. Jis neatsisakė taikytis su kaltinamąja, tačiau pastaroji neįvardijo sumos, nors sakė, kad nurodyta civilinio ieškinio suma yra per didelė. 

Teismo posėdžio metu, kaltinamajai pateikus dokumentus apie nukentėjusiojo žmonai S. S. pervestus pinigus (700 eurų) ir kaltinamosios sumokėtas sumas už transporto paslaugas (560 eurų), nukentėjusysis nurodė, kad tikslina savo civilinį ieškinį ir prašo G. B. nurodytą ir dokumentais pagrįstą sumą atimti iš jo prašomos 20 000 eurų civilinio ieškinio sumos.

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015-06-17 įvykusio eismo įvykio neprisimena, todėl jokių aplinkybių nurodyti negali. Kažką pamena dieną prieš eismo įvykį, ar kelias dienas, tiksliai nepamena, atsimena nuotrupas. Logiškai tuo metu (tuo laiku) turėjo važiuoti iš darbo į namus. Tai yra dažnas jo maršrutas. Daugiau nieko nurodyti negali (b. l. 46-47).

D. S. 2015-08-11 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 48).

Liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog 2015-06-17, apie 17.10 val., vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu švietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiavo P. L. gatve nuo Žirmūnų g. pusės, link Kalvarijų g., pirma eismo juosta. Pirmoje P. L. g. eismo juostoje buvo automobilių grūstis. Jis ketino pasukti iš P. L. g. į dešinę, į saloną „Magrės baldai“, esantį priešais „Domus galeriją“. Neprivažiavęs įvažiavimo į „Magrės baldus“ maždaug 15 metrų, išgirdo stabdymo garsą, sklindantį iš kairės pusės. Pasižiūrėjęs į kairę, pamatė P. L. gatvės pirma eismo juosta link Žirmūnų g. judantį motociklininką ir tuo pat metu kairiau šio pamatė sukantį į kairę (jo važiavimo kryptimi iš antros eismo juostos) šviesios spalvos automobilį (džipą). Po akimirkos minėtas motociklininkas trenkėsi į nedideliu greičiu kairio posūkio manevrą atliekantį automobilį. Motociklas, būdamas vertikalioje padėtyje, priekine dalimi trenkėsi į automobilio dešinio šono priekinę dalį. Smūgio metu motociklininkas visu kūnu trenkėsi į automobilio dešinį šoną ir po smūgio krito žemyn prie automobilio dešinio šono, ties automobilio priekiniu dešiniu ratu, ir liko ten gulėti. Automobilis po susidūrimo iš karto sustojo. Jis (liudytojas), išgirdęs motociklo stabdymo garsą, pasisukęs pilnai matė judantį motociklą. Jo važiavimo kryptimi antroje eismo juostoje buvusios transporto priemonės nejudėjo, matomumo neužstojo. Kai išgirdo stabdymo garsą, motociklas nuo susidūrimo vietos buvo maždaug 15-20 metrų atstumu. Motociklas, jo manymu, važiavo greičiu, artimu leistinam, ženklaus greičio viršijimo tikrai nebuvo. Po susidūrimo į įvykio vietą iš karto susirinko pašaliniai žmonės. Matė, kad keletas vyrų bandė automobilio priekinę dalį patraukti į kairę, nes motociklininkas galimai buvo užspaustas priekinio dešinio rato. Automobilio priekinę dalį pasuko ne daugiau nei 20-40 cm. Praėjus apie 10 minučių, pirmiausia atvažiavo policijos pareigūnai, o po to dvi greitosios. Esant policijos pareigūnams, automobilio priekinė dalis buvo dar labiau patraukta į kairę, apie 0,5 m. Savo duomenis pasakė pareigūnams (b. l. 53-54).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2015-06-17, apie 17.10 val., ėjo P. L. gavės dešiniuoju šaligatviu, nuo Kalvarijų gatvės link Žirmūnų gatvės. Buvo giedra, švietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Eidamas išgirdo stabdymo garsą ir, pakėlęs akis, pamatė, kad susidūrė motociklas ir automobilis. Motociklą pastebėjo, kai išgirdo stabdymo garsą, prieš tai jo neužfiksavo. Motociklas važiavo pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi, kaip ėjo liudytojas, t. y. P. L. g. nuo Kalvarijų g. link Žirmūnų g. Kai įvyko susidūrimas, jis buvo maždaug apie 30 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Kaip iki susidūrimo važiavo automobilis, su kuriuo susidūrė motociklas, nematė, šį pamatė, kai jau stabdė motociklas. Minėtas automobilis suko į „Domus galeriją“, mano, kad pastarasis važiavo P. L. gatve ir suko į kairę. Ar tuo metu, kai įvyko susidūrimas, P. L. g. antra eismo juosta nuo Kalvarijų g. link Žirmūnų g. važiavo automobiliai, nepamena, galbūt kažkas lyg suko į kairę (įvažiavimas į prekybos centrus), bet tiksliai teigti negali, nes nepamena. Tuo metu eismas vyko gana intensyviai, t. y. nebuvo spūsčių, bet gatvė nebuvo ir tuščia. Motociklas priekiu trenkėsi į automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Motociklininkas neperskriejo per automobilį, o stipriai atsitrenkęs sukniubo prie priekinio dešinio rato. Iš karto susirinko daug žmonių, motociklo vairuotojas nebuvo po automobiliu, ar kažkaip prispaustas, bet susirinkę vyrai, nežinodami ką daryti ir kaip padėti, tiesiog paėmę už arkų automobilį, jį patraukė į kairę, prieš laikrodžio rodyklę, automobilio priekinę dalį maždaug pasuko 1 metro atstumu, gal ir šiek tiek daugiau. Jis pats iš karto neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes matė, kad pati automobilio vairuotoja skambina bei kiti žmonės. Bet po kelių minučių taip pat iš savo mobiliojo telefono paskambino Nr. 112. Sulaukė, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir įkėlė motociklo vairuotoją į savo automobilį (b. l. 56-57).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015-06-17, apie 17.10 val., buvo P. L. gatvėje, prie prekybos centro „Domus galerija“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuo metu P. L. gatvėje, kryptimi nuo Žirmūnų gatvės link Kalvarijų gatvės, buvo automobilių spūstis. Švietė saulė, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jo automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie P. L. gatvės. Jis, eidamas link savo automobilio, pamatė iš P. L. gatvės į kairę, į stovėjimo aikštelę, sukantį automobilį, kurio dabar nei markės, nei modelio, nepamena. Automobilį vairavo moteris, automobilis suko į kairę iš antros eismo juostos. Išgirdo stabdymo garsą, pamatė, jog motociklas, važiavęs P. L. gatvės pirma eismo juosta, kryptimi link Žirmūnų gatvės, stabdo ir pamatė patį susidūrimą. Minėtas automobilis, kuris suko į kairę, buvo įvažiavęs į pirmą eismo juostą, kuria važiavo motociklas. Ar tuo metu antra P. L. gatvės eismo juosta (kryptimi nuo Kalvarijų g. link Žirmūnų g.) važiavo automobiliai, nepamena. Motociklas priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio motociklas nukrito šalia automobilio, o motociklininkas sukniubo po automobiliu (maždaug tarp priekinių ir galinių durelių, jo kojos buvo po automobiliu). Iš karto susirinko pašaliniai žmonės. Jis pats iš karto paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Buvo priėjęs prie motociklininko, ar šis buvo sąmoningas, nepamena. Atvykus greitajai pagalbai, patraukė kažkiek automobilį (pakėlę patraukė šiek tiek į šoną), nes negalėjo suteikti pagalbos nukentėjusiajam. Eismo įvykis įvyko jam esant apie 15-20 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Kaip iki susidūrimo važiavo motociklas, t. y. kokiu greičiu, negali nurodyti, nes nematė, į šį atkreipė dėmesį, kai išgirdo stabdymo garsą ir iš karto įvyko susidūrimas. Savo duomenis pasakė policijos pareigūnams (b. l. 59-60).

Liudytojas O. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015-06-17, apie 17.10 val.,  vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo P. L. gatve nuo Žirmūnų g. pusės link Kalvarijų g. pusės, antra eismo juosta. Jo važiavimo kryptimi pirmoje eismo juostoje buvo automobilių spūstis. Matė, kad paskui jį važiavo šviesiosios spalvos automobilis, tikslaus modelio, markės nurodyti negali, gal „Nissan“ arba „Mazda“. Jam ties prekybos centru „Domus galerija“ reikėjo pasukti į dešinę. Tuo metu priešpriešais, P. L. gatve link Žirmūnų gatvės nei pirmoje, nei antroje eismo juostoje transporto priemonių nebuvo, buvo tuščia ir matėsi iki pat šviesoforo. Atsiradus tarpui tarp automobilių, jo važiavimo kryptimi (automobilių spūstyje vairuotojai palikdavo tarpą įvažiavimui į kiemą), jis pasuko į dešinę. Įvažiuojant į įvažiavimą, šoniniu matymu pamatė, kad P. L. gatve link Žirmūnų gatvės pirma ar antra eismo juosta, nurodyti negali, pralekia motociklas ar motoroleris, išgirdo motociklo garsą, pagalvojo, kaip greitai važiuoja, ir iš karto išgirdo smūgio garsą. Kokiu greičiu važiavo motociklas, įvertinti negali. Atsisukęs pamatė, kad susidūrė šis motociklas su automobiliu, kuris važiavo antra eismo juosta paskui jį. Jam atsisukus, automobilis stovėjo priekine dalimi įvažiavime į „Domus galeriją“, o motociklo vairuotojas gulėjo ties priekine dešine puse. Pastatęs automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, atėjo į įvykio vietą, susirinko daugiau žmonių. Kitas vyras atsegė motociklininkui šalmo dirželį, kuris spaudė gerklę, nes matėsi, jog iš po šalmo bėga kraujas. Motociklininkas gulėjo ties priekiniu dešinės pusės ratu, šio ranka buvo prispausta priekiniu dešiniu automobilio ratu. Jis pats neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes matė, kad aplinkiniai skambina. Su susirinkusiais pastūmė automobilį, nes, kaip minėjo, buvo prispausta ranka. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusį nugabeno į ligoninę, o jis savo duomenis pasakė atvykusiems pareigūnams ir iš įvykio vietos išėjo. Eismo įvykio metu buvo saulėta, važiuojamoji dalis sausa (b. l. 62-63).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais užfiksuota, kad Lukšio g., Vilniuje, automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kontakto su motociklu „Piaggio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) JP, stovi apgadintas pirmoje eismo juostoje, prieš įvažiavimą į prekybos centrą „Domus galerija“, automobilių stovėjimo aikštelę. Sugadintas motociklas guli ant asfalto kaire puse, galinis ratas 1 m. atstumu, o priekinis – 2 m. atstumu nuo automobilio. Po eismo įvykio apgadinta automobilio „Nissan“ dešinės pusės priekinė dalis, t. y. bamperis, dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, galinio vaizdo veidrodėlis, apdailos juosta, dešinės pusės priekinis žibintas. Motociklo apgadinta priekinė dalis, žibintai, vairas, rankenėlės, sėdynė, plastikinės apdailos detalės ir šalmas (b. l. 11-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4798/15(01), nurodyta, kad 2015-06-17 18.45 val. paimtame G. P. (B.) kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4800/15(01), nurodyta, jog 2015-06-17 18.00 val. paimtame D. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1612(15) duomenimis:

1. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis „Nissan Qashqai“ važiavo P. L. g. nuo Žirmūnų g. link Kalvarijų g. ir ties prekybos centru „Domus galerija“ pradėjo kairio posūkio manevrą, kai priešingos krypties eismo juosta, tiesiai apie 59 km/h greičiu važiavo motociklas „Piaggio X9 500“, vairuojamas D. S.. Motociklas „Piaggio X9 500“ buvo stabdomas ir važiavo užfiksuoto stabdymo pėdsako trajektorija, ties stabdymo pėdsako pabaiga sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir apie 0,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir apie 4,1 m atstumu iki įvažiavimo į prekybos centro „Domus galerija“ stovėjimo aikštelę tolimesniojo krašto, priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono priekinę dalį (bamperį, priekinį dešinės pusės sparną). Susidūrimo metu automobilis „Nissan Qashqai“ važiavo apie 8 km/h greičiu, o motociklas „Piaggio X9 500“ -  apie 38 km/h greičiu, o šių transporto priemonių išilginės ašių padėtys buvo artimos statmenoms. Nuo smūgio motociklas  „Piaggio X9 500“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir kairiu šonu kontaktavo su automobilio „Nissan Qashqai“ priekiniu dešinės pusės sparnu ir nukrito šalia automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinės dalies, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po kontakto su automobiliu „Nissan Qashqai“, motociklo vairuotojas nukrito šalia automobilio „Nissan Qashqai“ priekinio dešinės pusės rato, ties užfiksuota kraujo dėme, o automobilis „Nissan Qashqai“ buvo sustabdytas ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu (priekiniu dešinės pusės ratu). Po eismo įvykio automobilio „Nissan Qashqai“ priekis buvo patrauktas į kairę pusę (link Žirmūnų g.), kur ir buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.

2. Prieš susidūrimą automobilis „Nissan Qashqai“, pajudėdamas iš vietos ir važiuodamas kairio posūkio kreive, galėjo važiuoti iki 18 km/h greičiu, susidūrimo metu automobilis „Nissan Qashqai“ važiavo apie 8 km/h greičiu.

3. Prieš stabdymą motociklas „Piaggio X9 500“ važiavo apie 59 km/h greičiu, o susidūrimo metu motociklas „Piaggio X9 500“ važiavo apie 38 km/h greičiu.

4. Į šį klausimą atsakyta šios išvados 1 punkte.

5. Automobilio „Nissan Qashqai“ ir motociklo „Piaggio X9 500“ susidūrimas įvyko apie 0,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (motociklo „Piaggio X9 500“ važiavimo krypties atžvilgiu) ir apie 4,1 m atstumu iki įvažiavimo į prekybos centro „Domus galerija“ stovėjimo aikštelės tolimesniojo krašto.

6. Automobilio „Nissan Qashqai“ vairuotoja G. B., prieš sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią priešpriešais tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“. Motociklo „Piaggio X9 500“ vairuotojas D. S. privalėjo neviršyti maksimalaus leistino 50 km/h greičio, o automobiliui „Nissan Qashqai“ sudarius kliūtį, privalėjo nedelsiant stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

7. Automobilio „Nissan Qashqai“  vairuotojos G. B. veiksmai – važiuodama kairio posūkio kreive nedavė kelio priešpriešais tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“ ir sudarė jam kliūtį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 32-39).

D. S. medicininių dokumentų apžiūros metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto išvadoje nurodyta, kad D. S. nustatyta plėštinė žaizda kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje (apie 20 cm) su kairio blauzdikaulio kūno skeveldriniu intrasąnariniu lūžių ir šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžiu; daugybinės plėštinės žaizdos dešiniojo dilbio apatiniame trečdalyje su stipinkaulio kūno apatinio trečdalio skeveldriniu intrasąnariniu lūžiu, alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžiu; minkštųjų audinių patinimas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda apatinė lūžoje (5 cm), daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžis 33-34 dantų srityje, kaukolės pamato lūžimai priekinėje ir vidurinėje daubose, oro susikaupimas kaukolės ertmėje, trauminis šokas, dešinės blauzdos kaulų ir šlapimo takų infekcija, dešinio stipininio nervo giliosios šakos parezė. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.13, 6.6.20 punktus (b. l. 44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo žmogus) ir kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam D. S. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2015-06-17, apie 17.12 val., P. L. g., Vilniuje, sukėlė kaltinamosios G. B. vairuojamas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamosios G. B. kaltumo yra ta, kad kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimą. Jame numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Kaltinamajai pažeidus šį Kelių eismo taisyklių punktą, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. S. sveikata. Teismas pripažįsta, kad kaltinamosios G. B. veiksmai, o būtent tai, kad ji, būdama neatsargi ir neatidi, vairuodama transporto priemonę, sukdama į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, vairuojamam D. S., buvo būtinoji kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji G. B. savo kaltę pripažino visiškai, neneigė kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Ji pripažino, jog sukdama į kairę, į akis šviečiant saulei, buvo neatidi, nepastebėjo priešinga kryptimi atvažiuojančio motociklo, todėl jo nepraleido, tai nulėmė eismo įvykį – automobilio ir motociklo susidūrimą, dėl kurio buvo sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamosios parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. V., K. J., D. M. ir O. S. (b. l. 53-54, 56-57, 59-60, 62-63), nurodžiusių, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Piaggio X9 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. S., ir su juo susidūrė, parodymus, taip pat kelių eismo įvykio apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis. Teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo išvadoje patvirtino, kad D. S. nustatyti sužalojimai (plėštinė žaizda kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje (apie 20 cm) su kairio blauzdikaulio kūno skeveldriniu intrasąnariniu lūžiu ir šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžiu; daugybinės plėštinės žaizdos dešiniojo dilbio apatiniame trečdalyje su stipinkaulio kūno apatinio trečdalio skeveldriniu intrasąnariniu lūžiu, alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžiu; minkštųjų audinių patinimas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda apatinė lūžoje (5 cm), daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio skeveldrinis lūžis 33-34 dantų srityje, kaukolės pamato lūžimai priekinėje ir vidurinėje daubose, oro susikaupimas kaukolės ertmėje, trauminis šokas, dešinės blauzdos kaulų ir šlapimo takų infekcija, dešinio stipininio nervo giliosios šakos parezė) galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, sudaro vieningą įrodymų grandinę, todėl plačiau neanalizuotini. Teismas vertina, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamosios G. B. kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia, teismas įvertina G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta dienos metu, esant geram matomumui, vairuojant transporto priemonę, nesilaikant KET reikalavimų, atliekant posūkį į kairę nedideliu greičiu, veikiant neatsargia kaltės forma, tačiau sukeliant sunkius padarinius (dėl kaltinamosios veikos sunkiai sužalotas žmogus). Kaltinamosios asmenybę apibūdina tai, kad G. B. jauno amžiaus, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti bendrovės direktore, neteista (T. 1, b. l. 116), bausta administracine tvarka (T. 1, b. l. 117-123). Teismas, vertina ir kaltinamosios veiksmus ir elgesį po nusikalstamos veikos padarymo: ji labai sielojosi dėl padaryto eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių (jai diagnozuotas potrauminio streso sindromas), iš karto po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą, visą laiką buvo prie nukentėjusiojo, kol jį išvežė medikai, susisiekė su nukentėjusiojo žmona, nuolat teiravosi apie galimą pagalbą bei nukentėjusiojo sveikatą, atsiprašė nukentėjusiojo. G. B. užsakė D. S. žmonai taksi paslaugas vyrui ligoninėje lankyti, kurias apmokėjo, taip pat periodiškai pervesdavo nukentėjusiojo žmonai D. S. skirtas pinigų sumas. Vėliau su nukentėjusiojo žmona bendravo kaltinamosios vyras, nes kaltinamoji dėl jai po įvykio nustatyto patologinio nėštumo turėjo vengti streso. Kartu vertinami faktai, kad G. B. VŠĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė (T. 1, b. l. 125,126).

Kaltinamoji G. B. teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo. Jos elgesys proceso metu įtikino teismą, jog kaltinamoji iš tiesų nuoširdžiai, o ne formaliai gailisi ir išgyvena dėl kilusios situacijos, kuri ir jai sukėlė skaudžių padarinių (potrauminis stresas, nėštumo komplikacijos), todėl teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 61 straipsniu, atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. B. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nors G. B. gynėjas nurodė, kad kaltinamajai dėl jos turtinės padėties ir galimo civilinio ieškinio neturėtų būti skiriama piniginė bausmė, prašydamas skirti kitą sankcijoje numatytą bausmę be realaus jos atlikimo, tačiau teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamąją apibūdinančius duomenis, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių (BK 54 str.), taip pat įvertinęs, tai, kad kaltinamoji yra pirmą kartą teisiama už neatsargų nusikaltimą (BK 55 str.), mano, kad nėra pagrindo jai skirti BK 281 str. 3 d. nustatytą kitą bausmę, griežtesnę už baudą (areštą ar laisvės atėmimą). Darytina išvada, kad G. B. skirtina švelniausia BK 281 str. 3 d. sankcijoje nustatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį, mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ši piniginė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi būti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes G. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi šia teise, t. y. vairuodama transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta, kad G. B., pažeidė KET reikalavimus, kai vairuodama transporto priemonę, sukdama į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui, vairuojamam D. S., dėl to nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė būdamas blaivi, neapsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, važiuodama mažu greičiu (8 km/h). G. B. yra dirbanti, jos darbinei veiklai yra svarbi teisė vairuoti, kadangi dėl klientų jai dažnai tenka vykti į kitus miestus, konsultuoti įmones, kurios išsidėstę visoje šalyje, o UAB „Darbo psichologija“ atlygis yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Byloje yra duomenų, kad G. B. praeityje yra administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, tačiau ji nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjusi. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, pastebi tai, kad paskutinis G. B. administracinis teisės pažeidimas yra padarytas 2014-10-02 (ji administracine tvarka bausta už automobilio palikimą riboto stovėjimo aikštelėje ilgiau nei leidžia kelio ženklinimas). Nuo to laiko kaltinamoji nėra padariusi administracinių teisės pažeidimų, t. y. padarė išvadas ir pakeitė savo elgesį. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, taip pat siekiant užtikrinti galimybes greitesniam priteistos žalos atlyginimui, G. B. nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais kaltinamosios veiksmais. Tai reiškia, kad G. B. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Nors kaltinamoji eismo įvykio metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba direktore, priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, tačiau nustatyta, kad transporto priemonę ji vairavo ne darbo metu, savo asmeniniais tikslais. Kaltinamosios civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmai padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Byloje nustatyta, kad draudikas – AB “Lietuvos draudimas” – iš viso nukentėjusiajam D. S. išmokėjo 15 486,33 eurų žalos atlyginimą (10 486,33 turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti).

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės G. B. jam priteisti 20 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jų dydį ir sumokėjimą patvirtinančius įrodymus pateiks bylos nagrinėjimo teisme metu. Civilinis ieškovas taip pat nurodė, kad dalį žalos jam atlygino AB “Lietuvos draudimas” – turtinę žalą (už sunaikintą motociklą Piaggio, slaugos priemones ir medikamentus, skirtus eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui) bei 5000 eurų neturtinę žalą. Visą patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 25 000 eurų dydžio suma. Kadangi maksimali leistina 5000 eurų suma jam jau yra draudimo kompanijos išmokėta, tai prašo priteisti likusią sumą - 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės G. B..

Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas patikslino savo ieškinį, prašė iš 20 000 eurų neturtinės žalos sumos atimti G. B. jo labui išleistą pinigų sumą, kurią ji pagrindė byloje pateiktais dokumentais, iš viso 1260 eurų.

Nukentėjusysis teisme nurodė, kad iki šiol nuolat kenčia fizinį skausmą, pastoviai vyksta į gydymo įstaigas, jam atlikta daug operacijų ir jos numatomos ateityje. Jis sunkiai vaikšto, jam reikalinga aplinkinių pagalba, ant kairės kojos uždėtas šešiastrypis žiedinės fiksacijos aparatą (TL HEX). Praėjus maždaug metams nuo eismo įvykio, jis iki šiol neatsigauna, negali dirbti, rūpintis savo trimis mažamečiais vaikais, dėl to smarkiai sielojasi, patiria dvasines kančias. Jo fizinė būklė niekada nebebus tokia, kokia buvo iki šio įvykio.

Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamoji nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau pažeidė vieną svarbiausių teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Neabejotina, kad nukentėjusiojo, kaip ir kiekvieno žmogaus sveikata, yra neįkainojama vertybė. Patirtas fizinis skausmas, nerimas dėl savo sveikatos būklės ateityje tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Būtent dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtą teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam D. S. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais sužalojimais: plėštine žaizda kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje (apie 20 cm) su kairio blauzdikaulio kūno skeveldriniu intrasąnariniu lūžiu ir šeivikaulio viršutinio trečdalio lūžiu; daugybinėmis plėštinėmis žaizdomis dešiniojo dilbio apatiniame trečdalyje su stipinkaulio kūno apatinio trečdalio skeveldriniu intrasąnariniu lūžiu, alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžiu; minkštųjų audinių patinimu su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, žaizda apatinėje lūžoje (5 cm), daugybiniais veido kaulų lūžiais pagal Le Fort III liniją, apatinio žandikaulio skeveldriniu lūžiu 33-34 dantų srityje, kaukolės pamato lūžimais priekinėje ir vidurinėje daubose, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, trauminiu šoku, dešinės blauzdos kaulų ir šlapimo takų infekcija, dešinio stipininio nervo giliosios šakos pareze. Dėl minėtų sužalojimų D. S. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad D. S. dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų jam teko iškęsti ilgalaikį gydymą: 2015-06-17 darytos dvi operacijas, kitos sudėtingos operacijos atliktos: 2015-06-25, 2015-07-10, 2015-07-17, 2015-08-28. Po to sekė gydymo etapas susijęs su kairiojo blauzdikaulio ilginimu, kelio sąnario funkcijos išsaugojimu, nes dėl kaulinių defektų galūnė buvo sutrumpėjusi apie 3 cm. Dėl sudėtingo atviro kairiojo blauzdikaulio proksimalinio galo lūžio, norint išsaugoti kelio sąnario funkciją bei kartu prailginti blauzdikaulį, panaudotas šešiastrypis žiedinės fiksacijos aparatas (TL HEX). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kaip svarbią aplinkybę, susijusią su pasekmių kriterijumi, vertina tai, kad iki šiol, nuo eismo įvykio praėjus daugiau kaip metams, D. S. sveikata ir fizinė būklė nėra pilnai atsistačiusi, kairė koja trumpesnė kliniškai 1 cm, jo judėjimas apsunkintas, naudojamas fiksacijos aparatas (TL HEX ), jam reikalinga kitų asmenų pagalba, negali be kitų pagalbos judėti, jam pastoviai atliekamos TL HEX aparato korekcijos, operacijos dėl kairės kojos minkštųjų audinių defektų, tenka vartoti vaistus. D. S. šiuo metu nedarbingas, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kiek nedarbingumas truks ateityje. Visa tai, kas paminėta, atsiliepė jo visuomeniniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bendravimui su vaikais; jis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008). Teismas CK 6.250 str. kriterijų kontekste taip pat atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį (AB “Lietuvos draudimo” 2016-05-30 duomenimis D. S. draudimo kompanijos už slaugos priemones ir medikamentus, negautas pajamas, gydymosi ir pervežimo išlaidas, TL-HEX panaudojimą priskaičiuotas ir išmokėtas 10 486,33 eurų turtinės žalos atlyginimas), akivaizdu, kad išlaidų jis patirs ir ateityje.

Siekiant užtikrinti kaltinamosios ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamoji G. B. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų – BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ji padarė dėl neatsargumo. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir kaltinamosios turtinė padėtis. G. B. jauna, dirbanti, gaunanti nuolatines pajamas (darbo užmokestį 600-700 eurų) moteris, tačiau ji turi finansinių įsipareigojimų bankui, kuriam įkeistas jai ir sutuoktiniui priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, kuriame sutuoktiniai gyvena. Kito kaltinamosios vardu registruoto turto nėra. Teismo posėdžio metu G. B. akcentavo savo sunkią materialinę padėtį, nurodydama, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis (jos nuomone, protinga ir teisinga suma, kurią ji galėtų sumokėti yra 3000 eurų). Vis dėlto, teismas, vertindamas kaltinamosios turtinę padėtį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-453/2011, 2K-280/2014), nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.).

Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-195/2014). Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumos kontekste svarbu įvertinti ir G. B. elgesį po eismo įvykio, kurį ji sukėlė būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, vairuodama techniškai tvarkingą transporto priemonę: G. B. iš karto po įvykio susisiekė su nukentėjusiojo žmona, nuolat teiravosi apie galimą pagalbą bei nukentėjusiojo sveikatą, užsakė D. S. žmonai taksi paslaugas vyrui ligoninėje lankyti, kurias apmokėjo, taip pat periodiškai pervesdavo nukentėjusiojo žmonai pinigų sumas. Iš G. B. pateiktų dokumentų matyti, kad ji gera valia iš viso D. S. reikmėms skyrė 1260 eurų. Be to, bandė tartis su nukentėjusiuoju ir jo gynėju dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jo patirti sužalojimai ilgalaikiai, šiuo metu sveikata nėra atstatyta (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinęs kaltinamosios neatsargią kaltės formą, jos turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo D. S. patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 eurų dydžio suma.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra sumokėjusi 5 000 eurų, kaltinamoji – 1260 eurų, kuriuos nukentėjusysis prašo išskaičiuoti iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas laiko, kad likusi neturtinės žalos dalis, priteistina iš atsakovės G. B. sudaro 13740 eurų. Teismo įsitikinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokios kategorijos bylose (teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 8 688 Eur (30 000 Lt) iki 23 169 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-195/2014 ir kt.), taip pat ginamos vertybės – sveikatos – specifiką bei aukščiau aptartų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą. Teismo vertinimu, būtent tokia suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje buvo prašoma atlyginti proceso išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, nurodant, kad jų dydis ir sumokėjimą patvirtinantys įrodymai bus pateikti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismui minėtų duomenų, kurie leistų nustatyti išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo interesų atstovavimu baudžiamajame procese, jų dydžiu, nebuvo pateikta, todėl nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti.

Kaltinamajai kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Voką Nr. 1, kuriame yra CD laikmena su nuotraukomis bei BPC įrašais, bei voką Nr. 2, kuriame yra CD laikmena su 2015-06-17 TV3 žinių laidos dalis, kur užfiksuota motociklas prieš eismo įvykį ir eismo įvykio vieta, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais., teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai 18 MGL dydžio – 677,88 eurų baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę –  12 MGL – 451,92 eurų baudą.

Civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: civiliniam ieškovui D. S. priteisti iš kaltinamosios G. B. 13 740 eurų neturtinei žalai atlyginti:

Voką Nr. 1, kuriame yra CD laikmena su nuotraukomis bei BPC įrašais, bei voką Nr. 2, kuriame yra CD laikmena su 2015-06-17 TV3 žinių laidos dalis, kur užfiksuota motociklas prieš eismo įvykį ir eismo įvykio vieta, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti G. B., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą ji privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT237300010002458204, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja              (parašas)              Eglė Gruodienė

Nuorašas tikras

E. Gruodienė