Administracinė byla Nr. A-1634-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03197-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ (toliau – ir Įsakymas 1) ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-708 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 2) (toliau kartu – ir Įsakymai).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Įsakymais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad 2019 m. balandžio 24 d. nuo 7 val. iki 19 val. dirbdamas 2, 3 etapuose Vilniaus krovinių poste „Savanoriai“ netinkamai įvykdė eksporto deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 (toliau – ir Eksporto deklaracija) patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (toliau – ir RIKS) patikrinimo instrukcijos nurodymą (Įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS), nes nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam Eksporto deklaracijoje transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją „T01 – neatitikimų nenustatyta“ ir į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių.
2.2. 2019 m. balandžio 24 d. dėl pareigūnų trūkumo pareiškėjas buvo paskirtas dirbti dviejuose etapuose: 2 – vadovavimas muitiniam tikrinimui, 3 – muitinės formalumai su prekėmis. 2019 m. balandžio 23 d. 17 val. 48 min. muitinės sistema Eksporto deklaracijai automatiškai suformulavo nurodymą atlikti muitinį tikrinimą: „Įsitikinti, kad transporto priemonė. Kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“. 2019 m. balandžio 24 d. 9 val. 2 min. tarnybiniu automobiliu pareiškėjas nuvažiavo į UAB „Vilniaus Transimeksa“ atlikti vizualaus tikrinimo pagal RIKS nurodymą. Pareiškėjas patikrino prekes vizualiai, pažeidimų nenustatė, 10 val. 34 min. ir 10 val. 35 min. įkėlė prekių nuotraukas, 10 val. 36 min. į RIKS įkėlė patikrinimo rezultatą „Neatitikimų nenustatyta“. Dėl didelio darbo krūvio (tą dieną atliko 15 prekių fizinių patikrinimų) pareiškėjas pamiršo įkelti transporto priemonės nuotrauką (iš trijų nuotraukų įkėlė tik dvi). Toje pačioje transporto priemonėje buvo pakrautos ir kitos prekės, kurias pareiškėjas taip pat tikrino, suvedė rezultatus į RIKS. Prekių ir transporto priemonės nuotraukas, prieš perkeldamas į RIKS, pareiškėjas išsaugojo tarnybiniame kompiuteryje.
2.3. Pareiškėjas teisės aktų nuostatų nepažeidė, nes reikalavimas, kad transporto priemonė būtų ta pati kaip ir deklaruota, taikomas tik tranzito procedūroms. Be to, asmuo turi teisę tikslinti deklaraciją.
2.4. 2019 m. balandžio 25 d. 11 val. 15 min. posto vyriausioji inspektorė L. S., atlikdama detalų minėtų prekių patikrinimą, į sistemą suvedė rezultatą: „T02 – Nustatyti neatitikimai“. Aprašyme ji nurodė, kad deklaracija buvo pateikta, kai prekės dar nebuvo pakrautos į transporto priemonę, kuri taip ir neatvyko. Dabar prekes kraus į kitą transporto priemonę. Patikrinimas baigtas 2019 m. balandžio 25 d. 14 val. 49 min., prekės neišleistos. L. S. taip pat nurodė, kad nustatė neatitikimus: transporto priemonė pakrauti prekių neatvyko. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas nesurašytas, pareiškėjas teigė, kad pažeidimas nepadarytas, nėra pažeidimo sudėties.
2.5. Tarnybinės nuobaudos skyrimas buvo nepagrįstas, netikslingas ir neveiksmingas, nes nėra pareiškėjo tyčios, žala nepadaryta. Nuobaudos paskyrimas nepanaikina ydingų aplinkybių poste, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo (pavyzdžiui, personalo stoka, skirtingų muitinės įstaigų kompetencijos, didelis darbo krūvis).
2.6. 2019 m. birželio 3 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-509 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ (toliau – ir Departamento direktoriaus Įsakymas) sudaryta komisija ištirti Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus R. P., atliekančio pareigas Vilniaus krovinių poste „Savanoriai“, galimam tarnybiniam nusižengimui (toliau – ir Komisija), tačiau šis įsakymas pareiškėjui nepateiktas, jo turinys jam nežinomas, nepranešta, kokiais teisės aktais tarnybinį tikrinimą atlikusi komisija vadovavosi pradėdama ir atlikdama tarnybinį patikrinimą.
2.7. Įsakymas 1 surašytas R. P. (kitoks nei pareiškėjo vardas, sutampa pavardė). Toks asmuo eina pareigas Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“. Su šiuo Įsakymu 1 pareiškėjas nesusipažino ir nepasirašė. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui susipažinti buvo pateikta 2019 m. liepos 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2372 (toliau – ir Išvada), Įsakymas 1 ir Įsakymas 2. Laikinai einanti posto viršininko pareigas B. K. žodžiu nurodė, kad pareiškėjas privalo pasirašyti, nes įsakymas nebus keičiamas.
2.8. Komisija sudaryta 2019 m. birželio 3 d., Išvada surašyta 2019 m. liepos 26 d., Departamento generaliniam direktoriui pateikta 2019 m. liepos 29 d., Įsakymas 1 išleistas 2019 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjas su Išvada, Įsakymu 1 ir Įsakymu 2 supažindintas 2019 m. rugpjūčio 14 d. Per visą laiką (iš viso 72 dienas) pareiškėjas neatostogavo, nesirgo, nebuvo komandiruotėje. Taip buvo pažeisti 2003 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20, 22, 23, 29 punktai. Komisija pratęsė tyrimą, tačiau apie tai neinformavo pareiškėjo ir nenurodė svarbių pratęsimo priežasčių.
3. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:
3.1. Taisyklės www.seimas.lt svetainėje skelbiamos kaip galiojančios, o su 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) nei tiesioginis vadovas nesupažindino, nei pranešta per vidinės komunikacijos sistemą.
3.2. Turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalimi. Taisyklės yra konkrečiai taikomos pareiškėjui, o Aprašas bendras, todėl, esant kolizijai, turi būti taikomas palankesnis valstybės tarnautojui teisės aktas, taisyklė, kad lex specialis derogat legi generalis (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį, specialioji norma yra viršesnė už bendrąją).
3.3. Net ir taikant Aprašą, buvo pažeistas Aprašo 32 punktas (supažindinti pareigūną pasirašytinai per 5 darbo dienas). Nuobaudos skyrimas R. P. yra reikšmingas, o ne tik formalumas, jei pareiškėjas nebūtų pastebėjęs, nuobauda realiai galiotų ir būtų paskirta kitam pareigūnui (R. P.).
3.4. Reikalavimas eksportui kontroliuoti pakrovimo transporto priemonės numerius apskritai nepagrįstas ir neteisėtas – apriboja ūkio subjektų teises įtvirtintas Europos Bendrijos reglamentuose ir Departamento generalinio direktoriaus išaiškinime Nr. (12.3/01)3B-1691. RIKS administratoriaus (pareigūno, neturinčio teisės RIKS administratoriaus (pareigūno, neturinčio teisės aktų kūrimo galios) nurodymai negali prieštarauti Europos Bendrijos reglamentams, tačiau tarnybinio patikrinimo atlikimo metu nurodymo teisėtumas nebuvo tirtas.
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Nuobauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Aprašu, o ne Taisyklėmis, kurios nebeaktualios.
4.2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės, o ne dėl deklaranto, kuris netinkamai nurodė transporto priemonę, atsakomybės. Departamentas neginčijo fakto, kad prekes galima išgabenti su kita transporto priemone, tačiau nurodė, jog tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas neįvykdė Eksporto deklaracijos patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 RIKS patikrinimo instrukcijos nurodymo – „Įsitikinti, kad transporto priemonė. Kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“. Be to pareiškėjas pats savo skunde nurodo, kad dėl didelio darbo krūvio pamiršo įkelti nuotraukas, tai rodo, kad suprato, jog turi įkelti nuotraukas į RIKS.
4.3. Tarnybinio nusižengimo sudėtis buvo nustatyta Išvadoje, pareiškėjas tik abstrakčiai įvardija, kad nuobauda nepagrįsta. Pasekmės nėra būtinasis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Kaltės forma – tiek tyčia, tiek aplaidumas – yra pakankami tarnybinio nusižengimo buvimui konstatuoti.
4.4. Vardo supainiojimas Įsakyme 1 buvo pataisytas Įsakymu 2, jokie teisės aktai (nei dėl terminų, nei dėl kito) dėl to nebuvo pažeisti.
4.5. Departamento direktoriaus Įsakymas Nr. 1B-509 buvo įkeltas į vidinę svetainę, pranešime pareiškėjui apie tarnybinį nusižengimą jis buvo nurodytas.
4.6. Teisės aktai nenustato pareigos apie tarnybinio nusižengimo tyrimo pratęsimą informuoti pareiškėją.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. P. skundą.
6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
6.1. 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus teritorinės muitinės Krovinių posto „Savanoriai“ viršininkė J. R. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl posto vyresniojo inspektoriaus R. P. aplaidaus darbo“.
6.2. 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Departamento Imuniteto tarnybai.
6.3. 2019 m. gegužės 24 d. Departamento Imuniteto tarnyba Departamento generaliniam direktoriui surašė tarnybinį pranešimą Nr. 6BE-902 „Dėl atlikto informacijos dėl galimai neteisėtų muitinės pareigūnų veiksmų tikslinimo“, kuriame pasiūlė surinktą medžiagą perduoti Departamento Personalo skyriui tam, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo.
6.4. Departamento direktorius Įsakymu sudarė Komisiją.
6.5. 2019 m. birželio 20 d. Komisijos pirmininkas pranešimu Nr. 7B-2116 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pranešė pareiškėjui, kad yra duomenų apie jo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, nurodė tris epizodus (vienas iš jų 2019 m. balandžio 24 d. Eksporto deklaracijos patikrinimas), galimai pažeistus teisės aktus ir prašė pateikti pasiaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjui šis pranešimas įteiktas 2019 m. birželio 21 d.
6.6. 2019 m. birželio 20 d. Komisijos pirmininkas pranešimu Nr. 7B-2119 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ prašė pratęsti terminą tarnybiniam patikrinimui atlikti 30 dienų. Komisijos pirmininkas nurodė, kad Komisijai kilo papildomų klausimų, todėl būtina užsiklausti Departamento Muitinės procedūrų skyrių, Muitinės informacinių sistemų centrą (toliau – ir MISC) dėl informacijos pateikimo, gauti pareiškėjo paaiškinimus. Nurodyta, kad Komisijos nariai ar keli iš jų atostogaus nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 12 d.
6.7. 2019 m. birželio 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurie Departamente gauti 2019 m. liepos 1 d. Juose pareiškėjas dėl šioje byloje analizuojamos situacijos nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. 9 val. 2 min. tarnybiniu automobiliu išvažiavo į UAB „Vilniaus Transimeksa“ atlikti fizinį prekių patikrinimą. Muitinės tarpininkas jam paaiškino, kad prekės pagal EX deklaraciją MRN 19LTVC0100EK135510 dar yra muitinės terminalo teritorijoje ir greitai bus kraunamos į automobilį, kuris yra prie pakrovimo vietos. Pareiškėjas prekes nufotografavo, patikrino, ar transporto priemonė tikrai yra. Dar kartą atvykus apie 14 val. prekės jau buvo pakrautos į transporto priemonę, pareiškėjas nufotografavo valstybinius numerius, pastebėjo, kad jie nesutampa su deklaracijoje pateiktais numeriais, bet vadovavosi 2017 m. kovo 22 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-229, kad valstybinių numerių skaičių galima keisti neribotą skaičių kartų, taisyti į Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – ir MDAS) įkeltus duomenis). Toje pačioje transporto priemonėje buvo ir kitų tikrinamų prekių, jas pareiškėjas nufotografavo, taip pat ir transporto priemonę su numeriais, įkėlė į RIKS. Dėl didelio darbo krūvio EX deklaracijoje MRN 19LTVC0100EK135510 pareiškėjas pamiršo įkelti nuotraukas su transporto priemonės valstybiniu numeriu. Bet nuotraukos įkeltos prie kitų EX deklaracijų, jos išsaugotos darbo kompiuteryje. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad kovo mėnesį parašė prašymą išeiti iš profesinės sąjungos, bet nuo atlyginimo nuskaičiuojamas profesinės sąjungos nario mokestis, todėl nežino, ar yra profesinės sąjungos narys.
6.8. 2019 m. liepos 10 d. Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių krovinių posto vyriausioji inspektorė B. K. informavo, kad pareiškėjas neatostogavo, nebuvo komandiruotėje, nesirgo nuo 2019 m. birželio 3 d.
6.9. 2019 m. liepos 2 d. Komisija kreipėsi į Departamento Muitinės procedūrų skyrių, prašydama pateikti atsakymus į klausimus.
6.10. 2019 m. liepos 12 d. Departamento Muitinės procedūrų skyrius elektroniniu paštu pateikė atsakymus į klausimus.
6.11. 2019 m. liepos 15 d. MISC pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“.
6.12. 2019 m. liepos 26 d. Komisija priėmė Išvadą, kurioje siūlė pareiškėjui, atsižvelgiant į tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, kaltės formą, į kitas aplinkybes, skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
6.13. 2019 m. liepos 30 d. Departamentas kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.
6.14. 2019 m. liepos 31 d. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga raštu „Dėl 2019 m. liepos 30 d. rašto Nr. 1P-9055 patikslinimo“ informavo, kad nuomonės dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui neteiks, taip pat pridėjo 2019 m. balandžio 12 d. raštą, kad pareiškėjas išbrauktas iš profesinės sąjungos ir valdymo organo narių sąrašo.
6.15. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Departamento direktorius priėmė Įsakymą 1, kuriame nurodė, kad R. P., Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui, atliekančiam pareigas Vilniaus krovinių poste „Savanoriai“ skiriama tarnybinė nuobauda pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skiriama už tai, kad 2019 m. balandžio 24 d. nuo 7 val. iki 19 val. dirbdamas 2, 3 etapuose Vilniaus krovinių poste „Savanoriai“ netinkamai vykdė deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 RIKS patikrinimo instrukcijos nurodymą – „Įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“, nes nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam Eksporto deklaracijoje transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – „T01 – neatitikimų nenustatyta“ bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių. Savo veika pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.8.2 papunkčio, Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklės) 9 punktą, Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – ir Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklės) 54 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3V-75 patvirtintų Vilniaus „Savanorių“ krovinių posto vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 50 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.1, 5.3, 5.6, 5.21 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
6.16. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Departamento generalinis direktorius priėmė Įsakymą 2, kuriame nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama R. P.
7. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar skundžiamais Įsakymais nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
8. Apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą – Statuto nuostatas (2 str. 6 d., 21 str. 1 d. 6 p., 39 str. 1 d.,) Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo nuostatas (19 str. 1 d. 1 p., 5 p. ir 6 p.), Etikos kodekso 7.8.2 punktą, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių nuostatas (9 p., 54 p.), Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą ir Pareigybės aprašymo nuostatas (5 p., 5.1 p., 5.3 p., 5.6 p., 5.21 p.), teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2019 m. balandžio 23 d. suformuluotas nurodymas, kurio jis neįvykdė dirbdamas 2019 m. balandžio 24 d., buvo teisėtas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pareiga buvo užfiksuoti faktinę situaciją ir įkelti įrodymus (nuotraukas) į sistemą. Analogiški nurodymai, anot pareiškėjo paaiškinimų skunde, buvo duoti kitų nurodymų atvejais ir juos pareiškėjas įvykdė.
9. Teismas akcentavo, kad, esant per dideliam darbo krūviui, pareiškėjas turėjo imtis konkrečių aktyvių veiksmų problemai spręsti (kreiptis į vadovą, informuoti apie problemas, su kuriomis susiduria, prašyti jas spręsti), o ne tiesiog atlikti pareigas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl didelio darbo krūvio ir pan. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl didelio darbo krūvio, nes tai nėra pateisinama priežastis nevykdyti ar netinkamai vykdyti deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 muitinį tikrinimą.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, Etikos kodekso 7.8.2 punktą. Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjas pažeidė blanketines teisės normas, kurių taikymas neatsiejamas nuo kito konkretaus privalomai nurodomo teisinio reguliavimo (Statuto 21 str. 6 p., Muitinės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p., 5 p., 6 p., Pareigybės aprašymo 5.1 p., 5.21 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punkto, Pareigybės aprašymo 5.3 punkto.
11. Teismas akcentavo, kad nustatė pareiškėjo neteisėtą veiką ir vertina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo esmę, o ne tai, kiek teisės normų (trys, penkios ar pan.) šia neteisėta veika buvo pažeistos.
12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Departamentas nenustatė pareiškėjo kaltės, teismas atsižvelgė į Išvadą, Įsakymą 1, pareiškėjo skundo teiginius, kad jis pamiršo įkelti transporto priemonės nuotraukas į RIKS sistemą ir konstatavo, kad minėtas pareiškėjo argumentas prieštarauja bylos medžiagai.
13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis, kurios pagal Teisės aktų registro duomenis yra galiojantis teisės aktas, teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje vadovaujasi Aprašu. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. vasario 13 d., įsigaliojus Statutui, buvo pakeistas teisinis reguliavimas. Sistemiškai išanalizavęs teisės aktus ir juos lydinčius travaux preparatoires (parengiamuosius darbus), teismas padarė išvadą, kad pareigūnai, kurie iki Statuto įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose (tarp jų ir Lietuvos Respublikos muitinėje), laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklės buvo priimtos vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.) 42 straipsnio 2 dalimi (Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras), kuris negalioja nuo 2019 m. sausio 1 d., taigi, Taisyklės neteko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jos buvo priimtos. Teismas taip pat išaiškino, kad šiuo atveju, vadovaujantis teisės normų kolizijos sprendimo taisyklėmis, taikomas principas lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas).
14. Teismas, vertindamas terminus skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi Statuto nuostatomis (39 str. 4 d. ir 5 d.) ir Aprašo nuostatomis (24 p., 25 p., 28 p., 30 p.). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti. Įvertinęs prašymo pratęsti terminą tarnybiniam patikrinimui atlikti motyvus, priežastis, kurios lėmė prašymą pratęsti terminą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad sprendimas pratęsti priimtas rezoliucijos forma ant prašymo pratęsti terminą, teismas konstatavo, kad sprendimas pratęsti terminą buvo motyvuotas, o kai kurios priežastys – svarbios (Komisija aktyviai rinko įrodymus, aiškinosi įvykio aplinkybes, užsiklausė Departamento Muitinės procedūrų skyrių, MISC).
15. Teismas neigiamai vertino aplinkybę, kad Komisija nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 20 d. nesikreipė į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, taip pat neigiamai vertino atostogas, kaip priežastį pratęsti terminą, ypač kai byloje nustatyta, kad viena Komisijos narė Išvados nepasirašė, nes atostogavo. Šių priežasčių teismas nepripažino svarbiomis.
16. Teismas nurodė, kad Aprašas nenustato pareigos informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Departamentą šiuo klausimu ir negavęs atsakymo. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir pareiškėjo elgesį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
17. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, atsižvelgė į Aprašo 1 punktą, taip pat vertino, kad patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
18. Būdamas aktyvus, teismas nustatė, kad Išvadą pasirašė tik du Komisijos nariai iš trijų. Teismas šią aplinkybę vertino kritiškai, tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, jog šis tarnybinio nusižengimo procedūros trūkumas nėra esminis, kuris iš esmės pažeidė pareiškėjo teises.
19. Aplinkybę, kad Įsakyme buvo neteisingai nurodytas pareiškėjo vardas, teismas vertino kaip techninę klaidą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas žinojo, jog jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teikė paaiškinimus, Komisija Išvadoje pasisakė būtent dėl pareiškėjo, Įsakyme 1, nors ir klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas, teisingai nurodyta jo pavardė, taip pat detaliai apibūdinta būtent pareiškėjo situacija (data, laikas, aplinkybės, veika, pareiškėjo pareigų atlikimo vieta – Vilniaus krovinių postas „Savanoriai“, pareigos – vyresnysis inspektorius). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad techninė klaida buvo ištaisyta ir priimtas Įsakymas 2 su teisingu pareiškėjo vardu.
20. Atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes ir Aprašo 32 punktą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Komisijos Išvada nebuvo pateikta jam susipažinti yra nepagrįsti.
21. Teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos proporcingumą, vadovavosi Statuto nuostatomis (39 str. 1 d. ir 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir bylos faktinėmis aplinkybėmis (nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių) ir konstatavo, kad pastaba yra adekvati tarnybinė nuobauda.
III.
22. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl transporto priemonės ir prekių pakrovimo su Eksporto deklaracija pažeidimo apskritai nebuvo: L. S. protokolo nesurašė nesant pažeidimo sudėties; Muitinės procedūrų priežiūros skyrius Komisijai raštu nurodė, kad pažeidimo nepadaryta; reikalavimo eksportui kontroliuoti pakrovimo transporto priemonės numerius yra perteklinis, nepagrįstas dėl to neteisėtas, nes apriboja ūkio subjektų teises įtvirtintas Europos Bendrijos reglamentuose (Sąjungos muitinės kodekse – toliau ir SMK), SMK Įgyvendinimo taisyklėse, SMK Deleguotame akte). Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai nenumato pareigos deklaruoti transporto priemonės eksporto procedūrai arba prekes krauti į konkrečią transporto priemonę, nes prekės eksportuotojas gali jas išgabenti per 3 mėnesius nuo eksporto deklaracijos įforminimo. Tai numato ir 2019 m. vasario 26 d. Departamento generalinio direktoriaus išaiškinimas Nr. (12.3/01)3B-1691 dėl eksportuojamų prekių pateikimo muitinei priimtinoje vietoje ir 2019 m. gegužės 16 d. MD generalinio direktoriaus išaiškinimas Nr. (17.3/5)3B~4083 dėl prekių pateikimo ir transporto priemonės deklaravimo.
22.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad RIKS sistemos administratoriaus (pareigūno, neturinčio teisės aktų kūrimo galios) nurodymai prieštaravo galiojančioms teisės normoms.
22.3. Pirmosios instancijos teismas formuoja ydingą praktiką, kai pareigūnai baudžiami formaliai už tai, ko teisės aktai nedraudžia, o darbdavio pertekliniai reikalavimai ar nurodymų teisėtumas nesvarstomi.
22.4. Su Eksporto deklaracija be pareiškėjo dirbo dar du pareigūnai – krovinių posto „Savanoriai“ vadovaujantis pareigūnas ir posto „Centras“ pareigūnas, kuriam pavesta dirbti su deklaracija. Taigi, deklaracija turėjo du „saugiklius“ – posto „Centras“ pareigūnas neužbaigė Eksporto deklaracijos, posto „Savanoriai“ vadovaujantis pareigūnas matė, kad eksportas neužbaigtas, tačiau tarpusavyje nekomunikavo.
22.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo argumentų dėl didelio darbo krūvio – nagrinėjamu atveju būtent dėl didelio darbo krūvio pareiškėjas pamiršo prisegti nuotraukas į konkretų RIKS aktą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl techninio veiksmo (nuotraukos prisegimo iš tarnybinio kompiuterio į RIKS sistemą), tikrinimas atliktas tinkamai, nuotraukos buvo padarytos, įkeltos į tarnybinį kompiuterį, todėl pasiekiamos postų pareigūnams ir MISC specialistams.
22.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikrinimo rezultate pareiškėjas nurodė kodą „T01 – Neatitikimų nenustatyta“ ir pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, yra nepagrįsta, nes kitų tinkamų šiam konkrečiam tikrinimui kodų sistemoje nebuvo. Pažeidimo pagal SMK ir Departamento išvardintus raštus nebuvo, Muitinės procedūrų priežiūros skyrius patvirtino, kad pažeidimo nėra, taigi, protokolas negalėjo būti surašytas, nes nebuvo pagrindo uždrausti išleisti prekes (įvesti kodą „T02“).
22.7. Muitinės pareigūnams nebuvo pranešta apie Taisyklių panaikinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad su naujais teisės aktais ir pasikeitimais postų pareigūnai visais atvejais supažindinami pasirašytinai, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į DK 3 straipsnio 9 dalį.
22.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas galėjo susirasti naują teisės aktą bendrame www.lrmuitine.lt puslapyje, kuris skirtas pateikti bendro pobūdžio informaciją muitinės klientams. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareigūnai turi sekti informaciją puslapyje muitinės klientams www.lrmuitine.lt. Kadangi Taisyklės www.seimas.lt skelbiamos kaip galiojančios, darbdavys įprasta tvarka nesupažindino su pasikeitimais, naujo Statuto tiesiogiai su posto pareigūnais nederino, todėl reikalavimas „nuspėti, kad kažkas pasikeitė“ ir reikia tą „kažką“ kažkur surasti pažeidžia protingumo, teisėtumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Sprendime pirmosios instancijos teismas formuoja praktiką, kad darbdaviui nereikia laikytis darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų ir ilgalaikės praktikos dėl supažindinimo su teisės aktais ir pasikeitimais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkelia darbuotojams papildomą naštą ?– be tiesioginių pareigų atlikimo sekti bendrą įstaigos interneto puslapį, nors pagal galiojantį reglamentavimą ir praktiką pareiškėją privalo informuoti pasirašytinai.
22.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad darbuotojo teisės pažeistos nesupažindinus su tiesiogiai jo tarnybinei padėčiai įtaką turinčiais teisės aktų pakeitimais įprasta tvarka (pasirašytinai), o pareiškėjas yra ginčo silpnoji šalis. Būti supažindintam su naujais teisės aktais ir pakeitimais yra teisėtas lūkestis (2018 m. birželio 29 d. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 3 str. 1 d. 7 p.). Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu.
22.10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamentas ir muitinės įstaigos yra pavaldžios Lietuvos Respublikos finansų ministrui, muitinės pareigūnų atžvilgiu taikomi Finansų ministro įsakymai. Taisyklės yra patvirtintos Finansų ministro ir yra specialus (siauros, specifinės galios) teisės aktas – reglamentuoja muitinės pareigūnų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, tačiau atsakovas taikė bendro (plataus) pobūdžio Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas taisykles. Esant teisės aktų kolizijai, tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaudamasis silpnajai ginčo šaliai nepalankiu teisės aktu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų praktika numato, kad, esant bendrų ir specialių normų kolizijai, turi būti laikomasi principo lex specialis derogat legi generali, kuris numato, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė lex posterior derogat legi priori principą. Pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika, kuria jis grindė principo taikymą, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju būtina taikyti lex posterior derogat legi priori principą, nes nurodytoje byloje nurodyta, kad kolizija galėtų būti sprendžiama vadovaujantis dviem minėtais principais.
22.11. Pirmosios instancijos teismas išvardintas aplinkybes vertino šališkai (stipriosios šalies naudai) ir paviršutiniškai, nagrinėdamas bylą toleravo teisės aktų koliziją, neteisingai rėmėsi nepalankiu silpnajai šaliai teisės aktu, nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo fundamentaliu darbo teisėje įtvirtintu principu, kad visos abejonės, neaiškumai, prieštaravimai aiškinami darbuotojo, kaip silpnosios šalies naudai, neteisėtai byloje vadovavosi lex posterior derogat legi priori principu, o ne lex spedalis derogat legi generali principu, kas šioje konkrečioje situacijoje pablogina silpnosios ginčo šalies padėtį.
22.12. Departamentas tarnybinį patikrinimą atliko paviršutiniškai ir aplaidžiai, pažeidė terminus, nesigilino, kurio pareigūno atžvilgiu surašo Išvadą, tačiau pirmosios instancijos teismas pateisino Komisijos aplaidumą ir pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai toleravo faktą, kad Komisija neužtikrino, kad Išvadą pasirašytų Komisijos nariai.
22.13. Faktą, kad vienas Komisijos narys nepasirašė Išvados, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip nesvarbią aplinkybę tuo formuodamas ydingą praktiką, kad darbdavio aplaidumas darbuotojo atžvilgiu yra toleruojami. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo terminas yra pagrįstas ir yra „svarbi priežastis“, ir šią poziciją argumentavo tuo, kad buvo kreiptasi į Muitinės procedūrų priežiūros skyrių ir MISC, vienas iš narių atostogavo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakymai iš Muitinės procedūrų priežiūros skyrių ir MISC gauti operatyviai. Muitinės procedūrų patikrinimo skyrius atsakė, kad pažeidimo nepadaryta, poste blogai organizuotas darbas, o kentėti turi vienas pareigūnas; MISC atsakė, kad dėl duomenų apsaugos reikalavimų informacijos neteiks, todėl neaišku, ar informacija buvo svarbi terminui pratęsti, jei Komisija į ją neatsižvelgė.
22.14. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad medžiagos rinkimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas daugiau nei prieš vieną mėnesį iki tarnybinio patikrinimo pradžios, t. y. 2019 m. balandžio 29 d. Paaiškinimą Imuniteto tarnybai pareiškėjas pateikė 2019 m. gegužės 20 d., tarnybinis patikrinimas pradėtas 2019 m. birželio 3 d. Informacija rinkta net mėnesį iki tarnybinio patikrinimo pradžios, todėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą pareiškėjas vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
22.15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jei Departamento direktoriaus Įsakymas (kuriame nurodomi teisės aktai, kuriais remiantis atliekamas tarnybinis patikrinimas) pareiškėjui nepateiktas, tai byloje neturi reikšmės. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė labai svarbi, nes byloje yra ginčas dėl supažindinimo su pasikeitusiais teisės aktais, apie kuriuos darbdavys turėjo informuoti teisės aktų ir susiklosčiusios muitinėje praktikos tvarka (pasirašytinai). Kadangi darbdavys posto pareigūnų neinformavo apie pasikeitusią tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką, o tarnybinio patikrinimo eigoje iš pareiškėjo paaiškinimo Komisijai tapo aišku, kad apie teisės aktų pasikeitimą pareiškėjas nežino, Departamento direktoriaus Įsakymą Komisija pareiškėjui nepateikė tyčia, siekdama jį suklaidinti.
22.16. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiškinime pareiškėjas pateikė prašymą dalyvauti tarnybinio patikrinimo posėdyje (teikti paaiškinimus žodžiu, atsakyti į klausimus), bet Komisiją prašymą ignoravo, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 91 straipsnio nuostatas.
23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Departamentas grindžia šiais argumentais:
23.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja argumentus pateiktus Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir nurodo, kad eksporto deklaracijose nėra privaloma deklaruoti transporto priemones apskritai, o jei transporto priemonės numeris yra deklaruotas teisės aktai nenumato pareigos išgabenti prekes su ta pačia transporto priemone. Šį argumentą pareiškėjas nurodė tik skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o tarnybinio patikrinimo metu apie tai savo paaiškinimuose neužsiminė.
23.2. Departamentas neginčija fakto, kad prekes galima išgabenti su kita transporto priemone, tačiau tai negali paneigti ir nepaneigia fakto, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė Eksporto deklaracijos patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 RIKS patikrinimo instrukcijos nurodymą. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl deklaranto, kuris netinkamai nurodė transporto priemonę, atsakomybės, o dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės netinkamai įvykdžius RIKS nurodymą.
23.3. Departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad darbdavio duotas pavedimas pareiškėjui buvo teisėtas, o didelis darbo krūvis nėra pateisinama priežastis pareiškėjui, pačiam nusprendus, priskirtas funkcijas vykdyti netinkamai ar apskritai nevykdyti.
23.4. Pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimais, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės yra neaktualus, nes jis nepaneigia fakto, jog tarnybinis pažeidimas buvo padarytas ir pareiškėjas negali būti atleistas nuo atsakomybės, be to, pareiškėjas kaltinamas dėl visai kitų teisės aktų pažeidimų.
23.5. Pareigūnai yra patys atsakingi už susipažinimą su aktualiais teisės aktais, nes Aprašas yra skelbiamas viešai. Ši pareiga yra įtvirtinta postų pareigūnų pareigybių aprašymuose.
23.6. Dėl terminų skirti tarnybinę nuobaudą ir tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros Departamentas nurodo, kad detaliai ir aiškiai pasisakė šiais aspektais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, todėl šių argumentų nekartoja.
23.7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neatliko jam pavestų funkcijų, taip pat visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos ir išanalizuotos ir visi neaiškumui buvo pašalinti, esminių teisės aktų pažeidimų, kurie turėtų įtakos sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo nebuvo nustatyta, apelianto teisės niekaip nebuvo apribotos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Tarnybinis ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ (Įsakymas 1) ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-708 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1P-670 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. P.“ pakeitimo“ (Įsakymas 2) teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1P-670 tarnybinę nuobaudą – pastabą Muitinės departamento generalinis direktorius skyrė R. P., Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui, atliekančiam pareigas Vilniaus krovinių poste ,,Savanoriai“. Antruoju, 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-708, Muitinės departamento generalinis direktorius pakeitė pirmojo įsakymo pavadinimą ir 1 punkto pirmąją pastraipą, bei nurodė, kad minėtą tarnybinę nuobaudą skiria R. P. (t. y. pareiškėjui), Vilniaus teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui, atliekančiam pareigas Vilniaus krovinių poste ,,Savanoriai“. Nors antrasis atsakovo įsakymas dėl asmens vardo pakeitimo nemotyvuotas, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta būtent pareiškėjui.
26. Tiek iš skundžiamo įsakymo 1, tiek iš 2019 m. liepos 26 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-2372, kuri tokiuose ginčuose laikoma sudėtine administracinio akto dalimi, matyti, kad Pastaba pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2019 m. balandžio 24 d. nuo 7.00 iki 19.00 val., dirbdamas 2, 3 etapuose Vilniaus krovinių poste ,,Savanoriai” savo veika (neveikimu), netinkamai įvykdė eksporto deklaracijos MRN 19LTVC0100EK135510 patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (RIKS) patikrinimo instrukcijos nurodymą – „Įsitikinti, kad transporto priemonė, kuri nurodyta eksporto deklaracijos 18 laukelyje, kartu su prekėmis yra pateikta PĮ. Nufotografuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir nuotrauką įkelti į RIKS“, nes nustatęs, kad faktiškai rastos transporto priemonės valstybinis numeris neatitinka nurodytam Eksporto deklaracijoje transporto priemonės valstybiniam numeriui, patikrinimo akte Nr. 19LTVC0100EK1076622 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – „T01 – neatitikimų nenustatyta“ bei į RIKS sistemą neįkėlė transporto priemonės valstybinių numerių.
26.1. Tokia savo veika (neveikimu) pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 papunkčio, Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktą, Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3V-75 patvirtintų Vilniaus „Savanorių“ krovinių posto vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 5.1, 5.3, 5.6, 5.21 punktų reikalavimus ir padaręs tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.
27. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, žemesnę teisinę galią turinčiais teisės aktais bei detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).
28. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Nustačius, jog valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta (šiuo aspektu žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1112/2009).
29. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438–706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011 ir kt.).
30. Tam, kad pirmosios instancijos teismas galėtų teisingai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą sprendimą tarnybinių ginčų bylose, turi patikrinti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, ar valstybės tarnautojo veikai (neveikimui) kvalifikuoti teisingai pritaikytos teisės normos. Tam į bylą turi būti pateikti 29 šios nutarties punkte išvardinti oficialieji dokumentai, kurie ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo skelbti Muitinės departamento internetiniame puslapyje ar kituose teismui prieinamuose, viešai nurodytuose šaltiniuose. Tik tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą gali spręsti, ar byla buvo išnagrinėta tinkamai, ar laikytasi visų procesinių taisyklių, ar teisingai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos.
31. Nagrinėjamoje byloje be Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.2 papunkčio, kuriuose įtvirtintos bendro pobūdžio (be kita ko, ir blanketinės) nuostatos atlikti kitas specialiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas, tinkamai, laiku ir kompetentingai vykdyti savo pareigas, vykdyti muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimus (ir pan.), pareiškėjas buvo kaltinamas ir tuo, kad pažeidė Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 9 punktą, 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių 54 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3V-75 patvirtintų Vilniaus „Savanorių“ krovinių posto vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1B-179 5.1, 5.3, 5.6, 5.21 punktų reikalavimus, tačiau šių teisė aktų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime (galimai) perrašė minėtų taisyklių, pareigybės aprašymo nuostatas iš Tarnybinio patikrinimo išvados, tačiau šių dokumentų į bylą neišreikalavo, taigi tinkamai nenustatė visų pažeidimų, kurių padarymu pareiškėjas kaltinamas, sudėties elementų buvimo.
32. Dėl nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, neįvykdė teismui keliamo reikalavimo patikrinti, ar darbdavys tinkamai išsiaiškino pareiškėjo kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai, ar tinkamai pritaikė teisės normas pažeidimams kvalifikuoti.
33. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepareikalaudamas atsakovo pateikti į bylą pareiškėjo keliamo ginčo dėl tarnybinio nusižengimo buvimo/nebuvimo aplinkybėms nustatyti svarbių dokumentų ir jų neįvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 146 str. 1 d.), perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
35. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti tai kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie, kaip jau minėta, nebuvo tinkamai ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė