Administracinė byla Nr. I-1651-365/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03770-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant
pareiškėjui R. P., atsakovės atstovui Rimantui
Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei,
atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo
ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į
teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 35 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1- 2, 8-9).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad LAVL jam buvo skirtas
gydymas dėl kairės rankos dilbio lūžio 2010 vasario-kovo mėnesiais. Kreipėsi į
LAVL direktorių su skundu dėl jam skirto gydymo. Buvo skirtas auditas, kuris
rado pažeidimų dėl jam skirto gydymo. Iš LAVL buvo kelis kartus etapuojamas
nebaigus gydymo. Etapuojamas buvo su sulaužyta ranka be nuskausminamųjų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės
atėmimo vietų ligoninės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip
nepagrįstą. Atsiliepime į skundus (b. l. 21-23) nurodė, kad pareiškėjas R. P. 2010 metais LAVL buvo gydomas tris kartus: nuo 2010 02 04
iki 2010 02 25; nuo 2010 03 04 iki 2010 03 15 ir nuo 2010 03 17 iki 2010 03 29.
Atvyko į LAVL 2010 02 04 iš Marijampolės pataisos namų. Diagnozė: kairio dilbio
lūžimas (trauma buityje prieš 2 paras, kai nukrito nuo laiptų), būklė po
ostesintezės (2006 m.). Prieš atvykstant į LAVL nuteistasis R.
P. 2010 02 02 buvo nuvežtas į VĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo
suteikta būtinoji medicinos pagalba (rankos imobilizacija). 2010 02 05
nuteistasis R. P. buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios
pagalbos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai. Buvo rekomenduotas
operacinis gydymas planine tvarka. 2010 02 10 gydytojos A. M. buvo
užpildyta paraiška konsultacijų SAM įstaigose užsakymui dėl nuteistojo R. P. įtraukimo į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos
universitetinės ligoninės traumatologo operacijų planą. Nepavykus susitarti dėl
operacijos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl
didelio hospitalizuotų ligonių srauto, 2010 02 18 užsakyta traumatologo
konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro
filiale 2010 03 09 dienai. Konsultacijos metu rekomenduotas tikslinis
operacinis gydymas-osteosintezė. Buvo susitarta dėl operacijos, 2010 03 18 VšĮ
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale operuotas.
2010 03 29 išrašytas į Marijampolės pataisos namus. Paaiškino, kad nuteistasis R. P. buvo etapuotas iš LAVL 2010 02 25 į Marijampolės PN ir
2010 03 15 į Kauno tardymo izoliatorių, vykdant teismo nutartį, iki operacinio
gydymo, todėl jo gydymas nutrauktas nebuvo. Nuskausminamųjų pareiškėjas
vykdamas etapu neprašė, atvirkščiai, pateiktuose teismui medicinos dokumentuose
yra įrašai apie tai, kad nuteistasis nuskausminamųjų atsisakė. Akivaizdu, kad
nuteistajam R. P. gydymą skyrė ir pagrindinį gydymą atliko
ne LAVL, o tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo gydytojas
specialistas. LAVL gydytojai chirurgai tik vykdė gydytojų specialistų
pooperacinio gydymo rekomendacijas. LAVL 2010 03 10 buvo gautas nuteistojo R. P. skundas dėl taikyto gydymo ir jo eigos. Dėl skundo
nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ištyrimo LAVL buvo sudaryta komisija
atlikti vidaus auditą. Vidaus auditas konstatavo R. P. gydymo
stacionare 2010 m. vasario - kovo mėn. istorijų Nr. 338-83 ir Nr. 577-152
pildymo trūkumus, kurie pareiškėjo ligos eigai neigiamos įtakos neturėjo. Apie
vidaus audito išvadas nuteistasis R. P. buvo informuotas
raštu. Atsakovės teigimu Ligoninės pareigūnai neatliko pareiškėjo atžvilgiu
neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje
(Administracinė byla Nr. A-1064/2007) pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės
civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį
atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal
įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl,
nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės)
veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės
atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,
sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos faktas
nėra patvirtintas įrodymais, išskyrus pareiškėjo žodžius apie tariamai patirtą
pažeminimą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas
palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą
tenkinti. Paaiškino, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam 2010
02 02 lūžo kairės rankos dilbio kaulas. Kreipėsi į pataisos namų
administraciją, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuvežė į
Marijampolės ligoninę. 2010 02 04 buvo atvežtas į LAVL, kurios gydytojai jį
apžiūrai nuvežė į Santariškių klinikas. Klinikų specialistas patvirtino, kad
lūžis sudėtingas ir operacija būtina. Tačiau operacija buvo atlikta tik 2010 03
19. Visą tą laikotarpį jam vaistai buvo duodami tik tuomet, kai jis
nebegalėdavo kentėti skausmo, be to, ne vieną kartą buvo etapuojamas į teismo
posėdžius. Gydytoja neatsižvelgė į tai, kad jis turi nemažai daiktų (du
krepšius, televizorių ir DVD grotuvą) ir su viena sveika ranka negali jų
panešti etapavimo metu. Vežiojimas iš vienos vietos į kitą su minėtais daiktais
sudirgindavo lūžusią ranką ir sukeldavo didesnius skausmus. Dėl operacijos
atlikimo vilkinimo, reikiamo vaistų kiekio neskyrimo, pastovaus etapavimo
patyrė skausmus ir nepatogumus.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su
pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Aiškino, kad nuskausminamų vaistų skyrimas nėra gydymas. Pagrindinis
rekomenduotas gydymas buvo operacinis. Dėl kokių priežasčių Marijampolės
ligoninėje operuoti pareiškėją medikai nesiėmė pasakyti negalėjo. Kadangi R. P. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko su sunkia
trauma, skubos tvarka buvo nuvežtas konsultacijai į Greitosios pagalbos
ligoninę. Minėtoje ligoninėje medikai patvirtino, kad operacija pareiškėjui
būtina, tačiau jos padaryti neapsiėmė. Neribotam laikui ligoninėje statyti
konvojų neturėjo galimybės. Dažniausiai susitariama dėl konkrečios operacijos
dienos. Sutartą dieną išskiriamas konvojus ir nuteistasis ligonis nuvežamas į
gydymo įstaigą. Po konsultacijos R. P. buvo grąžintas į LAVL,
gydanti gydytoja užpildė paraišką ir atidavė ligoninės darbuotojui, atsakingam
už konsultacijų kitose gydymo įstaigose užsakymą. Minėta darbuotoja bandė
užsakyti pareiškėjui operaciją, tačiau dėl didelio ligonių srauto, planinės
operacijos Greitosios pagalbos ligoninė nepaskyrė. Tada buvo kreipiamasi į
Vilniaus universiteto ligoninę. Operacijos
datos nustatymu rūpinasi ligoninės administracijos atstovas. Gydantis gydytojas
užpildo paraišką operacijai, ją perduoda paskirtam administracijos darbuotojui,
o šis atlieka techninį darbą, t. y. skambina į gydymo įstaigas ir prašo
pranešti, kada būtų galima operuoti konkretų ligonį. Santariškių klinikas. Sutiko, kad pareiškėjas, turėdamas
sudėtingą traumą, jautė nepatogumus. Atsakovo teigimu, LAVL darbuotojai neteisėtų veiksmų, dėl ko
galėjo atsirasti neturtinė žala, pareiškėjo atžvilgiu nepadarė. Nepatogumus
pareiškėjas patyrė dėl to, kad gavo traumą. Kol nebuvo padaryta operacija ir
paskirtas pooperacinis gydymas, gydytojų įvertinimu pareiškėjas galėjo būti
etapuojamas ir dalyvauti teisminiuose procesuose. Jei pareiškėjas negalėjo su
savimi vežtis tiek asmeninių daiktų, tai išvažiuodamas iš Marijampolės pataisos
namų, galėjo kreiptis į minėtos įstaigos administraciją, kad šis klausimas būtų
išspręstas ir jam nereikėtų visų daiktų vežiotis pirmyn ir atgal. Kai R. P. iš Laivės atėmimo vietų ligoninės buvo etapuojamas į
Kauno tardymo izoliatorių, jis buvo vežamas su grąžinimu atgal. Pareiškėjas
taip pat galėjo raštu kreiptis į ligoninės administraciją, kad būtų išspręstas
jo asmeninių daiktų saugojimo klausimas ir patiriami kuo mažesni nepatogumai
juos vežiojantis etapavimo metu.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas
Valstybinio medicininio audito inspekcijos neplaninių kontrolių skyriaus
vyriausiasis specialistas Nerijus Varnas paaiškino, kad pagal išsilavinimą yra
traumatologas. Pareiškėjui buvo
diagnozuotas stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai. Tai sunkiai gyjantis lūžis.
Praktiškai visada reikalinga operacija. Šis lūžis, kaip ir visi kiti lūžiai,
skausmingiausias būna pirmas tris paras. Vėliau skausmas gali būti periodiškai
užeinantis, priklausomai nuo imobilizacijos. Pareiškėjas tos pačios rankos
traumą buvo turėjęs ir 2006 m. Kaulas buvo tvirtinamas metalinėmis
plokštelėmis. Dėl to, kad pareiškėjas 1,5 mėnesio nebuvo operuotas kalta darbo
organizavimo tvarka. Operacija pareiškėjui buvo atlikta, lūžimas sugydytas,
tačiau, aišku, kad tą reikėjo atlikti anksčiau. Pritarė pareiškėjo pozicijai,
kad operacijos jam nedarė per ilgai. Būdamas laisvėje asmuo su tokia trauma
gautų nedarbingumo pažymėjimą ir dirbti negalėtų. Pareiškėjo pretenzijos, kad
jis per tą laikotarpį patyrė nepatogumus yra pagrįstos. Į skausmą kiekvienas
žmogus reaguoja individualiai, todėl sunku teigti, kokį skausmą jautė
pareiškėjas ir ar jam pakako gydančių medikų duodamų nuskausminamųjų vaistų. Net
atlikus medicininio audito tyrimą, nebūtų galima pasakyti, ar buvo skiriamas
pakankamas nuskausminamų vaistų kiekis. Dokumentuose yra įrašai, kad
medikamentai jam buvo skiriami. Nuostatų, kokios dozės nuskausminamųjų turėtų
būti skiriamos pacientams kaulų lūžių atvejais nėra.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas
2010 02 04 į LAVL iš Marijampolės pataisos namų atvyko su diagnoze: kairio dilbio lūžimas
(trauma buityje prieš 2 paras, kai nukrito nuo laiptų), būklė po ostesintezės (b.
l. 33-34, 35, 36, 37). Prieš atvykstant į LAVL nuteistasis R.
P. 2010 02 02 buvo nuvežtas į VĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo
suteikta būtinoji medicinos pagalba (rankos imobilizacija).
2010 02 05 pareiškėjas
buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę
traumatologo konsultacijai, kur buvo rekomenduotas operacinis gydymas planine
tvarka (b. l. 43).
2010 02 10
gydytojos A. M. buvo užpildyta paraiška konsultacijų SAM
įstaigose užsakymui dėl nuteistojo R. P. įtraukimo į VšĮ
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologo operacijų
planą. Susitarti dėl operacijos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos
universitetinėje ligoninėje dėl didelio hospitalizuotų ligonių srauto nepavyko
(b. l. 44)
2010 02 18
užsakyta traumatologo konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikų Centro filiale 2010 03 09 dienai (b. l. 45). Konsultacijos
metu rekomenduotas tikslinis operacinis gydymas-osteosintezė ir susitarta dėl
operacijos (b. l. 60).
Pareiškėjas
2010 03 18 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro
filiale operuotas. 2010 03 29 išrašytas į Marijampolės pataisos namus (b. l.
78).
LAVL 2010 03
10 buvo gautas nuteistojo R. P. skundas dėl taikyto gydymo
ir jo eigos. Komisija, atlikusi neplaninį vidaus medicininį auditą, 2010 04 27
ataskaitos Nr. 22-432 išvadoje nurodė, kad LAVL pacientui R.
P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nesilaikant teisės
aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjas
iki operacinio gydymo buvo etapuotas 2010 02 25 į Marijampolės PN ir 2010 03 15
į Kauno tardymo izoliatorių, vykdant teismo nutartį.
Skundas
tenkinamas iš dalies.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad
administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo
administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271
straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl
valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo
siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų
pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar
neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje
nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos
įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus
bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).
Pareiškėjas neturtinės žalos reikalauja
dėl to, kad gydantis LAVL nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, duodamos
mažos ir retos medikamentų dozės, taip pat du kartus iki operacijos su turimais
daiktais buvo etapuotas. Dėl to patyrė moralinę žalą, didelius
skausmus, emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Kaip
nustatyta byloje, pareiškėjas 2010 02 02 turėjo traumą, lūžo kairio dilbio abu
kaulai su poslinkiu. Pareiškėjui buvo rekomenduotas operacinis gydymas. Operacija
buvo atlikta 2010 03 18, t. y., praėjus pusantro mėnesio po traumos. Ištirti
bylos nagrinėjimo metu duomenys patvirtina tą faktą, kad pareiškėjas patyrė
rimtą traumą - kairio dilbio abiejų kaulų lūžį su poslinkiu , dėl kurios buvo
reikalinga operacija. Dalyvaujantys asmenys šio fakto neginčija. Byloje
pateikta Vidaus medicininio audito ataskaita patvirtina, kad LAVL pacientui R. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos
nesilaikant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Lietuvos
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato,
kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas
/3str.1d./. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas
ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį/3str.3d./. Šio įstatymo
2str.8d. kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas apibrėžia kaip veiksmingas
sveikatos stiprinimo, ligonių gydymo ir slaugos paslaugas, kurias tinkamu
laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas specialistas pagal šiuolaikinio
medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos
teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius.
Jau buvo
minėta, jog apklaustas specialistas patvirtino, kad laisvėje su analogiška
trauma asmuo būtų gavęs nedarbingumo pažymą, kad pusantro mėnesio laiko tarpas
nuo traumos iki operacijos yra nepateisinamas, kad operacija turėjo būti
atlikta anksčiau. Atsakovo atstovas teigė, kad LAVL administracijos atstovas
įprasta tvarka teiravosi-domėjosi dėl galimybės atlikti operaciją Greitosios
pagalbos ligoninėje, Santariškių klinikose, tačiau nepaaiškino, kodėl
operacijos nebuvo galima atlikti kitose gydymo įstaigose, kodėl pusantro
mėnesio nesiteiravo dėl galimybės atlikti operaciją kitose gydymo įstaigose.
Teismas daro išvadą, jog LAVL pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir
nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant organizuoti būtinos operacijos
atlikimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Pagal
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala
yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas patyrė traumą, dėl kurios operuotas tik po pusantro mėnesio, t.y.,
dėl netinkamų LAVL pareigūnų veiksmų jis pusantro mėnesio jautė skausmą; patyrė
dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus tiek jo transportavimo po įvairias
įkalinimo įstaigas metu, tiek apsitarnaujant. Kaip minėta, specialistas
patvirtino, kad dėl tokios traumos laisvėje pareiškėjas būtų gavęs nedarbingumo
pažymą ir kad būtų atleistas nuo darbinių pareigų vykdymo , o laisvės atėmimo
vietoje, nežiūrint į traumą, jis buvo etapuojamas po įvairias įkalinimo įstaigas,
t.y. tinkamos slaugos sąlygos nebuvo sudarytos dėl LAVL pareigūnų kaltės. Todėl
pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo užtikrintos jo garbės ir orumo
nežeminančios sąlygos , teismo laikomos pagrįstomis . .
LR CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir
protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos
neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad,
nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi
bendrosiomis reikalavimo dėl tokios žalos atlyginimo pagrįstumo įrodinėjimo
taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio
nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250
straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo
kriterijai.
Teismas atsižvelgia į tai, kad lūžo ne vienas kaulas,
lūžo ne pirmą kartą, pažeidimo padarymo vietą – laisvės atėmimo vietos
įstaiga, kur pareiškėjas negalėjo gauti artimųjų asmenų pagalbos, pažeidimo
trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo
sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 151
Lt), taip pat į tai, kad traumą patyrė dėl paties neatsargumo, ir reikalavimą
tenkina dalinai, priteisdamas neturinės žalos atlyginimui 1000 /vieną tūkstantį
/ litų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo R. P. skundą
patenkinti iš dalies.
Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 (vienas tūkstantis) litų
neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis