Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-1651-365-2011].doc
Bylos nr.: Iv-1651-365/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės 191688130 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1651-365/2011

(Proceso Nr. 3-61-3-03770-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

 (S)

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui R. P., atsakovės atstovui Rimantui Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo ir

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 35 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1- 2, 8-9).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad LAVL jam buvo skirtas gydymas dėl kairės rankos dilbio lūžio 2010 vasario-kovo mėnesiais. Kreipėsi į LAVL direktorių su skundu dėl jam skirto gydymo. Buvo skirtas auditas, kuris rado pažeidimų dėl jam skirto gydymo. Iš LAVL buvo kelis kartus etapuojamas nebaigus gydymo. Etapuojamas buvo su sulaužyta ranka be nuskausminamųjų.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundus (b. l. 21-23) nurodė, kad pareiškėjas R. P. 2010 metais LAVL buvo gydomas tris kartus: nuo 2010 02 04 iki 2010 02 25; nuo 2010 03 04 iki 2010 03 15 ir nuo 2010 03 17 iki 2010 03 29. Atvyko į LAVL 2010 02 04 iš Marijampolės pataisos namų. Diagnozė: kairio dilbio lūžimas (trauma buityje prieš 2 paras, kai nukrito nuo laiptų), būklė po ostesintezės (2006 m.). Prieš atvykstant į LAVL nuteistasis R. P. 2010 02 02 buvo nuvežtas į VĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba (rankos imobilizacija). 2010 02 05 nuteistasis R. P. buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai. Buvo rekomenduotas operacinis gydymas planine tvarka. 2010 02 10 gydytojos A. M. buvo užpildyta paraiška konsultacijų SAM įstaigose užsakymui dėl nuteistojo R. P. įtraukimo į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologo operacijų planą. Nepavykus susitarti dėl operacijos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl didelio hospitalizuotų ligonių srauto, 2010 02 18 užsakyta traumatologo konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale 2010 03 09 dienai. Konsultacijos metu rekomenduotas tikslinis operacinis gydymas-osteosintezė. Buvo susitarta dėl operacijos, 2010  03 18 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale operuotas. 2010 03 29 išrašytas į Marijampolės pataisos namus. Paaiškino, kad nuteistasis R. P. buvo etapuotas iš LAVL 2010 02 25 į Marijampolės PN ir 2010 03 15 į Kauno tardymo izoliatorių, vykdant teismo nutartį, iki operacinio gydymo, todėl jo gydymas nutrauktas nebuvo. Nuskausminamųjų pareiškėjas vykdamas etapu neprašė, atvirkščiai, pateiktuose teismui medicinos dokumentuose yra įrašai apie tai, kad nuteistasis nuskausminamųjų atsisakė. Akivaizdu, kad nuteistajam R. P. gydymą skyrė ir pagrindinį gydymą atliko ne LAVL, o tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo gydytojas specialistas. LAVL gydytojai chirurgai tik vykdė gydytojų specialistų pooperacinio gydymo rekomendacijas. LAVL 2010 03 10 buvo gautas nuteistojo R. P. skundas dėl taikyto gydymo ir jo eigos. Dėl skundo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ištyrimo LAVL buvo sudaryta komisija atlikti vidaus auditą. Vidaus auditas konstatavo R. P. gydymo stacionare 2010 m. vasario - kovo mėn. istorijų Nr. 338-83 ir Nr. 577-152 pildymo trūkumus, kurie pareiškėjo ligos eigai neigiamos įtakos neturėjo. Apie vidaus audito išvadas nuteistasis R. P. buvo informuotas raštu. Atsakovės teigimu Ligoninės pareigūnai neatliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A-1064/2007) pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos faktas nėra patvirtintas įrodymais, išskyrus pareiškėjo žodžius apie tariamai patirtą pažeminimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam 2010 02 02 lūžo kairės rankos dilbio kaulas. Kreipėsi į pataisos namų administraciją, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir nuvežė į Marijampolės ligoninę. 2010 02 04  buvo atvežtas į LAVL, kurios gydytojai jį apžiūrai nuvežė į Santariškių klinikas. Klinikų specialistas patvirtino, kad lūžis sudėtingas ir operacija būtina. Tačiau operacija buvo atlikta tik 2010 03 19. Visą tą laikotarpį jam vaistai buvo duodami tik tuomet, kai jis nebegalėdavo kentėti skausmo, be to, ne vieną kartą buvo etapuojamas į teismo posėdžius. Gydytoja neatsižvelgė į tai, kad jis turi nemažai daiktų (du krepšius, televizorių ir DVD grotuvą) ir su viena sveika ranka negali jų panešti etapavimo metu. Vežiojimas iš vienos vietos į kitą su minėtais daiktais sudirgindavo lūžusią ranką ir sukeldavo didesnius skausmus. Dėl operacijos atlikimo vilkinimo, reikiamo vaistų kiekio neskyrimo, pastovaus etapavimo patyrė skausmus ir nepatogumus.  

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Aiškino, kad nuskausminamų vaistų skyrimas nėra gydymas. Pagrindinis rekomenduotas gydymas buvo operacinis. Dėl kokių priežasčių Marijampolės ligoninėje operuoti pareiškėją medikai nesiėmė pasakyti negalėjo. Kadangi R. P. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko su sunkia trauma, skubos tvarka buvo nuvežtas konsultacijai į Greitosios pagalbos ligoninę. Minėtoje ligoninėje medikai patvirtino, kad operacija pareiškėjui būtina, tačiau jos padaryti neapsiėmė. Neribotam laikui ligoninėje statyti konvojų neturėjo galimybės. Dažniausiai susitariama dėl konkrečios operacijos dienos. Sutartą dieną išskiriamas konvojus ir nuteistasis ligonis nuvežamas į gydymo įstaigą. Po konsultacijos R. P. buvo grąžintas į LAVL, gydanti gydytoja užpildė paraišką ir atidavė ligoninės darbuotojui, atsakingam už konsultacijų kitose gydymo įstaigose užsakymą. Minėta darbuotoja bandė užsakyti pareiškėjui operaciją, tačiau dėl didelio ligonių srauto, planinės operacijos Greitosios pagalbos ligoninė nepaskyrė. Tada buvo kreipiamasi į Vilniaus universiteto ligoninę. Operacijos datos nustatymu rūpinasi ligoninės administracijos atstovas. Gydantis gydytojas užpildo paraišką operacijai, ją perduoda paskirtam administracijos darbuotojui, o šis atlieka techninį darbą, t. y. skambina į gydymo įstaigas ir prašo pranešti, kada būtų galima operuoti konkretų ligonį. Santariškių klinikas. Sutiko, kad pareiškėjas, turėdamas sudėtingą traumą, jautė nepatogumus. Atsakovo teigimu, LAVL darbuotojai neteisėtų veiksmų, dėl ko galėjo atsirasti neturtinė žala, pareiškėjo atžvilgiu nepadarė. Nepatogumus pareiškėjas patyrė dėl to, kad gavo traumą. Kol nebuvo padaryta operacija ir paskirtas pooperacinis gydymas, gydytojų įvertinimu pareiškėjas galėjo būti etapuojamas ir dalyvauti teisminiuose procesuose. Jei pareiškėjas negalėjo su savimi vežtis tiek asmeninių daiktų, tai išvažiuodamas iš Marijampolės pataisos namų, galėjo kreiptis į minėtos įstaigos administraciją, kad šis klausimas būtų išspręstas ir jam nereikėtų visų daiktų vežiotis pirmyn ir atgal. Kai R. P. iš Laivės atėmimo vietų ligoninės buvo etapuojamas į Kauno tardymo izoliatorių, jis buvo vežamas su grąžinimu atgal. Pareiškėjas taip pat galėjo raštu kreiptis į ligoninės administraciją, kad būtų išspręstas jo asmeninių daiktų saugojimo klausimas ir patiriami kuo mažesni nepatogumai juos vežiojantis etapavimo metu.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas Valstybinio medicininio audito  inspekcijos neplaninių kontrolių skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Varnas paaiškino, kad pagal išsilavinimą yra traumatologas. Pareiškėjui buvo diagnozuotas stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai. Tai sunkiai gyjantis lūžis. Praktiškai visada reikalinga operacija. Šis lūžis, kaip ir visi kiti lūžiai, skausmingiausias būna pirmas tris paras. Vėliau skausmas gali būti periodiškai užeinantis, priklausomai nuo imobilizacijos. Pareiškėjas tos pačios rankos traumą buvo turėjęs ir 2006 m. Kaulas buvo tvirtinamas metalinėmis plokštelėmis. Dėl to, kad pareiškėjas 1,5 mėnesio nebuvo operuotas kalta darbo organizavimo tvarka. Operacija pareiškėjui buvo atlikta, lūžimas sugydytas, tačiau, aišku, kad tą reikėjo atlikti anksčiau. Pritarė pareiškėjo pozicijai, kad operacijos jam nedarė per ilgai. Būdamas laisvėje asmuo su tokia trauma gautų nedarbingumo pažymėjimą ir dirbti negalėtų. Pareiškėjo pretenzijos, kad jis per tą laikotarpį patyrė nepatogumus yra pagrįstos. Į skausmą kiekvienas žmogus reaguoja individualiai, todėl sunku teigti, kokį skausmą jautė pareiškėjas ir ar jam pakako gydančių medikų duodamų nuskausminamųjų vaistų. Net atlikus medicininio audito tyrimą, nebūtų galima pasakyti, ar buvo skiriamas pakankamas nuskausminamų vaistų kiekis. Dokumentuose yra įrašai, kad medikamentai jam buvo skiriami. Nuostatų, kokios dozės nuskausminamųjų turėtų būti skiriamos pacientams kaulų lūžių atvejais nėra.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 02 04 į LAVL iš Marijampolės pataisos namų atvyko su diagnoze: kairio dilbio lūžimas (trauma buityje prieš 2 paras, kai nukrito nuo laiptų), būklė po ostesintezės (b. l. 33-34, 35, 36, 37). Prieš atvykstant į LAVL nuteistasis R. P. 2010 02 02 buvo nuvežtas į VĮ Marijampolės ligoninę, kur jam buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba (rankos imobilizacija).

2010 02 05 pareiškėjas buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę traumatologo konsultacijai, kur buvo rekomenduotas operacinis gydymas planine tvarka (b. l. 43).

2010 02 10 gydytojos A. M. buvo užpildyta paraiška konsultacijų SAM įstaigose užsakymui dėl nuteistojo R. P. įtraukimo į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės traumatologo operacijų planą. Susitarti dėl operacijos VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl didelio hospitalizuotų ligonių srauto nepavyko (b. l. 44)

2010 02 18 užsakyta traumatologo konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale 2010 03 09 dienai (b. l. 45). Konsultacijos metu rekomenduotas tikslinis operacinis gydymas-osteosintezė ir susitarta dėl operacijos (b. l. 60).

Pareiškėjas 2010 03 18 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale operuotas. 2010 03 29 išrašytas į Marijampolės pataisos namus (b. l. 78).

LAVL 2010 03 10 buvo gautas nuteistojo R. P. skundas dėl taikyto gydymo ir jo eigos. Komisija, atlikusi neplaninį vidaus medicininį auditą, 2010 04 27 ataskaitos Nr. 22-432 išvadoje nurodė, kad LAVL pacientui R. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nesilaikant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas iki operacinio gydymo  buvo etapuotas 2010 02 25 į Marijampolės PN ir 2010 03 15 į Kauno tardymo izoliatorių, vykdant teismo nutartį.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Tai reiškia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad gydantis LAVL nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, duodamos mažos ir retos medikamentų dozės, taip pat du kartus iki operacijos su turimais daiktais buvo etapuotas. Dėl to patyrė moralinę žalą, didelius skausmus, emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas 2010 02 02 turėjo traumą, lūžo kairio dilbio abu kaulai su poslinkiu. Pareiškėjui buvo rekomenduotas operacinis gydymas. Operacija buvo atlikta 2010 03 18, t. y., praėjus pusantro mėnesio po traumos. Ištirti bylos nagrinėjimo metu duomenys patvirtina tą faktą, kad pareiškėjas patyrė rimtą traumą -  kairio dilbio abiejų kaulų lūžį su poslinkiu , dėl kurios buvo reikalinga operacija. Dalyvaujantys asmenys šio fakto neginčija.  Byloje pateikta Vidaus medicininio audito ataskaita patvirtina, kad LAVL pacientui R. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nesilaikant teisės aktuose ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas  numato, kad  pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros  paslaugas /3str.1d./.  Pacientas turi teisę  į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros  specialistų elgesį/3str.3d./. Šio įstatymo 2str.8d. kokybiškas sveikatos priežiūros  paslaugas apibrėžia kaip  veiksmingas sveikatos stiprinimo,  ligonių gydymo ir slaugos paslaugas, kurias  tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia  tinkamas specialistas  pagal šiuolaikinio medicinos  ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius.

Jau buvo minėta, jog apklaustas specialistas patvirtino, kad  laisvėje su analogiška trauma  asmuo būtų gavęs nedarbingumo pažymą, kad pusantro mėnesio laiko tarpas nuo traumos iki operacijos  yra nepateisinamas, kad operacija turėjo būti atlikta anksčiau. Atsakovo atstovas teigė, kad  LAVL administracijos atstovas įprasta tvarka  teiravosi-domėjosi dėl galimybės atlikti operaciją Greitosios pagalbos  ligoninėje, Santariškių klinikose, tačiau nepaaiškino, kodėl operacijos nebuvo galima atlikti kitose gydymo įstaigose, kodėl pusantro mėnesio nesiteiravo dėl galimybės atlikti operaciją kitose gydymo įstaigose. Teismas daro išvadą, jog LAVL pareigūnai  netinkamai vykdė savo pareigas ir nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant  organizuoti būtinos operacijos atlikimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas patyrė traumą, dėl kurios operuotas tik po pusantro mėnesio, t.y., dėl  netinkamų LAVL pareigūnų veiksmų jis pusantro mėnesio  jautė  skausmą; patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus tiek jo transportavimo po įvairias įkalinimo įstaigas metu, tiek apsitarnaujant. Kaip minėta, specialistas patvirtino, kad dėl tokios traumos laisvėje pareiškėjas būtų gavęs nedarbingumo pažymą ir  kad būtų atleistas nuo  darbinių pareigų vykdymo , o laisvės atėmimo vietoje, nežiūrint į traumą, jis buvo etapuojamas po įvairias įkalinimo įstaigas, t.y. tinkamos  slaugos sąlygos  nebuvo sudarytos dėl LAVL pareigūnų kaltės.  Todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo užtikrintos jo garbės ir orumo nežeminančios  sąlygos ,  teismo laikomos pagrįstomis .             .

LR CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo dėl tokios žalos atlyginimo pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismas atsižvelgia į tai, kad lūžo ne vienas kaulas, lūžo ne pirmą kartą,  pažeidimo padarymo vietą – laisvės atėmimo vietos įstaiga, kur pareiškėjas negalėjo gauti artimųjų asmenų pagalbos, pažeidimo trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 151 Lt), taip pat į tai, kad traumą patyrė dėl paties neatsargumo, ir  reikalavimą tenkina dalinai, priteisdamas neturinės žalos atlyginimui 1000 /vieną tūkstantį / litų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas
 
n u s p r e n d ė:

 

Pareiškėjo R. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 (vienas tūkstantis) litų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 
 
 
Teisėjas                                                                                               Gintaras Dzedulionis