Civilinė byla Nr. 2-374-233/2009

(Proceso Nr. 2-37-3-00229-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

63.3; 44.5.1; 116.5.2 (N

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                     S P R E N D I M A S   U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 16 d.

Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl 11514,67 Lt skolos, 4247,51 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo UAB “G. F. ” ieškinį atsakovui V. M. ir

n u s t a t ė :

Atsakovui V. M. LR CPK 142 str. tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovo negautas, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas dalinai pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-11-30 UAB „G. F. ” su V. M. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui suteikė iš viso 16248,99 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2010-12-01. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir 2010-01-20 atsakovo skola ieškovei sudarė 11514,67 Lt mokėtinų įmokų. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (LR CK 6.873 str. 1 d.), o jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (LR CK 6.874 str. 2 d.). Atsakovas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė ir laiku prievolės neįvykdė, todėl susidariusi 11514,67 Lt skola priteistina ieškovo naudai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4247,51 Lt delspinigių. Nurodo, kad delspinigių dydis pagrįstas sutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika. Teigia, kad 2007 m. spalio 12 d. LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 pašalino tam tikrus neaiškumus, kilusius netesybų instituto taikymo srityje. Šiame išaiškinime LAT suformulavo (apibendrino) keletą svarbių principų. LAT nurodė, kad sutartyje nustatytos netesybos negali būti mažinamos iki ieškovo įrodytų realių nuostolių dydžio: „sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. <...> Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iš kiekvieno sandorio kylančią riziką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007-11-30 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1 nuostatomis atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Šia sutartimi šalys taip pat sulygo dėl 10 proc. dydžio metinių palūkanų normos, dėl 0,149 % tvarkymo mokesčio, dėl 1248,99 Lt sandorio sudarymo mokesčio. Atsakovas iš dalies prievolę įvykdė, t.y. yra sumokėjęs 8245,01 Lt (b.l. 5).

LR CK 6.71 str. nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). LR CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir LR CK 6.258 str. 3 d. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose baudinės netesybos nenustatytos, netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Be to, netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006, 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007  ir kt.). 

Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties šalis (vartotojas  - fizinis asmuo ir kreditorius – juridinis asmuo), skolos dydį – 11514,67 Lt, šalių sandoriuose sulygtas metinių palūkanų normas, tvarkymo mokesčių dydį, sandorio sudarymo mokesčius, į tai, kad dalis skolos yra grąžinta, laikytina, kad sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro net 182 proc. metinių palūkanų, pažeidžia minėtus teisės principus, įtvirtina baudines netesybas ir sudaro procentus metinių palūkanų yra nepagrįstai dideli , neatitinka LR CK 1.5str.įtvirtinų teisingumo ir protingumo kriterijų , tuo sudaro pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ,ieškovo prašomi priteisti 4247,51 Lt dydžio delspinigiai mažintini iki 0,02 procento dydžio už kiekvieną pradelstą dieną (t.y. iki 7,3 procento dydžio metinių palūkanų), sumažinant prašomą priteisti   delspinigių sumą iki 169,90 Lt delspinigių (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Likusioje dalyje dėl   delspinigių priteisimo ieškinys atmestinas. 

                                                     3

Atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

          Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 473Lt žyminio mokesčio(b.l.8), už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu turėjo 171,82Lt išlaidų. Tenkinant ieškinį iš dalies (74,15 proc. visų ieškovo reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y.  478 Lt  (LR CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu priteistina iš atsakovo V. M. 11514,67 Lt skolos, 169,90 Lt delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme  dienos, t.y. 2010 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 351 Lt bylinėjimosi išlaidų  ieškovo UAB “G. F. ” naudai  bei 6,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.). 

 Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 262, 285, 286 str. teismas                                                                          

            n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo UAB “G. F. ” ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 11514,67 Lt (vienuolika tūkstančių penkis šimtus keturiolika litų 67 ct) skolos, 169,90 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 90 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,  478   (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis)Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „G. F. “ (į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini) , AB DnB NORD bankas, banko kodas 40100) naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. M. 6,30 Lt (šešis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo įmonės kodas – 188659752, AB „Sweedbank”, banko kodas – 73000,  įmokos kodas – 5660, o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).

Atsakovas V. M. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas UAB “G. F. ” per 30 dienų nuo šio  sprendimo  priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Irena Stulgienė