Civilinė byla Nr. eB2-1899-1187/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00994-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankroto laikas“ patikslintą prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Finalaw“ ir likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Stilius S“.

Teismas

nustatė:

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naudos virsmas“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankroto laikas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Naudos virsmas“ kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patikslintas.

3.       Nemokumo administratorė 2023 m. vasario 7 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, kuriuo prašė į kreditorių sąrašą įtraukti: UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ su 445 630 Eur reikalavimo suma; UAB „Nano sprendimai“ su 200 177,50 Eur reikalavimo suma; UAB „Birštono Plėtra“ su 421 421,11 Eur reikalavimo suma; Submarine Manufacturing and Products Ltd. su 222 983 Eur reikalavimo suma; UAB „Eglesum Leeds“ su 60 000 Eur reikalavimo suma ir O. P. su 144 800 Eur reikalavimo suma.

4.       2023 m. vasario 8 d. suinteresuotas asmuo (kreditorė) likviduojama dėl bankroto                    UAB „Stilius S“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, kuriuo nesutiko su prašymu ir prašė: 1) prašymą atmesti; 2) pateiktą prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir buvusio BUAB „Naudos virsmas“ vadovo V. B. bei kreditoriaus Submarine Manufacturing and Products Ltd atstovo dalyvavimą šio prašymo nagrinėjimo metu pripažinti būtinu, įpareigojant šio kreditoriaus prašymą priėmusio administratoriaus atstovą N. M. nurodyti šio kreditoriaus įgaliotą atstovą; 3) išreikalauti iš administratoriaus atstovo N. M. objektyvius duomenis kada ir kaip kreditoriai pateikė kreditorinius reikalavimus; 4) kviesti apklausti liudytoju dėl BUAB „Naudos virsmas“ veiklos aplinkybių buvusį už apskaitą atsakingą asmenį, šio asmens duomenis įpareigojant pateikti dabartinę nemokumo administratorę.

5.       Nurodė, kad reikalavimų pagrįstumas yra grindžiamas kreditorių pateiktais prašymais bei pagrindimo dokumentais, kurie nesudaro pagrindo teigti, kad buvo atlikta nors kokia reikalavimų patikra, nes kreditoriai pateikdami reikalavimus nepateikė jokių pirminių dokumentų, kurie įrodytų reikalavimų pagrįstumą. Dalyje reikalavimų nėra nurodyta jų sudarymo data, dalis reikalavimų UAB „Birštono plėtra“, UAB „Nano sprendimai“ yra sudaryti tik 2023 m. vasario 6 d. Tikėtina, kad prašymai, kuriuose nėra jų sudarymo datos. Nagrinėjamu atveju kreditoriai turi įrodyti, koks sandoris buvo tarp kreditorių ir BUAB „Naudos virsmas“, tačiau, tokių įrodymų kreditoriai nepateikė. Nei kreditoriai, nei BUAB „Naudos virsmas“ nepateikė jokių kitokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių atsakovo skolą, kreditoriai neįrodė, jog turi reikalavimo teisę, nes teismui nepateikti jokie pirminiai dokumentai, ar tokie pinigai apskritai buvo perduoti atsakovui arba kokiu pagrindu minėta suma susidarė, todėl nėra galimybių nagrinėjamu atveju spręsti dėl kreditorių reikalavimų atsakovui pagrįstumo ir (arba) teisėtumo. Pažymėjo, kad visuose skolų suderinimo aktuose yra nurodyta, kad aktus 2022 m. liepos 15 d. pasirašė UAB „Naudos virsmas“ direktorius V. B. Tačiau, V. B. nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 22 d. teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.eB2-868-432/2022, pagrindu yra apribotos teisės eiti vadovo pareigas, kas reiškia, kad V. B. suderinimo aktų pasirašymo metu nevykdė UAB Naudos virsmas vadovo pareigų ir neturėjo vadovo įgaliojimų. Taigi, į bylą pateikti skolų suderinimo aktai nėra pasirašyti UAB Naudos virsmas. 

6.       Suinteresuotas asmuo mano, kad ikiteisminis tyrimas Nr.01-6-00002-21 pradėtas dėl apgaule gautų paskolų iš INVEGA, pagal apmokėtų sąskaitų paskolos priemonę, gali būti tiesiogiai susiję su naujų kreditorių reikalavimais. Dalis kreditorių yra tarpusavyje susiję asmenys, per tuos pačius vadovus dalyvauja nurodytame tyrime, dalies kreditorių vadovų (tame tarpe ir UAB „Horekos technologiniai sprendimai” vadovo D. R.) turtas yra areštuotas paminėtame tyrime.

7.       2023 m. vasario 10 d. suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Finalaw“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, kuriuo nesutiko su prašymu ir prašė: 1) prašymą atmesti; 2) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje nustatyta tvarka informuoti prokurorą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas; 3) apie nemokumo administratorės daromus pažeidimus ir neetišką elgesį informuoti nemokumo administratorių priežiūros instituciją.

8.       Nurodė, kad finansiniai reikalavimai teikiami teismui praleidus JANĮ nustatytus terminus. Nemokumo administratorė, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo ir savo srities profesionalė, privalo žinoti ir suprasti teisines pasekmes, kurias sukelia tokio procesinio termino praleidimas ir kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami, siekiant atnaujinti praleistą terminą, tačiau nepaisant to, teismui teikia tokius finansinius reikalavimus, neformuodamas procesinio termino atnaujinti šį praleistą terminą ir nenurodo priežasčių dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Toks procesinis elgesys akivaizdžiai nesuderinamas nei su CPK įtvirtintais principais, šalių pareigomis, bet ir su nemokumo administratorių etika ir vertintinas piktnaudžiavimu civiliniu procesu, todėl teismas turėtų informuoti Nemokumo administratorių priežiūros institucijas. Finansiniai reikalavimai, juos pagrindžiantys dokumentai, turi esminį formos trūkumą, kurį būtina taisyti, t. y. būtina nurodyti dokumento datą ir surašymo vietą. Visi reiškiami finansiniai reikalavimai yra grindžiami identiškais (formos prasme) tarpusavio skolų suderinimo aktais bei visiškai neįmanoma patikrinti šiuose aktuose nurodytų sumų pagrįstumo ir realumo. Tokie suderinimo aktai, kaip išvestiniai buhalteriniai dokumentai, galėtų būti kaip fakultatyvus reikalavimą patvirtinantis įrodymas, tačiau jokiu būdu ne vienintelis. Iš šių skolų suderinimo aktų nėra įmanoma identifikuoti nei ūkinių operacijų turinio, nei fakto, nei pačio rezultato. Nesant pateiktų jokių pirminių apskaitos dokumentų, pvz. sąskaitų - faktūrų, kuriose būtų konkretizuojamos pačios ūkinės operacijos, ar jų turinys, sutarčių, atliktų darbų aktų, sutarčių, bankinių pavedimų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir pan., nėra įmanoma šių duomenų patikrinti ir jokiu būdu patvirtinti.

9.       Taip pat nurodė, kad nemokumo administratorės elgesys, kuomet teismui teikiami finansiniai reikalavimai objektyviai neturintys jokio faktinio pagrindimo, sudaro pagrindą manyti, kad nemokumo administratorė taip elgiasi sąmoningai, suvokdama ir suprasdama savo veiksmų neteisėtumą, ir siekia šio rezultato. Taigi, nemokumo administratorė sąmoningai ir tyčiniu veikimu, siekia kad būtų patvirtinti teisme neegzistuojantys kreditoriai, neturintys jokio realaus ir galiojančio finansinio reikalavimo didelei sumai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnis), kas savo esme atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, nemokumo administratorės pareigų neatlikimas, t. y., reiškiamų finansinių reikalavimų netikrinimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas pareigomis (BK 228 straipsnio 1 arba 2 dalis). Todėl teismas privalo CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka nedelsiant informuoti prokurorą bei nemokumo administratorių priežiūros instituciją.

10.       2023 m. kovo 1 d. nemokumo administratorė pateikė patikslintą prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, kuriuo prašė: 1) atnaujinti kreditoriams UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, UAB „Birštono Plėtra“ ir UAB „Eglesum Leeds“ praleistą terminą kreditorių reikalavimams pateikti; 2) patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, įtraukiant į kreditorių sąrašą kreditorius: UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ su 445 630 Eur reikalavimo suma; UAB „Birštono Plėtra“ su 421 421,11 Eur reikalavimo suma ir UAB „Eglesum Leeds“ su 60 000 Eur reikalavimo suma.

11.       Nurodė, kad kreditorių reikalavimų pateikimo terminai buvo praleisti dėl svarbių priežasčių – po nemokumo bylos iškėlimo ir įsiteisėjimo, šie kreditoriai nebuvo informuoti apie iškeltą nemokumo bylą, atitinkamai, per nustatytą 30 d. terminą, prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą bei reikalavimus pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Kreditoriai nebuvo informuoti, nes nemokumo administratorė po nemokumo bylos iškėlimo neperėmė iš buvusio vadovo V. B. įmonės veiklos dokumentų, todėl negalėjo nustatyti esamų BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių. Dėl išvardintų priežasčių, kreditoriai apie iškeltą BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo bylą sužinojo tik 2023 m. sausio mėn. ir netrukus po to kreipėsi į nemokumo administratorę dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kreditorių reikalavimai grindžiami sudarytomis paskolos sutartimis: 2019 m. spalio 10 d. paskolos sutartimi sudaryta tarp UAB „Naudos virsmas ir UAB „Eglesum Leeds“; 2020 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartimi sudaryta tarp UAB „Naudos virsmas ir UAB „Birštono plėtra“; 2020 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartimi sudaryta tarp UAB „Naudos virsmas ir UAB „Horekos technologiniai sprendimai“.

12.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi nemokumo administratorės patikslintas prašymas patvirtinti UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ 445 630 Eur kreditorinį reikalavimą, įtraukiant jį į bankrutuojančios UAB „Naudos virsmas“ kreditorių sąrašą, išskirtas nagrinėti atskiroje byloje. 

13.       2023 m. balandžio 25 d. teisme gauti suinteresuoto asmens (ieškovės) likviduojamos dėl bankroto UAB „Stilius S“ prieštaravimai dėl nemokumo administratorės 2023 m. kovo 1 d. pateikto patikslinto prašymo dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo, kuriais ieškovė nesutinka su nemokumo administratorės patikslintu prašymu, prašo: 1) atmesti nemokumo administratorės patikslintą prašymą dėl kreditorių reikalavimo tvirtinimo; 2) pateiktą prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka; buvusio UAB „Naudos virsmas“ vadovo V. B. dalyvavimą šio prašymo nagrinėjimo metu pripažinti būtinu; 3) išreikalauti iš administratorės atstovo N. M. objektyvius duomenis kada ir kaip kreditoriai pateikė kreditorinius reikalavimus; 4) kviesti apklausti liudytoju dėl UAB „Naudos virsmas“ veiklos aplinkybių buvusį už apskaitą atsakingą asmenį, šio asmens duomenis įpareigojant pateikti dabartinę nemokumo administratorę.

14.       Papildomai nurodė, kad visų kreditorių pateikti reikalavimai yra grindžiami tik pateiktomis paskolos sutartimis, suderinimo aktais, kuriuos pasirašė tarpusavyje susiję asmenys. Paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklosto tik nuo paskolos dalyko – pinigų perdavimo momento. Tačiau, šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad pinigai pagal paskolos sutartis būtų buvę perduoti, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo patvirtinti šių kreditorių kreditorinius reikalavimus. Pažymi ir tai, kad reikalavimai pateikti 2023 m. vasario 6 d. ženkliai praleidus nustatytą 2022 m. spalio mėnesio terminą reikalavimams pateikti, pateikimo terminas praleistas daugiau kaip tris mėnesius, atstatyti praleistą terminą kreditoriai neprašo, taip pat nėra nurodyta jokių termino praleidimo priežasčių ir motyvų dėl termino praleidimo.

15.       Likviduojama dėl bankroto UAB „Stilius S“ dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodė, kad yra labai daug neaiškumų dėl naujų kreditorių prašymų pateikimo, nėra reikalavimus įrodančių pirminių skolos dokumentų, kritiškai vertintina administratorės pozicija dėl naujų kreditorių reikalavimų pripažinimo, nes administratorė pati patvirtina, kad iki šiol jai buvęs įmonės vadovas V. B. nėra perdavęs jokių bendrovės dokumentų. Dėl ko realus naujų kreditorių reikalavimų patikrinimas iš esmės nebuvo atliktas, nes tą pačią dieną, kai buvo gauti reikalavimai, jie buvo pateikti teismui. Taip pat mano, kad nagrinėjant naujų kreditorių prašymus yra reikalinga V. B. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

16.       2023 m. gegužės 11 d. nemokumo administratorė pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad su šiais paaiškinimais teikia banko sąskaitos išrašus, kuriose matosi kreditorių BUAB „Naudos virsmas“ sudarytomis paskolos sutartimis pervestos paskolos sumos: 1) UAB „Eglesum Leeds“ suteikta paskolos suma 100 000 Eur; UAB „Eglesum Leeds“ atlikti pavedimai suteikiant paskolos sumą: 2019 m. spalio 10 d. suteikta paskolos suma – 100 000 Eur suma; 2019 m. gruodžio 17 d. grąžinta paskolos dalis 10 500 Eur; 2020 m. liepos 16 d. grąžinta paskolos dalis 40 000 Eur. Viso likusi nepadengta paskolos suma – 49 500 Eur. 2) UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ suteikta paskolos suma – 481 630 Eur; BUAB „Naudos virsmas“ atliko pavedimus pagal paskolos sutartį (mokėjimo paskirtyje – paskolos sutartis), suteikiant paskolos sumą atlikti šie pavedimai: 2020 m. spalio 16 d. – 200 000 Eur suma; 2020 m. spalio 23 d. – 281 630 Eur suma. Viso likusi nepadengta paskolos suma po šalių tarpusavio skolų suderinimo akto – 445 630 Eur. 3) UAB „Birštono plėtra“ suteikta paskolos suma – 487 150 Eur. Kreditorė BUAB „Naudos virsmas“ gavo pavedimus pagal paskolos sutartį (mokėjimo paskirtyje – paskolos sutartis). UAB „Birštono plėtra“ pavedimai suteikiant paskolos sumą: 2020 m. rugpjūčio 17 d. suteikta paskolos suma – 487 150 Eur suma; 2020 m. gruodžio 15 d. grąžinta paskolos dalis 9 500 Eur. Viso likusi nepadengta paskolos suma po šalių tarpusavio skolų suderinimo akto – 421 421,11 Eur. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių, BUAB „Naudos virsmas” ir kreditorių yra pasirašytos galiojančios paskolos sutartys, lėšos pagal paskolos sutartis yra gautos, ką patvirtina ir BUAB „Naudos virsmas” banko išrašai. Lėšos kreditoriams nėra grąžintos iki šios dienos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti kreditorių reikalavimų pagrįstumu.

17.       2023 m. birželio 2 d. suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Stilius S“ pateikė prašymą dėl UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumažinimo, kurį prašo sumažinti iki 357 506,96 Eur. Nurodė, kad iš BUAB „Naudos virsmas“ banko sąskaitų išrašo matyti, jog BUAB „Naudos virsmas“ atliko mokėjimus UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bendrai 88 123,04 Eur sumai už UAB „Horekos technologiniai sprendimai pagal paskolos sutartį Nr. 4903, todėl atitinkama suma finansinis reikalavimas mažintinas.

18.       2023 m. rugsėjo 11 d. nemokumo administratorė pateikė raštą dėl reikalavimo sumažinimo, kuriuo prašo patvirtinti UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ kreditorinį reikalavimą 357 506,96 Eur sumai. Nurodė, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ finansinis reikalavimas pagal kreditorės prašymą turėtų būti sumažinamas, nes iš tiesų kreditorei buvo grąžinta 88 123,04 Eur suma, pervedant ją UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ reikalavimo dengimui.

Prašymas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22.       Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju klausimas dėl kreditorės UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ finansinio reikalavimo tvirtinimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atitinkamai teismas sprendžia, kad šiuo atveju esant pakankamai rašytinių įrodymų UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ kreditorinio reikalavimo ginčui išspręsti, nėra pagrindo šaukti liudytojais V. B. bei už UAB „Naudos virsmas“ apskaitą atsakingo asmens. 

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti (ne)atnaujinimo

23.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

24.       Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

25.       Nei CPK, nei JANĮ (ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

26.       Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB „Naudos virsmas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Bankroto laikas“. Nurodyta nutartimi, be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Naudos virsmas“ priežiūros institucijai – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (toliau – AVNT) išsiųsta 2022 m. spalio 17 d. 

28.       Taigi, kreditorių pareiškimo terminas suėjo 2022 m. lapkričio 16 d. Nemokumo administratorė nurodė, kad apie tai, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ yra BUAB „Naudos virsmas“ kreditorė bankroto bylos iškėlimo metu nežinojo, todėl šios kreditorės apie iškeltą bankroto bylą neinformavo. Taip pat nurodė, kad apie šią aplinkybę sužinojo tik 2023 m. sausio mėn. ir netrukus po to kreipėsi į nemokumo administratorę dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nemokumo administratorė teismui patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą pateikė 2023 m. vasario 7 d., taigi, laikytina, kad terminas praleistas nežymiai. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė sąmoningai delsė pateikti finansinį reikalavimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

29.       Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kreditorei UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ laiku ir tinkamai nebuvo pranešta apie UAB „Naudos virsmas“ bankroto bylos iškėlimą, sprendžia, kad terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, byloje nesant duomenų, kad dėl kreditorės praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros, bei nenustačius kreditorės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat įvertinęs termino praleidimo trukmę, atnaujina terminą UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CPK 78 straipsnis, JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

Dėl UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ kreditorinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

30.       Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

31.       Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

32.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašė patvirtini UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ 445 630 Eur finansinį reikalavimą, kurį kildina iš paskolinių santykių. Suinteresuoti asmenys byloje nesutiko su finansiniu reikalavimu dėl 445 630 Eur negrąžintos paskolos dėl dviejų priežasčių: 1) nėra rašytinės sutarties, patvirtinančios paskolinių santykių tarp šalių susiklostymą minėtai sumai, 2) bankiniais pavedimais pervestos sumos galėjo turėti kitą paskirtį, pvz., pavedimai atlikti dėl tam tikrų įskaitymų ar atsiskaitymų tarp šalių. Vėliau, suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Stilius S“ pateikė prašymą sumažinti prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą iki 357 506,96 Eur. Nemokumo administratorė pritarė šiam kreditorinio reikalavimo sumažinimui.

33.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 17 punktas). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas ir jame nurodyta praktika).

34.       Paskolos sutarties formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas pateikdamas minėtos teisės normos aiškinimą yra nurodęs, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

35.       Iš nemokumo administratorės į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. tarp UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ (paskolos davėjas) ir UAB „Naudos virsmas“ (paskolos gavėjas) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2020-09-22 (toliau – Sutartis), pagal kurią paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 481 630 Eur paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 1.1., 1.4. punktai). Po Sutarties sudarymo, UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ į UAB „Naudos virsmas“ priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šiuos mokėjimus: 1) 2020 m. spalio 16 d. – 100 000 Eur; 2) 2020 m. spalio 16 d. – 100 000 Eur; 3) 2020 m. spalio 23 d. – 281 630 Eur (mokėjimo paskirtis – pagal paskolos sutartį). Iš viso – 481 630 Eur.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ po Sutarties sudarymo pervedė UAB „Naudos virsmas“ Sutartyje numatytą paskolos sumą, t. y. paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjo nuosavybėn, kurią UAB „Naudos virsmas“ Sutartimi įsipareigojo grąžinti UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.  

37.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo patvirtini mažesnį finansinį reikalavimą, negu numatyta Sutartyje. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad tarp UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ ir UAB „Naudos virsmas“ 2022 m. liepos 15 d. sudaryta skolos suderinimo raštas, kuriame numatyta, kad UAB „Naudos virsmas“ skolos likutis 2022 m. liepos 15 d. yra 445 630 Eur. Tačiau, nemokumo administratorė bei kreditorė likviduojama dėl bankroto nustačiusios, kad BUAB „Naudos virsmas“ už UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ yra pervedusi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ bendroje sumoje 88 123,04 Eur sumą, prašo šį kreditorinį reikalavimą sumažinti iki 357 506,96 Eur (445 630 Eur –                 88 123,04 Eur). UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ neginčijo prašomo patvirtinti mažesnio finansinio reikalavimo.

38.       Aptartos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą teismui spręsti, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ 357 506,96 Eur finansinis reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl suinteresuoto asmens UAB „Finalaw“ prašymų

39.       Suinteresuotas asmuo UAB „Finalaw“ pateiktuose prieštaravimuose taip pat prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje nustatyta tvarka informuoti prokurorą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, apie nemokumo administratoriaus daromus pažeidimus ir neetišką elgesį informuoti nemokumo administratorių priežiūros instituciją.

40.       CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia poreikio kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka.

41.       Teismas nagrinėjamu atveju taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nemokumo administratorė elgtųsi neetiškai ar būtų padariusi kokius nors pažeidimus, todėl UAB „Finalaw“ argumentai, kad nemokumo administratorė teikia nepagrįstus finansinius reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

43.       CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).

44.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB „Stilius S“ prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nemokumo administratorei patikslinus prašymą dėl UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ 357 506,96 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, šis tenkintinas pilnai, todėl suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 – 42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Bankroto laikas“ patikslintą prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“ bankroto byloje tenkinti.

Atnaujinti terminą uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ finansiniam reikalavimui pateikti ir patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“, juridinio asmens kodas 303371056, 357 506,96 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų šešių eurų 96 ct) finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“, juridinio asmens kodas 304271952, nemokumo byloje Nr. eB2-968-1187/2023, tenkintina antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė