Administracinė byla Nr. I-79-561/2014

                                                                               Proceso Nr. 3-61-3-00986-2013-2                                                                                         

                             Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. K., atsakovės atstovui Dariui Juodeliui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. L. K, M. K., trečiojo suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Robertai Duliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys J. L. K, M. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

   nustatė:

Pareiškėjas I. L. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-02-26 sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalį, kurioje atsisakoma I. L. atkurti nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. 4400-2466-2164 (toliau – ir ginčo sklypas,Sklypas); 2) įpareigoti Tarnybą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti pareiškėjo nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. 4400-2466-2164.

Skunde nurodė, kad prašymą grąžinti natūra 2,19 ha žemės, esančios prie Svajonių g., Vilniuje, kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė jo senelei A. Z., pateikė dar 2001-12-06. Pabrėžė, kad iki šios dienos jam iki nacionalizacijos turėtoje vietoje yra atkurtos nuosavybės teisės į 82,82 aro žemės. Suformuotas 0,0071 ha žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2012-10-19, tačiau, pareiškėjo žiniomis, šis žemės sklypas suformuotas ne jo nuosavybės teisių atkūrimui, bet siekiu jį parduoti šalia esančio sklypo savininkams. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo 1061 punktu ir tvirtino, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus sklypo dydžio, į kurį natūra yra atkuriamos nuosavybės teisės.

Pažymėjo, kad Tarnyba savo atsisakymą atkurti nuosavybės teises į minėtą sklypą grindžia tuo, kad dalis sklypo yra suformuota už detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos, t. y.  patenka į gatvės teritoriją, todėl tokia žemė negali būti grąžinama. Nesutiko su tokiu atsakovės teiginiu, tvirtindamas, kad ginčo sklypo jokia dalis nepatenka į gavės teritoriją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti visą.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo reikalavimų netenkinti, nurodydama, kad Sklypas suformuotas teritorijoje, kurioje galioja Teritorijos prie Svajonių g. (buv. Pionierių stovyklos) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus m. tarybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 494, sprendiniai. Sklypą išilgai (iš rytų į vakarus) kerta detaliuoju planu nustatyta gatvės raudonoji linija, t. y. Sklypo plotą apima žemės plotas, esantis iki gavės raudonosios linijos ir už jos. Darė išvadą, kad Sklypo dalis yra už gatvės raudonosios linijos patenka į gatvės teritoriją, todėl toks žemės sklypas negali būti perleistas privačion nuosavybėn, t. y. į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Pabrėžė, kad siekiant, jog Vilniaus m. tarybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 949 patvirtintu detaliuoju planu nustatyta gatvės raudonoji linija „pasislinktų“ link Vilniaus m. savivaldybės Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje M1:1000 nurodytos rekomendacinės gatvės raudonosios linijos, turi būti keičiamas minėtas detalusis planas ir jo sprendiniai, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad minėto detaliojo plano keitimas vyksta ar artimiausiu metu prasidėtų. Tvirtino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, pagrįstai atsisakė grąžinti natūra Sklypą, kadangi šis yra suprojektuotas patvirtintu detaliuoju planu nustatytoje gatvės dalyje ir faktiškai yra važiuojamojoje kelio dalyje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. L. K. ir M. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime pažymėjo, kad Sklypas buvo suformuotas konkrečiu tikslu – prijungimui prie šalia esančio sklypo ir neatitinka laisvos žemės sąvokos. 2011-07-12 tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą Vilniaus m. savivaldybės administracijai, kuriuo prašė leisti pradėti rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0012:421, Smilgų g. 26, Vilniuje, planą. Plano rengimo tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Visų institucijų sutikimai buvo gauti, todėl 2011-11-15 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Smilgų g. 26 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui Nr. A30-3066. 2012-03-19 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-558 buvo patvirtintas žemės sklypo Smilgų g. 26 (kadastro Nr. 0101/0012:421) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Visi reikiami dokumentai buvo sutvarkyti, duomenys įregistruoti ir vieši. Tvirtino, kad Tarnyba neturi jokios galimybės formuoti nuosavybės grąžinimui žemės toje vietoje, kur jau yra suformuotas žemės sklypas jos išpirkimui ir prijungimui prie jau trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomo sklypo.

Pažymėjo, kad Sklypas pilnai atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, todėl turi būti parduotas ir į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės.

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, papildomai pažymėdami, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-20 sprendimu pilnai patenkino jų ieškinį ir įpareigojo Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovams (M. K. ir J. L. K.) 0,0071 ha ploto valstybinės žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodydama, kad teisme jau yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 kilęs ginčas dėl įpareigojimo pareiškėjui ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių grąžinimui. 2005-02-28 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio suinteresuotumo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjamojoje teritorijoje. Tvirtino, kad pareiškėjas neturi jokio pagrindo kvestionuoti tolimesnių teisinių santykių, besiklostančių privačios ir valstybinės žemės valdymo srityje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui grąžinta žemė – suformuotas sklypas Smilgų g. 26, kadastrinis Nr. 0101/0012:421, užėjo už savininko turėtos žemės kartografijos ribų. Tai reiškia, jog dalis žemės sklypo buvo atkurta ne savininko turėtoje vietovėje (neviršijant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-02-28 sprendime nurodyto 724 kv. m grąžintino žemės ploto).

Pažymėjo, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-19 įsakymu Nr. 30-558 sujungimui su žemės sklypu Smilgų g. 26 suformuotas įsiterpęs Sklypas negali būti laikomas laisvu. Ginčo sklypui kaip neatskiriamai sujungiamo sklypo daliai yra nustatyti užstatymo reglamentai, jis įgyja pagrindinio žemės sklypo Smilgų g. 26 požymius – naudojimą gyvenamajam pastatui eksploatuoti. Nurodė, kad priimtas minėtas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-19 įsakymas Nr. 30-558 yra galiojantis. Dar kartą pažymėjo, kad pareiškėjas teismine tvarka realizavo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusios savininkės A. Z. turėtoje žemėje bei pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pagrindų neatitinka reikalavimas atkurti nuosavybės teises į suformuotą įsiterpusį žemės sklypą, pagal žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2013-02-26 sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalies, kurioje atsisakoma pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. 4400-2466-2164), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013-01-14 su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įpareigoti Tarnybos Vilniaus skyrių per 30 dienų priimti sprendimą atkurti jo nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-2466-2164 (t. 1, b. l. 80–81).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-01-14 skundą, 2013-02-26 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-371 nusprendė, kad pareiškėjo 2013-01-14 skundas dalyje dėl 0,0071 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0012:436) nepagrįstas. Pabrėžė, kad ginčo sklypas negali būti grąžintas natūra. Sprendime Tarnyba pabrėžė, kad ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir negali būti parduotas be aukciono privataus žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0012:421) savininkams. Nurodė, kad sprendžiant ir teritorijos prie Svajonių g. (buv. Pionierių stovyklos) detaliojo plano sprendinių dalis valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0012:436) yra suformuota už detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos, t. y. patenka į gatvės teritoriją (t. 1, b. l. 63–67).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-2080-9414, kadastrinis Nr. 0101/0012:421, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. L. K. ir M. K. (t. 1, b. l. 111). Tretieji suinteresuoti asmenys 2011-07-12 su prašymu kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją, prašydami leisti pradėti rengti žemės sklypo Svajonių g. planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (t. 1, b. l. 113).

2011-08-25 raštu Nr. 49SDŽ-459 Tarnyba patvirtino, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas 0,0071 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2466-2164, planas (t. 1, b. l. 116).

Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011-11-15 priėmė įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Smilgų g. 26, Vilniuje, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ Nr. A30-3066, kuriuo leidžiama pradėti rengti apie 800 m2 ploto žemės sklypo Smilgų g. 26 (kadastro Nr. 0101/0012:421, unikalus Nr. 4400-2080-9414) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (t. 1, b. l. 117).

2012-03-19 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo Smilgų g. 26 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. 30-558, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo Smilgų g. 26 (kadastro Nr. 0101/0012:421) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Sklypo plotas – 724 m2, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 0,0071 ha ginčo sklypą (t. 1, b. l. 120).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2013-03-18 sprendimu Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 „Dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį žemės sklypą“ atsisakė parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ginčo sklypą. Tretieji suinteresuoti asmenys, nesutikdami su priimtu Tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydami panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti M. K. ir J. L. K. įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. 4400-2466-2164 (t. 2, b. l. 29–30).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-20 sprendimu civilinėje dalyje 2-172-432/2014 ieškovų M. K. ir J. L. K. ieškinį tenkino pilnai ir įpareigojo Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovams 0,0071 ha ploto valstybinės žemės sklypą (t. 2, b. l. 29–30).

Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 35 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė savivaldybės tarybos pasiūlymu. Minimalus perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo dydis – 0,04 hektaro (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro kituose miestuose. Vyriausybės 1998-07-23 nutarime Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatyta, kad Vilniaus centrinėje dalyje minimalus atkuriamo nuosavybės teise sklypo plotas yra ne mažesnis nei 0,04 ha, kitose miesto teritorijose – 0,06 ha. Įvertinus šių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad minėtuose aktuose yra nustatyti tik minimalūs perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų dydžiai, tačiau šių teisės aktų nuostatos taip pat neprivalo būti taikomos vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Pareiškėjo nuomone, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato minimalaus sklypo dydžio, į kurį natūra yra atkuriamos nuosavybės teisės. Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos teigimu, nuosavybės teisės pareiškėjui į ginčo sklypą negali būti atkurtos, nes ginčo sklypas negali būti laikomas laisvu. Atsakovės vertinimu, nuosavybės teisės į ginčo sklypą negali būti atkuriamos, nes ginčo sklypo dalis kerta detaliuoju planu nustatą gatvės raudonąją liniją. Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. K. ir J. L. K. teigimu, ginčo sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, todėl į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Pabrėžė ir tai, kad atkūrus pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo sklypą, iškiltų būtinybė jame nustatyti servitutą, būtų apsunkintas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimas, būtų pažeisti tiek racionalumo, tiek protingumo principai.

Pažymėtina, kad teismas sprendžia ginčą, ar Tarnybos 2013-02-26 sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalis, kurioje atsisakyta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. 4400-2466-2164), yra teisėta bei pagrįsta.

Iš skundžiamo sprendimo dalies matyti, kad atsakovė atsisakė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo sklypą vieninteliu argumentu – žemės sklypo dalis patenka į gatvės teritoriją. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovės pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli, t. y. 2014-04-23 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad šios pozicijos nepalaiko, 2014-06-04 pateikdama papildomus rašytinius paaiškinimus (t. 2, b. l. 55–56) atsakovė pabrėžė, kad priimdama sprendimą rėmėsi rašytiniais įrodymais, kurie nesudarė pagrindo abejoti, kad didesnė ginčo sklypo dalis yra už gatvės raudonosios linijos, o tai, atsakovės teigimu, patenka į neprivatizuojamos žemės plotą. 2014-06-18 teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pabrėžė, kad priimta atsakovės sprendimo dalis yra teisėta, nes ginčo sklypas patenka į gatvės teritoriją.

Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad žemė yra valstybės išperkama, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; <...>.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.

Taigi, nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojami laisvos (neužstatytos) žemės sklypai. Jei savininko turėto žemės sklypo ribos yra miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, jiems iš esmės nustatyti tik keli reikalavimai – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei turėti privažiuojamąjį kelią.

Pažymėtina, kad ginčo sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, yra 71 m2, esantis Smilgų gatvės šiaurinėje pusėje ir iš šiaurės pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu (Svajonių g. 26, kadastrinis Nr. 0101/0012:421), iš pietų pusės ribojasi su gatve, o iš rytų ir vakarų pusių ribojasi su valstybinės žemės plotais. Bylos duomenys patvirtina (t. 1, b. l. 59, 61), kad šis žemės sklypas nelaikytinas laisvu, nes patenka į nustatytas Smilgų gatvės raudonąsias linijas. Taigi, tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkuriamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ginčijamo sprendimo dalis laikytina teisėta bei pagrįsta.

Teismui konstatavus, jog atsakovės ginčijamo sprendimo dalis yra teisėta, trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose dėstomi argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas daro išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuota, todėl yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo I. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti pareiškėjo nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. 4400-2466-2164, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimo dalį. Teismui konstatavus, kad ginčijama sprendimo dalis yra teisėta, yra atmestinas ir išvestinis reikalavimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

  n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo I. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                        Arūnas Kaminskas

                                                                      Gintaras Dzedulionis

                                                                      Milda Vainienė