Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-309/2015

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01954-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 2.4.2.1; 2.4.7.

(S)

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorui Violeta Bartušienei,

nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas areštu 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. skirta galutinė arešto bausmė 60 (šešiasdešimt) parų.

Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nustatyta nuo A. S. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. spalio 19 d. 00.20 val. iki 2014 m. spalio 19 d. 12.50 val., t. y. 1 (viena) para.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. S. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. spalio 18 d. namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens nupirkdamas už 60,00 Lt sumą neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir ne mažiau kaip 0,096 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytą valandą, to paties namo kieme neteisėtai įgytus ne mažiau kaip 0,096 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavė E. Č., o neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) neteisėtai gabeno su savimi po (duomenys neskelbtini) miestą, kur tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) suvartojo pats, dalį neatlygintinai suvartojimui perdavė D. L. ir E. Č., o likusią dalį – 0,25 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai laikė savo striukės kišenėje iki tol, kol  2013 m. spalio 19 d., apie 00.15 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu narkotinę medžiagą – 0,25 g kanapių (ir jų dalių) surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir A. S. pripažintam kaltu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo A. S. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas ir dėl to paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią, bausmę nuteistajam A. S.. Nuosprendis skundžiamas dėl BK 54 straipsnio taikymo ir bausmės dydžio paskyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, punktai).

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamo įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011).

Pasak prokurorės, skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą, darbo biržoje neregistruotas, yra vedęs, žmona nedirba, laukiasi jo vaiko. Įvertino ir tai, kad A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nurodė, jog A. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą sankcijoje numatytos tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje - areštą (BK 49 straipsnis), pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad narkotines ir psichotropines medžiagas nuteistasis įgijo visiems nutarus jas naudoti bei surinkus bendrai pinigus ir juos perdavus A. S., kuris juos įgijo, o grįžus visi naudojo bendrai, visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. padėjo tyrimui, atpažino asmenį pardavusį jam narkotines ir psichotropines medžiagas, tai patvirtino ir akistatos su juo metu, yra vedęs, vykdo individualią veiklą, žmona nedirba, laukiasi vaiko (septintas nėštumo mėnuo).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog aplinkybės, apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios vertintinos kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012).

Prokurorės teigimu, teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aplinkybės, kad nuteistasis A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą, yra vedęs, žmona nedirba ir laukiasi jo vaiko, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, narkotines medžiagas įgijo visiems nutarus jas naudoti bei bendrai surinkus pinigus, padėjo tyrimui, atpažino asmenį pardavusį jam narkotines ir psichotropines medžiagas, tai patvirtino ir akistatos su juo metu, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo daryti išvados, kad už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas įprastas aplinkybes, apibūdinančias nuteistąjį, pripažindamas išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies turinio prasme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo nuteistajam pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, keistinas, paskiriant bausmę, artimą straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, minimumui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal baudžiamajame įstatyme nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10  d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių (pvz., nukentėjusio asmens teisėtų interesų). Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnyje bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, skiriamos nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, paskirtis apibrėžiama per tam tikrų tikslų įgyvendinimą, t. y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti pirmiau nurodyto teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi teismas, darydamas išvadą apie tai, kad BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, privalo atsižvelgti ir į kitus bausmės tikslus, kuriais įgyvendinama bausmės paskirtis. Tai, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsiranda tada, kai teismas nustato išskirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2014 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, taip pat įvertinęs nuteistojo A. S. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma, t. y. nuteistojo A. S. asmenybė, jo padarytos veikos pobūdis ir padarymo aplinkybės, pavojingumas ir kita, leidžia teigti, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistąjį A. S. charakterizuojančias aplinkybes, tiek jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tyčios formą, sutinka su padaryta išvada, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir yra pagrindas nuteistojo A. S. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą lemia byloje nustatytų aplinkybių visuma, t. y. nuteistojo asmenybė, kad jis praeityje nebuvo teistas, nėra duomenų apie tai, kad jo atžvilgiu būtų buvę atliekama ikiteisminių tyrimų, kad jis iki nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka vieną kartą, užsiima individualia veikla, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, atskleidė asmenį iš kurio pirko narkotines – psichotropines medžiagas ir tai patvirtino akistatų metu, padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės, kad nuteistasis iš šios nusikalstamos veikos negavo jokių pajamų, narkotines-psichotropines medžiagas platino tik savo draugams, kurie pinigais prisidėjo prie narkotinių – psichotropinių medžiagų įgijimo, nėra jokių duomenų apie tai, kad narkotines-psichotropines medžiagas būtų platinęs ar vartojęs anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo A. S. padaryta veika buvo atsitiktinė, jis laikosi įstatymų ir visuomenėje nustatytų taisyklių reikalavimų, todėl laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Kolegijos nuomone, nuteistajam A. S. skirta bausmė nėra per švelni ir jos griežtinti nėra pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

            Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Zigmas Kavaliauskas

Teisėjai              Raimundas Jurgaitis

              Vidmantas Mylė