Civilinė byla Nr. e2-1331-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00499-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Froslev Trae A/S ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitimo pagrįstumo.
2. Ieškovė Froslev Trae A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. K., prašydama priteisti iš atsakovo 3 153 892 Eur skolą, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o esant šio turto nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui, esančias pas atsakovą 3 153 892 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
4. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones nutariant: areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, mainyti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o esant šio turto nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui, esančias pas atsakovą 3 153 892 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų disponuoti lėšų suma, reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti, taip pat leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį; nurodyti antstoliui, kad jis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad nors lėšų areštas kaip labiausiai asmens teises suvaržanti laikinoji apsaugos priemonė taikoma jei ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau atsakovas neturi tiek turto, kad išvengtų lėšų arešto banko sąskaitose. Todėl areštavus atsakovo lėšas banko sąskaitose, prašo leisti iš areštuotų lėšų panaudoti sumas, reikalingas jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, pavedant jas nustatyti antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė prašymo leisti disponuoti tam tikra pinigų suma per mėnesį, nenurodė, kokio dydžio pinigų suma jam yra reikalinga per mėnesį jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat nenurodė, kokie yra jo poreikiai. Be to, iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad antstolis, vykdantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2017 m. gegužės 10 d. pakeitė turto arešto aktą, leisdamas per mėnesį disponuoti 380 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat leisdamas atsiskaityti su ieškovu AB DNB banku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7. Atsakovas (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nėra pagrindo įrodinėti bei detalizuoti aplinkybių dėl būtinųjų poreikių sudėties, nes jos yra visuotinai žinomos, o konkrečią sumą būtiniems poreikiams tenkinti nustatytų antstolis, vykdantis teismo nutartį.
2. Laikinosios apsaugos priemonės apelianto turto atžvilgiu taikytos ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1897-555/2017), kurioje nurodyta antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota apelianto būtiniausiems poreikiams tenkinti. Apeliantas pateikė antstoliui, vykdančiam minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, informaciją apie savo būtinuosius poreikius ir antstolis priėmė patvarkymą leisti apeliantui kas mėnesį naudoti 380 Eur iš areštuotos AB „Swedbank“ sąskaitos.
3. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavus banko sąskaitoje esančias lėšas, apeliantas negalėtų naudoti lėšų, kurias leidžia naudoti kitas antstolis pagal kitą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės pasirinktam antstoliui areštavus lėšas banko sąskaitose, visos lėšos būtų areštuotos be jokių išimčių. Bankas, leisdamas nusirašyti 380 Eur pagal vieno antstolio patvarkymą, pažeistų kito antstolio patvarkymą.
4. Klausimas dėl apelianto galimumo laisvai disponuoti atitinkama suma turi būti sprendžiamas vykdymo procese, areštuojant lėšas skirtingose vykdomosiose bylose ir leidžiant iš areštuotų lėšų naudoti tam tikras sumas būtiniesiems apelianto poreikiams tenkinti.
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2017 m. gegužės 10 d. antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00398 apeliantui leista laisvai disponuoti 380 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį iš areštuotų piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitose. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad negali iš savo sąskaitų nurašyti 380 Eur sumos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl nepagrįstas jo argumentas, kad areštavus banko sąskaitose esančias lėšas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje, apeliantas negalės naudoti 2017 m. gegužės 10 d. patvarkymu nustatytos laisvai disponuotinos 380 Eur sumos.
2. Antstolio leista disponuoti 380 Eur per mėnesį suma yra pakankama patenkinti būtiniausiems apelianto poreikiams. Šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas.
3. Nepagrįstas apelianto reikalavimas leisti laisvai disponuoti tam tikra areštuotų piniginių lėšų dalimi. Apeliantas nenurodė, kokiems būtiniesiems poreikiams tenkinti (kokia apimtimi) yra prašoma leisti laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis. Atskirajame skunde nurodomi argumentai neva būtinieji poreikiai yra visuotinai žinoma aplinkybė yra nepagrįsti, nes teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečią situaciją.
4. Teismas nutartimi nustato, kokias operacijas iš areštuotų piniginių lėšų yra leidžiama atlikti (pvz. atsiskaityti už komunalines paslaugas, maisto produktus, higienos reikmenis ir pan.), o antstolis, teismo nurodymu nustato konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nustatytoms operacijoms atlikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų disponuoti lėšų suma, reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią sumą per mėnesį, reikalinga atitinkamiems poreikiams patenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 
11. Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės.
13. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą.
14. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, teismas gali sumažinti nustatytų apribojimų mastą atsižvelgiant ir į CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę. Iš apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas būtent ir siekia teismo leidimo disponuoti areštuotų lėšų suma, reikalinga būtiniausiems jo poreikiams tenkinti.
15. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
16. Apelianto teigimu, ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavus banko sąskaitoje esančias lėšas, apeliantas negalėtų naudoti lėšų, kurias leidžia naudoti kitas antstolis pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1897-555/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, be to, nėra pagrindo įrodinėti bei detalizuoti aplinkybių dėl būtinųjų poreikių sudėties. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, be kita ko, ir dėl tam tikrų suvaržymų panaikinimo, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą taikytos priemonės varžo ir ar yra pagrindas taikytų ribojimų masto sumažinimui.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovo turto atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytos vadovaujantis aukščiau nurodytais proporcingumo ir ekonomiškumo principais, t. y. pirmiausia areštuojant apeliantui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir tik šio turto nesant ar jo esant nepakankamai areštuotinos apelianto piniginės lėšos (žr. nutarties 3 punktas). Iš šiuo metu Turto arešto aktų registre esančių duomenų (Turto arešto akto 2017013188 pakeitimas) matyti, kad pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi, realiai yra pritaikytos tik apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apelianto piniginių lėšų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu netaikomos, t. y. ieškinio reikalavimo užtikrinimui, skirtingai nei apelianto nurodomoje Kauno apygardos teismo byloje, piniginės lėšos neareštuotos. Pažymėtina, kad savo 2017 m. gegužės 8 d. prašyme pats apeliantas jį grindė tam atvejui, „jei būtų areštuotos atsakovo lėšos banko sąskaitose“.
18. CPK 145 straipsnio 6 dalies taikymas sietinas tik su piniginių lėšų areštu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo užtikrinimui tarp apelianto areštuoto turto nesant piniginių lėšų, darytina išvada, kad nėra pagrindo ir minėtos normos taikymui bei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimui.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo  2017 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
20. Išaiškintina, kad pasikeitus bylos aplinkybėms, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis bei mastas gali būti koreguojami bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantiems byloje asmenims pateikiant prašymus dėl jų papildymo, pakeitimo ar panaikinimo (CPK 148 str., 149 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus