Civilinė byla Nr. 2-7283-883/2014
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06147-2014-7
Procesinio dokumento kategorija 119.1; 117.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugpjūčio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, spręsdama ieškovo bankrutavusios UAB „Kirslita“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ieškinio atsakovams R. K. ir K. J. dėl kasos orderio pripažinimo negaliojančiu ir išmokėto darbo užmokesčio grąžinimo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka
n u s t a t ė :
Ieškovas bankrutavusios UAB „Kirslita“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ ieškiniu prašo pripažinti 2014-04-08 kasos išlaidų orderį Nr. 30 negaliojančiu, priteisti iš atsakovo R. K. 845,50 Lt išmokėto darbo užmokesčio, priteisti iš atsakovo K. J. 455 Lt išmokėto darbo užmokesčio.
Ieškinyje nurodoma, kad 2014-03-12 iškėlus UAB „Kirslita“ bankroto bylą, buvęs įmonės direktorius R. K., pažeisdamas 2014-03-12 Šiaulių apygardos teismo nutartį ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, 2014-04-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 iš bendrovės kasos paėmė 1300,50 Lt ir šiuos pinigus išmokėjo sau (845,50 Lt) ir darbuotojui K. J. (455 Lt) kaip atlyginimą už darbą.
Atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir ieškinio priedus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp bankrutuojančios įmonės (darbdavys) ir bankrutuojančios įmonės darbuotojų dėl, kaip nurodoma ieškinyje, neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio grąžinimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš darbo santykių.
Iš darbo santykių kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 34-36 str.). Ginčai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama DK 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 straipsnyje nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (redakcija 2012-06-26, XI-21217, Žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog DK 299 str. nustatyti atvejai, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Asmuo be išankstinio kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą gali tiesiogiai kreiptis į teismą: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme.
Nagrinėjamu atveju ieškovas bankrutuojanti įmonė su reikalavimu dėl darbuotojų gauto užmokesčio išreikalavimo į darbo ginčų komisiją nesikreipė, su reikalavimu kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p. numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Darbo kodekso 289 str. 1 d. numato, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinį dėl žalos priteisimo priimti atsisakytina.
Ieškovui išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.).
Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 4 d., 290-291 str. teismas
n u t a r i a:
Ieškinį atsisakyti priimti ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Teisėja Irena Stasiūnienė