Civilinė byla Nr. e2-3359-446/2023

dalyvaujant ieškovės atstovėms R. M., advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. įmonės ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6445,71 Eur skolą už atliktus darbus, 1695,56 Eur komercines palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Ieškovė ieškinyje nurodė, teismo posėdyje R. M. paaiškino, kad R. M. įmonė 2015 m. sausio 16 d. sudarė su atsakove buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, pagal kurią R. M. tvarkė ūkininkės K. V. ūkio buhalterinę apskaitą. Sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad už suteiktas paslaugas atsakovė per metus sumokės 1440 Eur. Pasibaigus mėnesiui, atsakovė pristatydavo ieškovei pirminius apskaitos dokumentus, pagal kuriuos buvo vedama ūkio apskaita ir atsiskaitoma su VMI (kiekvieną mėnesį PVM deklaracija, mėnesinė ir metinės pajamų deklaracijos) ir su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kai ūkyje buvo samdomų darbuotojų. Pasibaigus metams buvo sudaromas ūkio balansas, formuojamos veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitos. Už sutartus ir atliktus darbus, suteiktas paslaugas kas pusmetį buvo išrašomos sąskaitos apmokėjimui. Perdavimo aktas buvo surašomas, perduodant atsakovei per kalendorinius metus sukauptus jos pristatytus pirminius apskaitos dokumentus (sąskaitas, draudimo polisus, nurašymo aktus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, algalapius), finansines ataskaitas. Atsakovė nuolatos vėluodavo atsiskaityti su ieškove. Už 2015 m. atsakovė su ja pilnai atsiskaitė tik 2020 m. sausio 6 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas R. M. įmonė atsakovės ūkininko ūkiui teikė iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas liko skolinga 7804,80 Eur, neatvyko pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktų, nepasiėmė ūkio dokumentų. R. M. elektroniniu paštu ir telefoniniais skambučiais nuolatos primindavo atsakovei apie jos pareigą atsiskaityti ir pasiimti dokumentus. Pradžioje atsakovė prašė palaukti atsiskaitymo, motyvuodama sunkia finansine padėtimi iširus santuokai, prasidėjus skyrybų ir turto dalybų procesui teisme, vėliau ėmė vengti ieškovės – į elektroninius laiškus neatsakinėjo, telefonu neatsiliepdavo. Neapsikentusi dėl atsakovės nuolatinių pažadų atsiskaityti nevykdymo, ieškovė kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismui išdavus teismo įsakymą  dėl 7804,80 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, jam įsiteisėjus, jį pateikė vykdymui. Vykdymo procese pagal išduotą teismo įsakymą antstolis iš atsakovės ieškovės naudai išieškojo 1359,09 Eur skolos ir 298,42 Eur palūkanas, todėl ieškinio reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo mažina, prašo priteisti 6445,71 Eur skolos už suteiktas paslaugas, atliktus darbus, 1695,56 Eur komercinių palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo įsakymo priėmimo dienos – 2022 m. spalio 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji su ieškiniu iš esmės sutinka, pripažįsta, kad ieškovė tvarkė jos ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, už suteiktas paslaugas ir atliktus buhalterinės apskaitos darbus ji neapmokėjo, nes turi finansinių sunkumų dėl santuokos nutraukimo, turto dalybų su sutuoktiniu. Prašė atsižvelgti į tai, kad iš jos sąskaitos yra nurašytos lėšos ieškovės skolos padengimui, vykdant Telšių apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą. Norėtų, kad būtų sudaryta galimybė skolą sumokėti dalimis.

        Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

        Byloje nustatyta, kad ieškovė R. M. įmonė ir atsakovė ūkininkė K. V. 2015 m. sausio 16 d. sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 31, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laiku perduoti ieškovei reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus bei duomenis ir apmokėti už atliktą darbą, ieškovė įsipareigojo laiku ir teisingai atlikti užsakytus darbus: vesti ūkininko ūkio veiklos dvejybinę buhalterinę apskaitą, naudojant buhalterinės apskaitos programą „Apskaita“. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. ir galioja iki prievolių įvykdymo, jeigu šalys neprieštarauja, sutartis pratęsiama automatiškai dar vieneriems metams. Sutarties 3 puntu šalys susitarė dėl ieškovės atliktų darbų vertės ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos – atsakovė ieškovei už buhalterinės apskaitos tvarkymą moka 1440 Eur už metus (3.1 punktas). Sutarties 3.1 punkte šalys numatė, kad šalims susitarus, priklausomai nuo darbų apimties padidėjimo ar sumažėjimo, apmokėjimo suma (1440 Eur) gali padidėti arba sumažėti pagal raštišką abiejų šalių susitarimą. Ieškovė surašė priėmimo perdavimo aktus: 2017 m. balandžio 5 d. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo 2016 metais, 2018 m. balandžio 28 d. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo 2017 metais, 2019 m. balandžio 30 d. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo 2018 metais, 2020 m. birželio 26 d. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo 2019 metais, 2022 m. birželio 23 d. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo 2020 metais. Atsakovė šių darbų perdavimo priėmimo aktų nepasirašė. Apmokėjimui už atliktą darbą ieškovė išrašė ir elektroniniu paštu teikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. birželio 30 d. 720 Eur sumai, 2016 m. gruodžio 30 d. 720 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 30 d. 1440 Eur sumai, 2018 m. birželio 30 d. 720 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 22 d. 720 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 1 d. 1452 Eur sumai, 2020 m. kovo 31 d. 290,40 Eur sumai, 2022 m. birželio 16 d. už 2020 metų apskaitos tvarkymą 1742,40 Eur sumai. Atsakovė teisme ieškovės išrašytų perdavimo priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų neginčijo, pripažino, kad ieškovė tvarkė jos ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą 2016 – 2020 metais, tačiau su ieškove už jos atliktus darbus neatsiskaitė. Raštiško abiejų šalių patvirtinto susitarimo, kurio pagrindu padidėtų arba sumažėtų metinė darbų apmokėjimo suma (1440 Eur) pagal sutarties 3.1 punktą, šalys nepateikė.

        Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 12 d. teismo įsakymu, išnagrinėjus kreditorės R. M. įmonės pareiškimą skolininkei K. V., nutarta išieškoti neginčo tvarka iš atsakovės K. V. 7804,80 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. spalio 12 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 44 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės R. M. įmonės naudai. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi 2022 m. spalio 12 d. teismo įsakymas panaikintas. Vykdydamas išieškojimą pagal ieškovės pateiktą 2022 m. spalio 12 d. teismo įsakymą, antstolis ieškovės naudai iš atsakovės išieškojo ir pervedė į ieškovės sąskaitą 1657,51 Eur, iš šios sumos 298,42 Eur palūkanų. 2023 m. gegužės 4 d. vykdomoji byla, užvesta dėl išieškojimo pagal 2022 m. spalio 12 d. teismo įsakymą, nutraukta. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi, esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).   Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

2015 m. sausio 16 d. šalių sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė teisiniai rangos santykiai – ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės naudai darbus – tvarkyti atsakovės ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, atsakovė įsipareigojo pateikti reikiamus buhalterinės apskaitos tvarkymui dokumentus ir apmokėti už ieškovės atliktą darbą. Ieškovė buhalterinės apskaitą atsakovės ūkiui sutvarkė už 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė neatsikaitė už 2016-2020 metus. Atsakovė duomenų, patvirtinančių apmokėjimą už atliktą ieškovės darbą (2016-2020 metų buhalterinės apskaitos sutvarkymą) nepateikė.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Taigi vien šioje byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė ieškovės atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl atsakovei neatsirado pareigos sumokėti už darbus. 

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo neapmokėti ieškovės atliktų darbų. Šalių sudaryta sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbų neatliko, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovės atlikti darbai atsakovės naudai turėjo kokių nors konkrečių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima tų darbų rezultato naudoti pagal paskirtį, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės įvykdyti priešpriešinę prievolę – apmokėti už atliktus darbus sutartyje sulygtą kainą – po 1440 Eur už kiekvienus metus, t. y. 7200 Eur. Ieškovė nepateikė abiejų šalių patvirtinto susitarimo, kurio pagrindu būtų padidėjusi metinė darbų apmokėjimo suma (1440 Eur), kaip buvo numatyta šalių sutarties 3.1 punkte, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti daugiau nei sulygta sutartimi – už 2019 m. 1452 Eur, už 2020 m. 1742,40 Eur, sumokėti 290,40 Eur papildomai už 2019 metus pagal 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą. Kadangi dalis skolos iš atsakovės išieškota vykdant teismo įsakymą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos mažintinas. Antstolis informavo teismą, kad vykdant teismo įsakymą iš K. V. R. M. įmonei išieškota ir pervesta 1657,51 Eur, iš jų 298,42 Eur palūkanų. Prašoma priteisti skolos suma mažintina 1359,09 Eur (1657,51-298,42=1359,09), ieškovei iš atsakovės priteista 5840,91 Eur skola (7200-1359,09).

Dėl palūkanų.

Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių  procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje. 

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Taigi atsakovės prievolė mokėti kompensuojamąsias palūkanas už prievolės apmokėti atliktus darbus pažeidimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra įtvirtinta įstatyme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 punktais, 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektas (skolininkas), praleidęs pagal komercinį sandorį atliktino mokėjimo terminą, privalo mokėti kreditoriaus naudai Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas. Įstatymas yra specialus CK atžvilgiu, todėl atsakovei taikytinos Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, tiek kompensuojamosioms, tiek ir procesinėms palūkanoms Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas iki ieškinio pareiškimo dienos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normomis, pagrįstas ir tenkintinas, priteistinų palūkanų dydį mažinant, sumažinus pagrindinės skolos dydį ir išminusavus antstolio išieškoto dydžio palūkanas – 298,42 Eur, palūkanas už neapmokėtus darbus pagal 2019 m. lapkričio 1 d. sąskaitą faktūrą skaičiuojant ne nuo 1452 Eur, pagal 2022 m. birželio 16 d. sąskaitą faktūrą ne nuo 1742,40 Eur, o nuo 1440 Eur pagal abi sąskaitas. Neįrodžius, kad atsakovei tenka pareiga sumokėti didesnę sumą už atliktus darbus nei susitarta sutartimi, palūkanos neskaičiuojamos ir už ieškovės išrašytą 2020 m. kovo 31 d. 290,40 Eur sąskaitą. Reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), todėl palūkanos skaičiuojamos nuo atsakovės neapmokėtų 2016 m. gruodžio 30 d. (720 Eur), 2017 m. gruodžio 30 d. (1440 Eur), 2018 m. birželio 30 d. (720 Eur), 2018 m. gruodžio 22 d. (720 Eur), 2019 m. lapkričio 1 d. (1440 Eur), 2022 m. birželio 16 d. (1440 Eur) sąskaitų. Ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už neapmokėtą 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą netenkintinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo šiam reikalavimui. Tokiu būdu kompensuojamosios palūkanos, priteistinos iš atsakovės, 1390,92 Eur.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (5840,91 + 1390,92 = 7231,83) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinės palūkanos priteistinos nuo bylos dėl skolos priteisimo pagal ieškovės reikalavimą atsakovei iškėlimo teisme dienos – 2022 m. spalio 12 d.

Atsakovė parengiamojo posėdžio metu išreiškė pageidavimą sumokėti skolą dalimis, tačiau raštu tokio prašymo ir įrodymų, patvirtinančių sunkią finansinę padėtį, teismui nepateikė, todėl teismas dėl galimybės išdėstyti priteistą sumą nesprendė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, apskaičiuotas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 162,72 Eur (7231,83x3%x75%=162,72), ir 520 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti advokatei sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, pagrįsta PVM sąskaita faktūra, suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir bankiniu dokumentu apie advokatui sumokėtas lėšas, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas pilnumoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė, kurios nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – 21,07 Eur, kurios susidarė siunčiant procesinius dokumentus atsakovei.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5840,91 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 91 cento) skolą, 1390,92 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimties eurų 92 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 682,72 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 72 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,07 Eur (dvidešimt vieno euro 7 centų) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.     

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė