Civilinė byla Nr. e2-8744-466/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03477-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.11.5.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė teismo priteisti iš atsakovo S. K. 1 402,89 eurų skolą, 45,84 eurų palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002-02-01 ieškovė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas. 2017-03-29 nuomos sutartis baigė galioti, todėl nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. 2017-06-16 turto priėmimo – perdavimo aktu ieškovei taip pat buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, apie reikalavimo teisių perleidimą vartotojai informuoti 2017-06-30 pranešimais.
Energetikos įmonės (UAB „Vilniaus energija“ iki 2017-03-29 ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017-03-30) teikė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėto buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tinklų, todėl laikytina, kad Energetikos įmonė su buto savininku žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas už šildymą ir karštą vandenį tinkamai nemokėjo ir iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2017-12-31 jam susidarė 1 402,89 eurų skola.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo priteistina 1 402,89 eurų skola ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CK 6.261 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovui apskaičiuotos 45,84 eurų palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-01-29, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 448,73 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 33,00 eurų žyminis mokestis ir 1,71 euro išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 34,71 eurų bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.
Iš atsakovo taip pat priteistinos 3,40 eurų pašto išlaidos valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 402,89 eurų skolą, 45,84 eurų palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 448,73 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,71 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.
Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,40 eurų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas