Civilinė byla Nr. e2A-653-560/2023
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltėja“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gatas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelmesta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiltėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovo 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimu atliktą 17 058,84 Eur įskaitymą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 17 058,84 Eur skolą, 17 058,84 Eur netesybų, 10,56 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. šalys sudarė Sutartį, kurią sudarė dalis Nr. 2020-08-26-Kaišiadorys ir dalis Nr. 2020-08-26-Lentvaris, kuria ieškovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovui akustinius segmentus ir cokolines plokštes Kaišiadorių ir Lentvario objektams, o atsakovas įsipareigojo už tai atsiskaityti, tačiau vykdant sutartį tarp šalių kilo nesutarimų. Sutarties dalis Nr. 2020-08-26-Lentvaris yra įvykdyta, 2021 m. rugsėjo 17 d. šalys sudarė Susitarimą, kuriuo išsprendė tarpusavio nesutarimus dėl sutarties dalies Nr. 2020-08-26-Kaišiadorys ir susitarė dėl jos tolimesnio vykdymo sąlygų. Vykdydamas Susitarimą, ieškovas subrangos pagrindu pagamino ir perdavė atsakovui trūkstamą akustinių segmentų kiekį, tai patvirtina šalių pasirašyti važtaraščiai, perdavimo aktai ir sąskaitos. Susitarimo 1.1 p. šalys nurodė, jog jo pasirašymo dieną likęs nepateiktas akustinių segmentų (susitarime pavadintų prekių likučiu) kiekis sudaro 11 396,52 kv. m. ir Susitarimo 1.2.1-1.2.2 p. jį išskyrė į dvi dalis - į 1 414 kv. m. kiekį ir likusį kiekį, susitardamos dėl jiems taikomų skirtingų transportavimo ir atsiskaitymo už juos sąlygų. Susitarimo 1.2.1 p. nurodytą 1 414 kv. m. akustinių segmentų (prekių) kiekį ieškovas atsakovui patiekė. Vykdant susitarimą dėl likusio prekių kiekių, nurodyto Susitarimo 1.2.2 p., atsakovas nuo 2021 m. spalio 20 d. pradėjo vėluoti su ieškovu atsiskaityti už atskiras ieškovo patiektas prekių partijas. Laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-12-03 atsakovas, teigdamas, kad ieškovo patiektos akustinių segmentų plokštės yra brokuotos, dėl ko atsakovui reikalinga jas prieš montavimą pjaustyti, už kiekvienos plokštės pjovimą skaičiavo ieškovui po 32 Eur, o nuo 2021-11-25 - po 240 Eur, ir papildomas su tuo susijusias išlaidas bei teikė ieškovui sąskaitas, kurių ieškovas nepriėmė, nepripažindamas broko.
3. Ieškovui aiškinantis atsakovo vykdomo akustinių segmentų plokščių pjaustymo priežastis, 2021-11-29 Kaišiadorių objekte, dalyvaujant ieškovo vadovui R. B., gamintojo UAB „Garso barjerai“ projektuotojui-konstruktoriui I. N., atsakovo darbų vadovui M. K. buvo apžiūrėtos objekte sumontuotų gelžbetoninių kolonų (gamintų ne ieškovo) nišos, į kurias montuojamos akustinių segmentų plokštės. Nustatyta, kad apie 70 proc. apžiūrėtų kolonų nišų neatitinka projektiniams matmenims (yra per siauros, todėl atsakovas prieš montuodamas pjausto akustinių segmentų plokštes). Vietoje buvo surašytas apžiūros aktas, kurį atsakovo darbų vadovas M. K. atsisakė pasirašyti, tačiau iš dalies nuotraukų, darytų apžiūros metu, matyti, kad jis apžiūroje dalyvavo ir šablono pagalba matavo kolonų nišas. Ieškovo atstovas 2021-12-07 raštu „Dėl skolų“ reikalavo iš atsakovo sumokėti įsiskolinimą, pažymėdamas, kad ieškovas nepripažįsta atsakovo vienašališkai išrašytų sąskaitų už broko taisymą, nes atsakovas nesilaikė Susitarimo 4.1.3 p. įtvirtintos broko nustatymo procedūros, į jo fiksavimą nekvietė ieškovo atstovo, o būtinybę pjaustyti akustines segmentines plokštes sąlygojo gelžbetoninių kolonų nišų neatitikimas projektiniams matmenims. Ieškovo atstovas siūlė atsakovui organizuoti šalių susitikimą nuotoliniu būdu ir jame spręsti tarpusavio nesutarimus. Po šalių nuotolinio susitikimo atsakovas 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimu dėl įskaitymo atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, prieš tai sumažinęs atskiroms akustinėms segmentinėms plokštėms taikytą 240 Eur jų pjovimo įkainį ir išrašydamas kreditinę sąskaitą bei sumokėdamas ieškovui 54 326,84 Eur įsiskolinimą. Teigia, jog atsakovo 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškimu atliktas įskaitymas yra neteisėtas, niekinis ir negaliojantis, todėl nesukelia teisinių pasekmių, todėl pagrindo atsakovui nemokėti 17 058,84 Eur skolos nėra. Atsakovas turi įrodyti su akustinių segmentinių plokščių pjaustymu susijusių jo turėtų išlaidų pagrįstumą. Ieškovo patiektos akustinės segmentinės plokštės nebuvo brokuotos, jas pjaustyti atsakovas turėjo ne dėl akustinių segmentinių plokščių nekokybės, o dėl kitų nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, taigi atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginti 17 058,84 Eur jų pjaustymo išlaidų, tai yra, neturėjo ieškovo atžvilgiu reikalavimo teisės. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 17 058,84 Eur netesybų dalies, kuri lygi skolos sumai, priteisimo.
4. Atsakovas UAB „Gatas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdant Sutartį tarp šalių ne kartą kilo įvairių nesutarimų (ginčų), daugiausiai dėl ieškovo negebėjimo laikytis Sutartyje nustatytų terminų (sistemingo jų pažeidinėjimo), tačiau šalys bandė gražiuoju spręsti nesutarimus. Ieškovas pažeidė Susitarimo 2.1.1 p. prisiimtą įsipareigojimą, kadangi tik 2021 m. lapkričio 3-4 d. (t. y. pradelsęs daugiau nei mėnesį) sudarė ir pateikė atsakovui pasirašyti grafiką, be to, iki grafiko pasirašymo ieškovas bet kaip (t. y. padrikai, chaotiškai) vykdė savo prievolę pagaminti ir pakrauti prekes. Tam tikromis darbo dienomis (pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 27-30 d., spalio 1-7 d.) ieškovas pakrovė 4-5 transporto priemones, tam tikromis darbo dienomis (pavyzdžiui, 2021 m. spalio 14, 19, 27, 29 d.) – tik 1-2 transporto priemones, o tam tikromis darbo dienomis (pavyzdžiui, 2021 m. spalio 8, 12, 13, 20-22, 28 d.) - nepakrovė nė vienos transporto priemonės. Atsakovas ne kartą reiškė ieškovui pretenzijas dėl nesistemingos (neorganizuotos) prekių gamybos, komplektavimo ir pakrovimo, taip pat ragino jį greičiau sudaryti ir pateikti šalių sutartos formos bei turinio grafiką, tačiau ieškovas nereagavo į tokias pretenzijas ir raginimus. Šalims pasirašius grafiką, ieškovas jo nesilaikė ir toliau bet kaip vykdė savo prievolę pagaminti ir pakrauti prekes. 2021 m. lapkričio mėn. antroje pusėje ieškovas suvokė, jog iki Susitarimo 2.1.1 p. nustatyto termino (t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.) liko labai nedaug laiko, ir kad už šio termino pradelsimą jo atžvilgiu buvo numatyta didelė atsakomybė, dėl ko ženkliai paspartino prekių gamybą ir atitinkamai jų pakrovimą, tačiau ieškovas tai atliko prekių kokybės sąskaita: jis pradėjo gaminti netinkamų matmenų, t. y. viršijančių leistinus nuokrypius, prekes. Dėl šios priežasties atsakovas buvo priverstas prieš montavimą apipjaustyti prekes ir tokiu būdu pašalinti jų kokybės trūkumus. Atsakovas ne kartą reiškė ieškovui pretenzijas dėl netinkamos prekių kokybės, tačiau pastarasis į tai nereagavo. Nors Susitarime šalys susitarė, jog atsakovui nustačius prekių kokybės trūkumus juos pašalinti privalo ieškovas, tačiau jam ir taip ženkliai atsiliekant nuo grafiko buvo nutarta trūkumus šalinti prekių montavimo vietoje, paties atsakovo jėgomis.
5. Nekokybiškų prekių grąžinimas ieškovui, jas pakraunant ir išvežant į gamybos vietą, trūkumų pašalinimas (t. y. prekių apipjaustymas) ir pakartotinis jų pakrovimas bei atvežimas į montavimo vietą būtų visiškai neatitikęs operatyvumo principo, būtų susidaręs dar didesnis atsilikimas nuo grafiko. Atsakovas neturėjo kito racionalaus pasirinkimo kaip tik šalinti prekių kokybės trūkumus jų montavimo vietoje, savo jėgomis. Atsakovas fiksavo kiekvieną prekių trūkumų šalinimo atvejį ir susidarius reikšmingesnei išlaidų (nuostolių) sumai, išrašydavo bei pateikdavo ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė ieškovui penkias PVM sąskaitas faktūras už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas, ieškovas priėmė šias PVM sąskaitas-faktūras ir jų neginčijo. 2021 m. lapkričio 26 d. el. laišku atsakovas pateikė ieškovui 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5220, išrašytą 13 784,32 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. lapkričio 22-25 d., 2021 m. gruodžio 7 d. ieškovas pateikė atsakovui raštą „Dėl skolų“, kuriame nurodė, jog nepripažįsta atsakovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už prekių kokybės trūkumų šalinimą, ėmė ginčyti pačius prekių kokybės trūkumus, atkreipė dėmesį į atsakovo padidintą įkainį už prekių kokybės trūkumų šalinimą, pareikalavo sumokėti 71 385,61 Eur skolą už prekes. Atsakovas, neturėdamas ketinimų (tikslo) pasipelnyti iš ieškovo, geranoriškai sumažino 240 Eur be PVM įkainį už nekokybiškos Prekės vienetą, taikytą šalinant trūkumus 2021 m. lapkričio 22-25 d., ir pritaikė iki tol taikytą bei ieškovo akceptuotą 32 Eur be PVM įkainį. Teigia, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai sulaikė mokėjimus už prekes, nes ieškovas netinkamai vykdė pirmiau vykdytinas priešpriešines savo prievoles, t. y. susitarime nustatytu terminu nesudarė ir nepateikė atsakovui grafiko, iki grafiko pasirašymo - padrikai, nesistemingai gamino ir krovė prekes, o po grafiko pasirašymo - nesilaikė jame nustatytos prekių gamybos ir pakrovimo tvarkos bei terminų. Atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. sulaikė ne visus mokėjimus ieškovui, bet tik nedidelę jų dalį, lygią už prekių kokybės trūkumų šalinimą. Kadangi atsakovas tinkamai įvykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškovu už prekes, iš jo negali būti priteisiamos netesybos.
6. Trečiasis asmuo UAB „Gelmesta“ atsiliepime nurodė, kad ieškovo atstovai 2020 m. spalio 7 d. buvo atvažiavę į Vievyje esančią UAB „Gelmesta“ gamybos bazę matuoti jau pagamintų kolonų nišų tam, kad parinkti į jas montuojamų barjerų matmenis. 2020 m. spalio 1 d. buvo priimtas sprendimas dėl kolonos skerspjūvio ir galimos tolerancijos: nišoms išorėje - 136mm su ± 5mm tolerancija (131mm-141mm), pagal šias nišų tolerancijas garso barjerų gamintojas nusprendė parinkti 126 mm pločio matmenį segmentui; nišoms viduje - 130mm su ± 5mm tolerancija (125-135 mm), pagal šias nišų tolerancijas garso barjerų gamintojas nusprendė parinkti 122 mm pločio matmenį. UAB „Gelmesta“ šiam projektui pagamintų kolonų tolerancijos neviršijo. Nepripažįsta apžiūros akto kaip neatitikties įrodymo, nes nišų apžiūra ir matavimas buvo atliekami nekompetentingai: matuojama ne nišos paviršiuje, o mažiausiai 15 mm giliau nuo nišos paviršiaus, kur minimalūs suderinti matmenys yra mažesni dėl nišos siaurėjimo, matavimo šablonas pagamintas ne pagal suderintus matmenis, matosi prie apžiūros pridėtose nuotraukose, šablonas buvo pagamintas lygus – 131 mm, o turėjo būti siaurėjantis iki 125 mm; matavimas vyksta į nišą kreivai statant šabloną, todėl jo matmuo padidėja dėl šablono storio, nepateiktos matavimo priemonės (ruletės) metrologinės patikros įrodymas. UAB „Gelmesta“ nebuvo pakviesta dalyvauti apžiūros metu. Atsakovo darytose segmentų galų nuotraukose akivaizdžiai matosi labai nekokybiški gaminių paviršiai ir didelės tolerancijos, „stiklo lygumo“ išgauti nepavyko. Iš atsakovo pateiktų matuotų ir pjautų segmentų nuotraukų bei rašytų elektroninių laiškų matosi, kad didžioji nekokybiškų gaminių dalis yra susijusi su jų ilgiu, segmentai dažniausiai buvo trumpinami, o ne siaurinami; atsakovo darytose segmentų galų nuotraukose akivaizdžiai matosi segmento galas, kurio plotis šalia garsą izoliuojančios medžiagos yra 134 mm, nors pagal projektą turėtų būti 126 mm, paliekant 5-10 mm tarpelį. UAB „Gelmesta“ negali prisiimti atsakomybės dėl neva nekokybiškų gaminių, nes gaminiai pagaminti kokybiškai, tai yra pagal suderintus matmenis ir taikomas tolerancijas. Papildomų UAB „Gatas“ darbų poreikis atsirado dėl projektinių matmenų neatitikimo garso barjerų segmentuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 7 065,13 Eur atstovavimo išlaidų, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020-08-26-Kaišiadorys, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovui akustinius segmentus su dvipuse garso sugertimi ir cokolines plokštes su akustiniais vienpusiais elementais, o atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo prekes ir už jas sumokėti (1.1 p.). Sutarties 1.2 p. šalys sulygo, kad prekių kokybė privalo atitikti standartus, statybos techninius reikalavimus, Sutartyje aptartas sąlygas, pagal priedą Nr. 1 - projektas Nr. SP-263-00-TP-SA (Kaišiadorys). Sutarties 4.1 p. šalys įsipareigojo savo pareigas vykdyti tinkamai ir laiku. Vykdant Sutartį, tarp šalių kilo nesutarimai dėl terminų nesilaikymo, todėl šalys 2021 m. rugsėjo 17 d. sudarė Susitarimą dėl Sutarties vykdymo, kuriuo susitarė dėl tuo metu likusios Sutarties dalies vykdymo. 2021 m. lapkričio 12 d. el. laiške atsakovas nurodė ieškovui, kad šalys turi viena kitai prievolių, susijusią su tarpusavio atsiskaitymais; atsakovas pateikė paskaičiavimus ir pasiūlymą dėl esamų bei būsimų priešpriešinių reikalavimų sudengimo (įskaitymo) bei pasiteiravo, ar ieškovui tokia situacija tinka. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo laišką, 2021 m. lapkričio 12 d. el. laiške, nurodė, kad „tiktų, jei uždarytų spalio mėnesį, o tada galima lapkričio 15 d. vėl užskaityti ir lapkričio gale, nurodė, kad nereikia kaupti sumų“. Atsakovas 2021 m. lapkričio 15 d. el. laišku pateikė ieškovui 2021 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5190, išrašytą 1 084,16 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. spalio mėn., ieškovas šios sąskaitos neginčijo; 2021 m. lapkričio 16 d. el. laišku atsakovas pateikė ieškovui 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5195, išrašytą 1 207,58 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. lapkričio 1-15 d., ieškovas šios sąskaitos neginčijo; 2021 m. lapkričio 22 d. el. laišku atsakovas pateikė ieškovui 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5203, išrašytą 960,80 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. lapkričio 16-19 d., ieškovas šios sąskaitos neginčijo; 2021 m. lapkričio 26 d. el. laišku atsakovas pateikė ieškovui 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5220, išrašytą 13 784,32 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. lapkričio 22-25 d.
9. Teismas nurodė, jog iš sąskaitų matyti, kad atsakovas pritaikė ne 32 Eur be PVM, o 240 Eur be PVM įkainį už nekokybiškos prekės vienetą. Ieškovas 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakovui raštą „Dėl skolų“, kuriame nurodė, jog nepripažįsta atsakovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už Prekių kokybės trūkumų šalinimą ir nesutiko su prekių kokybės trūkumais, taip pat atkreipė dėmesį į atsakovo padidintą įkainį už Prekių kokybės trūkumų šalinimą, taikytą šalinant trūkumus 2021 m. lapkričio 22-25 d., bei pareikalavo sumokėti 71 385,61 Eur skolą už prekes. Atsakovas, reaguodamas į nurodytą ieškovo raštą, 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimu informavo ieškovą, kad jis atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tarpusavyje įskaito ieškovo reikalavimą sumokėti už prekes, pristatytas pagal Susitarimą ir atsakovo reikalavimą pagal sąskaitas už broko šalinimą; nurodė, kad po šio įskaitymo atsakovo mokėtina suma sudaro 54 326,84 Eur, kuri ieškovui buvo sumokėta šio pranešimo išsiuntimo metu. Taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. pranešime atsakovas nurodė, kad sumažino 240 Eur be PVM įkainį už nekokybiškos prekės vienetą, taikytą šalinant trūkumus 2021 m. lapkričio 22-25 d., ir pritaikė 32 Eur be PVM įkainį. Atsakovas pateikė ieškovui su 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimu 2021 m. gruodžio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą AGTS5170, išrašytą 13 784,32 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. lapkričio 22-25 d., taip pat atsakovas pateikė ieškovui 2021 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5287, išrašytą 13 280,96 Eur sumai už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas 2021 m. lapkričio 22 d. – 2021 m. gruodžio 3 d.
10. Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2021 m. rugsėjo 17 d. Susitarimo turinio matyti, jog ieškovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovui akustinius segmentus su dvipuse garso sugertimi ir cokolines plokštes su akustiniais vienpusiais elementais, o atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo Prekes ir už jas sumokėti (1.1 p.). Susitarimo 2.1 p. ieškovas įsipareigojo Prekių likutį (t. y. 11 396,52 kv. m. Prekių, Susitarimo 1.1 p.) pagaminti, paruošti krovimui ir pakrauti iki 2021-12-01 (Susitarimo 2.1.1 p.). Susitarimo 2.1.3 punktu šalys sulygo, kad kiekvieną darbo dieną, einančią po to, kai Pardavėjas savo transportu pristatys į Objektą pirmuosius 1 414 kv. m. Prekių iš Prekių Likučio, Pirkėjas įsipareigoja pristatyti į Pakrovimo vietą tokį transporto priemonių skaičių, tačiau ne mažiau, kaip 4 transporto priemones kiekvieną darbo dieną, kad būtų pakrautas Grafike nurodytas Prekių likučio kiekis, o Pardavėjas privalo šias transporto priemones pakrauti. Pirkėjui nepateikus reikiamo transporto priemonių skaičiaus, viso Prekių likučio pakrovimo terminas prasitęsia tokiu pačiu dienų skaičiumi. Susitarimo 2.1.4 punktu šalys sulygo, kad griežtas Grafiko laikymasis turi esminę reikšmę Pirkėjui, todėl atsilikimas nuo Grafiko sukels šio Susitarimo 5.1. punkte nurodytas pasekmes, kurios šalims yra žinomos ir visiškai priimtinos.
11. Ieškovas tik 2021 m. lapkričio 3-4 d. (t. y. pradelsęs daugiau nei mėnesį) sudarė ir pateikė atsakovui pasirašyti grafiką, ieškovas iki grafiko pasirašymo netinkamai vykdė savo prievolę, nes nesilaikė prekių krovimo tvarkos ir eiliškumo, gamino ir tiekė nekokybiškas prekes. Atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis dėl netinkamai organizuotos prekių gamybos, komplektavimo ir pakrovimo, taip pat ragino ieškovą sudaryti ir pateikti šalių sutartos formos bei turinio grafiką. Susitarimo vykdymo metu atsakovas 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į ieškovą su pranešimu, kuriame nurodė, jog 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovo suminis atsilikimas nuo grafiko buvo 32 transporto priemonės, todėl pagal Susitarimo 5.2 p. atsakovas įgijo teisę sulaikyti po 4 500 Eur už kiekvieną vėlavimo dieną iki bus visiškai pašalintas atsilikimas nuo grafiko, kuria naudosis savo nuožiūra, atsižvelgiant į tolesnę Susitarimo vykdymo eigą. Taip pat pranešime atsakovas nurodė, jog ieškovas buvo įsipareigojęs pristatyti 336 m2 Prekių, tačiau faktiškai pristatė 116,36 m2, be to, pristatė ne tą segmentą (vietoj K10 segmento pristatė K3, K4). Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 12 ir 15 dienomis nebuvo pašalintas atsilikimas nuo grafiko, buvo ženkliai mažiau pristatyta prekių ir ne tie segmentai, kurie numatyti grafike. Kadangi abi ginčo šalys turėjo priešpriešinių piniginių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą - atsiskaityti už patiektas prekes ir tokį prievolės įvykdymo sustabdymą vertintino kaip adekvatų kitos šalies netinkamai įvykdytai sutarties daliai.
12. Susitarimo 4.1.3 punktu šalys sulygo, jog prekių kokybė turi esminę reikšmę pirkėjui, todėl pirkėjas turi teisę nepriimti nekokybiškų prekių, nukreipdamas transporto priemonę su nekokybiškomis prekėmis atgal pardavėjui, prieš tai į prekių nekokybės fiksavimą iškvietęs pardavėjo atstovą ir jam dalyvaujant matavimais bei nuotraukomis užfiksavęs prekių nekokybę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas daug kartų kreipėsi į ieškovą dėl netinkamo sutarties vykdymo. 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakovo darbuotojo M. K. (darbų vadovo) ne vienas el. laiškas, adresuotas ieškovui patvirtina, kad jis ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl netinkamos prekių kokybės, prašė kuo skubiau šalinti trūkumus, pridėjo fotonuotraukas, iš laiškų turinio matyti, kad ieškovo darbuotojas tai matė. 2021 m. spalio 4 d. K. el. laiške ieškovui nurodė, kad ant blokelių matosi betono „plėmai“, reikia tvarkyti, pridėjo fotonuotraukas; kitame el. laiške nurodė, kad yra labai kreivų vietų iki 25 mm, būtina tvarkyti; bandė pjaustyti, taisyti, bet nesigavo, plokštės tai išpūstos, tai persuktos, pridėjo nuotraukas. 2021 m. spalio 7 d. laiške atsakovas nurodė ieškovui, jog stabdys vežimą, nes nėra galimybės nuosekliai atlikti montavimo, 2021 m. spalio 8 d. el. laiške atsakovas nurodė ieškovui, jog prekės vežamos netinkamai sukomplektuotos. 2021 m. spalio 19 d. el. laiške M. K. nurodė ieškovui, kad atvežtas netinkamas elementas, kuris yra „išpūstais“ galais, reikia pjaustyti ir šlifuoti, prašė tikrinti prieš kraunant. 2021 m. spalio 21 d. el. laiške M. K. nurodė ieškovui, jog jau ne primą ir ne trečią plokštę šiandien reikia pjauti, ilgis turi būti 4 670 mm, o pagaminta – 4 690 mm, pridėjo nuotraukas. 2021 m. lapkričio 16 d. el. laiške M. K. ieškovui nurodė, jog vėl vyksta pjaustymas. 2021 m. lapkričio 24 d., 25 d., el. laiškuose M. K. nurodė ieškovui, kad vėl pjausto, plokštės kreivos, niekas netikrina prieš kraunant, nuo ryto jau 4 pjovimai, pridėjo nuotraukas. Ieškovas, reaguodamas į tai 2021 m. lapkričio 25 d. el. laiške nurodė, kad atvažiuos ryte du žmonės į pagalbą. 2021 m. lapkričio 25 d. el. laiške atsakovas nurodė ieškovui, kad jis taiso jo broką nuo ryto, kitame el. laiške atsakovo atstovė nurodė ieškovui, jog jis neveža kokybiškų prekių, neveža jų laiku ir pagal grafiką, taip pat nurodė, kad siunčia sąskaitas ieškovui už broko šalinimą kas savaitę, todėl jei su tuo nesutinka ar turi dėl to pretenzijų - prašė atsiųsti į objektą ieškovo darbuotojus, kurie taisytų broką, pažymėjo, jog iki šiol pretenzijų iš ieškovo nesulaukė, laiške nurodė, jog plokštės pjovimas kainuos 240 Eur. 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. el. laiškuose M. K. ieškovui nurodė, kad sumontavus vėl reikės pjaustyti, niekas netikrina prieš pakraunant, klausė, kada atvažiuos taisyti broko, pridėjo fotonuotraukas. Broko taisymą patvirtina 2021 m. lapkričio 15-18 d., 22-26, 29-30, gruodžio 1 ir 3 d. el. laiškai, kuriuose užfiksuoti broko taisymo kiekiai, taip pat atsakovo išrašytos ieškovui sąskaitos už akustinių blokų pjaustymą ir įrangos prastovas. Byloje esančios Ramirent sąskaitos, išrašytos atsakovui, liudija, kad jis nuomojosi motopjaustytuvą broko šalinimui, atsakovas pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip atsakovas pjausto gaminius vietoje, nes dėl jų netinkamų matmenų jie negalėjo būti montuojami.
13. Teismas darė išvadą, kad liudytojų M. K., L. N. ir S. S. parodymai buvo nuoseklūs, esminėse detalėse jie sutapo, prieštaravimų juose teismas nenustatė, juolab, kad jie yra patvirtinti ir kita bylos rašytine medžiaga. Liudytojo I. N. parodymais teismas nesivadovavo, nes jis teismo posėdyje parodė, kad išvadą, jog kolonų nišos buvo per siauros ir neatitiko skerspjūvio matmenų jis padarė vadovaudamasis teoriniais, bet ne faktiniais matavimais; be to, jo parodymus dėl kolonų nišų paneigia trečiojo asmens paaiškinimai apie tai, kad I. N., tikrindamas kolonas, netinkamai atliko matavimus tik viduje ir 15 mm gylyje. Teismas vadovavosi trečiojo asmens, kaip turinčio specialių žinių, paaiškinimais, be to sprendė, jog jo paaiškinimai yra pagrįsti jo pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas nurodė, jog 2021 m. lapkričio 29 d. apžiūroje buvo tikrinama ne ieškovo prekių kokybė, o kolonų, kurias gamino UAB „Gelmesta“. Byloje esantys duomenys liudija, kad segmentai buvo platesni nei 131 mm, tai suponuoja išvadą, kad prekių defektų šalinimo poreikis atsirado ne dėl UAB „Gelmesta“ veiksmų, o dėl projektinių matmenų neatitikimo garso barjerų segmentuose, kuriuos ieškovas tiekė atsakovui. Teismas darė išvadą, kad 2021 m. lapkričio 29 d. apžiūros aktas nepaneigė fakto, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį – tiekė netinkamos kokybės prekes. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas pažeidė Susitarimo 4.1.3 p., nustatantį nekokybės fiksavimo procedūrą, nes nekvietė ieškovo atstovo, nefiksavo defektų matavimais ir nuotraukomis, neprašė statybos techninės ekspertizės, tačiau teismas tokią ieškovo poziciją vertino tik kaip jo gynybinę versiją dėl netinkamai vykdytos sutarties.
14. Byloje nustatyta, kad buvo užsakyti dideli prekių kiekiai iš ieškovo, todėl jos buvo tikrinamos vietoje ir jų nekokybė nustatoma montavimo metu. Ieškovo atstovas R. B. tiesiogiai dalyvavo prekių pristatyme ir nuolat buvo informuojamas apie prekių broką. Dėl prekių pobūdžio ir darbų specifiškumo jų kokybė buvo nustatoma montavimo metu statybų aikštelėje. Rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neginčytinai patvirtina, kad ieškovas ženkliai atsiliko nuo grafiko, dėl ko atsakovas nutarė trūkumus šalinti savo paties jėgomis ir prekių montavimo vietoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į prekių specifiškumą, jų gabaritus, taip pat į aplinkybę, kad atsakovas buvo sudaręs rangos sutartį su UAB „Lietuvos Geležinkeliai“, kuri buvo terminuota ir nustatė itin griežtą atsakomybę (netesybas) už termino pažeidimą, atsakovas kaip rūpestingas, atidus ir protingas sutartinių santykių dalyvis, ėmėsi veiksmų operatyviai, protingomis sąnaudomis šalinti broką. Prekių grąžinimas ieškovui, jas pakraunant ir išvežant į gamybos vietą, trūkumų pašalinimas (t. y. Prekių apipjaustymas) ir pakartotinis jų pakrovimas bei atvežimas į montavimo vietą būtų neatitikęs esminių sutarties vykdymo principų – operatyvumo ir ekonomiškumo. Teismas sprendė, kad ieškovo pasirinktas modus operandi – šiuo atveju nepakankamas veikimas ir net neveikimas, sudarė pakankamą faktinį pagrindą atsakovui šalinti broką montavimo metu ir savo jėgomis. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad į atsakovo laiškus nereagavo, nes buvo pavargęs ir įsitikinęs, kad prekės buvo tinkamos kokybės. Teismo vertinimu toks ieškovo elgesys yra nesuderinamas su sąžininga verslo praktika, o atsakovo elektroniniai laiškai, liudytojų parodymai suponuoja teismui išvadą, kad ieškovas netinkamai reagavo į atsakovo pretenzijas dėl sutarties vykdymo, nors CK 6.691 straipsnis įpareigoja šalis bendradarbiauti vykdant rangos sutartį.
15. Teismas įvertino ir aplinkybę, kurią teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovė, kad jis veiklą vykdo nuo 2010 metų, o nuo 2013 m. stato akustines sienas, taigi akivaizdu, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, dėl ko teismui nekilo abejonių dėl jo kompetencijos nustatant prekių defektus. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis nebuvo informuotas apie prekių nekokybę taip, kaip tai numato Susitarimo 4.1.3 p., teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir atsakovo siųsti el. laiškai, be to, liudytojų parodymai liudija priešingai. Susiklosčiusių santykių pobūdis, prekių specifiškumas lėmė tai, kad Susitarimo nuostatos negali būti taikomos izoliuotai, jos yra aiškinamos santykyje su bylos faktinėmis aplinkybėmis, tai lemia ir santykių dinamika ir Susitarimo esmė bei tikslai. Nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą teismui manyti, kad atsakovas tinkamai kontroliavo sutarties vykdymą, aktyviai bendradarbiavo su ieškovu, ieškodamas abiem šalims racionalaus ir protingo sprendimo. Teismas sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovo 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimu atliktą 17 058,84 Eur įskaitymą. Kadangi šis reikalavimas vertintinas kaip pagrindinis, o reikalavimai priteisti iš atsakovo 17 058,84 Eur skolą, 17 058,84 Eur netesybas, 10,56 proc. dydžio metines palūkanas vertintini kaip išvestiniai, kurie tiesiogiai susiję su pagrindiniu, todėl atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, nėra pagrindo pasisakyti dėl išvestinių reikalavimų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas UAB „Šiltėja“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.
17. Nurodė, kad teismas pernelyg daug skyrė dėmesio šalutiniams klausimams, tokiems, kaip atsilikimas nuo grafiko, ieškovo nebendradarbiavimas, atsakovo diskrecija dėl prekių trūkumų šalinimo, prievolių vykdymo ieškovui sustabdymo pagrindų buvimas, tačiau teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė brokuotų prekių kiekio. Teismas konstatavęs, kad ieškovas atsiliko nuo prekių tiekimo grafiko, kurį pateikė atsakovui pasirašyti tik 2021-11-03/04 dienomis (pradelsusi daugiau, nei mėnesį), neatsižvelgė, kad pagal susitarimo 2.1.1 p. pareiga sudaryti grafiką teko abiem šalims ir nevertino paties atsakovo neveikimo šiuo klausimu. Į bylą pateikti važtaraščiai, prekių priėmimo-perdavimo aktai ir sąskaitos patvirtina, jog ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė laiku. Teismas nevertino ieškovo argumentų, kad pagrindiniu šalių tarpusavio nesutarimu dėl nepasirašyto grafiko buvo tai, kad atsakovas pageidavo prekes gauti tokia tvarka, kaip jam buvo patogiau jas montuoti (kiekvienoje sienoje nuo apačios į viršų), tuo tarpu ieškovas prekes gamino eilėmis pagal spalvas. Nepriklausomai nuo to, koks grafikas tarp šalių turėjo (galėjo) būti pasirašytas, pagal susitarimo 2.1.3 p. ieškovas įsipareigojo kiekvieną darbo dieną užtikrinti ne mažiau, kaip 4 transporto priemonių pakrovimą prekėmis, ko atskiromis dienomis neužtikrino, tačiau teismas niekaip nevertino to, kad tai sąlygojo ir paties atsakovo veiksmai. Visiškai sutiktina su teismo išvada, kad atsakovo sprendimas broką šalinti savo jėgomis montavimo vietoje, o nevežti atgal į gamyklą jas taisyti, visiškai atitiko CK 6.200 str. įtvirtintus sutarties vykdymo (įskaitant ir prieš atsakovo užsakovą) operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Teismas nustatęs, kad ieškovas pažeidė šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareigą, nes tinkamai nereagavo į atsakovo el. laiškus dėl prekių nekokybės, nieko nepasisakė kokiu būdu ieškovas turėjo bendradarbiauti ir kokią įtaką tai turi ginčijamo klausimo išsprendimui - ar atsakovo įvardinta dalis prekių buvo (ne)kokybiškos.
18. Nors teismas sprendė, kad ieškovas atvykęs į objektą surašyti 2021-11-29 apžiūros akto nepagrįstai tikrino trečiojo asmens UAB „Gelmesta“ gaminius (gelžbetonines kolonas), o savo gaminių netikrino, šios apžiūros metu darytos nuotraukos patvirtina priešingai - ieškovas matavo ir objekte esančias akustines plokštes, nors dar prieš jas patiekdama žinojo, kad jis atitinka projektinius matmenis. Ginčo atveju svarbu buvo nustatyti koks ieškovo pateiktų prekių kiekis ir kokių konkrečiai kokybės reikalavimų neatitiko, dėl ko atsakovas turėjo prekes pjaustyti ir dėl to patyrė išlaidų, tačiau teismas to nepagrįstai nenustatinėjo. Pirmoji prekių nekokybės grupė - išlindusi akustika, kas nėra šios bylos ginčo dalyku. Antroji prekių nekokybės grupė – „plėmai“ ir nubrozdinimai ant akustinių elementų, kas taip pat nėra šios bylos ginčo dalyku. Prekių transportavimui buvo naudojamos tarpinės, kurios turėjo būti naudojamos ir sandėliuojant prekes statybvietėje, bet kaip matyti iš daugumos nuotraukų, pateiktų į bylą su atsakovo siųstais el. laiškais, akustinės plokštės statybvietėje buvo sandėliuojamos be tarpinių, o atremtos viena į kitą bei tiesiogiai ant grunto (molio). Trečioji prekių nekokybės grupė - akustinių plokščių matmenų neatitikimai, kas būtent ir yra šios bylos ginčo dalyku. Šie neatitikimai, anot atsakovo, buvo trejopo pobūdžio: akustinės plokštės buvo per ilgos, todėl netilpo tarp gelžbetoninių kolonų, dėl ko atsakovui reikėjo nupjauti (trumpinti) plokščių kraštus; akustinių plokščių kraštai buvo per platūs, todėl netilpo į gelžbetoninių kolonų nišas, dėl ko atsakovui reikėjo juos siaurinti (pjauti); akustinės plokštės buvo kreivos. Atsakovo teigimu buvo atlikta 412 vnt. akustinių plokščių pjovimų, dėl kurių atsakovas patyrė 17 058,84 Eur (su PVM) ieškovo patiektų prekių defektų šalinimo išlaidų. Teismas dėl ieškovo patiektų akustinių plokščių defektų (broko), kurį šalinant atsakovas būtų turėjęs plokštes pjaustyti, sprendė tik iš epizodinių atsakovo pateiktų įrodymų. Atsakovo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas pjausto plokštę vietoje nepatvirtina, kad šios plokštės pjovimą sąlygojo jos matmenų neatitikimas projektiniams išmatavimams. Jokių duomenų, kad į prekių nekokybės fiksavimą pagal susitarimo 4.1.3 p. nuostatas būtų kviečiamas ieškovo atstovas nepateikta.
19. Sąskaitų už broko šalinimą suvestinėje atsakovas nepagrįstai nurodė po 2 vnt. (iš viso 26 vnt.) akustinių plokščių pjaustymo sąnaudų, jas priskirdama atlyginti ieškovui. Atsakovas galimai vienašališkai fiksavo prekių nekokybę, nors įrodymų apie tai nepateikė. Atsakovas prekių nekokybės neįrodė, nes nepagrindė savo argumentų, kad ieškovas tiekė nekokybiškas, projektinių matmenų neatitinkančias prekes, dėl ko (o ne dėl kitų priežasčių) atsakovas jas turėjo pjaustyti. Vertinant atsakovo liudytojų parodymus darytina išvada, kad jie taip pat nepatvirtino prekių nekokybės, juo labiau 412 vnt. prekių kiekiui. Atsakovo darbų vadovas M. K. teismui teikė bendro pobūdžio parodymus, kad ieškovas tiekė nekokybiškas prekes, dėl ko jas buvo reikalinga pjaustyti, tačiau nei konkrečių prekių tiekimo ir jų nekokybės nustatymo datų, nei konkrečių nustatytų nekokybiškų prekių kiekių neįvardijo. Liudytojas atsakovo darbuotojas S. S. parodė, kad statybos objekte nesilankė ir prekių nekokybės nenustatinėjo, dėl nekokybiškų prekių sprendė pagal informaciją, kurią gavo iš atsakovo darbų vadovo M. K.. Atsakovas teigdamas, kad prekės buvo nekokybiškos tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
20. Atsakovas UAB „Gatas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę. Nors sprendime nėra expressis verbis įvardintas ieškovo pagamintų nekokybiškų prekių kiekis, tačiau byloje esantys ir sprendime, būtent motyvuojamojoje jo dalyje, paminėti įrodymai patvirtina prekių kokybės trūkumų šalinimo apimtis, t. y. jų pjaustymus (vienetais). Ieškovas, gavęs Prekių kokybės trūkumų šalinimo suvestines, kurių dauguma buvo siųstos kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis už trūkumų šalinimą, jų neginčijo. Visos teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo yra logiškai ir nuosekliai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Sprendime yra itin išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, kodėl vienais įrodymais teismas rėmėsi, o kitus atmetė, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nėra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ieškovas nurodo daugiausiai tik formalaus pobūdžio ir visiškai nelogiškus argumentus. Ieškovas kelia prielaidą, jog atsakovas galimai tyčia netinkamai (neteisingai) matavo gautas prekes, tokia prielaida yra visiškai nelogiška ir atmestina, nes tuo atveju, jei prekės būtų buvusios tinkamos kokybės (reikiamų matmenų), tai atsakovas apskritai nebūtų atlikęs matavimų, nebūtų jų fiksavęs nuotraukomis ir nebūtų siuntęs ieškovui jokių el. laiškų.
21. Visiškai natūralu, suprantama ir pateisinama, jog praėjus vieneriems metams M. K. neatsiminė ir objektyviai negalėjo bei neturėjo atsiminti nei konkrečių prekių kokybės trūkumų nustatymo datų, nei tikslaus tokių trūkumų kiekio (skaičiaus). Ieškovas ilgą laiką (praktiškai iki pat Susitarimo vykdymo pabaigos) neginčijo atsakovo nustatytų prekių kokybės trūkumų, o 2021 m. lapkričio 12 d. el. laiške aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė sutikimą, jog atsakovo reikalavimai dėl trūkumų šalinimo, t. y. prekių pjaustymo išlaidų būtų sudengiami su ieškovo reikalavimais sumokėti už prekes. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo prekių kokybės trūkumų išskyrimas ir dalies jų eliminavimas iš ginčo dalyko yra visiškai nepagrįstas. Vykdydamas susitarimą ieškovas nesilaikė prekių gamybos, komplektavimo ir pakrovimo tvarkos bei terminų, ženkliai atsilikinėjo nuo grafiko, kas savo ruožtu kėlė grėsmę, jog atsakovas, laiku negaudamas ir nesumontuodamas prekių, pradels su AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ sudarytoje statybos rangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir bus priverstas už tai mokėti itin dideles netesybas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė, jog atsakovas turėjo 17 058,78 Eur dydžio reikalavimą už prekių kokybės trūkumų šalinimą, būtent kurį ir įskaitė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Gatas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir netesybų priteisimo. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tuomet, kai atliko įskaitymą, turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą, kadangi ieškovui kilo pareiga atlyginti defektų šalinimo išlaidas.
25. Susitarimo 4.1.3 punktu šalys sulygo, jog prekių kokybė turi esminę reikšmę pirkėjui, todėl pirkėjas turi teisę nepriimti nekokybiškų Prekių, nukreipdamas transporto priemonę su nekokybiškomis Prekėmis atgal Pardavėjui, prieš tai į Prekių nekokybės fiksavimą iškvietęs Pardavėjo atstovą ir jam dalyvaujant matavimais bei nuotraukomis užfiksavęs Prekių nekokybę. Pardavėjo atstovas privalo atvykti į Prekių nekokybės fiksavimą ne vėliau kaip per 2 val. nuo iškvietimo, o per šį terminą atstovui neatvykus, prekių defektai fiksuojami Pirkėjo vienašališkai, tačiau tai neatleidžia Pirkėjo pagrįsti Prekių nekokybės, ją užfiksuojant matavimais bei nuotraukomis. Prekių nekokybe laikoma Prekių akivaizdžios pažaidos, nukrypimai nuo matmenų, dėl kurių Prekės netelpa į statramsčius ir pan. atvejai. Prekių nekokybe nelaikomi leistini nukrypimai, nurodyti šio Susitarimo Priede Nr. 2 - „Nuo triukšmo apsaugančių sienelių betoniniai elementai“. Pasitvirtinus Prekių nekokybei, Pardavėjui tenka pareiga kompensuoti Pirkėjui transporto prastovas ir visas grąžintų nekokybiškų Prekių transporto (atvežimo ir grąžinimo) išlaidas. Nekokybiškos Prekių siuntos kuo greičiau pakeičiamos nemokamai. Byloje nustatyta, kad atsakovas, siekdamas operatyvumo, ieškovo padarytą broką šalino prekių montavimo vietoje savo jėgomis, o ne vežė atgal į gamyklą jas taisyti, pats apeliantas sutinka su tokiu defektų šalinimo būdu, teigia, kad tai atitiko CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo (įskaitant ir prieš atsakovo užsakovą) operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis atsakovui pristatė brokuotas prekes, teigia, kad ši aplinkybė nėra įrodyta. Kaip skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas daug kartų kreipėsi į ieškovą dėl netinkamo sutarties vykdymo, prašė šalinti trūkumus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo patiektų akustinių plokščių defektų (broko), kurį šalinant atsakovas būtų turėjęs plokštes pjaustyti, sprendė tik iš epizodinių atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina, kad teismas tokias išvadas darė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame teismas aprašė ir išsamiai vertino šalių pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovas prekes atsakovui tiekė su trūkumais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas iš ieškovo užsakė didelius prekių kiekius, prekės buvo tikrinamos vietoje ir jų nekokybiškumas buvo nustatomas montavimo metu, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovas buvo sudaręs viešųjų pirkimų sutartį su „Lietuvos geležinkeliai“, kurioje buvo numatyti itin dideli delspinigiai už prievolės netinkamą vykdymą, kas lėmė poreikį defektus šalinti prekių montavimo vietoje ir kuo operatyviau. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo atstovas tiesiogiai dalyvavo Prekių pristatyme ir nuolat buvo informuojamas apie prekių broką. Pats ieškovas pradžioje nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo išrašomų sąskaitų už prekių defektų taisymą. Ieškovas, gavęs iš atsakovo PVM sąskaitas – faktūras už ieškovo defektų taisymą (2021 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5130, išrašytą 275,15 Eur sumai; 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą GTS5176, išrašytą 250,13 Eur sumai), jų neginčijo.
27. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė brokuotų prekių kiekio. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame teismas darė išvadą, kad broko taisymą patvirtina 2021 m. lapkričio 15-18 d., 22-26, 29-30, gruodžio 1 ir 3 d. el. laiškai, kuriuose užfiksuoti broko taisymo kiekiai. Teismo motyvuose aptarti bylos įrodymai patvirtina prekių kokybės trūkumų šalinimo apimtis: atsakovo el. laiškuose yra užfiksuoti tikslūs atsakovo jėgomis pašalintų trūkumų kiekiai: 2021 m. lapkričio 12 d. - 46 vnt.; 2021 m. lapkričio 16 d. - 50 vnt.; 2021 m. lapkričio 22 d. - 19 vnt.; 2021 m. lapkričio 25 d. 74 vnt.; 2021 m. lapkričio 26 d. - 57 vnt.; 2021 m. gruodžio 9 d. - 412 vnt. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ieškovo argumentų, kad pagrindiniu šalių tarpusavio nesutarimu dėl nepasirašyto grafiko buvo tai, kad atsakovas pageidavo prekes gauti tokia tvarka, kaip jai buvo patogiau jas montuoti, tuo tarpu ieškovas prekes gamino eilėmis pagal spalvas, tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su byloje sprendžiamu klausimu – ar ieškovui kilo pareiga atlyginti atsakovo jėgomis atliktų ieškovo prekių defektų šalinimo išlaidas.
28. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
29. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
31. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo UAB „Gatas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovui iš ieškovo priteisiant 2 722,26 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovo UAB „Šiltėja“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Šiltėja“, į. k. 149965160, atsakovo UAB „Gatas“, į. k. 125718917, naudai 2 722,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Jadvyga Mardosevič
Dainius Rinkevičius