Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-222-908/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01504-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (M. K.) įgaliotam atstovui advokatui Tomui Petrikui,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos atstovams Alfredui Aleksoniui ir Eimantui Lukauskui,

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „(Y.)“ (toliau ir –VĮ „(Y.)“ ar (Y.)) atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. įgalioto atstovo advokato T. Petriko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria M. K. skundas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2023 tenkintas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos (toliau ir – FNTT arba Institucija) viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0086-ANR_N-10-2023 (ROIK 23224043309) buvo konstatuota, kad UAB „(X.)“ (toliau ir – Bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. K., toliau vykdė viešųjų pirkimų – atviro konkurso (tarptautinio pirkimo) būdu 2021 m. lapkričio 19 d. tarp Bendrovės ir VĮ „(Y.)“ (toliau – (Y.)) sudarytą apsauginių antklodžių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo (po 2022 m. spalio 10 d.), draudžiančių toliau vykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, jeigu 50 procentų ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijos piliečiui, nors Bendrovės 51 procentas akcijų ir priklausė Rusijos Federacijos piliečiui S. P. (S. P.). Tokiais savo veiksmais Bendrovės direktorius M. K. pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 (toliau ir – Reglamentas) 5k straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau ir – TSĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) numatytą nusižengimą.

Taip pat Bendrovė, atstovaujama direktoriaus M. K., nors Bendrovės 51 procentas akcijų ir priklausė Rusijos Federacijos piliečiui S. P. (S. P.), sąmoningai išvengė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo, draudžiančio juridiniam asmeniui, kurį kontroliuojantys fiziniai asmenys yra Rusijos Federacijos piliečiai, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir išvengus šios įstatymo nuostatos, viešųjų pirkimų – supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, Bendrovė, atstovaujama direktoriaus M. K., 2022 m. liepos 11 d. su (Y.) sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliekų saugyklos statinių „r“ ir „rl“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) griovimo projekto (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdymo priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją toliau vykdė, po 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytoms ribojamosioms priemonėms. Tokiais savo veiksmais Bendrovės direktorius M. K. nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 2 punkto reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, jog ribojamosios priemonės – tai Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.).

Už pirmąjį administracinį nusižengimą M. K. paskirta 3 100 Eur dydžio bauda, už antrąjį – 3 300 Eur dydžio bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio nuostatas, nustatyta galutinė administracinė nuobauda – 3 300 Eur dydžio bauda.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi iš dalies tenkintas M. K. skundas ir panaikinta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 0086-ANR_N-10-2023 dalis, kuria M. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį dėl ribojamosios priemonės pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ir vykdymo), jam skirta 3 300 Eur dydžio administracinė nuobauda už šį administracinį nusižengimą paskyrimo bei galutinė 3 300 Eur dydžio administracinė nuobauda. Institucijos nutarimas paliktas galioti dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo), pašalinant nuorodą į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 833/2014 5k straipsnio 1 dalies a) punktą.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį prašymai ir argumentai

3.       Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. K. įgalioto atstovo advokato T. Petriko apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas M. K. skundas ir visa apimtimi patenkinti skundą dėl Institucijos nutarimo, jį panaikinant ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukiant.

3.1.       Skunde nesutinkama su nutarties dalimi, kuria netenkintas M. K. skundas ir laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Bendrovė, vadovaujama M. K., buvo kontroliuojama Rusijos Federacijos piliečio S. P. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. ir kad apeliantas turėjo žinoti, kad S. P. be Lenkijos Respublikos turėjo ir Rusijos Federacijos pilietybę. Be to, anot apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad Bendrovė tariamai vykdė su (Y.) sudarytą Antklodžių pirkimo sutartį nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d., todėl buvo pažeistos tarptautinės sankcijos.

3.2.       Skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuotos aplinkybės, jog M. K. bendrovė buvo kontroliuojama Rusijos Federacijos piliečio S. P.. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad S. P. išlaikė Rusijos Federacijos pilietybę po to, kai (duomenys neskelbtini) metais tapo Lenkijos Respublikos piliečiu, juo labiau kad jis buvo Rusijos Federacijos piliečiu aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. 2022 m. spalio 10 d. įsigaliojo tarptautinių sankcijų pakeitimai, ribojantys Rusijos Federacijos subjektų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, o 2022 m. spalio 27 d. S. P. pardavė Bendrovės akcijas ir nebebuvo jos akcininku. Tuo tarpu Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punktas įsigaliojo tik nuo 2022 m. balandžio 9 d., o Reglamento 5k straipsnio 4 dalyje numatyta, kad 1 dalyje įtvirtinti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d. Reglamento pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tada, jeigu būtų įrodyta, jog S. P. buvo Rusijos Federacijos piliečiu būtent nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad S. P. buvo Rusijos Federacijos pilietis bylai aktualiu laikotarpiu darė remdamasis trimis dokumentais: 1) FNTT Specialiųjų užduočių valdybos operacijų skyriaus 2023 m. spalio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame teigiama, jog S. P., (duomenys neskelbtini) kreipdamasis dėl Lenkijos pilietybės, buvo pateikęs Rusijos Federacijos pasą; 2) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykusių asmenų duomenimis, rodančiais, kad S. P. 2016 m. lapkričio 23 d. pasienio poste pateikė Rusijos Federacijos pasą, turėjusį galioti iki (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) neva S. P. išduoto Rusijos Federacijos paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, gauta iš žurnalisto Š. Č., kuris nurodė ją gavęs iš neįvardinto šaltinio (duomenys neskelbtini). Apelianto atstovo įsitikinimu, net nevertinant dokumentų tikrumo / patikimumo, akivaizdu, kad S. P. pilietybę turėjo iki (duomenys neskelbtini). Visgi, nuo (duomenys neskelbtini) S. P. yra tapęs Lenkijos Respublikos piliečiu ir turi šios valstybės pasą. Byloje nėra duomenų, kad S. P. būtų turėjęs dvigubą pilietybę, to nenurodo ir Lenkijos Respublikos institucijos: Europolo Lenkijos skyrius nurodė tik tai, kad S. P. yra Lenkijos pilietis. Apeliantų įsitikinimu, Europolo Lenkijos skyrius būtų paminėjęs, jeigu S. P. būtų turėjęs dvigubą pilietybę, tačiau jiems neįvardijus jo Rusijos piliečiu, tokiu piliečiu jį laikyti Lietuvoje nėra pagrindo.

3.3.       Be kita ko, skunde akcentuojama, kad kiti bylos duomenys nepatvirtina, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų S. P. turėjo dvi pilietybes, o ne Rusijos Federacijos pilietybę iškeitė į Lenkijos. 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos valstybės sienos kirtimo duomenys nepatvirtina, jog S. P. išlaikė dvigubą pilietybę. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) išduotu pasu apylinkės teismas, apelianto atstovo įsitikinimu, apskritai neturėjo remtis, nes jis arba suklastotas, arba išduotas kitam asmeniui, gimusiam tą pačią dieną, juolab kad S. P. (pase rašoma S. P.) yra populiarus vardas ir pavardė Rusijoje bei aplinkinėse valstybėse. (duomenys neskelbtini) išduoto Rusijos Federacijos piliečio paso numeris (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos valstybės sienos kirtimo dokumente nurodyto paso numerio – (duomenys neskelbtini). Be to, jame nurodyta asmens gimimo vieta neatitinka S. P. Lenkijos Respublikos pase nurodytos gimimo vietos, t. y. Rusijos nurodytas (duomenys neskelbtini), o Lenkijos piliečio pase nurodyta gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau šie miestai nutolę apie (duomenys neskelbtini) km, todėl tai nelaikytina tuo pačiu vietovės apibūdinimu ar patikslinimu. Apelianto manymu, tai, kad apylinkės teismas sprendė, jog asmuo, išsiimdamas naujus dokumentus Lenkijoje, galimai patikslinimo gimimo vietą, rodo, kad teismas išvadas grindė prieštaringais ir nepatvirtintais duomenimis, jų nesutapimą aiškindamas prielaidomis.

3.4.       Apeliantas pažymi, kad FNTT, Europolas ar kitos valstybės institucijos, turinčios prieigą prie asmens duomenų, turinčios galimybę patikrinti / gauti kitos valstybės piliečių asmens duomenis, gali patikrinti, kokios valstybės pilietybę turėjo S. P., tuo tarpu apeliantas, kaip fizinis asmuo, neturi įgalinimų gauti kitų asmenų duomenis. Visgi, FNTT nepateikus duomenų, kad S. P. nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo Rusijos Federacijos piliečiu, nei FNTT, nei apylinkės teismas neturėjo minėtos pilietybės konstatuoti, remdamiesi prielaidomis, pažeisdamas ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567 ir 569 straipsnių nuostatas.

3.5.       Skunde teigiama, kad, net jeigu S. P. iš tikrųjų buvo Rusijos Federacijos pilietis byloje aktualiu laikotarpiu, negalima daryti išvados, jog M. K. turėjo apie tai žinoti. Nepagrįsta skundžiamos nutarties išvada, kad M. K. ir S. P. sieja ilgalaikiai verslo santykiai Bendrovėje, nes M. K. neva jai vadovauja nuo 2007 metų, o S. P. dar 2014 metais buvo Bendrovės akcininkas, todėl M. K. negalėjo nežinoti apie S. P. Rusijos Federacijos pilietybę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad S. P. niekada nevykdė bendros veiklos bendrovėje iki 2019 m. sausio 31 d., kai jis tapo Bendrovės akcininku, o M. K. tuo metu buvo Bendrovės vadovu. Skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, M. K. nevadovavo Bendrovei nuo 2007 metų, jis nuo 2007 m. liepos 9 d. buvo vienas iš akcininkų, tačiau 2009 m. gegužės 27 d. akcijas perleido ir vadovu tapo tik 2014 m. spalio 9 d. Pažymima, kad S. P. 2014 m. balandžio 28 d. buvo įsigijęs 2 550 vnt. Bendrovės akcijų, tačiau 2014 m. gegužės 9 d. jas perleido V. M. (V. M.), todėl 2014 m. gegužės 15 d. S. P. nebebuvo Bendrovės akcininkas (past. – šiame kontekste apeliaciniame skunde pateikiamas Bendrovės akcininkų sąrašas, sudarytas 2014 m. gegužės 15 d.). Akcentuojama, kad S. P. Bendrovės akcininku 2014 metais buvo tik nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki gegužės 9 d., kai M. K. nebuvo Bendrovės vadovu, o nedidelę dalį akcijų (100 vnt.) S. P. dar kartą įsigijo tik 2019 m. sausio 31 d., o 2 450 vnt. – 2020 m. liepos 22 d., kai jis buvo jau Lenkijos Respublikos pilietis. Vadinasi, kai S. P. 2019 m. sausio 31 d. ir 2020 m. liepos 22 d. tapo Bendrovės akcininku, M. K. jis buvo žinomas tik kaip Lenkijos pilietis, juolab M. K. neturėjo pagrindo abejoti ir aiškintis, kokių valstybių piliečiais yra buvę Bendrovės akcininkai.

3.6.       Kita vertus, apelianto atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu būdu M. K. privalėjo sužinoti, kad S. P. tariamai turi ir Rusijos Federacijos pilietybę. S. P., sprendžiant Bendrovės valdymo klausimus, prisistatydavo ir veikdavo tik kaip Lenkijos pilietis; tiek registruodamas duomenis registruose, tiek sudarydamas sandorius, pateikdavo tik Lenkijos Respublikos pasą, todėl M. K. neturėjo pagrindo abejoti S. P. turima pilietybe, kreiptis informacijos į specialiąsias tarnybas ar atlikti kitus veiksmus. Pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka; kadangi viešuose Lietuvos Respublikos registruose nurodyta, jog S. P. yra Lenkijos Respublikos pilietis, M. K. neturėjo pagrindo abejoti. Apylinkės teismas nenurodė, kokiu būdu M. K. galėjo gauti informaciją apie tariamai S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę, jeigu jis pats tokios informacijos neteikė, nes net teisę gauti informaciją apie asmens duomenis turinčios institucijos negalėjo gauti duomenų apie tariamą S. P. Rusijos Federacijos pilietybę.

3.7.       Nepagrįsta apeliantas laiko ir išvadą, kad M. K. turėjo žinoti apie S. P. Rusijos Federacijos pilietybę, nes kartu su juo 2016 m. lapkričio 23 d. automobiliu kirto Lietuvos Respublikos sieną. M. K. niekada neginčijo, susitikęs su S. P. ir jį pažinojęs anksčiau nei jis 2020 metais tapo Bendrovės akcininku, patvirtino, kad su S. P. bendravo verslo klausimais, tačiau šis asmuo jam buvo žinomas, kaip (duomenys neskelbtini) su šeima daug metų gyvenantis verslininkas. Be to, iki (duomenys neskelbtini) metų, kai S. P. tapo Lenkijos piliečiu, jis nebuvo Bendrovės akcininkas, vadovaujant apeliantui neužėmė jokių pareigų, todėl apeliantas neturėjo pagrindo reikalauti S. P. asmens dokumento ar tikrinti jo pilietybės.

3.8.       Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamos nutarties išvada, kad M. K. vadovaujama Bendrovė nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 17 d. vykdė Antklodžių pirkimo sutartį ir taip pažeidė tarptautines sankcijas. Pirmosios instancijos teismas ir Institucija nepagrįstai sutapatino pasirašytos sutarties egzistavimą su jos vykdymu, nes byloje nebuvo nustatyti jokie sutarties vykdymo veiksmai iš Bendrovės pusės minėtu laikotarpiu. Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punktas draudžia vykdyti sutartis, tačiau tokių sutarčių buvimas savaime nereiškia, kad yra pažeidžiama minėta nuostata. Nei Reglamento 5k straipsnyje, nei kitose nuostatose nėra numatyta pareiga į Reglamento 5k straipsnio taikymo sritį patenkančias sutartis privalomai nuo 2022 m. spalio 10 d. nutraukti; toks reikalavimas nėra nurodomas ir ES Tarybos viešai skelbiamame, dokumente „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ (https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10572-2022-INIT/lt/pdf), paskutinį kartą atnaujintame 2022 m. birželio 27 d. Kita vertus, to nereikalaujama ir pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jose numatytos trys alternatyvios galimybės, kaip elgtis, kai sutarties vykdymas prieštarautų Lietuvoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, t. y. 1) sutartį nutraukti vienašališkai, 2) sutartį nutraukti šalių susitarimu, 3) sutarties nenutraukti, tačiau sustabdyti jos vykdymą. Vadinasi, jeigu Antklodžių pirkimo sutarties vykdymas prieštarautų tarptautinėms sankcijoms, jų pažeidimas siejamas ne su sutarties nenutraukimu, o su tolesniu jos vykdymu. Pabrėžiama, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. nebuvo nė vieno Antklodžių pirkimo sutarties vykdymo veiksmo, o jų nenustatė bei nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Akcentuojama, kad M. K. buvo pateikęs sutarties šalių pasirašytus prekių priėmimo-perdavimo aktus, pagal kuriuos prekės buvo užsakytos ir tiektos tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. balandžio 6 d. Vadinasi, pirkimas prekių užsakymas ir tiekimas buvo, kai Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkto ribojimai nebuvo įsigalioję, o kiti du, kai S. P. nebebuvo Bendrovės akcininku, tuo tarpu vėlesniu laikotarpiu sutarties vykdymas negalėjo pažeisti tarptautinių sankcijų, o nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. Antklodžių pirkimo sutarties vykdymas buvo sustojęs.

3.9.       Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Antklodžių pirkimo sutartis buvo vykdoma net ir nevykstant prekių tiekimui. Apylinkės teismas nenurodė, kokius konkrečius sutarties vykdymo veiksmus atliko bet kuri iš sutarties šalių nuo 2022 m. spalio 10 d. iki spalio 27 d. Apylinkės teismas nenustatė, kad minėtu laikotarpiu kažkuri iš sutarties šalių būtų pasinaudojusi / siekusi pasinaudoti bet kuriomis iš sutarties kylančiomis teisėmis arba būtų vykdžiusi iš jos kylančias pareigas, nes nebuvo atliekami jokie užsakymai, nei mokėjimai pagal sutartį, nebuvo teikiami jokie šalių prašymai, susiję su sutarties vykdymu ir kt. Apelianto atstovo vertinimu, tokia situacija atitiko sutarties vykdymo sustabdymą, kuris Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įvardijamas kaip vienas iš galimų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo būdų. Gi pirmosios instancijos teismas, sutartyje numatytų įsipareigojimų ar pačios sutarties egzistavimą prilyginęs sutarties vykdymui, iškreipė Reglamento 5k straipsnio 1 dalies b) punkto ir Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies esmę. Pabrėžiama, kad nesant tarptautinių sankcijų pažeidimo, negali egzistuoti ir M. K. kaip Bendrovės vadovo administracinės atsakomybės pagrindai (ANK 5 ir 7 straipsniai).

4.       Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir M. K. įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

4.1.       Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepažeisdamas proceso nuostatų, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Teigiama, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas įvertinus administracinio nusižengimo medžiagą tyrusio pareigūno surinktus duomenis apie S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę. Bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) centro „(duomenys neskelbtini)“ žurnalisto Š. Č. pateikta S. P., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) anketinių duomenų lapo kopija; taip pat Š. Č. paaiškino, kad šiuos duomenis gavo iš šaltinio (duomenys neskelbtini), nes S. P. yra joje gyvenęs. Pabrėžiama, kad informaciją, jog UAB „(X.)“ akcininkas S. P. buvo nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esantys ir prie bylos pridėti duomenys – Bendrovės pateiktas akcininkų sąrašas, o visą informaciją patvirtina ir UAB „(X.)“ pateiktas 2014 m. balandžio 28 d. bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje pirkėju nurodytas S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

4.2.       Institucijos atsiliepime į skundą teigiama, kad atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai suklastotos S. P. paso kopijos, kurią FNTT gavo iš žurnalisto Š. Č.. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad esminiai dokumento duomenys (be vardo ir pavardės) yra skirtingi, nes abiejuose dokumentuose nurodoma ta pati gimimo data. Be kita ko, nesutinkama su apeliantu, kad palyginus S. P. Lenkijos paso nuotrauką ir iš žurnalisto gauto dokumento nuotrauką, akivaizdu, jog nuotraukoje užfiksuoti skirtingi asmenys. Akcentuojama, kad 2023 m. spalio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą atlikęs pareigūnas konstatavo, jog tęsiant informacijos analizę ir sulyginus Š. Č. pateiktame S. P. Rusijos Federacijos piliečio pase ir Lenkijos Respublikos piliečio pase esančias vyro nuotraukas, akivaizdu, kad jose yra tas pats asmuo. Vadinasi, matomi asmens skirtumai yra sąlygoti tik asmens amžiaus skirtumo. Be to, pabrėžiama, kad Lenkijos išduotame S. P. pase nurodyta gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (liet. (duomenys neskelbtini) miestas) – miestas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krašte, ribojasi su Rusijos Federacijos išduotame pase nurodyta (duomenys neskelbtini) sritimi.

4.3.       Laikomasi pozicijos, kad atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl skirtingų dokumentų galiojimo datų ir numerių. Teigiama, kad paso pasibaigimo momentas gali būti siejamas ne tik su jo galiojimo pabaiga, bet ir kitais veiksniais, lemiančiais, jog asmuo galėjo turėti du asmens tapatybės dokumentus ar gauti naują asmens dokumentą, nepasibaigus senojo galiojimo laikui. Šiame kontekste nurodoma, kad vienas iš veiksnių galėjo būti Rusijos Federacijos teisinis reglamentavimas, pagal kurį privaloma pasikeisti vidinį Rusijos Federacijos pasą, kuris galioja iki asmeniui sukanka (duomenys neskelbtini) metai, ir šį pasą privalu pasikeisti per 30 dienų, priešingai, taikoma sankcija. Akcentuojama, kad Rusijos pilietis S. P. pasikeitė pasą suėjus (duomenys neskelbtini) metų amžiui (gim. (duomenys neskelbtini), pasas išduotas (duomenys neskelbtini)). Pažymima ir tai, kad S. P., prieš įgydamas Lenkijos Respublikos pilietybę, turėjo šios šalies migracijos tarnybos išduotą leidimą nuolat gyventi Lenkijoje, vadinasi, iki Lenkijos Respublikos pilietybės gavimo, S. P. buvo ir kitos šalies pilietis.

4.4.       Taip pat Institucija nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiama prielaida, jog jeigu S. P. iš tikrųjų būtų turėjęs dvigubą Lenkijos ir Rusijos pilietybę, Lenkijos institucijos (Europolo Lenkijos skyrius) šią informaciją būtų nurodę. Institucija laikosi pozicijos, kad pagal apeliacinio skundo logiką Lenkijos institucijos turėjo tiksliai nurodyti, jog S. P. yra tik Lenkijos pilietis ir jis nebeturi Rusijos Federacijos pilietybės nuo Lenkijos Respublikos pilietybės įgijimo ar jos atsisakė vėlesniu laikotarpiu, bet taip nenurodė; arba, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, būtų bent nurodę, kad aptariamas asmuo Rusijos pilietybę iškeitė į Lenkijos Respublikos pilietybę. Juolab kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, informacija apie priešiškų valstybių piliečius valdžios institucijoms nėra lengvai pasiekiama. Teigiama ir tai, kad aplinkybė, jog S. P. tapo Lenkijos piliečiu, negali patvirtina fakto, kad Rusijos Federacijos pilietybės buvo atsisakyta. Be to, Lenkijos Respublikos įstatymai nedraudžia turėti dvigubą pilietybę, todėl nurodymas, kad Rusijos pilietybė pasibaigė po Lenkijos pilietybės įgijimo yra tik prielaida. Be to, nesant tokio draudimo, tariamas pilietybės atsisakymas, vertinant dvigubos pilietybės turėjimo praktiškuosius aspektus, Institucijos vertinimu, nebūtų logiškas. Taip pat akcentuojant byloje surinktus duomenis apie vykimus per Lietuvos valstybės sieną, teigiama, kad šie duomenys patvirtina, jog UAB „(X.)“ naudos gavėju laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 27 d. buvęs S. P. yra ir Rusijos Federacijos pilietis. Nurodoma ir tai, kad nepagrįstas S. P. pilietybės turėjimo susiejimas su Rusijos Federacijos paso galiojimu, nes neįmanomas toks teisinis reguliavimas, kad paso galiojimas būtų sietinas su pilietybės pasibaigimu. Nagrinėjamu atveju nebuvo surikta duomenų apie Rusijos Federacijos pilietybės pasibaigimą, o jų nepateikė ir apeliantas.

4.5.       Apeliacinio skundo argumentų, susijusių su viešo registro duomenimis, kontekste, pažymima, kad VĮ „Registrų centras“ registre fiksuojamas faktas apie akcininko pateiktą asmens dokumentą išdavusią valstybę, bet ne apie pasikeitusią pilietybę. Institucijos vertinimu, nėra pagrindo remtis CK 4.262 straipsniu, be to, VĮ „Registrų centras“ užfiksuoti faktai tik patvirtina, kad apeliantas turėjo žinoti apie S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę, o tai žinodamas, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turėjo domėtis, ar Bendrovė atitinka tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių koreguotas teisėto veikimo Europos Sąjungos teritorijoje sąlygas; M. K., žinodamas, kad S. P. buvo Rusijos Federacijos pilietis 2014 ir 2016 metais, kaip Bendrovės vadovas, turėjo suvokti, kad ši pilietybė turima ir 2022 metais. Institucijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia tarp S. P. ir M. K. buvus abipusį pasitikėjimą, todėl kartu su bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas turėjo žinoti apie S. P. Rusijos Federacijos pilietybę.

4.6.       Be kita ko, nurodoma, kad aplinkybė, jog bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo vykdomas sutartyje numatytų prekių tiekimas, nereiškia, kad sutartis nebuvo vykdoma, kadangi sutarties vykdymas apima ne tik prekių tiekimą, bet ir atsiskaitymą už jas, prievolių įvykdymo apsaugą, pardavėjo garantinius įsipareigojimus, autorines teises, prekių keitimą ir daug kitų aspektų, kurių užtikrinimas nenutrūksta perdavus prekes.

5.       VĮ „(Y.)“ – pareiškėjos – atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir M. K. apeliacinį skundą atmesti.

5.1.       Atsiliepime laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo argumentai remiasi prielaidomis, padarytomis subjektyviai ir selektyviai interpretuojant pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, ir melagingais tvirtinimais. Pateikiant faktines bylos aplinkybes, teigiama, kad faktiniai bylos duomenys paneigia apelianto paaiškinimus, jog neegzistavo nė vienas sutarties veiksmas, atliktas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki spalio 27 d. Akcentuojama, kad bylos duomenys rodo, jog (Y.) 2022 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(X.)“ buvo pateiktas antras užsakymas, kurio atlikimo paskutinė diena buvo 2022 m. gruodžio 30 d. (sutarties specialiųjų sąlygų 2.2 punktas). Dėl to, atsiliepime teigiama, kad UAB „(X.)“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki spalio 27 d. turėjo aktyvią (galiojančią) prievolę pagal sutartį, kurią faktiškai įvykdė 2022 m. gruodžio 16 d. Pabrėžiama ir tai, kad apeliantas, 2022 m. gruodžio 7 d. prekių perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 pateikimo pirkėjui momentą priskirdamas tariamo užsakymo gavimo datai, kaip analogiškai klaidingai nurodoma ir dėl 2022 m. rugpjūčio 25 d. prekių perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 bei 2023 m. balandžio 6 d. prekių perdavimo-priėmimo akto Nr. 3, sąmoningai iškreipia objektyvią tiesą, veikdamas prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

5.2.       Be kita ko, nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad apelianto veiksmuose nėra kaltės, kadangi jis tariamai nedisponavo informacija apie S. P. buvimą Rusijos Federacijos piliečiu. Pažymint Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024, akcentuojama, kad išvada dėl asmens kaltės turi būti daroma pagal bendrąsias neatsargios kaltės nustatymo taisykles.

5.3.       Pabrėžiama, kad UAB „(X.)“ kontrolinio akcijų paketo turėtojo pilietybės faktas lemiamą reikšmę įgijo nuo 2022 m. balandžio 9 d., kai įsigaliojo Reglamento Nr. 833/2014 5k straipsnis (papildymas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576). Pažymima ir tai, kad pagal 2022 m. spalio 27 d. UAB „(X.)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nustatyta, jog S. P. priklausančius 2 550 vnt. vardinių paprastųjų akcijų lygiomis dalimis (po 1 275 akcijas) įsigijo apeliantas, kaip fizinis asmuo, bei UAB „(A.)“, kurios tiesioginis akcininkas (100 procentų akcijų turėtojas) tuo metu taip pat buvo apeliantas (nurodoma ir tai, kad UAB „(A.)“ akcijas M. K. perleido 2024 m. sausio 30 d., o naująjį įgijėją UAB „(B.)“ taip pat kontroliuoja M. K.). Šiame kontekste nurodoma, kad sandorio šalys susitarė dėl atsiskaitymų atidėjimo, t. y. M. K. įsipareigojo visą 400 005,75 Eur dydžio kainą pervesti į S. P. banko sąskaitą iki 2024 m. gruodžio 31 d., o UAB „(A.)“ dalį sumos – 100 000 Eur – sumokėjo prieš sutarties pasirašymą (sutarties 3.2.1 punktas), nustačius kitų mokėjimų grafiką (paskutinis iki 2025 m. gruodžio 31 d.) (sutarties 3.2.2 punktas). Pabrėžiama, kad sutarties šalių valia stokoja ekonominės racijos, juolab jog sutarties dieną nė vienas iš pirkėjų nedisponavo tokiais finansiniais ištekliais, kad galėtų sumokėti visą sulygtą sumą. Keliamas klausimas ir dėl to, kodėl pardavėją tenkino 2022 m. spalio 27 d. nuo visos 800 011,50 Eur sumos gauti tik 100 000 Eur, o galutinius atsiskaitymus nukeliant keletą metų į priekį. Be to, nėra aišku, kaip įgyvendinami sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 punktai. Atsiliepime laikomasi pozicijos, kad apelianto veiksmai, taip pat ir veikimas per kitus jam vienasmeniškai priklausančius ūkio subjektus, patvirtina, jog jis žinojo, kad S. P. yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl paskubomis inicijavo akcijų sutarties pasirašymą ir deklaravo valstybės registruose (iki 2024 m. gegužės 13 d eidamas ir direktoriaus pareigas) akcininkų pasikeitimą nuo 2022 m. spalio 27 d. Taip akcijų sutartis panaikino UAB „(X.)“ sąsają su S. P. ir draudimą Bendrovei dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose. 

5.4.       Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2024 m. birželio 7 d. atsakymu į (Y.) kreipimąsi, akcentuojama, kad VĮ „Registrų centras“ nėra teisės aktais įgaliotas atlikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenų teisingumo kontrolės, o duomenų JADIS teikimas pavestas patiems juridiniams asmenims, dėl to M. K. turėjo galimybę juridinio asmens naudos gavėjų posistemyje neišviešinti informacijos apie S. P. turimas pilietybes. Be to, akcijų sutartimi siekiami sukurti teisiniai padariniai nėra atsiradę, nes pirkėjai nėra įvykdę savo prievolių, o pardavėjas nėra to patvirtinęs pasirašydamas akcijų perdavimo-priėmimo aktų, tuo tarpu priešingų įrodymų apeliantas nėra pateikęs.

5.5.       Taip pat (Y.), susipažinusi su akcijų sutartimi, patikslino poziciją, kad apelianto nusižengimo padarymo pabaigos diena yra ne 2022 m. spalio 27 d., bet 2023 m. spalio 27 d., kai UAB „(X.)“ buvo įteiktas (Y.) 2023 m. spalio 27 d. raštas „Dėl niekinės sutarties“. Teigiama, kad įsigaliojus draudimui, UAB „(X.)“ pasirinko tęsti antro užsakymo vykdymą, o vėliau priėmė trečią ir ketvirtą užsakymus, taip neįgyvendindama reikalavimų dėl tarptautinių sankcijų, be to, toks Bendrovės neteisėtas veikimas sukėlė (Y.) žalingus padarinius (2024 m. sausio 4 d. pažyma prie 2024 m. sausio 5 d. prašymo teismui Nr. (duomenys neskelbtini)) – (Y.) nuostolį sudaro antro ir trečio užsakymų apmokėjimo išlaidos.

5.6.       Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. sausio 23 d. ir 2023 m. kovo 5 d. užsakymų, prekių perdavimo–priėmimo akto, 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaitos faktūros, (Y.) 2023 m. rugpjūčio 22 d. stabdymo rašto, (Y.) 2023 m. spalio 27 d. rašto, kad Sutartis niekinė, (Y.) 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakymo UAB „(X.)“, (Y.) 2024 m. gegužės 29 d. paklausimo VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Registrų centras“ 2024 m. birželio 7 d. atsakymo nuorašai; duomenų apie juridinius asmenis – UAB „(A.)“ ir UAB „(B.)“ dalyvius išrašai su istorija.

6.       Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. įgaliotas atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti; Institucijos atstovai ir suinteresuoto asmens VĮ „(Y.)“ atstovė – atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

7.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu išsakytus apelianto įgalioto atstovo, Institucijos atstovų bei VĮ „(Y.)“ atstovės pasisakymus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą, byloje surinktais duomenimis patvirtintą išvadą dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl tarptautinės sankcijos pažeidimo (viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo) pagrįstumo.

9.       Pabrėžtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

10.       Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) dėl to, kad po tarptautinių sankcijų, draudžiančių toliau vykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, jeigu 50 procentų ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijos piliečiui, įsigaliojimo 2022 m. spalio 10 d. toliau vykdė viešųjų pirkimų – atviro konkurso būdu 2021 m. lapkričio 19 d. sudarytą sutartį tarp UAB „(X.)“ ir VĮ „(Y.)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nors UAB „(X.)“ 51 procentas akcijų priklausė Rusijos Federacijos piliečiui S. P.. Tokiais savo veiksmais M. K., Institucijos vertinimu, pažeidė Reglamento 5k straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų reikalavimus bei TSĮ 4 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus. Taip pat pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.) M. K. trauktas administracinėn atsakomybėn, nes jo atstovaujama bendrovė UAB „(X.)“, nors 1 procentas akcijų priklausė Rusijos Federacijos piliečiui S. P., sąmoningai išvengė VPĮ reikalavimo, draudžiančio juridiniam asmeniui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos piliečiais esantys fiziniai asmenys, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir viešųjų pirkimų – supaprastintų neskelbiamų derybų būdu 2022 m. liepos 11 d. sudarė su VĮ „(Y.)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir toliau ją vykdė po 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių (1 t., b. l. 136–143).

11.       Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą, panaikindamas jo dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra paduotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo apeliacinis skundas, nesant Institucijos apeliacinio skundo, apygardos teismas nevertina skundžiamos nutarties motyvų ir nepasisako dalyje dėl minėtosios sutarties, administracinio nusižengimo bylą nagrinėdamas išimtinai apeliacinio skundo ribose.

12.       Šiuo metu galiojančioje ANK 515 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. balandžio 15 d., numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Tuo tarpu iki 2023 m. balandžio 15 d. galiojusioje ANK 515 straipsnio redakcijoje buvo numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą.

13.       Apygardos tesimas pastebi, kad pripažinus, jog M. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, tiek Institucijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju aktualioje situacijoje M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje pagal redakciją, galiojusią iki 2023 m. balandžio 15 d., nes iki 2023 m. balandžio 15 d. galiojusioje Administracinių nusižengimų kodekso redakcijoje 515 straipsnis nebuvo suskirstytas į dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį neatitikimą, nurodydamas, kad M. K. administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 515 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.). Pažymėtina, kad toks ištaisymas nekeičia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties ir jos neblogina, nes iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog jam buvo užtikrinta teisė žinoti, kuo yra kaltinamas pagal inkriminuotame kaltinime suformuluotas aplinkybes, o nuo 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojusio ANK 515 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo tik įtvirtinta pakartotinio administracinio nusižengimo sudėtis bei numatytas galimas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Be to, iš Institucijos nutarimo motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad Institucija sprendė, jog buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, jog buvo padarytas būtent ANK 515 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) numatytas administracinis nusižengimas (2 t., b. l. 139, 141).

14.       Nagrinėjau atveju svarbu pažymėti, kad blanketinėje ANK 515 straipsnio, tiek galiojusioje iki 2023 m. balandžio 15 d., tiek ir galiojančioje šiuo metu, dispozicijoje nurodoma bendra pareiga, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinys nėra detalizuojamas, nukreipiant į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius teisės aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį.

15.       2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 5k straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, kurių pažeidimas inkriminuotas administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K., numatyta, kad draudžiama skirti bet kokias viešąsias sutartis ar koncesijų sutartis, kurioms taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, taip pat Direktyvos 2014/23/ES 10 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6 dalies a–e punktai, 8, 9 ir 10 dalys, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai, Direktyvos 2014/24/ES 7 straipsnio a–d punktai, 8 straipsnis, 10 straipsnio b–f ir h–j punktai, Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnis, 21 straipsnio b–e ir g–i punktai, 29 ir 30 straipsniai ir Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio a–d, f–h ir j punktai, toliau nurodytiems asmenims ar subjektams arba toliau tas sutartis su jais vykdyti; minėti asmenys ir subjektai, be kita ko, yra juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, kuriuose daugiau kaip 50 procentų nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso šios dalies a punkte nurodytam subjektui (b punktas). Skundžiama nutartimi pagrįstai iš M. K. inkriminuotų aplinkybių pašalinta nuoroda į Reglamento 5k straipsnio 1 dalies a punktą (past. – jame numatyta, kad minėtais asmenimis ir subjektais yra Rusijos piliečiai, Rusijoje gyvenantys fiziniai asmenys arba Rusijoje įsisteigę juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos).

16.       Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. balandžio 14 d., 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys; taip pat būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (4 straipsnio 2 dalis). Skundžiama nutartimi konstatuota, kad Institucijos nutarimu pagrįstai M. K. inkriminuota tai, kad jis pažeidė Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, kuriose numatyta, jog draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms (7 straipsnio 2 dalis); o sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu (7 straipsnio 3 dalis).

17.       Iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nebuvo panaikintas Institucijos nutarimas dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, laikant, jog nebuvo tinkamai vertinti įrodymai. Apeliantas ir jo atstovas nesutinka su Institucijos pozicija, kuriai pritarė ir apylinkės teismas, kad: 1) UAB „(X.)“ nuo 2022 m. spalio 10 d. buvo kontroliuojama Rusijos Federacijos piliečio; 2) apeliantas turėjo žinoti, jog S. P. turi ne tik Lenkijos Respublikos, bet ir Rusijos Federacijos pilietybę; bei 3) kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 27 d. UAB „(X.)“ tariamai vykdė su (Y.) sudarytą Antklodžių pirkimo sutartį, dėl to buvo pažeistos tarptautinės sankcijos. 

18.       Pagal anksčiau minėto Reglamento 5k straipsnio 4 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų iki 2022 m. balandžio 9 d., vykdymui iki 2022 m. spalio 10 d. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar 2022 m. spalio 10 d. 51 procentą bendrovės „(X.)“ akcijų turėjęs S. P. tuo metu buvo Rusijos Federacijos pilietis. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, byloje nekyla ginčo dėl to, kad S. P. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 m. iki 2022 m. spalio 27 d. buvo UAB „(X.)“ akcininkas (2 t., b. l. 88–90), tačiau išsiskiria Institucijos bei apelianto ir jo atstovo pozicijos dėl minėto akcininko pilietybės byloje aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. spalio 10 d.

19.       Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ 2023 m. vasario 6 d. ir 2023 m. liepos 28 d. Duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašų su istorija matyti, kad šiame registre nurodyta, jog S. P. turi Lenkijos Respublikos pilietybę (1 t., b. l. 10–17). S. P. turėtos Rusijos Federacijos pilietybės faktas iš esmės grindžiamas trimis pagrindiniais aspektais.

19.1.       Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus 2023 m. spalio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Europolo Lenkijos nacionalinis skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė informacija, jog paklausime minimas asmuo iš tikrųjų yra Lenkijos pilietis, o remiantis migracijos duomenų baze, (duomenys neskelbtini) jis, kaip Rusijos pilietis P. S., kreipėsi dėl Lenkijos pilietybės gavimo (taip pat nurodyta, kad informaciją pateikusi institucija negali pateikti rusiško paso, nes neturi prieigos prie tokių dokumentų) (2 t., b. l. 116–117).

19.2.       Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinkinės 2023 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pilietis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), vykdamas į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių PKP 2016 m. lapkričio 23 d., pateikė Rusijos Federacijos pilietybės pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkišką leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo kartu vyko ir Lietuvos Respublikos pilietis K. M. (2 t., b. l. 122–123). Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. 13.45 val. į Lavoriškių PKP atvyko keleivinis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) gimęs M. K., o kartu važiavo S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), pateikęs Rusijos išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 118).

19.3.       Be kita ko, Institucijai atliekant galimų UAB „(X.)“ tarptautinių sankcijų pažeidimų analizę ir vertinimą pagal (Y.) gautą medžiagą, susisiekus su (duomenys neskelbtini) centro „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistu Š. Č., atlikusiu žurnalistinį tyrimą, šis atsiuntė savo (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje minimo asmens S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) anketinių duomenų lapo kopiją. Iš šios kopijos matyti, kad S. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); pasas išduotas (duomenys neskelbtini), o galioja iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 114). Iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 6 d. Tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žurnalistas paaiškino, jog šiuos duomenis gavo iš šaltinio (duomenys neskelbtini), nes S. P. yra joje gyvenęs; be to, UAB „(X.)“ akcininkas S. P. buvo nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112–115). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, o tai akcentuota ir tarnybiniame pranešime, tokią informaciją patvirtina UAB „(X.)“ akcininkų sąrašas, sudarytas 2014 m. balandžio 30 d., kuriame nurodyta, kad S. P. nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 119), be to, toks S. P. gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir 2014 m. balandžio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje bei jos papildomame susitarime (2 t., b. l. 94, 110).

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendė, kad jų pakanka konstatuoti, jog S. P. bylai aktualiu laikotarpiu turėjo Rusijos Federacijos pilietybę. Tuo tarpu apelianto ir jo įgalioto atstovo įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina nebent tik tai, kad S. P. Rusijos Federacijos pilietybę turėjo iki 2016 m. lapkričio 23 d., tačiau nuo (duomenys neskelbtini) jis yra tapęs Lenkijos Respublikos piliečiu, o apie dvigubą asmens pilietybę, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, duomenų nėra, juo labiau kad esant dvigubos S. P. pilietybės faktui, šią aplinkybę būtų nurodęs Europolo Lenkijos skyrius. Be kita ko, apeliaciniams skunde išsamiai argumentuojama, kodėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl S. P. pilietybės neturėtų būti remiamasi byloje esančia Rusijos Federacijos išduoto paso kopija. Visgi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo neginčytinai sutikti su tokia apelianto ir jo atstovo pozicija.

21.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skiriasi S. P. pasų numeriai (iš byloje esančios rusiško paso kopijos matyti, kad dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), o S. P., 2016 m. lapkričio 23 d. kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, pateikė Rusijos Federacijos išduotą pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); be to, skiriasi ir šių pasų galiojimo laikotarpis, atitinkamai pirmasis pasas galioja iki (duomenys neskelbtini), antrasis – iki (duomenys neskelbtini). Taip pat, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, byloje esančioje Rusijos Federacijos paso kopijoje matyti, kad S. P. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), o Lenkijos Respublikos išduotame pase gimimo vieta nurodomas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 9; 2 t., b. l. 114, 118, 122–123).

22.       Visgi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti skirtumai nepaneigia tyrimo metu surinktais duomenimis pagrįsto fakto, jog UAB „(X.)“ akcininku buvęs S. P. nuo 2022 m. spalio 10 d. buvo ir Rusijos Federacijos pilietis. Ši išvada, be kita ko, motyvuojama ir Rusijos Federacijos bei Lenkijos Respublikos išduotuose pasuose esančių asmenų nuotraukų panašumu, t. y. sutampančia akių bei antakių forma, lūpų liniją, smakro bei pasmakrės sritimis. Nors apeliaciniame skunde laikomasi kategoriškos pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje apskritai neturėtų būti remiamasi Rusijos Federacijos paso kopija, gauta iš žurnalisto Š. Č., nes ji, apelianto ir jo atstovo įsitikinimu, yra arba suklastota, arba tai yra kitam asmeniui išduoto paso kopija, visgi, aplinkybė dėl S. P. pilietybės yra grindžiama ne išimtinai minėtais duomenimis apie Rusijos Federacijos išduotą pasą, o byloje esančių duomenų, pagrindžiančių vieni kitus, visuma, sudarančią nuoseklią įrodomąją grandinę. Šiame kontekste tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lenkijos Respublikoje nėra taikomas dvigubos pilietybės draudimas, todėl vien tai, jog S. P. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lenkijos Respublikos pasas, nereiškia, kad jis savaime neteko anksčiau turėtos Rusijos Federacijos pilietybės. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo neabejotinai sutikti su apelianto pozicija, kad apie dvigubą pilietybę, jeigu S. P. ją būtų turėjęs, būtų informavęs Europolo Lenkijos skyrius, nes šios institucijos atsakymas ir jo turinys tik patvirtina S. P. turint Lenkijos Respublikos pilietybę (dėl to ginčo byloje nėra), tačiau nepaneigia Rusijos Federacijos pilietybės turėjimo fakto. Aptartų aplinkybių kontekste atkreipdamas dėmesį į Institucijos nutarime pateiktą apeliantą atstovavusio advokato poziciją, kad kertant Lietuvos Respublikos sieną pateiktas pasas galiojo iki (duomenys neskelbtini), vadinasi, pasas galiojo dar iki draudimų dėl sutarčių vykdymo įsigaliojimo, apygardos teismas pažymi, kad paso galiojimo pabaiga nereiškia asmens pilietybės pasibaigimo, todėl tokie argumentai dėl paso galiojimo niekaip negali paneigti pačios pilietybės turėjo fakto. Iš pirmosios instancijos teisme išdėstytos gynybos pozicijos matyti, kad, jeigu S. P. ir buvo Rusijos Federacijos pilietis, tai juo buvo praeityje, tačiau nesutinkama, jog yra duomenų, kad po Lenkijos Respublikos pilietybės įgijimo S. P. buvo ir Rusijos Federacijos piliečiu. Visgi, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pozicija, nes kitos valstybės, kurioje nėra draudžiama dviguba pilietybė, pilietybės įgijimas savaime nepaneigia iki tol turėtos pilietybės turėjimo aplinkybės.

23.       Be kita ko, įsitikinimą, kad gynybos akcentuojami skirtumai tarp skirtinguose dokumentuose nurodytų duomenų nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo, kartu su kitais duomenis sustiprina ir tai, jog atitinkami skirtumai nustatyti net ir tarp S. P. Lenkijos Respublikos išduotų dokumentų, t. y. pagal byloje esančią Lenkijos Respublikos paso kopiją, S. P. paso Nr. (duomenys neskelbtini), o pasas išduotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9), tuo tarpu iš 2022 m. spalio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad S. P. (S. P.) tapatybė nustatyta pagal POL pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103). Tuo tarpu byloje nėra ginčo, kad minėta sutartimi akcijas pardavė būtent nagrinėjamoje byloje figūruojantis buvęs UAB „(X.)“ akcininkas S. P..

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl S. P. turėtos Rusijos Federacijos pilietybės, turi būti taikomas in dubio pro reo principas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu gi atveju, nenustatyta abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti net ir vertinant byloje surinktus duomenis, vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis. Šiame kontekste svarbu pastebėti, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, nes ne visada neteisėtos veikos aplinkybės ir šiuos veiksmus padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Praktikoje pripažįstama, kad svarbūs yra tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai), ir nei vieni neturi pranašumo prieš kitus. Reikalavimas, keliamas įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais yra tai, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

25.       Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nuostata, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017). Pabrėžtina, kad proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime nelaikomas ANK pažeidimu, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

26.       Apygardos teismas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytais administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo argumentais, kad Tarptautinių sankcijų įstatymas nereikalavo nutraukti viešojo pirkimo sutarties, o leido sustabdyti jos vykdymą, kitaip tariant, tos sutarties nevykdyti, t. y. neatlikti jokių sutarties vykdymo veiksmų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VĮ „(Y.)“ pateikė UAB „(X.)“ 2022 m. rugsėjo 1 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 194 vnt. švininių antklodžių, o užsakyme įrašytas priminimas, jog prekių pristatymo terminas pagal Sutarties 2 straipsnio 2.2 punktą yra 120 kalendorinių dienų nuo atskiro raštiško užsakymo pateikimo dienos (3 t., b. l. 165). Toks terminas matomas ir į bylos medžiagą pateiktoje nagrinėjamu atveju aktualios sutarties kopijoje (1 t., b. l. 35). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, 2022 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas Prekių perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2 dėl minėtų užsakytų švininių antklodžių perdavimo bei M. K. 2022 m. gruodžio 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 168–169). Apelianto atstovas referuoja į Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriame numatyta galimybė nenutraukti sutarties, tačiau sustabdyti jos vykdymą. Visgi, nagrinėjamu atveju nesutiktina, kad 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas iš UAB „(X.)“ pusės buvo sustabdytas. Kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo apelianto atstovas, užsakymas buvo pateiktas iš (Y.), taigi veiksmai buvo ne iš UAB „(X.)“, tačiau byloje nėra duomenų (o jų nenurodė ir pats apeliantas bei jo atstovas), kad po gauto užsakymo, o konkrečiai po 2022 m. spalio 10 d. įsigaliojusio draudimo dėl sutarčių vykdymo, UAB „(X.)“ ėmėsi veiksmų, kuriais būtų siekiama informuoti (Y.) apie sutarties vykdymo sustabdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu ir jo atstovu, kad aktyvių veiksmų neatlikimas gali būti savaime tapatinamas su sutarties vykdymo sustabdymu, nes tokiu atveju bet kurie laikotarpiai sutarties galiojimo metu, kai nėra atliekami aktyvūs veiksmais, galėtų būti traktuojami kaip sutarties vykdymo sustabdymas, o tai, apygardos teismo vertinimu, neatitiktų sutarties vykdymo sustabdymo instituto esmės. Pastebėtina ir tai, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytos M. K. atstovo pozicijos matyti, jog sutarties galiojimą ir jos vykdymą atstovas tarsi suskaido į kelias dalis, t. y. pagal užsakymus, nurodydamas, jog pirmas pirkimas buvo 2022 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo pereinamasis laikotarpis; antras – 2022 m. gruodžio 7 d., kai S. P. nebuvo akcininkas; trečias – 2023 m. balandžio 6 d., kai S. P. nebebuvo akcininkas (3 t., b. l. 93). Visgi, toks dirbtinis sutarties galiojimo laikotarpių skaidymas laikytinas niekuo nepagrįstu. Šiame kontekste sutiktina su Institucijos pozicija, kurią jos atstovas pateikė ir pirmosios instancijos teisme, kad negalima pritarti, jog sutartis buvo vykdoma tik pateikiant antklodes, nes sutarties vykdymu turime laikyti visą laikotarpį, o ne atskirus etapus, kai yra pateikiamos prekės (3 t., b. l. 94). Juo labiau, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė prekių perdavimo-priėmimų aktų (iš kurių du paskutiniai iš tiesų datuojami S. P. nebesant Bendrovės akcininku), o ne VĮ „(Y.)“ užsakymų datas, nors, kaip jau minėta, vienas iš užsakymų, t. y. 2022 m. rugsėjo 1 d., buvo pateiktas S. P. dar esant UAB „(X.)“ akcininku.

27.       Be kita ko, nors apelianto atstovas akcentuoja Tarptautinių sankcijų įstatyme numatytą sutarties vykdymo sustabdymo galimybę, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tiek sutarties vykdymo sustabdymui, tiek ir apskritai nutraukimui svarbios yra ir pačios sutarties nuostatos, dėl kurių sutarties šalys sulygsta ją pasirašydamos, juo labiau kad sutartyje už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą yra numatyta bauda / delspinigiai (1 t., b. l. 37), o sutarties bendrųjų sąlygų 10 straipsnyje ir jo atskiruose punktuose, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo ir (Y.) atstovė, yra aprašytos sutarties vykdymo (taip pat ir jo sustabdymo) sąlygos (4 t., b. l. 20). Todėl nepagrįsta laikyti, kad viena iš sutarties šalių be aktyvių veiksmų, net neinformavusi kitos šalies, šiuo atveju pirkėjo –VĮ „(Y.)“, gali sustabdyti sutarties vykdymą. Juo labiau kad aplinkybė, dėl kurios nebuvo galimas 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties vykdymas atsirado ne iš (Y.), o iš UAB „(X.)“ pusės, todėl be aktyvių minėtos bendrovės veiksmų pirkėjas net nebūtų galėjęs sužinoti apie tariamą sutarties vykdymo sustabdymą.

28.       Siekiant išsamiai įvertinti susiklosčiusią situaciją analizuotina Reglamento 5k straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kurią anksčiau vykusio proceso metu akcentavo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K.. Pagal Reglamento 5k straipsnio 2 dalį nukrypdamos nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti skirti ir toliau vykdyti sutartis, kurių paskirtis: civilinių branduolinių pajėgumų eksploatavimas, techninė priežiūra, eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, branduolinio kuro tiekimas ir pakartotinis apdorojimas bei sauga, civilinių branduolinių įrenginių užbaigimui reikalinga tolesnė projektavimo, statybos ir eksploatavimo veikla, taip pat medžiagų pirmtakų, skirtų medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybai ir panašiems medicinos tikslams, ir aplinkos radiacijos stebėsenai būtinų technologijų tiekimas, bendradarbiavimas civiliniais branduoliniais klausimais, visų pirma mokslinių tyrimų ir plėtros srityje (a) punktas). Kaip matyti iš Institucijos nutarimo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. referavo į minėtą Reglamente įtvirtintą išimtį, nes Bendrovės su (Y.) sudarytos sutartys buvo dėl paslaugų, susijusių su (duomenys neskelbtini) eksploatavimo nutraukimu ir (duomenys neskelbtini) atliekų tvarkymu. Tuo metu M. K. atstovavęs advokatas nurodė, kad nebuvo kreiptasi į kompetentingas institucijas dėl leidimų, jog būtų galimas tolimesnis sutarties vykdymas, nes nebuvo žinoma apie tokį poreikį; nebuvo žinoma apie S. P. turimą pilietybę (2 t., b. l. 139). Pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas akcentavo, kad teisę kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo toliau vykdyti atitinkamas sutartis suteikimo turi tik perkančioji organizacija, t. y. šiuo atveju (Y.) (3 t., b. l. 93). Vis dėlto, UAB „(X.)“ neinformavus perkančiosios organizacijos, ji neturėjo duomenų apie tokį poreikį kreiptis dėl atitinkamo leidimo gavimo, tai pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas teigė, kad nors nebuvo formalaus sprendimo sustabdyti (past. – sutarties vykdymo), bet nebuvo vykdymo (3 t., b. l. 94), tačiau anksčiau aptartos aplinkybės paneigia tokią gynybos poziciją, nes nagrinėjamu atveju abejonių nekeliančių duomenų visumos pagrindu nustatyta ir įrodyta, jog sutartis, sudaryta tarp UAB „(X.)“ ir VĮ „(Y.)“, laikotarpiu po Reglamento draudimo vykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, jeigu 50 procentų ar daugiau nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos Federacijos piliečiui, buvo ir toliau vykdoma.

29.       Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

30.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. ir jo atstovas akcentuoja tai, kad, jų vertinimu, net jeigu S. P. byloje aktualiu laikotarpiu ir buvo ne tik Lenkijos Respublikos, bet ir Rusijos Federacijos piliečiu, M. K. apie šią aplinkybę negalėjo ir neturėjo žinoti. Kaip jau buvo minėta byloje esantys duomenys apie juridinio asmens naudos gavėjus patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ JANGIS (JADIS naudos gavėjų posistemyje) prie S. P. nurodyta, kad jis 2022 m. rugpjūčio 29 d. bei 2023 m. vasario 10 d. duomenimis buvo Lenkijos Respublikos pilietis (1 t., b. l. 10–17). Vis dėlto, šiame kontekste yra svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d.) 411 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias už 411 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas. Taip pat, kaip matyti iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ 2024 m. birželio 7 d. rašto VĮ „(Y.)“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų 11.1 papunktį JADIS duomenis teikia juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip, arba kitas juridinio asmens vardu įgaliotas teikti duomenis Sistemai fizinis asmuo. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija matyti, kad M. K. UAB „(X.)“ vadovu tapo nuo 2014 m. spalio 9 d. išrinkimo (2 t., b. l. 82–87), o ši aplinkybė nurodoma ir pačiame apeliaciniame skunde. Vadinasi, nepagrįsta spręsti, kad M. K. neturėjo ir negalėjo žinoti apie S. P. turėtą Rusijos Federacijos pilietybę. Juo labiau nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad M. K. neturėjo pagrindo abejoti viešuose registruose buvusia informacija dėl S. P. pilietybės.

31.       Pagal byloje esančius duomenis 2014 m. balandžio 28 d. V. M. ir S. P. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią S. P. įsigijo 2 550 vnt. UAB „(X.)“ vardinių paprastųjų nematerialiųjų akcijų, kurios sudarė 51 procentą visų bendrovės akcijų (2 t., b. l. 110–111). Tuo tarpu pagal 2014 m. gegužės 9 d. papildomą susitarimą minėtos akcijos grįžo pardavėjui V. M. (2 t., b. l. 94). Po to, S. P. 2019 m. sausio 31 d. įsigijo 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(X.)“ akcijų iš (C.) (2 t., b. l. 95–97), o 2020 m. liepos 22 d. iš minėtos bendrovės įsigijo dar 2 450 vnt. paprastųjų vardinių nematerialių akcijų (2 t., b. l. 99–102). Tik 2022 m. spalio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi S. P. pardavė M. K. ir UAB „(A.)“ po 1 275 vnt. UAB „(X.)“ akcijų (2 t., b. l. 103–107). Pastebėtina, kad sutarties sudarymo metu UAB „(A.)“ akcijos priklausė M. K., o nuo 2024 m. sausio 30 d. priklauso UAB „(B.)“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2021 m. gegužės 14 d. taip pat M. K. (3 t., b. l. 19–191). Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ir jo atstovas akcentuoja, jog M. K. UAB „(X.)“ pradėjo vadovauti, kai S. P. nebebuvo Bendrovės akcininkas, o vėliau akcijų įsigijo jau šiam įgijus Lenkijos Respublikos pilietybę. Vis dėlto, apygardos teismo įsitikinimu, tokie argumentai savaime nepaneigia bylos duomenų bei jų visumos pagrindu nustatytos įvykių sekos, patvirtinančios išvadą, kad M. K. galėjo ir turėjo žinoti apie S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę.

32.       Teismo vertinimu, tokią abejonių nekeliančią išvadą, kad leidžia daryti administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma, sudaranti vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kurią papildo bei apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą dėl tokio pobūdžio išvadų pagrįstumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas proceso metu akcentavo, jog konkretūs 2021 m. lapkričio 19 d. sutarties vykdymo veiksmai buvo atlikti tik iki draudimų taikymo sutartims, sudarytoms iki 2022 m. balandžio 9 d. (Reglamento 5k straipsnio 4 dalis), arba S. P. jau nebesant Bendrovės akcininku, tačiau svarbu pastebėti, kad UAB „(X.)“ akcijų, priklausiusių S. P., pardavimas įvyko praėjus vos 17 dienų po tarptautinių sankcijų įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio, t. y. 2022 m. spalio 27 d., nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, VĮ „(Y.)“ S. P. pilietybės klausimą ėmė kelti, t. y. į UAB „(X.)“ dėl S. P. pilietybės raštu kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., b. l. 18–20).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, kad M. K. administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galiojančios Tarptautinių sankcijų įstatymo redakcijos 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Nors tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2023 m. balandžio 15 d., tačiau, kaip akcentuota skundžiamoje nutartyje, ir iki tol formuotoje teismų praktikoje buvo pasisakoma, kad tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai gali būti padaromi ir dėl neatsargumo. Juo labiau kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėties subjektyviuosius požymius, yra nurodęs, jog įstatymas (Administracinių nusižengimų kodeksas) neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, todėl kiekvieno pažeidimo (nusižengimo) atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas (nusižengimas). Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo Nr. 2AT-25-696/2017).

34.       Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-594/2024).

35.       Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pagal byloje esančią duomenų visumą M. K. turėjo ne tik teisinę pareigą kaip Bendrovės vadovas, tačiau tiek pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusių aplinkybių visumą, tiek ir pagal savo asmenines savybes jis galėjo suvokti apie S. P. turimą Rusijos Federacijos pilietybę ir numatyti, jog dėl to toliau vykdant su VĮ „(Y.)“ sudarytą sutartį bus pažeistos tarptautinės sankcijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklausiamas M. K. parodė, jog turėjo lenką partnerį, modernizavo metalurgijos gamyklas; teigė, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) gamyklos atstovas. Atsakydamas į teisėjos klausimus, M. K. patvirtino žinojęs, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) įrenginiai (3 t., b. l. 110; 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 39–49 sek.). Iš M. K. parodymų galima spręsti, kad jis su S. P. buvo pažįstamas pakankamai ilgą laiko tarpą, o ir pats teigė, jog bendravo su S. P., kai bendradarbiavo, taip pat jie kartu yra vykę ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be kita ko, atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad tiek Lenkijos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos piliečių pasai išoriškai yra labai panašūs, dėl to M. K. vizualiai nebūtų galėjęs atskirti šių pasų, netikrindamas jų turinio, pastebtina, jog tokie argumentai laikytini prieštaringais paties M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms, kad jis nežiūrėjo paso, o pas notarą pas jį (S. P.) buvo lenkiškas pasas, taip pat teigė tikrai nematęs (past. – pas S. P.) rusiško paso (3 t., b. l. 110).

36.       Apygardos teismo įsitikinimą dėl aptartų išvadų pagrįstumo sustiprina ir tai, kad iš byloje esančios 2020 m. liepos 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp (C.) ir S. P. dėl UAB „(X.)“ akcijų, matyti, jog (C.) atstovavo valdybos narė O. P., turėjusi Rusijos Federacijos pasą (past. – sutartyje nurodytas paso numeris bei išdavimo data) (2 t., b. l. 99), tuo tarpu M. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad O. P. yra S. P. žmona (3 t., b. l. 110). Minėtosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 13 punkte numatyta, kad sutartis sudaryta keturiais egzemplioriais, kurių vienas paliekamas (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure, vienas išduodamas Pardavėjui (past. – (C.)), du išduodami Pirkėjui (past. – S. P.), iš kurių vieną jis palieka Bendrovei. Tuo tarpu Bendrove pagal sutartį buvo įvardinta būtent UAB „(X.)“ (2 t., b. l. 99–102), kuriai šios sutarties sudarymo ir akcijų perleidimo S. P. metu jau vadovavo M. K.. Vadinasi, M. K., vadovaudamas UAB „(X.)“, galėjo pastebėti, kad akcininko žmona turi Rusijos Federacijos pilietybę, nors, kaip matyti iš sutartyje nurodytų duomenų, kaip ir S. P. gyveno (duomenys neskelbtini). Be to, M. K. nurodė žinojęs, kad S. P. gyvenamoji vieta ilgą laiką buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, jau buvo minėta, jog vienu laikotarpiu UAB „(X.)“ dokumentuose S. P. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, indikavusios M. K. apie poreikį išsiaiškinti dėl jo vadovaujamos įmonės akcininko pilietybės, dėl kurios gali būti taikomi draudimai vykdyti įmonės sudarytas sutartis. Šių aplinkybių visuma, apygardos teismo vertinimu, paneigia M. K. poziciją, kad jis su S. P. bendravo kaip su Lenkijos piliečiu ir neturėjo jokio pagrindo daugiau aiškintis.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog asmens kaltė nustatoma ne tik remiantis byloje surinktais įrodymais, bet ir atliekant byloje surinktais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas nenustatė pagrindo daryti priešingos išvados nei, kad būdamas įmonės vadovu ir turėdamas ne tik galimybes išsiaiškinti, ar S. P. turi Rusijos Federacijos pilietybę, tačiau ir pareigą užtikrinti, jog tokiu atveju atitinkama sutartis nebūtų vykdoma, M. K. to nepadarė, dėl to UAB „(X.)“ toliau vykdant su VĮ „(Y.)“ sudarytą viešojo pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeistos tarptautinės sankcijos.

38.       Apygardos teismo vertinimu, M. K. paskirta būtent ANK 515 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.) sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį atitinkanti – 3 100 Eur dydžio bauda. Tokio dydžio nuobauda, nesant nei administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, laikytina paskirta pagrįstai, ji tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei paties apelianto asmenybei (past. – iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad M. K. ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 62–80)). Kadangi apeliaciniame skunde nepateikiama konkrečių nesutikimo su paskirtos administracinės nuobaudos rūšimi ar dydžiu motyvų, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nepritarti Institucijos pozicijai plačiau šiuo klausimu nepasisako.

39.       Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė iš esmės teisingą išvadą, jog byloje esančių duomenų visumos pagrindu įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.), sudėties požymiai, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tai sudaro pagrindą apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (M. K.) įgalioto atstovo advokato Tomo Petriko apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje), nurodant, kad M. K. (M. K.) padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 15 d.).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                           Eglė Gruodienė