Civilinė byla Nr. 2-526/2012

                                                                                                        Proceso Nr. 2-58-3-00002-2012-5

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                        94.2; 122.1.; 122.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Oruva“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl reikalavimų nurašymo civilinėje byloje Nr. 2-564-372/2012.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „FF Lizingas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams AB „Oruva“ ir LR Finansų ministerijai, prašydamas įpareigoti atsakovus nurašyti teismo AB „Oruva“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr.B2-8-71/05) patvirtintą Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkei AB „Oruva“ ir 6 911 101,06 Lt AB „Oruva“ reikalavimą, atsiradusį AB „Oruva“ bankroto byloje į UAB „FF Lizingas“, 2011-03-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi perleistą Finansų ministerijai (civilinės bylos Nr.2-24-71/2011).

Ieškovas nurodė, kad visi reikalavimai kyla iš AB „Oruva“ bankroto bylos. Ieškinys teikiamas Šiaulių apygardos teismui AB „Oruva“ bankroto byloje pagal atsakovo AB „Oruva“ buveinės adresą, taip pat dėl to, kad byla pagal šį ieškinį operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, t.y. Šiaulių apygardos teisme, kuriame nagrinėta AB „Oruva“ bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „FF Lizingas“ ieškinį atsakovams AB „Oruva“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl reikalavimų nurašymų kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju išimtinio teismingumo, sutartinio teismingumo  arba teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą galimybė nenustatyta. Ieškinys paprastai yra pareiškiamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą, o jei atsakovais nurodyti juridiniai asmenys, jiems ieškinys pareikštinas pagal jų buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.  Dėl pirmojo atsakovo – AB „Oruva“ teismas nurodė, kad  Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi užbaigė AB „Oruva“ teisminę bankroto procedūrą ir išregistravo ją iš įmonių registro. VĮ Registrų centro Telšių filialo pažymoje apie įmonės teisinį statusą nurodyta, kad AB „Oruva“ 2005-03-31 išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip bankrutavusi. Šią esminę aplinkybę patvirtino  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nagrinėdama Finansų ministerijos atstovo AB „Turto bankas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutarties. Konstatuota,  kad neliko proceso šalies – likviduojamos AB „Oruva“ ir neatsirado jos teisių perėmėjo. Bankroto administratorius UAB „Restrus“ ( bankroto procedūrų vykdymo metu - UAB „Bankrotera“) AB „Oruva“ bankroto procedūras vykdė pagal pavedimo sutartį, kuri baigėsi likvidavus AB „Oruva“. Antrojo atsakovo – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – buveinė, vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, yra Lukiškių g. 2, Vilniuje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra neteismingas Šiaulių apygardos teismui. Siekdamas apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę, ieškovas turi galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

                            Atskiruoju skundu apeliantas UAB „FF Lizingas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėjimui UAB „FF Lizingas“ ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 išnagrinėjo LR Finansų ministerijos vardu AB „Turto Bankas“ pateiktą prašymą dėl reikalavimo teisių perdavimo, nors tuo metu AB „Oruva“ jau buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tai rodo, jog tas pats teismas vieno AB „Oruva“ kreditoriaus (LR Finansų ministerijos) ieškinį  dėl to paties reikalavimo priima ir išnagrinėja, o kito (UAB „FF Lizingas“) atsisako priimti. Teismas, nepriimdamas UAB „FF Lizingas“ ieškinio, pažeidė šias teisės normas – CPK 5 straipsnį (apelianto teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos), 6 straipsnį (asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), 14 straipsnio 1 ir 2 dalis (betarpiškumo principą), 17 straipsnį (šalių procesinio lygiateisiškumo principą), 21 straipsnį (teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą), 235 straipsnio 1 dalį (betarpiškumo principą). Kadangi teismas nepasisakė, kodėl vieno AB „Oruva“ kreditoriaus ieškinį priėmė ir išnagrinėjo, o kito – nepriėmė, skundžiama nutartis priimta be motyvų, todėl naikintina ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
2. Net jei ieškinys būtų pateiktas Vilniaus apygardos teismui, byla turėtų būti perduodama nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ne tik pagal išregistruotos AB „Oruva“ buveinės adresą, tačiau ir dėl to, kad ši byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, t.y. Šiaulių apygardos teisme, kuriame nagrinėta AB „Oruva“ bankroto byla.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip pateiktą, pažeidžiant teismingumo taisykles, teisėtumas bei pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Sprendžiant klausimą dėl tinkamos teismingumo taisyklės taikymo būtina nustatyti ginčo pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dviems atsakovams - likviduotai dėl bankroto AB „Oruva“ ir LR Finansų ministerijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad vyksta po bankroto bylos užbaigimo likusio turto paskirstymas. Tokio turto paskirstymo procedūra pagal savo esmę yra užbaigtos bankroto procedūros tęsinys, nes ja siekiama laikantis LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnyje nustatyto reikalavimų tenkinimo eiliškumo patenkinti kreditorių reikalavimus, kurie liko nepatenkinti bankroto byloje. Ieškovas prašo nurašyti LR Finansų ministerijos reikalavimą AB „Oruva“ ir AB „Oruva“ reikalavimą UAB „FF Lizingas“, kurie kyla iš AB „Oruva“ bankroto bylos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su bankroto byla (po bankroto bylos užbaigimo atsiradusio turto paskirstymu), todėl nagrinėtini bankroto bylą nagrinėjusiame teisme, t.y. Šiaulių apygardos teisme.

           Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai, pats jo negali priimti. Ieškinį priimti kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.). Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 338 str.).

           Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad byla šiam teismui neteisminga, o kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, teismas nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuriam be kita ko reikia įvertinti, ar yra visos prielaidos kreiptis į teismą ir ar ieškovas teisę kreiptis į teismą tinkamai realizuoja (CPK 137 str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 dalies punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Gasiūnienė

Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                            Konstantinas Gurinas