Nr. ATP-46-238/2016;

              Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04933-2015-9;

              Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 17 d., 18.19 val., Kauno r sav., Domeikavos k., Pakalnės g. 5E, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,71 ±1,7% promilės), ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas atliko neobjektyvų įrodymų vertinimą, netinkamai vertino jo parodymus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, savo sprendimą grindė prielaidomis bei abejonėmis ir nukrypo nuo teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismo padarytą išvadą patvirtina tik vienintelis E. T. paaiškinimas, tačiau jokiu būdu ne byloje nustatytų aplinkybių visetas. Kaip matyti iš policijos pareigūnų P. S. ir M. V. tarnybinių pranešimų, juose yra patvirtinta tik tai, kad aplinkybes, jog V. V. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Pakalnės g. 5E, Domeikava, Kauno r., jau būdamas neblaivus, patvirtina tik E. T. paaiškinimas. Policijos pareigūnai nematė, ar V. V. automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. Liudytojo E. T. parodymai dėl nežinomų priežasčių yra akivaizdžiai melagingi ir, priešingai nei nurodo teismas, yra akivaizdžiai prieštaraujantys vieni kitiems, todėl negalėjo būti laikyti nuosekliais. Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. rodė savo niekinį požiūrį, sarkastiškai pareplikavo, o pasilikęs stebėti posėdžio eigos, akivaizdžiai piktdžiugiškai šypsodamasis reiškė pasitenkinimą, jog V. V. galimai bus pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl ko jam atsiras neigiamos pasekmės. Jau vien iš šių aplinkybių galima buvo spręsti, jog E. T. neabejotinai norėjo pakenkti V. V., tokiu būdu priešpriešindamas save administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad E. T. ir V. V. santykiai nebuvo neutralūs, kadangi tarp jų buvo kilusi konfliktinė situacija. Taigi, akivaizdu, jog teismas turėjo įvertinti ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas V. V. buvo surašytas nepagrįstai, nenustačius vairavimo fakto buvimo, t. y. pagrindinio LR ATPK 126 straipsnyje numatyto administracinio pažeidimo sudėties elemento, todėl ir dėl šių aplinkybių administracinė teisena V. V. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

Skunde taip pat nurodoma, kad apklausus liudytoją E. T. paaiškėjo visiškai naujos aplinkybės, kurios nebuvo minėtos nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, ir, teismui netenkinus prašymo paskelbti byloje pertrauką suteikiant galimybę tinkamai pasiruošti atsikirtimams dėl duotų paaiškinimų, buvo grubiai pažeistas rungimosi principas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą tinkamai atsikertant į pareikštus kaltinimus, teikti įrodymus, kadangi, kaip jau minėta, aplinkybės, dėl kurių buvo prašoma paskelbti byloje pertrauką, paaiškėjo tik posėdžio metu, kuomet E. T. nurodė aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą kituose teismo posėdžiuose.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Aukštesniojo teismo nuomone, nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais, tiek rašytiniame paaiškinime (b. l. 8), tiek duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu liudytojo E. T. duotais parodymais, kuriuose jis patvirtino, jog V. V. pats vairuodamas automobilį atvažiavo į jų aikštelę, po to nuvažiavo į gretimą serviso aikštelę, tačiau toliau jis važiuoti V. V. nebeleido, atėmė raktelius ir, nenorėdamas veltis į konfliktą su neblaiviu asmeniu, nuo jo pasišalino. Tuomet šis asmuo pasidarė agresyvus, pradėjo jį vytis, tačiau jis pabėgo. Šie liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja ir jo rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms apie tai, jog iki jo darbo atvažiavo pilietis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo V. V.. Liudytojas tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl pavykus iš jo atimti automobilio raktelius, jis pradėjo nuo jo bėgti ir telefonu kviesti policijos pareigūnus. Pažymėtina, kad skirtingai, nei nurodo apeliantas, šis liudytojas nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, jie nėra asmeniškai pažįstami, anksčiau tarp jų nėra buvę konfliktinių situacijų, todėl niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog E. T. buvo supykęs ant V. V., tarp jų buvo kilusi konfliktinė situacija, o santykiai nebuvo neutralūs, kadangi jokių duomenų apie konfliktines situacijas, išskyrus dėl to, kad E. T. paėmė V. V. automobilio raktelius įtarus jį esant neblaiviam (vėliau ši aplinkybė pasitvirtino V. V. nustačius vidutinį neblaivumo laipsnį), byloje nėra. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad liudytojas E. T. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, o aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šis asmuo gali būti šališkas ar siektų nepagrįstai apkaltinti V. V. nebūto pažeidimo padarymu, byloje nenustatyta. Tai, kad kaip nurodo apeliantas, E. T. teismo posėdžio metu rodė savo niekinį požiūrį, sarkastiškai replikavo, o pasilikęs stebėti posėdžio eigos akivaizdžiai piktdžiugiškai šypsodamasis reiškė pasitenkinimą, niekaip nepatvirtina jo šališkumo, kadangi toks jo požiūris galėjo susiformuoti po to, kai V. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo padarydamas itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galėjusį sukelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir netgi gyvybei.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutarimas pripažinti V. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra pakankamai motyvuotas, o surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas buvo įvertinti tinkamai.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė jo teises atmesdamas prašymą pasiruošti baigiamosioms kalboms, buvo grubiai pažeistas rungimosi principas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą tinkamai atsikertant į pareikštus kaltinimus. Tačiau priešingai, nei nurodo apeliantas, liudytojas E. T. teismo posėdžio metu iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą kituose teismo posėdžiuose. Liudytojas E. T. patvirtino visas aplinkybes, kurios buvo būtinos siekiant nustatyti V. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o šios liudytojo nurodytos aplinkybės taip pat jau buvo užfiksuotos ir rašytiniame paaiškinime. Negana to, vienas iš esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tikslų yra šios teisenos operatyvumas (pvz., administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra ženkliai trumpesni, nei bausmės skyrimo baudžiamajame procese), todėl vadovaujantis LR ATPK 249 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą mutatis mutandis negali besąlygiškai vadovautis visomis normomis, galiojančiomis baudžiamajame procese. Nagrinėjamuoju atveju, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, darant pertrauką pasiruošti baigiamosioms kalboms (kurios, be kita ko, administracinių teisės pažeidimų bylų procese nėra reglamentuojamos), kuomet visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo aiškios, būtų pažeisti tiek administracinių teisės pažeidimų bylų ekonomiškumo, tiek ir operatyvumo principai.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl V. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, o V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                Danguolė Šiugždinytė