Civilinė byla Nr. e2A-50-945/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15525-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.1;
2.2.2.7; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.21
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurostaklės.lt“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Eurostaklės.lt“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, trečiasis asmuo J. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad trečiojo asmens J. V. (toliau – ir trečiasis asmuo) įgaliojimai eiti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurostaklės.lt“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) vadovo pareigas pasibaigė 2015 m. kovo 5 d. ir nušalinti jį nuo faktinio vadovavimo bendrovei, uždraudžiant atlikti vadovo teisėms ir pareigoms priskirtinus veiksmus; 2) atsakovės registruotos buveinės adresu per 30 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti neeilinį atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl vadovo išrinkimo“, kuriuo siūloma 2 metų kadencijai bendrovės direktoriumi išrinkti V. U., teikiant balsuoti šį sprendimo projektą: „2 metų kadencijai UAB „Eurostaklės.lt“ direktoriumi išrinkti V. U.“; pavesti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą organizuoti V. U.; 3) iki atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas paskirs naują bendrovės vadovą, laikinuoju atsakovės vadovu paskirti V. U. ir nustatyti jam mokėtiną darbo užmokestį – 1 200 Eur (bruto) per mėnesį; 4) tenkinus pirmąjį ir antrąjį prašymus, tačiau netenkinus trečiojo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paskiriant UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ laikinuoju atsakovės administratoriumi laikotarpiui iki įvyks bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, nustatant UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ mokėtiną atlyginimo už turto administravimą sumą – 1 500 Eur + PVM per mėnesį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. sprendimu atmetė ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, šią bylos dalį ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
3. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas teismo prašė nustatyti įpareigojimą atsakovės registruotos buveinės adresu per 30 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti neeilinį atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl vadovo išrinkimo“, kuriuo siūloma 2 metų kadencijai atsakovės direktoriumi išrinkti V. U., teikiant balsuoti šį sprendimo projektą: „2 metų kadencijai UAB „Eurostaklės.lt“ direktoriumi išrinkti V. U.“; pavesti atsakovės vadovui organizuoti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą.
4. Ieškovas nurodė 2022 m. birželio 13 d. pateikęs trečiajam asmeniui prašymą sušaukti bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 dėl vadovo išrinkimo, pasiūlydamas 2 metų kadencijai bendrovės direktoriumi paskirti V. U. Trečiasis asmuo 2022 m. birželio 22 d. pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir priėmė sprendimą nešaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Trečiasis asmuo paaiškino, kad pateiktoje darbotvarkėje nurodyti klausimai nėra aktualūs ir teisiškai nereikšmingi. Ieškovo nuomone, neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ne)sušaukimo išsprendimo klausimas pagal akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turinčio asmens prašymą nėra siejamas su siūlomo darbotvarkės klausimo aktualumu trečiajam asmeniui. Akcininkui pateikus paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, jį gavęs asmuo turi pareigą tik formaliai patikrinti, ar yra įgyvendinti visi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 5 dalyje nustatyti akcininko paraiškos reikalavimai, tačiau negali spręsti, ar akcininko paraiškoje nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Ši kompetencija yra priskirta visuotiniam akcininkų susirinkimui. Ieškovo pateiktas prašymas sušaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą atitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nes pateiktame prašyme aiškiai nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, prašyme pateiktas pasiūlymas dėl susirinkimo darbotvarkės ir siūlomo sprendimo projektas, prašyme pateiktas pasiūlymas dėl susirinkimo datos ir vietos, prašyme pateiktas siūlomas visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimas atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Dėl to trečiasis asmuo privalėjo sušaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą, o atsisakymas sušaukti susirinkimą pagal ieškovo prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
5. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu, atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad ieškinyje išdėstytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės neatitinka tarp šalių susiklosčiusios situacijos, todėl ieškiniu keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo bendrovės direktoriaus pareigas eina nuo jos įkūrimo 1998 m. kovo 5 d., jis ir ieškovas šiuo metu turi po 50 proc. bendrovės akcijų. Po dešimties metų nuo atsakovės įsteigimo ieškovas panoro padalinti bendrovę. Atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2013 m. kovo 5 d., metu abu bendrovės akcininkai nutarė, kad nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 5 d. atsakovės direktoriaus pareigas eis trečiasis asmuo. Sutikimas eiti atsakovės vadovo pareigas ir po 2015 m. kovo 5 d. buvo gautas abiejų akcininkų konkliudentiniais veiksmais. 2020 m. rugsėjo 21 d. įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas bendrovės padalijimas. Susirinkimo metu buvo nuspręsta, kada bus patvirtintos atskyrimo sąlygos, kada pradės egzistuoti atskiros įmonės, kas bus paskirti atskirtų įmonių vadovais. Buvo sutarta, kad tai įvyks nuo įstatų įregistravimo, ieškovas bus UAB ,,Staklija“ direktoriumi, o trečiasis asmuo atsakovės direktoriumi. Taigi nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. trečiasis asmuo ėjo atsakovės direktoriaus pareigas ir po minėto padalijimo jas eina toliau, ieškovas tokiam tęstinumui neprieštaravo. Su trečiuoju asmeniu sudaryta darbo sutartis yra galiojanti. Nenutraukus darbo sutarties, nėra pagrindo kreiptis dėl naujo vadovo paskyrimo. Pagal ABĮ 23 straipsnio 5 dalį paraiškoje turi būti nurodyta priežastis ir tikslas, o visuotinio akcininkų susirinkimo neprivaloma sušaukti, jei paraiška neatitinka ABĮ reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. sprendimu patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovę registruotos buveinės adresu per 30 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti neeilinį atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl vadovo išrinkimo“, kuriuo siūloma 2 metų kadencijai atsakovės direktoriumi išrinkti V. U., teikiant balsuoti šį sprendimo projektą: „2 metų kadencijai UAB „Eurostaklės.lt“ direktoriumi išrinkti V. U.“; pavedė atsakovės vadovui organizuoti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovei iš ieškovo – 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, trečiajam asmeniui iš ieškovo – 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei iš ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens – po 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. birželio 13 d. pateikė prašymą sušaukti atsakovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau trečiasis asmuo 2022 m. birželio 22 d. raštu atsisakė jį tenkinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi 50 proc. visų bendrovės akcijų, tai reiškia, jog jam priklausančios bendrovės akcijos sudaro daugiau nei 1/10 visų balsų, todėl jis turi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę. Savo, kaip akcininko, teisę inicijuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, ieškovas realizavo 2022 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu (adresuotu trečiajam asmeniui ir atsakovei) išsiųsdamas tos pačios dienos prašymą „Dėl UAB „Eurostakles.lt“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo“ (toliau – paraiška), paraiškoje yra nurodyta susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, joje taip pat pateiktas pasiūlymas dėl susirinkimo darbotvarkės ir siūlomo sprendimo projektas, pateiktas siūlymas dėl susirinkimo datos ir vietos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškovo paraiška atitinka jos turiniui keliamus reikalavimus, kurie nustatyti ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje. Teismas pažymėjo, kad ABĮ nenumatyta pareiga ar teisė bendrovės vadovui vertinti ar spręsti dėl prašyme (paraiškoje) nurodytų faktinių aplinkybių, tai yra visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, todėl atsakovės vadovas neturėjo teisinio pagrindo jo netenkinti. Teismas pripažino nepagrįstais trečiojo asmens atstovo argumentus, kad paraiška neatitinka turiniui keliamų formaliųjų reikalavimų, t. y. ja turėtų būti kreipiamasi į direktorių. 2022 m. birželio 13 d. elektroninis laiškas su prašymu (paraiška) buvo adresuotas atsakovei ir trečiajam asmeniui. Nors pačiame 2022 m. birželio 13 d. prašyme nurodytas adresatas yra atsakovė, tačiau ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas, o to paties įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu, todėl ieškovas neprivalėjo prašyme (paraiškoje) nurodyti, jog jis adresuotas bendrovės direktoriui. Teismo vertinimu, ieškovas neturėjo teisės aktų nustatytos pareigos skųsti atsakovės vadovo atsakymo, nes ginčo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo teisminio sprendimo galimybė yra įtvirtinta specialiame įstatyme (ABĮ), o šis įstatymas imperatyviai nenustato, jog bendrovės vadovo atsisakymas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą turėtų būti skundžiamas kaip savarankiškas juridinio asmens vadovo sprendimas.
8. Teismas konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimui yra aktualus šios nagrinėjamos bylos rezultatas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo įsiteisėjusios dalies rezultatas. Teismo vertinimu, galutinis 2022 m. liepos 21 d. pareikšto ieškinio rezultatas – tenkintas vienas iš trijų ieškinyje suformuluotų reikalavimų (33 proc.). Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso turėjo 6 655 Eur, atsakovas – 7 719,80 Eur, trečiasis asmuo – 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, teismo posėdžių skaičių, prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo patenkino iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ir priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Eur, iš ieškovo atsakovei 3 000 Eur ir trečiajam asmeniui 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, konstatuodamas, kad tokios sumos yra adekvačios nagrinėjamai bylai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netenkinus šio reikalavimo, padidinti atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 5 172 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas 2022 m. birželio 13 d. prašymą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą teikė nurodydamas akivaizdžiai neteisingą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priežastį ir tikslą, t. y. kad atsakovė neturi vadovo, todėl būtina sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir išrinkti atsakovės direktorių. Tiek ieškovas, tiek teismas ignoruoja ABĮ normas, reglamentuojančias bendrovių vadovų išrinkimą, atšaukimą ir atleidimą. Trečiasis asmuo vykdo atsakovės direktoriaus pareigas pagal galiojančią nuolatinę darbo sutartį, ieškovas neginčijo darbo sutarties, nekėlė klausimo dėl jos nutraukimo ar panaikinimo. Ieškovas, teikdamas 2022 m. birželio 13 d. prašymą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl direktoriaus išrinkimo ir 2022 m. liepos 21 d. ieškinį, klaidingai suvokė aplinkybę, kad bendrovėje nebuvo teisėto vadovo, todėl jis turi teisę inicijuoti kito asmens išrinkimą direktoriumi į laisvas vadovo pareigas. Ieškovas turėjo teisę teikti bendrovei prašymą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą tikslu atšaukti atsakovės vadovą, o visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus tokį sprendimą ir nutraukus darbo sutartį su trečiuoju asmeniu, ieškovas būtų įgijęs teisę teikti prašymą visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti klausimą dėl kito asmens išrinkimo atsakovės direktoriumi ir darbo sutarties su juo sudarymo.
1.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 ir 98 straipsnių reikalavimus ir netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi atmesti du iš trijų ieškinyje suformuluotų reikalavimų (67 proc.), teismas turėjo pareigą atsakovei priteisti 5 172 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai nuo atsakovės turėtų 7 719,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priteisti iš atsakovės ieškovui 3 731,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš ieškovo trečiajam asmeniui – 675 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Skirtingai, nei nurodė teismas, ieškovo išlaidos sudarė ne 6 655 Eur, bet 7 463 Eur (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
2.2. Teismas neteisingai nusprendė, kad buvo patenkinta 33 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškiniu buvo pareikšti iš esmės du savarankiški reikalavimai: 1) pripažinti, kad trečiojo asmens įgaliojimai eiti atsakovės vadovo pareigas pasibaigė 2015 m. kovo 5 d. ir nušalinti trečiąjį asmenį nuo faktinio vadovavimo atsakovei, uždraudžiant atlikti vadovo teisėms ir pareigoms priskirtinus veiksmus; 2) atsakovės registruotos buveinės adresu per 30 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sušaukti neeilinį atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu Nr. 1 „Dėl vadovo išrinkimo“, kuriuo siūloma 2 metų kadencijai atsakovės direktoriumi išrinkti V. U., teikiant balsuoti šį sprendimo projektą: „2 metų kadencijai UAB „Eurostaklės.lt“ direktoriumi išrinkti V. U.“; pavesti atsakovės vadovui organizuoti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Trečiasis reikalavimas (iki atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimas paskirs naują atsakovės vadovą, laikinuoju atsakovės vadovu paskirti V. U. ir nustatyti jam mokėtiną darbo užmokestį – 1 200 Eur (bruto) per mėnesį) nėra savarankiškas ir yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo. Kadangi vienas ieškinio reikalavimas buvo atmestas, o kitas patenkintas, turėjo būti vertinama, kad matematinė patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcija yra 50 proc., o ne 33 proc.
2.3. Teismas, nurodydamas, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėjo 6 655 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovui priteisė ne 33 proc., o 30 proc. šių išlaidų atlyginimą. Teismas nenurodė motyvų apie tai, kad ieškovui priteisiama 33 proc. bylinėjimosi išlaidų dalis turi būti mažinama, patirtos išlaidos galėtų būti vertinamos kaip per didelės.
2.4. Teismas neteisingai vertino, kad trečiasis asmuo iš viso turėjo 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo kartu su 2024 m. birželio 19 d. prašymu nepateikė sąskaitos faktūros ar kito dokumento, pagal kurį 2024 m. birželio 19 d. buvo atliktas 600 Eur mokėjimas, todėl nėra aišku, ar minėtos išlaidos yra susijusios su nagrinėta byla. Kadangi trečiasis asmuo nepagrindė, kad 600 Eur išlaidos susijusios su nagrinėta byla, jos turėjo būti įvertintos kaip nepagrįstos ir nepriteistos.
11. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovas, valdantis 50 proc. atsakovės akcijų, turi iniciatyvos teisę sušaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą. Ieškovo pateiktas prašymas sušaukti atsakovės visuotinį akcininkų susirinkimą atitinka ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
3.2. Nors teismai išaiškino, kad trečiojo asmens, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai formaliai baigėsi 2015 m. kovo 5 d., tačiau po kiek laiko buvo pratęsti akcininkų konkliudentiniais veiksmais, tai nekeičia ieškovo, kaip atsakovės akcininko, valios visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išrinkti naują vadovą. Ieškovas turi teisę inicijuoti vadovo pakeitimą ir jis ją įgyvendino, kadangi trečiasis asmuo netinkamai vykdo savo, kaip vadovo, pareigas ir daro žalą bendrovei.
3.3. Akcininkui pateikus paraišką dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, jį gavęs asmuo turi pareigą tik formaliai patikrinti, ar yra įgyvendinti visi ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyti akcininko paraiškos procedūriniai reikalavimai, tačiau neturi įgaliojimų ir teisių vertinti bei spręsti, ar akcininko paraiškoje nurodytos aplinkybės (susirinkimo sušaukimo tikslai ir priežastys) yra pagrįstos. Ši kompetencija yra priskirta visuotiniam akcininkų susirinkimui.
3.4. ABĮ nenumato, kokį rinkinį darbotvarkės klausimų turi pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintis akcininkas tam, kad jie būtų svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime, įskaitant to, kad negalima siūlyti darbotvarkės klausimo dėl vadovo išrinkimo, kartu neteikiant kitų klausimų. Akcininkui pakanka pateikti nors vieną darbotvarkės klausimą, kuris patenka į visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją tam, kad jis būtų svarstomas.
3.5. Atsakovės visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą skirti naują vadovą, tai reikštų, kad trečiojo asmens, kaip atsakovės vadovo, įgaliojimai baigtųsi. Trečiajam asmeniui manant, kad prašomo sušaukti susirinkimo darbotvarkę reikia papildyti kokiu nors klausimu, įskaitant siūlymu atleisti jį iš pareigų, jis tai galės padaryti visuotiniame akcininkų susirinkime.
3.6. Skirstant šalių bylinėjimosi išlaidas, turėjo būti vertinama, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija yra ne 33 proc., o 50 proc. Dėl to atsakovei priteistos 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos neturi būti didinamos iki 5 172 Eur.
12. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Ieškovas trečiojo asmens nuo 2015 m. kovo 6 d. nelaikė atsakovės direktoriumi, todėl jo kreipimasis sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo formalus, kuriuo buvo tik norima parodyti, kad trečiasis asmuo nėra atsakovės vadovas.
4.2. Ieškovo pateiktas prašymas savo turiniu neatitiko ABĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad paraiška teikiama vadovui. Be to, ir ieškovo teikta darbotvarkė neatitiko ABĮ reikalavimų, kadangi į darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl direktoriaus atleidimo, todėl spręsti klausimą dėl naujo direktoriaus paskyrimo, neatleidus esamo vadovo, yra teisiškai ydinga.
4.3. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo.
13. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Buvo atmesti du iš trijų ieškovo ieškinyje suformuluotų reikalavimų (67 proc.), todėl teismas tinkamai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5.2. Ieškovo daromos prielaidos dėl per mažos jam priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos yra nepagrįstos. Taip pat teisiškai nemotyvuotas prašymas sumažinti trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo į bylą pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
14. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo turi po 250 vnt. atsakovės vardinių paprastųjų akcijų, kurios jiems suteikia po 1/2 visų balsų. 2022 m. birželio 13 d. ieškovas pateikė atsakovės direktoriui prašymą (paraišką) sušaukti atsakovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas V. U. paskyrimo bendrovės direktoriumi dviejų metų laikotarpiui klausimas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas turi bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, o trečiasis asmuo, kaip bendrovės vadovas, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo pagal 2022 m. birželio 13 d. ieškovo prašymą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas pripažintinas ieškovui, kaip bendrovės akcininkui, įstatymu nustatytos teisės įgyvendinimu.
17. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, atsakovė teigia, kad ieškovas 2022 m. birželio 13 d. prašymą (paraišką) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą teikė nurodydamas akivaizdžiai neteisingą visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priežastį ir tikslą, todėl prašymas neatitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
18. ABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenustato mažesnio balsų skaičiaus. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (ABĮ 23 straipsnio 5 dalis). Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką valdyba ar bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama pagal šio įstatymo 23 straipsnį (ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bendrovės įstatų 6.1 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios ABĮ.
19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo 2022 m. birželio 13 d. prašymas (paraiška) atitiko ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovas aiškiai nurodė susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus – išrinkti naują bendrovės direktorių, 2015 m. kovo 5 d. pasibaigus trečiojo asmens, kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimams. Nepaisant to, kad, kaip išaiškino Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartyje, trečiojo asmens įgaliojimai vadovauti atsakovei nesibaigė 2015 m. kovo 5 d., todėl nėra pagrindo jo nušalinti nuo užimamų pareigų, netikslios susirinkimo sušaukimo priežasties nurodymas negali būti vertinamas kaip užkertantis kelią bendrovės akcininkui įgyvendinti jam ABĮ nustatytą teisę – inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, tuo labiau, kad susirinkimo sušaukimo tikslas yra aiškus – išrinkti naują bendrovės direktorių. Tai, kad trečiasis asmuo nesutinka su tokiu ieškovo siūlymu, nereiškia, jog dėl to gali būti nesušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas. Trečiasis asmuo savo nesutikimą su ieškovo siūlomu sprendimo projektu galės išreikšti balsuodamas dėl šio sprendimo projekto, kaip tai numatyta ABĮ 27 straipsnyje. Vadovaujantis ABĮ 27 straipsnio 9 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu, užpildęs bendrąjį balsavimo biuletenį arba pateikęs balsavimo nurodymą. Taigi, abiem akcininkams dalyvaujant visuotiniame akcininkų susirinkime ir nė vienam iš jų nebalsavus raštu, yra nustatyta galimybė priimti sprendimus ir darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu akcininkai mano esant reikalinga priimti sprendimus ir kitais klausimais. Dėl to kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad iš pradžių ieškovas turėtų prašyti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl atsakovės direktoriaus atšaukimo ir tik po to dėl kito asmens išrinkimo atsakovės direktoriumi.
20. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė pasiūlymą dėl susirinkimo darbotvarkės, siūlomo sprendimo projektą, susirinkimo vietos ir laiko. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad paraiška atitiko formalius jos turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje.
21. Vadovaujantis bendrovės įstatų 7.1 punktu, bendrovės vadovo kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios ABĮ. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Tai reiškia, kad ieškovo siūlomas darbotvarkės klausimas atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, todėl trečiasis asmuo, gavęs paraišką, privalėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam asmeniui nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo per ABĮ nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįstai patenkino aptariamą ieškovo reikalavimą ir teismo sprendimu įpareigojo atsakovę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, konstatavo, kad ieškovas turėjo iš viso 6 655 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su šia suma, kadangi jis iš viso turėjo 7 463 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi bylos medžiagą, pritaria ieškovui, kad visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro ne 6 655 Eur, o 7 463 Eur (7 260 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 203 Eur žyminis mokestis) sumą.
25. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos 7 719,80 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų sumos, nesutinka tik su jai priteista suma, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo konstatuotą atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
26. Taip pat pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad trečiasis asmuo turėjo iš viso 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo sumažinti trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą teigdamas, kad trečiasis asmuo nepateikė sąskaitos faktūros ar kito dokumento, pagal kurį buvo atliktas 600 Eur mokėjimas, todėl nėra aišku, ar minėtos išlaidos yra susijusios su nagrinėta byla. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš byloje esančio trečiojo asmens 2024 m. birželio 19 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo matyti, kad trečiojo asmens atstovas advokatas G. V. patvirtino, jog trečiasis asmuo šioje byloje turėjo 1 150 Eur (įrodymai apie 800 Eur bylinėjimosi išlaidas pateikti 2023 m. rugsėjo 15 d.) bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo, pridėjo mokėjimo nurodymus, patvirtinančius 550 Eur ir 600 Eur sumų sumokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien sąskaitos faktūros dėl 600 Eur sumos nepateikimas (sąskaita faktūra dėl 550 Eur sumos pateikta 2024 m. gegužės 17 d.) nesudaro pagrindo abejoti, jog trečiojo asmens turėtos išlaidos susijusios su nagrinėjama byla, įvertinant aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų sąsajos su nagrinėjama byla faktą patvirtino trečiajam asmeniui atstovaujantis advokatas, todėl nėra pagrindo šias išlaidas pripažinti nepagrįstomis ir šiuo pagrindu sumažinti trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.
27. Ieškovas pirmosios instancijos teismui be reikalavimų dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės vadovo, įgaliojimų pripažinimo pasibaigusiais ir jo nušalinimo, visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu, taip pat buvo pareiškęs reikalavimą dėl V. U. paskyrimo laikinuoju atsakovės vadovu iki atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas paskirs naują bendrovės vadovą, darbo užmokesčio jam nustatymo. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad ieškinio reikalavimas dėl laikinojo vadovo paskyrimo pagal savo esmę ir turinį vertintinas kaip išvestinio pobūdžio, priklausantis nuo pirmojo ieškinio reikalavimo išsprendimo, nes jis galėtų būti tenkinamas tik tada, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės vadovo, įgaliojimų pripažinimo pasibaigusiais ir jo nušalinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. sprendimu, be kita ko, atmetė šį ieškinio reikalavimą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pripažino, kad šis ieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai, todėl ieškinio reikalavimas dėl laikinojo vadovo paskyrimo net nebuvo vertinamas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas ne 33 proc., o 50 proc., todėl yra būtina perskaičiuoti šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas.
28. Kaip minėta, ieškovas turėjo iš viso 7 463 Eur, atsakovė – 7 719,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, šalys neginčija viena kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir šių išlaidų pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti šių išlaidų realumu ir pagrįstumu, be to, aplinkybė, kad šalių išlaidų dydžiai yra panašūs, pati savaime leidžia spręsti, jog abi šalys vienodai vertino ginčo sudėtingumą, teisinių paslaugų poreikį ir turėtų išlaidų pagrįstumą. Konstatavus, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 proc., pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui ir atsakovei priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteisiant 3 731,50 Eur (7 463 Eur × 50 proc.), atsakovei iš ieškovo – 3 859,90 Eur (7 719,80 Eur × 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 128,40 Eur (3 859,90 Eur – 3 731,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
29. Teisėjų kolegija nekeičia trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, kadangi nepagrįstu pripažintas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl pagrindo sumažinti trečiajam asmeniui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą buvimo, o apeliacinio skundo dėl priteistos per mažos bylinėjimosi išlaidų sumos trečiasis asmuo nepateikė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl jam iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos padidinimo, netenkintas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl iš jo trečiajam asmeniui priteistos sumos sumažinimo. Taip pat buvo atmestas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas, panaikinimo, iš dalies patenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos padidinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinis procesas baigėsi ieškovo naudai santykiu 90 proc. ir 10 proc., todėl pagal tai tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
32. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 726 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.10 ir 8.11 punktuose nurodytų dydžių (2 161 Eur × 1,7 = 3 673,70 Eur; 2 196,40 × 1,3 = 2 855,32 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 1 742,40 Eur ((726 Eur + 1 210 Eur) × 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
33. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą ji sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 1 131,35 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Skundo reikalavimas, už kurį sumokėtas žyminis mokestis, buvo atmestas, todėl atsakovė neturi teisės į šios išlaidų dalies atlyginimą. Apeliacinio skundo parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.10 punkte nurodyto dydžio (2 161 Eur × 1,7 = 3 673,70 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas 113,14 Eur (1 131,35 Eur × 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas. Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 1 629,26 Eur (1 742,40 Eur – 113,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
34. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 600 Eur išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 161 Eur × 1,3 × 2 = 5 618,60 Eur), todėl trečiajam asmeniui, prašančiam bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo, iš ieškovo priteisiamas 60 Eur (600 Eur × 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B. ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurostaklės.lt“ priteisimo, priteisiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurostaklės.lt“, juridinio asmens kodas 224385880, iš ieškovo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 128,40 Eur (šimto dvidešimt aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurostaklės.lt“, juridinio asmens kodas 224385880, 1 629,26 Eur (tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui J. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Simona Dementavičienė
Tomas Ridikas