Administracinė byla Nr. eI3-4384-631/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06428-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
|
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 10 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Gitana Butrimaitė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Eco darbai“ skundą pareiškėjai viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja mažoji bendrija „Eco darbai“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21RE-838(AG-742/04-2024) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Inovacijų agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovė) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. INV-43282 dėl projekto Nr. 02-033-k-0684 sutarties nesudarymo (toliau – ir atsakovės sprendimas); 3) atnaujinti pareiškėjos projekto įgyvendinimo planui skirto finansavimo sutarties sudarymą.
Pareiškėja nurodo, kad informavo Agentūrą, jog remiantis 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatais, finansiniai rodikliai yra padidėję, todėl prašė įvertinti, kokia yra trūkstama finansavimo vadovo lėšomis suma, jei tokios prireiktų. Pareiškėja paklausimais kreipėsi 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. rugpjūčio 21 d., tačiau nei į vieną paklausimą nesulaukė aiškaus atsakymo, priešingai, nurodo, kad Agentūra teikė deklaratyvius atsakymus, su nurodymu pagrįsti pareiškėjo finansavimą trečiaisiais šaltiniais. Teigia, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir pati Agentūra, nurodydama, kad teikti dokumentai nepagrindė 25 906,00 Eur finansavimo patikimumo, todėl Agentūra vertino, ar įmonė apyvartinėmis lėšomis galėtų finansuoti visą savo indėlį į projektą, tačiau įvertinus turimą informaciją, kur išdėstyta skundžiamame sprendime, nustatė, kad įmonei neužtenka apyvartinių lėšų finansuoti visą projekto nuosavo įnašo dalį 53 906,00 Eur. Agentūra 2024 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos paprašė pateikti patikslintą vadovo sprendimą, jei įmonė finansuos projektą didesne dalimi, nei buvo numatyta Projekto įgyvendinimo plano (toliau – ir PĮP) vertinimo metu. Taigi, viena vertus, Agentūra atliko vertinimą ir nustatė, kad, remiantis naujai teiktais 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatais, pareiškėjai vis dar neužtenka apyvartinių lėšų finansuoti visą projekto nuosavo įnašo dalį 53 906,00 Eur, kita vertus, Agentūra iki pat sprendimo panaikinti PĮP skirto finansavimo sutarties pasirašymo siūlymą priėmimo dienos nesugebėjo atsakyti pareiškėjai, kokia, Agentūros vertinimu, yra trūkstama finansavimo dalis atsižvelgiant į naujai teiktus 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatus bei į jau anksčiau pateiktus įmonės savininko ir vadovo pajamų dokumentus. Nepaisant to, Agentūra ir toliau deklaratyviai reikalavo pareiškėjai nežinomą sumą pagrįsti vadovo sprendimais bei trečiaisiais finansavimo šaltiniais.
Pareiškėja nesutinka, jog Agentūra dėjo visas pastangas, kad ji pateiktų aiškius duomenis, kurie Agentūrai leistų įsitikinti, kad projekto nuosavos dalies finansavimas bus užtikrintas. Kaip nurodoma Sprendime, teisinis reguliavimas Agentūrai suteikia teisę vertinti, ar PĮP yra tinkamas finansuoti.
Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte nurodomu išsamumo principu, teigdama, kad būtent Agentūra įstatymiškai įpareigota ne tik atlikti formalų vertinimą, bet ir teikti aiškią bei išsamią informaciją pareiškėjai. Pasak pareiškėjos, jai nebuvo suteikta informacija, kokia, Agentūros vertinimu, yra trūkstama finansavimo dalis atsižvelgiant į naujai teiktus 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatus. Agentūrai aiškiai nurodžius, kad pareiškėjai trūksta, pavyzdžiui, 7 000 Eur nuosavų lėšų, pareiškėja būtų turėjusi galimybę pateikti tinkamus trečiųjų šaltinių finansavimo dokumentus bei pareiškėjos vadovo sprendimą, ko Agentūra ir reikalavo.
Pareiškėjos nuomone, LAGK nevertino esminių faktinių aplinkybių, kas lėmė neteisėtą Agentūros sprendimo priėmimą, todėl ir Komisijos sprendimas yra naikintinas.
Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog atsakovė savo argumentus ir motyvus išsamiai išdėstė atsiliepime Komisijai, taip pat Komisijos sprendime buvo pateiktas ginčijamų klausimų aspektų išsamus teisinis vertinimas.
Teigia, kad vadovaujantis pažangos priemonės „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ veiklos „Skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninimą, finansuojant e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimą, paslaugų ir produktų konfigūravimą ir vizualizaciją“ poveiklės „Skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninimą, finansuojant e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimą, paslaugų ir produktų konfigūravimą ir vizualizaciją (Sostinės regionas)“ ir poveiklės „Skatinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninimą, finansuojant e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimą, paslaugų ir produktų konfigūravimą ir vizualizaciją (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas arba PFSA) 2.6 papunkčiu, didžiausia galima skirti finansavimo suma vienam projektui yra iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjos atveju, jos PĮP įvertintas kaip tinkamas finansuoti ir jam skirtas finansavimas, tačiau su išlyga, kad iki projekto sutarties pasirašymo ji pateiks pasirašytą paskolos sutartį su V. K. ir skolintojo finansinį pajėgumą pagrindžiančius dokumentus, t. y. įrodys, kad ji yra pajėgi apmokėti visą įsipareigotą nuosavo įnašo dalį. Projekto sutarties rengimo etape nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos 2024 m. rugsėjo 3 d., t. y. daugiau nei 4 mėnesius, vyko susirašinėjimas su pareiškėju, kurio metu atsakovė dėjo visas pastangas, kad pareiškėja suprastų ir pateiktų aiškius ir nedviprasmiškus sprendimus, dokumentus, kurie leistų įsitikinti, kad projekto nuosavos dalies finansavimas bus užtikrintas. pareiškėjai tokių dokumentų, įrodymų, kad ji bus pajėgi finansuoti projektą nuosava dalimi, nepateikus, atsakovė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 99.2 papunkčiu, priėmė sprendimą projekto sutarties nesudaryti, skundžiamame sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstydama motyvus bei argumentus, kurie lėmė tokio sprendimo priėmimą.
Pažymi ir tai, kad pareiškėja PĮP vertinimo metu nuosavą įnašą grindė tuo, kad jo dalis, t. y. 28 000,00 Eur, bus finansuota įmonės apyvartinėmis lėšomis ir pateikė tai patvirtinantį pareiškėjos sprendimą. Dėl šios pareiškėjos sprendime nurodytos sumos atsakovė klausimų neturėjo ir laikė pagrįsta. Tuo tarpu likusią nuosavo įnašo dalį 25 906,00 Eur pareiškėja grindė tuo, kad įmonės vadovas V. K. įmonei suteiks atitinkamo dydžio paskolą. Nuo 2024 m. balandžio 24 d. buvo prašoma pagrįsti tik likusios projekto nuosavo įnašo dalies 25 906,00 Eur finansavimą (t. y. ne tos dalies, kuri pareiškėjo sprendimu būtų finansuojama iš įmonės lėšų) užtikrinančius dokumentus. Tačiau kadangi teikti dokumentai (V. K. pirkimo-pardavimo sandoriai, banko išrašai, 2023 m. pajamų deklaracija, UAB Logitena patvirtinimas) nepagrindė 25 906,00 Eur finansavimo patikimumo, atsakovė papildomai prašė pateikti 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatus bei vertino, ar pagal naujausius duomenis įmonė apyvartinėmis lėšomis galėtų finansuoti visą savo indėlį į projektą, tačiau įvertinus turimą informaciją, kuri išdėstyta skundžiamame sprendime, buvo nustatyta, kad įmonei neužtenka apyvartinių lėšų finansuoti visą projekto nuosavo įnašo dalį 53 906,00 Eur (28 000,00 Eur+25 906,00 Eur).
Atkreipia dėmesį, kad atsakovė neplanuoja ir neprognozuoja pareiškėjo būsimų išlaidų ir negali nuspręsti, kiek pareiškėjas galės nuo apyvartinių lėšų skirti projekto finansavimui, o kiek kitoms suplanuotoms įmonės veikloms, įsiskolinimams padengti. Pinigines išlaidas turi planuoti pats pareiškėjas, o atsakovė tik vertina, ar pateikti projekto finansavimo šaltiniai yra užtikrinti, kaip to reikalauja Taisyklių 2 priedo 4.6 papunktis. Todėl pagerėjus įmonės finansinei situacijai ir įmonei nusprendus didesne dalimi prisidėti prie projekto finansavimo pareiškėjas turėjo pateikti patikslintą/atnaujintą vadovo sprendimą, kuriame būtų patikslinta, kiek įmonė gali skirti savo apyvartinių lėšų projekto įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovė paprašė pateikti patikslintą vadovo sprendimą, jei įmonė finansuos projektą didesne dalimi, nei buvo numatyta PĮP vertinimo metu. Tačiau vadovo sprendimas, patikslinantis pačios įmonės indėlį į projektą, pateiktas nebuvo. Taigi, trūkstamos nuosavo įnašo į projektą dalies finansavimas, kaip nurodyta Taisyklių 2 priedo 4.6 papunktyje liko neužtikrintas. Nagrinėjamu atveju įvertinta, kad dalis nuosavo įnašo nėra užtikrinta ir šis trūkumas nebuvo ištaisytas. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta projekto sutarties nesudaryti.
Atsakovė mano, kad galutinį Sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjusi visus pareiškėjos teiktus dokumentus ir aplinkybes. Atsakovės sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo numatytus reikalavimus ir pažangiausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.
Nurodo, kad pareiškėja yra verslo subjektas ir jai keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Akcentuoja, kad pati pareiškėja yra atsakinga ne tik už teikiamų dokumentų teisingumą, bet projekto sutarties rengimo etape atsakovei kreipusis dėl dalies nuosavo įnašo, t. y. 25.906,00 Eur, užtikrinimo dokumentų pateikimo, turėjo nurodyti išsamią, detalią ir pakankamą informaciją, kurios pagrindu būtų galima atsakovei įsitikinti, kad nurodytos nuosavo įnašo dalies finansavimas yra užtikrintas. Tokių pastangų pareiškėja nedėjo, todėl pareiškėjos skundo teiginiai, atsakovės vertinimu, yra visiškai nepagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 21RE-838(AG-742/04-2024) ir viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. INV-43282 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. registruotas pareiškėjos projekto įgyvendinimo planas dėl projekto „MB „Eco darbai“ veiklos skaitmeninimas“ (projektas) finansavimo. Projekto įgyvendinimo planui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (PĮP).
Atsakovė, vadovaudamasi Aprašu, atliko PĮP vertinimą.
PĮP numatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra 102 706,00 Eur, prašoma finansavimo suma yra 48 800,00 Eur, o pareiškėjo nuosavos lėšos yra 53 906,00 Eur. PĮP vertinimo metu buvo pateiktas pareiškėjos sprendimas finansuoti projektą apyvartinėmis (28 000,00 Eur) ir vadovo V. K. skolintomis lėšomis (25 906,00 Eur). Tinkamumo finansuoti vertinimo etape PĮP buvo įvertintas teigiamai, su išlyga, kad iki projekto sutarties pasirašymo pareiškėjas pateiks pasirašytą paskolos sutartį su V. K. ir skolintojo finansinį pajėgumą pagrindžiančius dokumentus.
Projekto sutarties rengimo etape atsakovė 2024 m. balandžio 24 d. kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti pasirašytą paskolos sutartį su V. K. (25 906,00 Eur) bei skolintojo finansinį pajėgumą skolinti pagrindžiančius dokumentus (2023 m. pajamų deklaracijas, banko sąskaitos išrašus). Taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, kad vadovaujantis Taisyklių 99.1 punktu, jei pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia jai prašomos informacijos ir (arba) dokumentų dėl PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų įvykdymo, projekto sutartis nėra sudaroma.
2024 m. gegužės 7 d. pareiškėjas pateikė pasirašytą paskolos sutartį su V. K., kurioje nurodyta, kad paskolos davėjas suteikia iki 25 906,00 Eur terminuotą beprocentinę paskolą. Kaip fizinio asmens finansinį pajėgumą pagrindžiančius dokumentus pareiškėjas pateikė V. K. nekilnojamojo turto (2023 m. gegužės 16 d.) ir transporto priemonių (2023 m. birželio 21 d. ir 2023 m. spalio 20 d.) pardavimo sutartis.
Įvertinusi pateiktus dokumentus ir atsižvelgdama į tai, kad turto pardavimo dokumentai neįrodo, jog už parduotą turtą yra gauti pinigai ir kad tie pinigai laisvi disponavimui, atsakovė 2024 m. birželio 19 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama papildomai pateikti fizinio asmens banko (-ų) sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 12 d. ir pajamų deklaraciją už 2023 m.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 25 d. pateikė V. K. banko sąskaitos išrašus ir pajamų deklaraciją už 2023 m. Pagal pateiktus papildomus dokumentus atsakovė vertino, kad V. K. neturi pakankamai laisvų lėšų įvykdyti paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimus (paskolinti iki 25 906,00 Eur), nes: 2023 m. banko sąskaitos likutis 678,85 Eur; 2024 m. 06 mėn. sąskaitos likutis 648,51 Eur; pajamos per 2023 m. sudarė 48 472,45 Eur, atėmus deklaracijoje nurodytas patirtas išlaidas, lieka apie 23 492,45 Eur pajamų per metus, iš kurių neišskaičiuoti mokesčiai ir kitos išlaidos.
Taip pat pareiškėja savo pranešime nurodė: „V. K. yra nuėmęs pakankamai daug pinigų grynais ir turi pakankamas sumas grynais, jeigu pagal jūsų vertinimus dar pritrūktų įrodymų ar kažkokių sumų. Informuokite ar reikės atvežti jums parodyti V. K. turimus grynus pinigus ir kokią sumą reikės atvežti“.
Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 4 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti kitus projekto finansavimo šaltinius (25 906,00 Eur sumai), kurie būtų patikimi ir užtikrinti ir nurodė, kad „jei paskolos davėjas bus fizinis asmuo būtinai pateikite banko sąskaitos išrašą už metus ir pajamų deklaracijas už 2023 m., jei paskolos davėjas bus įmonė - pateikite patvirtintas finansines atskaitomybes už 2023 m.“ Taip pat pareiškėjui buvo priminta, kad jei per nurodytą terminą informacijos bei dokumentų nepateiks, pasiūlymas pasirašyti projekto sutartį neteks galios bei atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, grynųjų pinigų sandoriai galimi tik iki 5 000 Eur.
2024 m. liepos 29 d. finansavimui užtikrinti pareiškėjas pateikė UAB „Logitena“ patvirtinimą, kad ši įmonė paskolins iki 25 000,00 Eur. Kaip nustatė atsakovė, UAB „Logitena“ įregistruota 2023 m. pabaigoje, 2023 m. pajamų neturėjo, tik trumpalaikio turto už 1 000,00 Eur.
2024 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė pranešime pareiškėjui nurodė minėtas aplinkybes apie abejones dėl UAB „Logitena“ mokumo ir pajamų ir dar kartą paprašė pateikti patikslintą pareiškėjo sprendimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, iš kokių lėšų bus finansuojamas projektas; jei įmonės finansinė situacija pagerėjo ir gali finansuoti projektą didesne dalimi, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus – 2024 m. I pusmečio tarpines finansines atskaitomybes (balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą); jei dalis projekto bus finansuojamas skolintojo lėšomis (įmonės ar fizinio asmens) pateikti pasirašytą paskolos sutartį ir skolintojo finansinį pajėgumą pagrindžiančius dokumentus (juridiniams asmenims – 2023 m. ir 2024 I pusmečio finansines atskaitomybes, fiziniams asmenims – 2023 m. pajamų deklaraciją ir banko sąskaitos išrašus už 2024 m.). Atsakovė rašte taip pat pažymėjo, kad skolintojo finansinį pajėgumą pagrindžiantys dokumentai turi aiškiai parodyti, kad skolintojas turi pakankamai laisvų lėšų skolinti nurodytą pinigų sumą.
Taip pat pareiškėjai buvo nurodyta, kad negavus dokumentų per nurodytą terminą, pateikus ne visus prašomus dokumentus ar jei iš gautų dokumentų atsakovė negalės įsitikinti įmonės/skolintojų finansiniais pajėgumais, bus vertinama, kad pareiškėja neįvykdė vertinimo metu nustatytų papildomų sąlygų ir vadovaujantis Taisyklių 99 punktu projekto sutartis nebus sudaroma.
2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo per duomenų mainų svetainę (DMS) pateikė pareiškėjos 2024 m. I pusmečio tarpines finansines atskaitomybes ir kartu pateiktame pranešime nurodė: „Jeigu, jūsų nuomone, įmonės finansinė būklė nėra pakankamai gera, kad galėtų finansuoti visą nuosavą dalį, tai trūkstamą dalį padengs įmonės vienintelis savininkas ir vadovas V. K. – pagal jo pateiktus banko ir kitus dokumentus, jis gali prireikus padengti mažiausiai 15 000–20 000 eurų net ir po jūsų minėtų mokesčių sumokėjimo. V. K. yra sumokėjęs visus reikiamus mokesčius už parduotą nuosavą turtą ir kitus sandorius, turi pakankamai santaupų ir kitų pragyvenimo šaltinių, todėl jo turimas lėšų likutis yra pakankamas ir nesuvaržytas, jeigu prireiktų padengti tą dalį, kurios, jūsų nuomone, nesugebėtų padengti pati įmonė pagal dabartinę finansinę būklę.“
Atsakovė įvertino pareiškėjos atsakymą ir pateiktus dokumentus, bei nustatė, kad pareiškėja nepateikė patikslinto vadovo sprendimo dėl lėšų, iš kurių bus finansuojamas projektas, taip pat įvertino, kad pareiškėjos įgalioto asmens žinutė DMS negali būti prilyginama pareiškėjos sprendimui, nes kartu su PĮP pateiktame įgaliojime nenurodyta, kad įgaliotas asmuo gali priimti su pareiškėjos finansavimu susijusius sprendimus, taip pat nustatyta, kad su 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsakymu nepateikta pasirašyta paskolos sutartis su V. K. dėl minimos 15 000 Eur – 20 000 Eur paskolos sumos projekto įgyvendinimui.
Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pagal pareiškėjo pateiktus finansinius dokumentus atsakovė pagrįstai nustatė, kad įmonė neturi pakankamai apyvartinių lėšų visos nuosavos dalies finansavimui (53 906 Eur), nes: 2023 m. pardavimo pajamos sudarė 42 180 Eur, grynasis pelnas – 23 303 Eur; 2023 m. trumpalaikis turtas buvo 28 743 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 720 Eur; apyvartinės lėšos (trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas) – 28 023 Eur; 2024 I pusmečio pardavimo pajamos sudarė 35 342 Eur, grynasis pelnas – 11 820 Eur; 2024 I pusmečio trumpalaikis turtas buvo 39 026 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 602 Eur, apyvartinės lėšos – 38 424 Eur. Taip pat atsakovė nustatė, kad nuo 2024 m. 4 mėn. iki 2024 m. rugsėjo 3 d., t. y., iki kada buvo išsiųstas pranešimas, kad projekto sutartis sudaroma nebus, įmonė turėjo įsiskolinimą (1 898,52 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA).
Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, atsakovė vertino, kad įmonės nuosavos lėšos nėra tvarus ir pakankamas nuosavą indėlį pagrindžiantis finansavimo šaltinis (pareiškėjo 2023 m. pardavimo pajamos buvo 42 180 Eur, tuo tarpu projekto vertė – 102 706 Eur ir reikiama nuosavų lėšų dalis – 53 906 Eur). Atitinkamai, atsakovė įvertino, kad 2024 m. tarpinė finansinė atskaitomybė taip pat nepagrindė, kad įmonė turi pakankamai nuosavų lėšų, kadangi duomenys už 6 mėn. neįrodo, kad įmonė turi stabilias pajamas, nes įmonė nuo 2024 m. balandžio mėn. nebuvo padengusi mokestinių įsiskolinimų, kas, atsakovės vertinimu, taip pat rodė, jog įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, kas vėlgi lemia didelę riziką, kad projekto finansavimui pareiškėja pakankamai nuosavų lėšų neturės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonės akcininko ir vadovo V. K. tiek 2023 m., tiek 2024 m. 6 mėnesių banko sąskaitos likutis nesiekia 700 Eur, o pareiškėjas papildomų dokumentų nepateikė, atsakovė vertino, kad fizinio asmens paskola taip pat nėra patikimas ir užtikrintas projekto finansavimo šaltinis.
Taigi, visų šių aplinkybių kontekste atsakovė nusprendė, kad pareiškėja iki projekto sutarties sudarymo dienos neįvykdė PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų, t. y. neužtikrino nuosavo įnašo dalies į projektą, dėl ko PĮP neatitiko Taisyklių 2 priedo 4.6 punkto reikalavimų, todėl vadovaudamasi Taisyklių 99.2 papunkčiu priėmė sprendimą projekto sutarties nesudaryti ir apie tai pareiškėją informavo 2024 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. R4-6050-(16.2.18 MR)-2024 „Dėl projekto Nr.02-033-K-0684 įgyvendinimo planui skirto finansavimo sutarties pasirašymo siūlymo panaikinimo“ (skundžiamas atsakovės sprendimas).
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimu, jį apskundė Komisijai.
Komisija 2024 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas dėl Agentūros ir Komisijos sprendimų kreipėsi su skundu į teismą.
Vadovaujantis 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos administruojančiųjų institucijų ir tarpinės institucijos funkcijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ 5.2 papunkčiu, Agentūros, kaip administruojančios institucijos funkcija – organizuoti ir atlikti projektų atranką, priimti sprendimus dėl projektų įgyvendinimo planų atmetimo, sudaryti projektų sutartis su pareiškėjais, kuriems skirtas finansavimas, konsultuoti pareiškėjus projektų įgyvendinimo planų rengimo ir teikimo administruojančiajai institucijai klausimais (išskyrus atvejus, kai įgyvendinamos finansinės priemonės). Agentūra, kaip administruojančioji institucija, PĮP vertinimą vykdo Taisyklių, Aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių PĮP vertinimo procesą, nustatyta tvarka.
Taisyklių 47 punkte numatyta, kad kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus: projektų bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Taisyklių 2 priede (47.1 papunktis); projektų specialiuosius ir (arba) prioritetinius atrankos kriterijus, jei tokie kriterijai buvo nustatyti patvirtintame projektų finansavimo sąlygų apraše, o kai įgyvendinami regionų plėtros planų (toliau – RPPI) projektai, – RPPI (47.2 papunktis). Pagal Taisyklių 49 punktą, projektų atitiktis projektų atrankos kriterijams tikrinama atliekant PĮP vertinimą. PĮP vertinimą atlieka administruojančioji institucija.
Aprašo 2.3.9 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjai ir projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Taisyklių 2 priede. Vienas iš bendrųjų atrankos kriterijų nurodytas Taisyklių 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo ir jų vertinimo metodika“ 4.6 papunktyje – vienas nuosavas įnašas atitinka PFSA, o kai įgyvendinami RPPI projektai, – Gairėse nustatytus reikalavimus ir yra užtikrintas įnašo finansavimas.
Vadovaujantis Aprašo 8.3 papunkčiu, didžiausią galimą projekto finansuojamąją dalį sudaro iki 50 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Vadovaujantis Aprašo 13.3 papunkčiu, projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų. Pagal Taisyklių 62 punktą, administruojančioji institucija gali priimti sprendimą baigti PĮP vertinimą su sąlyga, kad reikiami dokumentai ir (ar) informacija bus pateikti iki projekto sutarties sudarymo dienos arba kito projekto sutartyje nustatyto termino. Sprendimas baigti PĮP vertinimą su sąlyga gali būti priimtas, kai projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu pareiškėjas, norėdamas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją, turi kreiptis į kitas įstaigas ir (ar) organizacijas.
Vadovaujantis Taisyklių 94 punktu, gavusi ministerijos sprendimą, o kai įgyvendinami RPPI projektai, RPPI administruojančiajai institucijai priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo, administruojančioji institucija per 3 darbo dienas nuo sprendimo gavimo dienos (kai įgyvendinami RPPI projektai, – nuo sprendimo priėmimo dienos) pareiškėjui išsiunčia informacinį pranešimą dėl finansavimo skyrimo su prašymu pateikti trūkstamą informaciją projekto sutarčiai parengti. Prieš sudarydama projekto sutartį su pareiškėju, administruojančioji institucija turi įsitikinti, ar pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo įvykdė PĮP vertinimo metu nustatytas sąlygas, jeigu tokios sąlygos buvo nustatytos. Administruojančioji institucija turi teisę kreiptis į pareiškėją papildomos informacijos dėl sąlygų įvykdymo. Pareiškėjas per 3 darbo dienas nuo administruojančiosios institucijos prašymo gavimo dienos turi pateikti jai prašomą informaciją ir, jei reikia, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos papildomus paaiškinimus ir (ar) dokumentus dėl sąlygų įvykdymo. Pareiškėjui pateikus dokumentus, kuriais įrodoma papildomų paaiškinimų ir (ar) dokumentų dėl sąlygų įvykdymo termino pratęsimo būtinybė, šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms.
Taisyklių 99 punkte numatyta, kad projekto sutartis nesudaroma, jeigu: pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepateikia jai prašomos informacijos ir (arba) dokumentų dėl PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų įvykdymo iki projekto sutarties sudarymo (99.1 papunktis); pareiškėjas iki projekto sutarties sudarymo dienos neįvykdo PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų (99.2 papunktis); pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto sutartį (99.3 papunktis); pareiškėjas per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą nepasirašo projekto sutarties (99.4 papunktis). Apie priimtą sprendimą nesudaryti projekto sutarties administruojančioji institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi informuoti pareiškėją ir ministeriją, kai vykdoma bendruomenės inicijuota vietos plėtra, – ir miesto vietos veiklos grupę, o kai įgyvendinami RPPI projektai, – ir RPT (Taisyklių 100 punktas).
Kaip matyti iš skundžiamo atsakovės sprendimo, Agentūra nustatė, kad pareiškėjas neįgyvendino PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų iki sutarties pasirašymo, PĮP neatitinka Taisyklių 2 priedo 4.6 punkte nurodytų reikalavimų – nuosavas įnašas į projektą nėra užtikrintas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 99.2 papunkčiu, pareiškėjas buvo informuotas, kad pasiūlymas pasirašyti projekto sutartį netenka galios. Skunde pareiškėja nurodo, kad Agentūra teikė deklaratyvius atsakymus, su nurodymu pagrįsti pareiškėjo finansavimą trečiaisiais šaltiniais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Agentūra, siekdama įvertinti pareiškėjo PĮP atitiktį Taisyklių 2 priedo 4.6 punkte nurodytam kriterijui, projekto sutarties rengimo etape nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki atsakovės priimto sprendimo priėmimo dienos, ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti duomenis, patvirtinančius likusios projekto nuosavo įnašo dalies 25 906 Eur finansavimą užtikrinančius dokumentus.
Agentūra 2024 m. balandžio 24 d. kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti pasirašytą paskolos sutartį su vadovu (25 906 Eur sumai) bei skolintojo finansinį pajėgumą skolinti pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja pateikė 2024 m. gegužės 7 d. pasirašytą paskolos sutartį su vadovu, kurioje nurodyta, kad paskolos davėjas suteikia iki 25 906 Eur terminuotą beprocentinę paskolą. Kaip fizinio asmens finansinį pajėgumą pagrindžiančius dokumentus pareiškėjas pateikė vadovo nekilnojamojo turto (2023 m. gegužės 16 d.) ir transporto priemonių (2023 m. birželio 21 d. ir 2023 m. spalio 20 d.) pardavimo sutartis.
Agentūra, įvertinusi pateiktus dokumentus ir atsižvelgdama į tai, kad turto pardavimo dokumentai neįrodo, jog už parduotą turtą yra gauti pinigai ir, kad tie pinigai laisvi disponavimui, 2024 m. birželio 19 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama papildomai pateikti fizinio asmens banko (-ų) sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 12 d. ir pajamų deklaraciją už 2023 m. Pareiškėja 2024 m. birželio 26 d. pateikė vadovo banko sąskaitos išrašus ir pajamų deklaraciją už 2023 m. Iš minėtų duomenų matyti, kad vadovo 2023 m. banko sąskaitos likutis yra 678,85 Eur; 2024 m. 06 mėn. sąskaitos likutis yra 648,51 Eur. Pajamos per 2023 m. sudarė 48 472,45 Eur, atėmus deklaracijoje nurodytas patirtas išlaidas, lieka apie 23 492,45 Eur pajamų per metus, iš kurių neišskaičiuoti mokesčiai ir kitos išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismo įsitikinimu, Agentūra pagrįstai vertino, kad vadovas neturi pakankamai laisvų lėšų įvykdyti paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimus (paskolinti iki 25 906 Eur). Agentūra 2024 m. liepos 4 d. dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti kitus projekto finansavimo šaltinius. Pareiškėja finansavimui užtikrinti 2024 m. liepos 29 d. pateikė UAB „Logitena“ patvirtinimą, kad ši įmonė paskolins iki 25 000Eur. Agentūra, įvertinusi pateiktus duomenis, nustatė, kad UAB „Logitena“ įkurta tik 2023 m. pabaigoje, 2023 m. pajamų neturėjo, tik trumpalaikio turto už 1 000,00 Eur. Taigi, Agentūra 2024 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu dar kartą paprašė pareiškėjos pateikti patikslintą pareiškėjos sprendimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, iš kokių lėšų bus finansuojamas projektas, taip pat, pateikti duomenis, jei įmonės finansinė situacija pagerėjo ir gali finansuoti projektą didesne dalimi. Jei dalis projekto bus finansuojamas skolintojo lėšomis (įmonės ar fizinio asmens) pateikti pasirašytą paskolos sutartį ir skolintojo finansinį pajėgumą pagrindžiančius dokumentus. Agentūra taip pat pažymėjo, kad skolintojo finansinį pajėgumą pagrindžiantys dokumentai turi aiškiai parodyti, kad skolintojas turi pakankamai laisvų lėšų skolinti nurodytą pinigų sumą. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateikė vadovo patvirtintas 2024 m. I pusmečio ataskaitas. Daugiau jokių duomenų, kurie buvo nurodyti Agentūros 2024 m. rugpjūčio 13 d. pranešime, pareiškėja nepateikė. Be to, Agentūra nustatė, kad nuo 2024 m. balandžio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn., t. y. iki kada buvo išsiųstas pranešimas, kad projekto sutartis sudaroma nebus, įmonė turi įsiskolinimą (1 898,52 Eur) Sodrai (rekvizitai.lt duomenys).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad Agentūra, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja iki projekto sutarties sudarymo dienos neįvykdė PĮP vertinimo metu nustatytų sąlygų, t. y. neužtikrino nuosavo įnašo dalies į projektą, dėl ko PĮP neatitiko Taisyklių 2 priedo 4.6 punkto reikalavimų, todėl vadovaudamasi Taisyklių 99.2 papunkčiu priėmė sprendimą projekto sutarties nesudaryti ir apie tai pareiškėją informavo Sprendimu.
Skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovės argumentas, jog pareiškėja nepateikė dalies projekto finansavimą, t. y. finansavimo iš apyvartinių lėšų 28 000 Eur sumai, pagrindžiančių įrodymų, yra nepagrįstas. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo atsakovės sprendimo, Agentūra nėra nurodžiusi, kad įmonės indėlis į dalį projekto 28 000 Eur nėra pagrįstas. Pareiškėjos nuo 2024 m. balandžio 24 d. buvo prašoma pagrįsti tik likusios projekto nuosavo įnašo dalies 25 906Eur finansavimą (t. y. ne tos dalies, kuri pareiškėjos sprendimu būtų finansuojama iš įmonės lėšų) užtikrinančius dokumentus.
Sutiktina su Komisijos vertinimu, kad Agentūra iš tiesų dėjo visas pastangas, jog pareiškėja pateiktų aiškius duomenis, kurie Agentūrai leistų įsitikinti, kad projekto nuosavos dalies finansavimas bus užtikrintas, t. y. kad bus įgyvendinta Taisyklių 2 priedo 4.6 papunkčio sąlyga, tačiau pareiškėjai tokių duomenų nepateikus, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 99.2 papunkčiu, priėmė sprendimą projekto sutarties nesudaryti.
Šiuo atveju, vertintina, kad pačios pareiškėjos veiksmai lėmė jai neigiamas pasekmes. Teisinis reguliavimas Agentūrai suteikia teisę vertinti, ar PĮP yra tinkamas finansuoti, taigi buvo įvertintas PĮP ir nustatyta, kad PĮP neatitinka Taisyklių 2 priedo 4.6 punkto reikalavimų, todėl priimtas atsakovės sprendimas projekto sutarties nesudaryti.
Teismo vertinimu, atsakovė išsamiai ištyrė ir įvertino pareiškėjos teiktą PĮP, visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, atsakovės sprendime pateiktas sisteminis teisės aktų aiškinimas bei duomenų įvertinimas, priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas pagal atsakovei suteiktą kompetenciją. Be to, pažymėtina, kad Agentūra, kaip administruojanti institucija, vertindama PĮP, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Taisyklių 5 punkte nurodytų principų, vienas iš jų yra lygiateisiškumo – visiems tam tikro kvietimo teikti PĮP (toliau – kvietimas) PĮP ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai (5.1 papunktis). Taigi, Agentūra visus pateiktus PĮP turi vertinti vienodai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Įvertinus atsakovės sprendime nustatytas aplinkybes, ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Agentūra tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nepažeisdama nustatytų procedūrų, išanalizavusi ir įvertinusi turimų duomenų visumą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamus atsakovės ir LAGK sprendimus, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad minėti sprendimai yra pakankamai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir esminėmis teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindinius reikalavimus.
Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012).
Darytina išvada, kad tiek LAGK, tiek ir atsakovė, priimdamos skundžiamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl iš esmės teisingo ir teisėto sprendimo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo – atnaujinti pareiškėjos projekto įgyvendinimo planui skirto finansavimo sutarties sudarymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Eco darbai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.