Civilinė byla Nr. e2A-397-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04506-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buv. Seesam Insurance AS, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9448-465/2020 pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veiklą vykdančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buv. Seesam Insurance AS, dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ergo Insurance SE, veiklą vykdantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buv. Seesam Insurance (toliau – atsakovas) 20 268,78 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad su atsakovu 2018 m. gegužės 9 d. sudarė Bendro draudimo sutartį, galiojusią nuo 2018 m. gegužės 10 d. 00.00 val. iki 2019 m. balandžio 1 d. 12.00 val., kuria susitarė, jog 52,8 proc. draudimo rizikos prisiima ieškovas, o 47,2 proc. draudimo rizikos prisiima atsakovas. Remiantis minėta sutartimi pagrindinis draudikas buvo ieškovas, o dalyvaujantis draudikas – atsakovas. Pagal minėtą sutartį buvo susitarta bendrą draudimą taikyti draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ (toliau – draudėjas) kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, atsargos ir kt. 2018 m. birželio 25 d. įvykus įvykiui, kurio metu buvo sumaišytos cheminės medžiagos, draudėjas patyrė 101 872,40 Eur nuostolių. Ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, su draudėju susitarė, jog bus atlyginta dalis nuostolių, kurie atsirado imantis protingų ir būtinų priemonių galimos žalos sumažinimui. 2019 m. balandžio 4 d. buvo sumokėta 42 949,32 Eur draudimo išmoka, kuria buvo atlygintos draudėjo išlaidos dėl priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti gaisro (sprogimo). Ieškovas nurodo, jog minėta draudimo išmoka neviršijo Bendro draudimo sutarties nurodytos 50 000 Eur sumos, todėl, ieškovo teigimu, jis turėjo teisę sumokėti draudėjui draudimo išmoką, atlyginančią nuostolius. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 11 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriuo prašė grąžinti pagal Bendro draudimo sutartį priklausančią mokėti draudimo išmokos dalį (20 268,78 Eur), tačiau atsakovas šios sumos grąžinti nesutiko. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė prašymą grąžinti atsakovui priklausiančią mokėti draudimo išmokos dalį, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė.
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. atsakovo ir ieškovo sudarytos Bendro draudimo sutarties 6 punktas numato, jog dalyvaujančiam draudikui, t. y. atsakovui, yra privalomas pagrindinio draudiko, t. y. ieškovo, sprendimas išmokėti draudimo išmoką tuo atveju, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur. Dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio, kurio metu buvo sumaišytos cheminės medžiagos, ieškovas atlikęs žalos bylos administravimą, priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti. Apie šį sprendimą ieškovas atsakovą informavo 2018 m. rugsėjo 7 d. el. laišku, atsakovas su tokiu ieškovo sprendimu sutiko. Tačiau 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas gavo el. laišką, kuriame ieškovas nurodė, jog draudėjui sumokėjo 42 949,32 Eur draudimo išmoką bei prašė atsakovo atlyginti atsakovui priklausančią atlyginti jos dalį, t. y. 20 268,78 Eur. Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. el. laišku informavo ieškovą, kad su tokiu sprendimu nesutinka ir ieškovo reikalavimą atlyginti dalį išmokos laiko nepagrįstu. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pakartotinai reikalavo atlyginti dalį draudėjo sumokėtos draudimo išmokos, tačiau atsakovo atstovas telefonu ieškovo atstovui patvirtino savo anksčiau išreikštą poziciją, jog ieškovo sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikui laiko nepagrįstu ir su juo nesutinka. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas 2018 m. birželio 25 d. įvykį įvertino kaip nedraudžiamąjį ir priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos, tačiau vėliau, dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių, šį savo sprendimą vienašališkai pakeitė. 2018 m. birželio 25 d. įvykis neatitinka nei vieno Bendro draudimo sutartyje ir Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 16.1. punkte numatyto draudžiamojo įvykio požymių, šis įvykis įvyko ne staiga ir netikėtai, o dėl draudėjo darbuotojo taisyklių nesilaikymo ir neapdairumo. Įvykis nėra pripažintinas draudžiamuoju ir draudikui, t. y. ieškovui, nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos nei už draudimo objekto sunaikinimą (sugadinimą), nei dėl draudėjo patirtų būtinų išlaidų siekianti mažinti žalą, todėl nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas atsakovui atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 20 268,78 Eur žalos atlyginimo.
3. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimu nurodė, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ perėmė visas Seesam Insurance AS (įskaitant Seesam Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą) teises ir pareigas, todėl byloje atsakovą Seesam Insurance AS keičia atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovo ERGO Insurance SE, vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE filialą naudai 20 268,78 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (20 268,78 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 456 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog 2018 m. gegužės 19 d. šalys sudarė Bendro draudimo sutartį, kuria ieškovas – pagrindinis draudikas, prisiėmė 52,8 procentus, o atsakovas – dalyvaujantis draudikas, 47,20 procentų draudimo rizikos. Bendras draudimas buvo taikytas draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076, pagal kurią buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, elektroninė technika, rezervinė suma investicijoms, išlaidos liekanų pašalinimui, grynieji pinigai, darbuotojų daiktai klaidos ir praleidimai. 2018 m. birželio 25 d. įvyko incidentas, kurio metu draudėjo darbuotojas per klaidą į poliolio chemijos talpyklą išpylė apie 1 t kitos cheminės medžiagos - pentano. Ieškovas pripažino įvykį draudiminiu ir sumokėjo draudėjui 42 942,32 Eur draudimo išmoką.
6. Teismas padarė išvadą, kad bendrajame draudime dalyvaujantiems draudikams yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ar kad draudžiamojo įvykio nebuvo, draudimo išmokos dydis, ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismo nuomone, išmokėta draudimo išmoka neviršija Bendro draudimo sutartyje (6 punktas) numatyto 50 000 Eur nuostolio dydžio limito bei grindžiamas draudėjo išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Kadangi bendrame draudime dalyvaujančiam draudikui pagrindinio draudiko sprendimas yra privalomas, atsakovui kyla pareiga atlyginti draudimo išmokos dalį, proporcingą jo prisiimtai rizikos daliai.
7. Atsakydamas į atsakovo argumentus, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytina Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 (toliau – Taisyklės) nuostata, jog jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, draudikas nuo draudimo išmokos mokėjimo yra atleidžiamas (Taisyklių 24.2.2 punktas), teismas, nurodė, kad teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Taisyklėse didelio neatsargumo samprata apibrėžiama labai siaurai ir iš esmės atitinka teisės doktrinoje apibrėžiamą netiesioginę tyčią. Draudimo įstatymo 105 straipsnis numato, jog turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau šie atvejai privalo būti aptarti individualiai.
8. Nurodė, jog draudimo liudijime, kuriuo draudikas įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam draudėjo UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos, teritorijos ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudiminių įvykių (3 punktas), nedraudiminiai įvykiai dėl didelio neatsargumo nebuvo individualiai aptarti ar kaip nors šalių konkretizuoti.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog draudėjo darbuotojas, sumaišęs cheminių medžiagų talpyklas, apie žalingas pasekmes žinojo, t. y. jų kilimo galimybė nebuvo akivaizdi, kaip tai reglamentuota Taisyklių 24.2.2. punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog ieškovas, įvertinęs faktines įvykio aplinkybes, bei sutarties sąlygas, kuriose atvejai, leidžiantys juos pripažinti įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo nebuvo individualizuoti, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir prisiėmė pareigą atlyginti draudėjo patirtus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9448-465/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančio veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį pilna apimtimi atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo;
10.2. teismas nevertino, kad pats ieškovas prisiėmė riziką mokėti draudimo išmoką, nesant tam jokio pagrindo pagal Draudimo sutartį ir Taisykles, ir pažeisdamas Bendroje draudimo sutartyje numatytas pagrindinio ir dalyvaujančio draudikų bendro sprendimo priėmimo taisykles, pažeisdamas pačią draudimo sutarties esmę, Draudimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias draudėjo pareigų pažeidimą, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl draudėjo pareigų pažeidimo, todėl neturi teisės reikalauti išmokėtos sumos dalies iš atsakovo. Pabrėžė du esminius momentus: 1) ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, pažeidė Bendrojo draudimo sutartyje numatytas taisykles ir priėmė sprendimą išmokėti draudėjui atitinkamą sumą vienašališkai be suderinimo su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku, neteisėtai ir nepagrįstai; 2) pats ieškovas, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, tą patį įvykį vienu atveju vertino kaip nedraudžiamąjį, nustatė šiurkščius draudėjo pareigų pažeidimus, ko pasekoje draudimo išmoka nemokama (šį sprendimą Ieškovas derino su atsakovu ir jam atsakovas pritarė), tačiau vėliau, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, sprendimą vienašališkai, neteisėtai, be pagrindo pakeitė;
10.3. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio nuostatą dėl draudimo sutarties esmės, LR Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, įtvirtinančią, jog draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo (CPK 330 straipsnis), pažeidė bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis);
10.4. byloje liko visapusiškai ir išsamiai neištirtas ir neįvertintas ieškovo elgesys iki sudarant susitarimą su draudėju UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ dėl draudimo išmokos mokėjimo, t. y. iš pradžių ieškovas priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos ir pateikė šį sprendimą suderinimui su atsakovu, o vėliau, nors nuo pirmojo atsisakymo mokėti draudimo išmoką jokios įvykio faktinės aplinkybės nepasikeitė, nieko nederinęs su atsakovu, sprendimą pakeitė ir išmokėjo draudėjui 42 949,32 Eur draudimo išmoką;
10.5. liko neištirta ir neįvertinta aplinkybė, jog ginčo įvykis apskritai neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes jis įvyko ne staiga ir ne netikėtai (tą akcentavo atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu). Liko apskritai neištirtas ir visapusiškai neįvertintas ieškovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką, kadangi jame yra nurodyti du savarankiški atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindai: pirmas, didelis draudėjo neatsargumas (Draudimo taisyklių 24.2.2.p.); antras, draudėjo pareigų pažeidimas (Draudimo taisyklių 3.6.1., 24.3.9. punktai). Pažymėjo, kad pats ieškovas, įvertinęs įvykio aplinkybes, minėtame 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešime, adresuotame draudėjui UAB „Schmitz Cargobul Baltic“, nustatė šiurkščius draudėjo pareigų pažeidimus, lemiančius draudimo išmokos nemokėjimą, su kuo atsakovas sutiko ir kam pritarė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, argumentų netyrė, nevertino ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių juos atmeta;
10.6. atsakovui, kaip dalyvaujančiam draudikui, yra privalomas ne bet koks ieškovo sprendimas, o tik ieškovo, kaip pagrindinio draudiko, remiantis Draudimo įstatymo nuostatomis priimtas sprendimas, kuriuo būtų konstatuojamas draudžiamojo įvykio buvimo ar nebuvimo faktas; privalomas sprendimas išmokėti ne bet kokias sumas ir ne bet kokiu pagrindu, o tik draudimo išmoką, kai nuostolių dydis neviršija 50 000,00 Eur. Šiuo atveju ieškovas žinojo ir suprato, kad ginčo įvykio nuostolis viršija 100 000 Eur (t.y. nuostolio dydis viršija 50 000 Eur nuostolio ribą, nurodytą Bendro draudimo sutartyje, kai pagrindinis draudikas (ieškovas) negali savarankiškai priimti sprendimo ir privalo derinti su dalyvaujančiu draudiku (atsakovas)) – tą patvirtina ieškovo elgesys, kad jis siuntė derinimui atsakovui sprendimą dėl ginčo įvykio nemokėti draudimo išmokos ir atsakovas su šiuo sprendimu sutiko;
10.7. teismas sprendė, kad draudimo išmoka neviršija Bendro draudimo sutartyje (6 p.) numatyto 50 000 Eur nuostolio dydžio limito, todėl pagrindinio draudiko sprendimas privalomas dalyvaujančiam draudikui. Tačiau Bendro draudimo sutartyje kalbama ne kai „draudimo išmoka“, bet kai „nuostolis“ viršija 50 000 Eur. Draudimo teisiniuose santykiuose nuostolis reiškia dėl konkretaus įvykio atsiradusią žalos sumą, o draudimo išmoka – sumą, kurią išmoka draudikas pagal draudimo sutartį, atėmęs iš nuostolio sumos, draudimo sutartyje numatytą besąlyginės išskaitos sumą, nesumokėtos draudimo įmokos, kurios terminas suėjęs, sumą ir pan. Bendro draudimo sutarties 6 punkte vartojamas terminas „nuostolis“, o ne „draudimo išmoka“. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo išmokėta draudimo išmoka neviršijo 50 000 Eur, tačiau nuostolis viršijo 50 000 Eur, todėl dalyvaujančiam draudikui (atsakovui) nėra ir negali būti privalomas pagrindinio draudiko (ieškovo) sprendimas išmokėti draudimo išmoką juo labiau, kai, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, pagrindinis draudikas (ieškovas) buvo priėmęs priešingą sprendimą (atsisakyti mokėti draudimo išmoką) ir jį derino bei buvo suderinęs su dalyvaujančiu draudiku (atsakovu). Atsakovas vadovavosi ir vadovaujasi būtent ieškovo pateiktu ir su atsakovu suderintu sprendimu nemokėti draudimo išmokos, nes, kaip nurodė pats ieškovas, įvykis yra tiek nedraudžiamasis, tiek nustatyti draudėjo pareigų pažeidimai, lemiantys draudimo išmokos nemokėjimą;
10.8. dėl ginčo 2018 m. birželio 25 d. įvykio, kurio metu buvo sumaišytos cheminės medžiagos, ieškovas atliko žalos bylos administravimą ir sprendė, jog nėra pagrindo mokėti draudimo išmokos. Apie tai ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, 2018 m. rugsėjo mėnesį derindamas sprendimą su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku - informavo atsakovą el. paštu. Atsakovui atsiųstame pranešime ieškovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju; nurodė, pagal Draudimo taisyklių 24.2.2. punktą, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų didelio neatsargumo, o pagal Draudimo taisyklių 24.3.9.punktą, draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdo pareigų, numatytų Taisyklių 3 skyriuje; pagal Taisyklių 3.6.1.punktą, draudėjas privalo užtikrinti draudimo apsaugą, tinkamai laikytis draudimo sutartyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų, taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Atsakovas, įvertinęs žalos bylos administravimo metu surinktus duomenis ir dokumentus, su tokiu ieškovo sprendimu sutiko ir jam pritarė. Praėjus tam tikram laiko tarpui, nepasikeitus jokioms ginčo įvykio faktinėms aplinkybėms, 2019 m. balandžio 11 d. atsakovas gavo iš ieškovo el. laišką, kuriame nurodoma, kad dėl 2018 m. birželio 25 d. ieškovas draudėjui išmokėjo 42 942,32 Eur draudimo išmoką bei prašo jos dalį, t. y. 20268,78 Eur, pervesti į ieškovo sąskaitą;
10.9. pažymėjo, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojo paaiškinimas dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių, t. y. draudėjo darbuotojas paaiškino, kad „komandos lyderis man pranešė, kad yra atvykusi chemija išsipylimui. Paklausus komandos lyderio ar atvažiavo poliolio chemija, jis atsakė, gali būt. Pasitikęs vairuotoją su chemija paėmiau iš jo važtaraštį (CMR), pasižiūrėjau tik į krovinio svorį, o į chemijos rūšį nežiūrėjau, nes pamaniau kad tai poliolis“. Šis įrodymas patvirtina, kad abu draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis (komandos lyderis ir jo pavaldinys), akivaizdžiai itin aplaidžiai dirbo, nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, nes abu „spėjo“ skysčio rūšį (didelis neatsargumas). Nei draudėjo komandos lyderis, nei jo pavaldinys netikrino (nežiūrėjo), kokia medžiaga buvo atvežta išpylimui, netikrino/ (nežiūrėjo) krovinio dokumentų, kas ir lėmė įvykį;
10.10. pats ieškovas ginčo įvykį vertino kaip nedraudžiamąjį, pagal faktines aplinkybes nustatė draudėjo pareigų pažeidimus, kas lemė draudimo išmokos nemokėjimą ir tai buvo suderinęs su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku, o vėliau dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių sprendimą vienašališkai, neteisėtai ir be pagrindo pakeitė. Toks ieškovo, kaip pagrindinio draudiko, elgesys neatitinka nei Draudimo sutarties, nei Bendro draudimo sutarties nuostatų ir principų, nei sąžiningos dalykinės praktikos principų (CK 6.158 str. 1 d.), tačiau tokio ieškovo elgesio kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino;
10.11. pagal Draudimo taisyklių 16.1. punktą draudimo išmoka gali būti mokama tik dėl įvykių, kurie yra staigūs ir netikėti. Šiuo atveju ginčo įvykis įvyko ne staiga ir ne netikėtai, o dėl draudėjo darbuotojų elementarių, paprasčiausių taisyklių nesilaikymo (atvežus krovinį draudėjo darbuotojai neįsitikinę, koks krovinys atvežtas, net nepažiūrėję ir nepatikrinę krovinio važtaraščio, nepagrįstai sprendė, kad tai yra poliolis ir pavojingą chemijos krovinį pradėjo išpilti) (didelis neatsargumas). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad draudėjas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ veikė nepateisinamai aplaidžiai. Draudėjo darbuotojas dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių paaiškino, kad „komandos lyderis man pranešė, kad yra atvykus chemija išsipylimui. Paklausus komandos lyderio ar atvažiavo poliolio chemija, jis atsakė, gali būt. Pasitikęs vairuotoją su chemija paėmiau iš jo važtaraštį (CMR), pasižiūrėjau tik į krovinio svorį, o į chemijos rūšį nežiūrėjau, nes pamaniau kad tai poliolis“. Šis įrodymas patvirtina, kad abu draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis (komandos lyderis ir jo pavaldinys), akivaizdžiai itin aplaidžiai dirbo, nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, nes abu „spėjo“ skysčio rūšį (didelis neatsargumas). Draudėjo darbuotojų neteisėtas neveikimas nebuvo staigus ir netikėtas įvykis, o tiesiog aplaidus ir šiurkštus neveikimas, kuris buvo aišku, kad lems žalą, nes bus sumaišytos dvi medžiagos, kurios negali būti maišomos, ir kurios dėl jų sumaišymo turės būti utilizuojamos. Jei draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis, būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir būtų laikęsi paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, įvykis nebūtų įvykęs ir jokia žala nebūtų atsiradusi apskritai. Atsižvelgiant į tai, ginčo įvykis nėra draudžiamasis, todėl nei ieškovui, nei atsakovui nekilo ir nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos jokiais aspektais;
10.12. ieškovo teiginiai, kad suma, kurią išmokėjo draudėjui, yra ne draudimo išmoka, bet išlaidos siekiant išvengti nuostolių ar juos sumažinti pagal Draudimo taisyklių 11.1. punkto nuostatą, yra nepagrįsti bei neatitinka draudimo sutarties esmės, Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties tikslą, principus. Minėta nuostata reiškia, jog draudikas privalo atlyginti būtinas draudėjo išlaidas, turėtas mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, tačiau visais atvejais (skubiais, neskubiais ir t.t.) tokios išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jei konkretus įvykis yra draudžiamasis, nes tik tuomet kyla draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Jei konkretus įvykis nėra pripažintas draudžiamuoju ar yra nedraudžiamasis, draudikui nekyla ir negali kilti pareiga mokėti draudimo išmokos draudimo objekto sunaikinimą (sugadinimą), taip pat nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos ir dėl draudėjo išlaidų siekiant mažinti žalą. Atkreipė dėmesį, kad šio įvykio atveju buvusios sumaišytų medžiagų utilizavimo išlaidos bet kokiu atveju būtų patirtos, nes sumaišytos medžiagos negali būti naudojamos pagal paskirtį, ir tai nėra niekaip susiję su žalos mažinimu (ir, kaip minėta, jei įvykis yra nedraudžiamasis (nėra draudžiamasis), ir (ar) yra draudėjo pareigų pažeidimai, jos nėra ir negali būti atlyginamos bet kokiu atveju); be to, įvykio atveju talpyklos su sumaišytomis medžiagomis buvo saugiai sandėliuojamos atokiau pastatų prie priešgaisrinių hidrantų;
10.13. pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsisakyme mokėti draudimo išmoką ieškovė nurodė du savarankiškus atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus: pirmas, didelis draudėjo neatsargumas (Draudimo taisyklių 24.2.2.p.); antras, draudėjo pareigų pažeidimas (Draudimo taisyklių 3.6.1., 24.3.9.punktai). Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojo paaiškinimas dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių patvirtina, kad draudėjas veikė nepateisinamai aplaidžiai (nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes), t. y. atvežus krovinį draudėjo darbuotojai neįsitikinę, koks krovinys atvežtas, net nepažiūrėję ir nepatikrinę važtaraščio, nepagrįstai sprendė, kad tai yra poliolis ir pavojingą chemijos krovinį pradėjo išpilti. Net ir tuo atveju, jei laikyti, kad nedraudžiamasis įvykis – didelis neatsargumas – nebuvo individualiai aptartas (ką paneigia byloje esantys įrodymai) ir dėl to negali būti taikomas, ginčo įvykio faktinės aplinkybės atitinka Draudimo taisyklių 24.3.9.punkte numatytą draudimo išmokos nemokėjimo pagrindą (kurį, be kita ko, nustatė ir pats ieškovas ir kam pritarė atsakovas) dėl draudėjo pareigų pažeidimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas antrojo pagrindo apskritai nepaminėjo, netyrė, nevertino jo, nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė faktines aplinkybes, argumentus dėl antrojo pagrindo taikymo ir jo pagrįstumo, nurodė netgi kasacinio teismo nutartis, kuriose analogiškas draudėjo elgesys (tokio paties pobūdžio ir rūšies pareigų pažeidimas) lemia draudimo išmokos nemokėjimą;
10.14. pats ieškovas savo atsisakyme mokėti draudimo išmoką nurodė ir rėmėsi Draudimo taisyklių 24.3.9.punktu, pagal kurį draudimo išmoka nemokama arba mažinama, jeigu draudėjas nevykdo pareigų, numatytų Taisyklių 3 skyriuje. Atitinkamai pagal Draudimo taisyklių 3.6.1.punktą, draudėjas privalo užtikrinti draudimo apsaugą, tinkamai laikytis draudimo sutartyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų, taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Akivaizdu, kad ieškovas draudėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojų elgesį ginčo atveju vertino kaip akivaizdų, šiurkštų ir itin aplaidų pareigų pažeidimą, dėl kurio jokia draudimo išmoka nemokama. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abu draudėjo darbuotojai, kuriems pavesta dirbti su cheminėmis medžiagomis (komandos lyderis ir jo pavaldinys), itin aplaidžiai dirbo, nesilaikė pačių paprasčiausių, elementariausių saugos reikalavimų tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, nes abu „spėjo“ skysčio rūšį (didelis neatsargumas);
10.15. byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad draudėjo darbuotojai dirbo ne su viena chemine medžiaga, suprato ir žinojo jų skirtingas chemines savybes, žinojo ir suprato savo pareigą tikrinti cheminės medžiagos rūšį, savybes, svorį, kad niekam nebūtų padaryta žala, tačiau savo pareigų nevykdė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad draudėjas pažeidė Taisyklių 3.6.1.punktą, todėl remiantis Taisyklių 24.3.9. punktu nei ieškovui, nei atsakovui nekilo ir nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, ką nuo pat pradžių sakė ieškovas ir kam pritarė atsakovas. Ieškovas išmokėjo tam tikrą sumą draudėjui vienašališkai, pažeisdamas tiek Bendro draudimo sutarties, tiek Draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatas, todėl pats prisiėmė riziką ir neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių sumų, o dėl to atsakovui nekyla pareiga mokėti ieškovui jokių sumų, kadangi draudėjui UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ negalėjo ir neturėjo būti mokamos kokios nors sumos.
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
11.1. atsakovo teiginiai, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, yra tik deklaratyvaus pobūdžio;
11.2. atsakovo pateikiamas aiškinimas, kad 50 000 Eur suma reiškia draudėjo patirtus visus nuostolius dėl draudžiamojo įvykio, o ne draudimo išmokos, atlyginančios draudėjo patirtus nuostolius, limitą, neatitinka nei Draudimo įstatyme numatyto teisinio reguliavimo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Bendro draudimo sutarties 6 punkte buvo numatyta, kad dalyvaujančiam draudikui yra privalomas pagrindinio draudiko sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas draudžiamojo įvykio ar draudžiamojo įvykio nebuvimo faktas, draudimo išmokos dydis ir sprendimas išmokėti draudimo išmoką tuo atveju, kai nuostolių dydis neviršija 50 000 Eur. Taip pat šiame punkte buvo nustatyta, kad ieškovas yra atsakingas už draudžiamojo įvykio administravimą;
11.3. pagal Draudimo įstatymo 2 dalies 85 dalį turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, o Draudimo įstatymo 105 straipsnyje yra numatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, pagal turto draudimo sutartį draudikas moka draudimo išmoką, kuria yra atlyginami draudėjo patirti nuostoliai, neviršijant draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos;
11.4. draudimo sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad Bendro draudimo sutartimi buvo siekiama suteikti ieškovui teisę kompensuoti draudėjo nuostolius, jeigu įvyko draudžiamasis įvykis ir atlyginami nuostoliai neviršijo 50 000 Eur. Pagal Draudimo sutarties 3 punktą (Apdrausta rizika ir draudimo įmokos tarifas) draudikai (ieškovas ir atsakovas) įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos (-ų), teritorijos (-ų) ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudimo įvykių, jeigu draudiko atsakomybė bet kurio atskiro įvykio atžvilgiu ar visų įvykių atžvilgiu kartu paėmus per draudimo laikotarpį bet kokiu atveju neviršys kiekvieno turto vieneto atžvilgiu sumos, kuria jis įvertintas draudimo polise ir jo prieduose. Draudimo sutarties 5.3. punkte buvo numatytos papildomos sąlygos dėl nešiojamų kompiuterių, kuriose yra nurodyta, kad draudėjui ir draudikui sutarus apdraudžiami mobiliųjų įrenginių nuostoliai ir žalos. Pagal Draudimo sutarties 5.7. punktą (Papildomos draudimo sąlygos patikėtam turtui pagal 1.14) draudimo apsauga nuo vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo po įsilaužimo rizikų galiojo, jeigu jie laikomi pagal aukščiau aprašytas apsaugos sąlygas 5.6. punkte bei draudikas atlygina draudėjui patirtus nuostolius tik tais atvejais, kai <...>. Draudimo sutarties 5.8. punkto 6 dalyje buvo numatyta, kad nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jeigu įsilaužimo, apiplėšimo faktas patvirtintas policijos pažyma. Priede Nr. 1 prie Įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 710-310-61076 yra nustatyta, jei pagal šią Draudimo sutartį draudimo apsauga galioja ir verslo nutrūkimo nuostoliams, tokiu atveju kiekvienos apdraustos pagal šios Draudimo sutarties sąlygas žalos atveju būtų taikomas bendras, draudimo liudijime nurodytas atsakomybės limitas;
11.5. nurodytas Draudimo įstatymo ir Draudimo sutarties teisinis reguliavimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad Bendro draudimo sutartyje draudimo išmoka buvo ribojama 50 000 Eur nuostoliais ir ieškovas, kaip draudikas atsakingas už draudžiamojo įvykio administravimą, draudžiamojo įvykio atveju vienašališkai galėjo priimti sprendimą dėl nuostolių, draudėjui atlyginimo, neviršijant 50 000 Eur. Ieškovas pažymi, kad šia sąlyga buvo siekiama operatyvesnio ir greitesnio nuostolių atlyginimo, kai išmokama suma, atsižvelgiant į prisiimtos rizikos apimtį, sąlyginai nėra didelė;
11.6. faktinės aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas pagal susitarimą su draudėju sumokėjo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ 42 942,32 Eur draudimo išmoką, kuria buvo atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ nuostoliai, patirti dėl draudžiamojo įvykio. Kadangi draudimo išmoka, kuria buvo atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ nuostoliai dėl ginčo įvykio, neviršijo Bendro draudimo sutartyje numatytos 50 000 Eur ribos, yra teigtina, kad ieškovas tinkamai įvykdė Bendro draudimo sutartį;
11.7. ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo parengtas ir atsakovui pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas, kuriuo ieškovas pateikė atsisakymo sumokėti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ draudimo išmoką motyvus, buvo tik projektas. Šis projektas buvo persiųstas draudimo brokeriui, kuris atstovavo UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ santykiuose su draudikais, ir atsakovui kaip partneriui pagal draudimo sutartį dėl nuomonės, argumentų pareiškimo. Pagal nuo 2018 metų ieškovo įmonėje susiklosčiusią praktiką, neigiamų sprendimų projektai yra komunikuojami elektroniniu paštu, telefonu, kad kita šalis iki sprendimo priėmimo pareikštų argumentus dėl nesutikimo su projekte nurodytomis aplinkybėmis ir į šias aplinkybes būtų galima atsižvelgti priimant sprendimą dėl draudimo išmokos;
11.8. atsakovo argumentai, kad ieškovas negalėjo vienašališkai priimti sprendimo atlyginti UAB Schmitz Cargobull Baltic 42 942,32 Eur nuostolių, yra nepagrįsti. Pirma, draudimo išmokos sumokėjimas, o ne atsisakymas ją sumokėti, yra pagrindinė draudiko pareiga pagal draudimo sutartį (CK 6.987 straipsnis). Ši aplinkybė pagrindžia, kad atsisakymas sumokėti draudimo išmoką yra išimtinė situacija, todėl ieškovas pagrįstai, susiklosčius minėtai išimtinei situacijai, 2018 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laišku klausė atsakovo profesionalios nuomonės dėl galimo atsisakymo sumokėti draudimo išmoką UAB „Schmitz Cargobull Baltic“. Atkeipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė savo nuomonės, netyrė ginčo draudžiamojo įvykio, nepateikė konkrečių klausimų ieškovui, kaip atsakingam už įvykio tyrimą draudikui, dėl papildomų aplinkybių nustatymo ir jau aiški atsakovo nuomonė minėtu klausimu atsirado tik po to, kai 42 942,32 Eur suma buvo sumokėta UAB „Schmitz Cargobull Baltic“;
11.9. Bendro draudimo sutarties nuostatos yra reguliuojamos Draudimo įstatymo ir ieškovas reikalauja iš savo partnerio pagal Bendro draudimo sutartį ir Draudimo sutartį atsakovo draudimo išmokos dalies, sumokėtos draudėjui, todėl, ieškovo įsitikinimu, šioje byloje turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dėl Draudimo įstatymo nuostatų, pagal kurias draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu šios Draudimo įstatymo nuostatos užkerta kelią draudikui, neteismine tvarka atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-277-302/2017);
11.10. atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, kuria ieškovas pateikė prašymą atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ sumokėtą žalos atlyginimą, atitinkantį atsakovo prisiimtos rizikos dalį, nurodė, kad atsisako atlyginti nuostolius vienu pagrindu, t. y. tik Taisyklių 24.2.2. punktu, o dėl kito 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodyto pagrindo (šiukščių draudėjo pareigų pažeidimo) nepasisakė, o taip pat nenurodė kitų vėliau atsiliepime į ieškinį nurodytų pagrindų (neva ieškovas pažeidė Bendro draudimo sutarties 6 punktą, įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių). Toks atsakovo elgesys ne tik pažeidžia pirmiau minėtas Draudimo įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bet ir rodo draudimo srities profesionalo atsakovo argumentų nenuoseklumą. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovo pozicijos, kuria jis vengia vykdyti įsipareigojimus ieškovui, nepagrįstumą;
11.11. ginčo įvykio faktinės aplinkybės rodo, kad įvykis įvyko ne dėl draudėjo darbuotojo didelio neatsargumo, o dėl neapsižiūrėjimo, natūralios klaidos, dėl kurių įprastai atsitinka draudžiamieji įvykiai. Atsakovas nepagrįstai tik iš UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ darbuotojo logisto M. M. paaiškinimo dėl 2018 m. birželio 25 d. įvykio aplinkybių daro išvadą, kad įvykis atsitiko dėl didelio neatsargumo ir teigia, kad didelio neatsargumo kriterijus atitiko tiek komandos lyderio, tiek logisto, suklydusio dėl cheminės medžiagos, elgesys. Atsakovas šią išvadą darė, nekreipdamas dėmesio į kitus byloje esančius įrodymus. Logistikos grupės lyderio paaiškinime buvo nurodyta, jog vidinis logistas nepatikrinęs informacijos važtaraštyje ir neapsižiūrėjęs kokios rūšies chemija atvyko, pradėjo išpylimo procesą. UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ 2018 m. lapkričio 2 d. pranešime buvo nurodyta, kad logistas, gavęs pranešimą apie atvykusį krovinį, pradėjo chemijos išpylimą, paėmė medžiagos ėminį. Išpylimo procesas truko apie 2 minutes. Darbuotojas, pastebėjęs išpilamos medžiagos spalvos neatitikimą, nedelsiant sustabdė išpylimo procesą ir kreipėsi į savo komandos lyderį, komandos lyderis į logistikos kokybės kontrolierių, šis su mėginiu nuėjo į kokybės skyrių, kur ir buvo nustatyta, kad tai ne poliolis, o pentanas. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl cheminių medžiagų sumaišymo nebuvo aplaidumo, o įvyko natūrali klaida, nes buvo laukiama poliolio siuntos, ir tiek pentano, tiek poliolio išpylimui buvo naudojami analogiški išpylimo šlangų pajungimai. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ginčo įvykis atsitiko dėl neapsižiūrėjimo, natūralios klaidos, dėl kurių įprastai atsitinka draudžiamieji įvykiai, o ne dėl didelio neatsargumo. Atsakovo darbuotojas teismo posėdžiu metu nurodė, kad žalos administravimo metu išvadas dėl ginčo įvykio darė pagal ieškovo surinktus dokumentus ir pats savo iniciatyva jokių dokumentų nerinko. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė, jam kaip pagrindiniam draudikui, tenkančią Bendro draudimo sutarties 6 punkte numatytą pareigą administruoti ginčo įvykį, o tuo tarpu atsakovas ikiteisminiame ginčo procese net neuždavė ieškovui, kaip draudikui, administruojančiam įvykį, šioje byloje atsakovo keliamų klausimų dėl ginčo įvykio aplinkybių ir nebandė pats jų išsiaiškinti, nors turėjo tam įstatyme įtvirtintas galimybes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1, 2 dalys), ir išvadas darė tik iš pavienio įvykio administravimo dokumento;
11.12. atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio požymių ir patenka į nedraudžiamųjų įvykių atvejus, nes neatitinka Taisyklių 16.1. punkto, pagal kurį draudimo išmoka mokama už apdrausto turto staigų ir netikėtą sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą. Pažymėjo, kad dėl draudžiamojo įvykio apibrėžimo su draudėju buvo susitarta individualiai, išdėstant draudikų įsipareigojimus draudimo liudijime. Taip pat draudimo liudijime buvo nurodyta, kad ypatingosios draudimo sutarties sąlygos, turi pirmenybę prieš Taisykles. Draudimo sutarties sąlygų 3 straipsnyje (Apdrausta rizika ir draudimo įmokos tarifas) buvo numatyta, kad draudikai įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos (-ų), teritorijos (-ų) ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudimo įvykių, jeigu draudiko atsakomybė bet kurio atskiro įvykio atžvilgiu ar visų įvykių atžvilgiu kartu paėmus per draudimo laikotarpį bet kokiu atveju neviršys kiekvieno turto vieneto atžvilgiu sumos, kuria jis įvertintas draudimo polise ir jo prieduose. Taigi draudimo sutarties dalyvių lūkesčius dėl įvykio draustumo formavo būtent draudimo sutarties sąlygų 3 punktas, o ne Taisyklių 16.1. punktas;
11.13. remiantis kascinio teismo praktika, staigiu ir netikėtu fiziniu turto sugadinimu yra laikytinas įvykis, kai draudikas ir draudėjas draudimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo įvykis tikrai įvyks (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016). Faktinės aplinkybės rodo, kad pentano išpylimo procesas truko apie 2 minutes ir vidinis logistas pastebėjęs išpilamos medžiagos spalvos neatitikimą, nedelsiant sustabdė išpylimo procesą ir kreipėsi į savo komandos lyderį. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo iš anksto žinoma, kad ginčo įvykis tikrai įvyks, o taip pat vidinio logisto veiksmai nebuvo nukreipti į žalos padarymą draudėjui tyčia. Vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes teisinio reguliavimo kontekste yra teigtina, kad ginčo įvykis atitiko draudžiamojo įvykio požymius, numatytus Draudimo sutarties sąlygų 3 straipsnyje (Apdrausta rizika ir draudimo įmokos tarifas);
11.14. atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo įvykis yra nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 24.2.2. punktą. Pagal Taisyklių 24.2.2. punktą draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar su juo susijusių asmenų ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas - toks draudėjo ar su juo susijusių asmenų, naudos gavėjo neatsargumas, kai draudėjas ar susiję su juo asmenys, naudos gavėjas nesiima paprasčiausių priemonių, kad išvengtų nuostolių arba numatomų neigiamų pasekmių, kurių galimybė akivaizdi (pvz. neturėjimas teisės dirbti su atitinkamais mechanizmais ir kitos teismo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios asmens didelį neatsargumą). Pirma, ieškovo įsitikinimu, nėra pagrindo ginčo įvykio laikyti įvykusiu dėl vidinio logisto didelio neatsargumo. Teismui pateikti įrodymai (vidinio logisto ir logistinės grupės lyderio paaiškinimai, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ 2018 m. lapkričio 2 d. pranešimas, liudytojo V. S. paaiškinimai teismo posėdžių metu) pagrindžia, kad ginčo įvykis atsitiko dėl vidinio logisto, o ne komandos lyderio elgesio, nes vidinis logistas nepatikrino cheminės medžiagos sudėties. Taip pat cheminių medžiagų sumaišymas atsitiko dėl natūralios klaidos, dėl kurios ir įprastai atsitinka draudžiamieji įvykiai, nes buvo laukiama kitos cheminės medžiagos poliolio atvežimo ir cheminių medžiagų (poliolio ir pentano) šlangų prijungimai sutapo, o pats išpylimo procesas iki sustabdymo truko trumpai. Antra, Draudimo įstatymo 106 straipsnyje yra numatyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Nagrinėjamu atveju Draudimo liudijime, kuriuo draudikas įsipareigojo atlyginti nuostolius apdraustam draudėjo UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ turtui, kurie atsirado izoterminių ir tentinių kėbulų ir priekabų (puspriekabių) gamybos, surinkimo, remonto, pervežimo, perkėlimo, išmontavimo metu draudimo vietos, teritorijos ribose dėl netyčinio ir netikėto fizinio turto praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo dėl aplinkybių, nepriskiriamų prie nedraudiminių įvykių (3 punktas), nedraudiminiai įvykiai dėl didelio neatsargumo nebuvo individualiai aptarti ar kaip nors šalių konkretizuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, įvertinęs faktines įvykio aplinkybes, bei sutarties sąlygas, kuriose atvejai, leidžiantys įvykius pripažinti įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo nebuvo individualizuoti, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir prisiėmė pareigą atlyginti draudėjo patirtus nuostolius;
11.15. atsakovas nepagrįstai teigia, kad išlaidos siekiant išvengti nuostolių ar juos sumažinti pagal Taisyklių 11.1. punkto nuostatą, buvo atlygintos draudėjui nepagrįstai. Pagal Taisyklių 11.1. punktą draudikas atlygina visas būtinas pagrįstas išlaidas, draudėjo patirtas siekiant išvengti nuostolių ar juos sumažinti. Nagrinėjamu atveju poliolio talpykla nebuvo tinkama saugiam pentano sandėliavimui, nes patalpų viršuje vasaros sezono metu (būtent vasarą ir atsitiko minėtas įvykis) temperatūra pakyla iki pentano užvirimo temperatūros (37 laipsniai) ir patalpoje įrengti įrenginiai neatitinka EX patalpoms keliamų reikalavimų. Siekiant išvengti gaisro (sprogimo) įmonės teritorijoje ir žalos, buvo evakuoti įmonės darbuotojai ir perduotos utilizavimui cheminės medžiagos. Minėti veiksmai buvo atliekami skubiai, nes nukritus oro temperatūrai ir dingus tiesioginiams saulės spinduliams talpyklas buvo galima saugiai sandėliuoti atokiau pastatų prie priešgaisrinio hidranto, palaikant tarp jų atstumą siekiant išvengti dujų koncentracijos vienoje vietoje ir likusios chemijos išpylimas ir išvežimas iš teritorijos dėl aukštos temperatūros dienos metu privalėjo būti baigtas per naktį. Taip pat chemijos išvežimo utilizuoti darbai buvo vykdomi dėl to, kad sumaišytos chemijos panaudojimas nebuvo įmanomas. L. V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pentanas yra pavojinga medžiaga, saugoma visai kitomis sąlygomis, nei poliolis, todėl šioms medžiagoms susimaišius, buvo didelė sprogimo tikimybė. Būtina buvo skubiai utilizuoti, nes įkaitus saulėje ir pasiekus tam tikrą temperatūrą galėjo sprogti. Šios aplinkybės pagrindžia, kad UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, siekdamas išvengti galimo sprogimo, privalėjo pentaną išvežti ir utilizuoti;
11.16. 2019 m. kovo 29 d. susitarimu ieškovas įsipareigojo atlyginti draudėjo nuostolius 42 942,32 Eur apimtyje. Susitarimo šalys (draudėjas ir ieškovas) nedetalizavo susitarime, kad tai yra nuostoliai, kurie atsirado imantis protingų ir būtinų priemonių galimos žalos sumažinimui, tačiau derybų metu ieškovas, kaip atsakingas už draudžiamojo įvykio administravimą draudikas, siekdamas išvengti rizikos, susijusios su teisminio ginčo nepalankia baigtimi, ir veikdamas geriausiais draudikų (ieškovo ir atsakovo) interesais, susiejo atlygintinų nuostolių sumą būtent su nuostoliais, atsiradusias draudėjui imantis protingų ir būtinų priemonių galimos žalos sumažinimui, t. y. su 42 942,32 Eur, kai tuo tarpu UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ dėl šio įvykio patyrė 101 872,40 Eur nuostolių. Kadangi tokios sąlygos buvo priimtinos ir draudėjui, taip pat siekiančiam išvengti bylinėjimosi, išlaikyti socialinę taiką ir toliau bendradarbiauti, buvo sudarytas 2019 m. kovo 29 d. susitarimas. Ieškovo nurodyti 42 942,32 Eur nuostoliai patenka į draudimo apsaugos apimtį ir dėl to susitarimas yra teisėtas ir pagrįstas;
11.17. atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad įvykio faktinės aplinkybės atitinka Draudimo taisyklių 24.3.9. punkte numatytą draudimo išmokos nemokėjimo pagrindą. Atsakovas, atsisakydamas tenkinti ieškovo pretenziją, kuria ieškovas pateikė prašymą atlyginti UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ sumokėtą žalos atlyginimą, atitinkantį atsakovo prisiimtos rizikos dalį, rėmėsi tik Taisyklių 24.2.2. punktu, teigdamas, jog ginčo įvykis atitiko dėl draudėjo darbuotojo didelio neatsargumo. Pagal Taisyklių 3.6.1. punktą draudėjas privalo užtikrinti turto apsaugą, tinkamai laikytis draudimo sutartyje numatytų draudimo rizikos mažinimo bei saugumo priemonių, gamintojų rekomendacijų ir taisyklių, instrukcijų dėl saugaus turto eksploatavimo, priešgaisrinės saugos taisyklėse ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, draudiko rekomendacijų (jei tokios buvo). Taisyklių 24.3.9 punkte buvo numatyta draudiko elgesio alternatyva, draudėjui pažeidus draudimo sutartyje numatytas pareigas (įskaitant ir Taisyklių 3.6.1. punkte numatytą pareigą), t.y. atsisakymas sumokėti draudimo išmoką arba jos sumažinimas. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Pažymėjo, kad draudimo sutarties šalys susitarė dėl dar griežtesnių vertinimo taisyklių, draudėjui pažeidus draudimo sutartyje numatytas pareigas. Pagal Taisyklių 24.3.1. punktą draudikas turėjo teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, atsižvelgiant į neatsargumo laipsnį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ne bet koks didelio neatsargumo kriterijus atitinkantis draudėjo elgesys, o tik ypatingai šiurkštus, lėmė teisinių pasekmių, numatytų Taisyklių 24.3.1. punkte, taikymą;
11.18. faktinės aplinkybės patvirtina, kad cheminių medžiagų sumaišymas atsitiko dėl natūralios klaidos, nes buvo laukiama kitos cheminės medžiagos poliolio atvežimo ir cheminių medžiagų (poliolio ir pentano) šlangų prijungimai sutapo. Pasisakydamas dėl draudėjo darbuotojo elgesio ginčo įvykio kontekste, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog draudėjo darbuotojas, sumaišęs cheminių medžiagų talpyklas, apie žalingas pasekmes žinojo, t. y. jų kilimo galimybė nebuvo akivaizdi, kaip tai reglamentuota Taisyklių 24.2.2. punkte. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsisakymas sumokėti draudimo išmoką Taisyklių 3.6.1. punkto pagrindu būtų buvęs neteisėtas ir nepagrįstas.
11.19. pažymėjo, kad precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpus atsakovas cituoja teismų nutartis, kurios dėl aplinkybių skirtingumo negali būti taikomos šioje byloje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 19 d. šalys sudarė Bendro draudimo sutartį, kuria ieškovas – pagrindinis draudikas, prisiėmė 52,8 procentus, o atsakovas – dalyvaujantis draudikas, 47,20 procentų draudimo rizikos. Bendras draudimas buvo taikytas ir draudimo sutarčiai Nr. 710-310-61076 (toliau – Draudimo sutartis), pagal kurią buvo apdraustas UAB „Schmitz Cargobul Baltic“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, elektroninė technika, rezervinė suma investicijoms, išlaidos liekanų pašalinimui, grynieji pinigai, darbuotojų daiktai klaidos ir praleidimai.
15. 2018 m. birželio 25 d. įvyko incidentas, kurio metu draudėjo darbuotojas per klaidą į poliolio chemijos talpyklą išpylė apie 1 t kitos cheminės medžiagos - pentano. Ieškovas, pripažinęs įvykį darudžiamuoju, sumokėjo draudėjui 42 949,32 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti pagal Bendro draudimo sutartį priklausančią mokėti draudimo išmokos dalį (20 268,78 Eur). Atsakovui dalies draudimo išmokos negrąžinant, kreipiasi į teismą.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas sprendė, kad ieškovas, įvertinęs faktines įvykio aplinkybes, bei sutarties sąlygas, kuriose atvejai, leidžiantys juos pripažinti įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo nebuvo individualizuoti, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju ir prisiėmė pareigą atlyginti draudėjo patirtus nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, kad išmokėta draudimo išmoka neviršija Bendro draudimo sutartyje (6 punktas) numatyto 50 000 Eur nuostolio dydžio limito, teismas sprendė, kad bendrame draudime dalyvaujančiam draudikui pagrindinio draudiko sprendimas yra privaloma atsakovui, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti draudimo išmokos dalį, proporcingą jo prisiimtai rizikos daliai.
17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismas nevertino, kad ieškovas, kaip pagrindinis draudikas, pažeidė Bendro draudimo sutartyje numatytas taisykles ir priėmė sprendimą išmokėti draudėjui atitinkamą sumą vienašališkai be suderinimo su atsakovu – dalyvaujančiu draudiku, neteisėtai ir nepagrįstai; pats ieškovas, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, tą patį įvykį vienu atveju vertino kaip nedraudžiamąjį, kadangi nustatė šiurkščius draudėjo pareigų pažeidimus, tačiau vėliau, esant toms pačioms įvykio faktinėms aplinkybėms, sprendimą vienašališkai pakeitė; liko neištirta ir neįvertinta aplinkybė, jog ginčo įvykis apskritai neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, nes jis įvyko ne staiga ir ne netikėtai; liko neištirtas ir visapusiškai neįvertintas ieškovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką, kadangi jame yra nurodyti du savarankiški atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindai: didelis draudėjo neatsargumas (Taisyklių 24.2.2. punktas); draudėjo pareigų pažeidimas (Taisyklių 3.6.1., 24.3.9. punktai).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis.
19. Šioje byloje kilo ginčas tarp draudikų dėl pagrindinio draudiko priimto sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudėjui 42 942,32 Eur draudimo išmoką.
20. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017 22 punktą).
21. Atsakovas tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė argumentus, dėl kurių, jo manymu, įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apskritai jų netyrė ir skundžiamame sprendime dėl atsakovo nurodytų aplinkybių bei argumentų nepasisakė. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų viseto išnagrinėjimu, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų vertinti draudėjo ar su juo susijusių asmenų (draudėjo darbuojotų, atsakingų už krovinio priėmimą) veiksmus, ir padaryti pagrįstą išvadą ar tokie veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, pasireiškiantis aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. Pirmosios intancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog draudėjo darbuotojas, sumaišęs cheminių medžiagų talpyklas, apie žalingas pasekmes žinojo, t. y. jų kilimo galimybė nebuvo akivaizdi, kaip tai reglamentuota Taisyklių 24.2.2. punkte, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios savo išvados teismas ne tik kad nemotyvavo, bet ir galimai supainiojo įvykio priežastis ir pasekmės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie Bendro draudimo sutarties 6 punkto taisyklės taikymą (bendrojo draudimo vykdymo sąlygos) ginčo atveju, dėl kurios tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Priimamas ir teisines pasekmes sukuriantis dokumentas turi būti logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Iš CPK 270 straipsnio 4 dalies reglamentavimo seka, jog sprendime turi būti ne tik įvardinti įrodymai, tačiau atliktas ir jų vertinimas, išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros išvados. Nors teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą ir neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent - kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė šiuo atveju suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, kurios lėmė galutinį teismo sprendimą. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, turi būti paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir byla perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė