Civilinė byla Nr. e2A-1141-392/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12351-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.;

(S)

2.6.10.1.; 3.3.1.18.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo M. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 401,98 Eur nuostolių, 1 050,00 Eur negautų pajamų už buto nuomą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2016 m. kovo 2 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame savavališkai gyveno atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti atsakovą iš minėtų patalpų. Atsakovas 2016 m. liepos 18 d. buvo priverstinai iškeldintas iš ieškovui priklausančio būsto, atsakovo turtas buvo laikinai saugomas bute, suteikiant atsakovui teisę šį turtą išsivežti. Kadangi atsakovas geranoriškai savo turto iš ieškovui priklausančio buto neišsivežė, tai 2016 m. rugpjūčio 11 d. šis turtas buvo perkeltas saugoti į kitą vietą. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. už butui teikiamas komunalines paslaugas susidarė 401,98 Eur skola, kurią sumokėti tenka prievolė atsakovui. Ieškovas užsiima nuomos veikla ir butą įsigijo siekdamas jį išnuomoti, tačiau dėl atsakovo neteisėto naudojimosi patalpomis ieškovas negalėjo butu naudotis, ir negavo 1 050 Eur pajamų už buto nuomą (už 5 mėnesius ir 9 dienas). Dublike nurodė, kad atsakovas gyveno bute (duomenys neskelbtini), o M. S. šiame bute negyveno, ji gyvena bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo ir prašė nutraukti bylą dalyje dėl 1 377,57 Eur nuostolių priteisimo.
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad faktiškai ieškovą sutartiniai teisiniai santykiai sieja su atsakovo motina M. S., kuriai pagal 2004 m. sausio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo palikta teisė iki gyvos galvos naudotis butu (duomenys neskelbtini). Vėliau kilo M. S. ginčas su buto pirkėju V. K., po to buto savininkas buvo A. R., vėliau – R. R., kuris 2016 m. kovo 3 d. butą pardavė ieškovui. Kadangi ginčo laikotarpiu teisėta buto naudotoja buvo M. S., pareiga mokėti už paslaugas teko jai. Ieškovas pateikė vienintelį įrodymą, kad mokesčius sumokėjo, tačiau tai nepagrindžia jo reikalavimo atsakovui teisėtumo. Atsakovo su ieškovu nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl atsakovui netaikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų savo reikalavimui dėl negautų pajamų pagrįsti. Ieškovui buvo žinoma, kad butu naudojasi M. S., todėl atsakovui nekilo pareiga mokėti už paslaugas. Be to, atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1206-728/2017 ieškovas pareiškė analogišką reikalavimą M. S. dėl negautų pajamų priteisimo.  Ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovas gyveno ginčo bute nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 31 d., be to ieškovas pripažįsta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. netrukdomai galėjo naudotis savo nuosavybe. Ieškovas nepateikė jokio verslo liudijimo ar gyvenamųjų pajamų deklaracijų, patvirtinančių jo nuomos verslą, be to, pagal 2014 m. sausio 27 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties 9 punktą ieškovas neturi teisės nuomoti buto (duomenys neskelbtini).   
3. Trečiasis asmuo M. S. palaikė atsakovo poziciją.   

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 1 377,57 Eur nuostolių priteisimo. Ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. S. 210,70 Eur nuostoliams atlyginti ir 61,96 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. B.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. B. 513 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovo V. S. naudai. Priteisė iš ieškovo A. B. 5,63 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. kovo 2 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iki 2016 m. liepos 18 d. gyveno atsakovas. 2016 m. liepos 18 d. antstolis A. N. priverstinai iškeldino atsakovą iš buto su visais jam priklausančiais daiktais, ir surašė iškeldinimo protokolą Nr. B-87409. Po atsakovo iškeldinimo ieškovui priklausančiame bute iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. bute buvo laikomi (saugomi) atsakovo asmeniniai daiktai, kurie, atlikus aprašą, vėliau buvo išvežti iš buto saugojimui į kitą vietą.
6. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad ieškovas iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. negalėjo naudotis jam priklausančiomis patalpomis dėl bute buvusių atsakovo asmeninių daiktų. Atsakovo argumentus, jog už įsiskolinimus už butui teiktas paslaugas atsakingas trečiasis asmuo M. S., laiko nepagrįstais, nes civilinėje byloje Nr. 2-24022-734/2015 nustatyta, jog būtent atsakovas gyveno minėtame bute ir 2015 m. gruodžio 1 d. buvo priimtas teismo sprendimas iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl skolos susidarymo už komunalines paslaugas, padarė išvadą, jog ieškovas patyrė 210,70 Eur nuostolių už butui teiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d., kuriuo dėl atsakovo veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiu turtu. Įvertinęs tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų sumokėjęs 191,28 Eur sumą už komunalines paslaugas UAB „Vilniaus vandenys“, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas būtų realiai patyręs 191,28 Eur nuostolius už butui teiktą vandenį. Todėl vadovaujantis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, ieškovo reikalavimą atlyginti 210,70 Eur nuostolius tenkino, o likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė.
8. Teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad ieškovas legaliai verstųsi nekilnojamojo turto nuoma, byloje nėra pateiktas verslo liudijimas, gyventojų pajamų deklaracija ar kiti duomenys, kurie patvirtintų tokią ieškovo legaliai vykdomą veiklą. Teismas sprendė, kad ieškovas, neturėdamas teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas, neturi teisės iš atsakovo reikalauti mokėti atlyginimo už tokią veiklą (buto nuomą). Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis, ieškovui įsigyjant butą, turėjo būti žinoma apie buvusių savininkų ginčus su M. S. ir V. S., todėl jam buvo aišku, kad gali kilti problemų vykdant V. S. iškeldinimą ir todėl ieškovas negalės nuomoti įsigyto buto kitiems asmenims. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurios turi būti realios, o ne tikėtinos, teismo vertinimu yra atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – reikalavimą dėl 1 050 Eur negautų pajamų priteisimo iš atsakovo tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias negautų pajamų atlyginimo pagrindus, taip pat nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą.
2. Apelianto nuomone, jis įrodė ir pateikė konkrečius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, kad ieškovas realiai ir teisėtai vertėsi nuomos veikla, turėjo realią galimybę nuomoti jam nuosavybės teise priklausantį butą. Todėl aplinkybė, kad ieškovas nepateikė verslo liudijimo, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas žinojo, kad gali kilti problemų vykdant atsakovo iškeldinimą ir todėl ieškovas negalės nuomoti įsigyto buto kitiems asmenims, nes iki to momento, kai ieškovas tapo minėto buto savininku, nebuvo įsiteisėjęs 2015 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimas dėl atsakovo iškeldinimo. Šis pirmosios instancijos teismo argumentas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. visiškai neaišku kuo remiantis ieškovas galėjo žinoti, kad negalės nuomoti įsigyto buto. Priešingai, buto įsigijimo momentu, buvo priimtas teismo sprendimas dėl atsakovo iškeldinimo, o į butą VĮ Registrų centras duomenimis jokie tretieji asmenys neturėjo jokių teisių. Visa tai leido ieškovui daryti išvadą, kad įsigijęs šį butą, jį galės išnuomoti ir gauti ekonominės naudos.
4. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atžvilgiu. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai, nes neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Nustačius, kad asmuo naudojosi butu be teisinio pagrindo, buto savininkui kaip nuostoliai turi būti priteisiama buto nuoma.
5. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė. Todėl šiuo atveju ieškovas negalėdamas valdyti jam priklausančio buto dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, neabejotinai patyrė nuostolių, kurie turi būti jam atlyginti (CK 6.249 ir 6.251 straipsniai). Tuo labiau, kad byloje nustatytas priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ryšys su ieškovo patirtais nuostoliais (žala).
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nepatvirtinti įrodymais, todėl nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl galimos nuomos, pagrįstai sprendė, kad ieškovas nepateikė nuomos verslo liudijimo, pajamų deklaracijų, patvirtinančių, jog jis legaliai verčiasi butų nuomos veikla, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovo negautų pajamų. Atsakovo nuomone, ieškovo pridėti dokumentai tik patvirtina, kad ieškovas turi nemažai patalpų, kurias nuomoja, gauna už tai nuomos mokestį, tačiau ieškovas nuo gautų pajamų mokesčių valstybei nemokėjo, dokumentų, patvirtinančių, jog yra sumokėtas pajamų mokestis, nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog legaliai vertėsi nekilnojamojo turto nuoma. Ieškovas, įsigydamas minėtą butą, žinojo, kad jo išnuomoti negalės, nes žinojo, jog bute gyvena atsakovas. Tai patvirtina kitoje civilinėje byloje pagal atsakovo motinos M. S. ieškinį ieškovui, nustatytos aplinkybės, t. y. ieškovas pats pripažino, jog iki buto pirkimo su advokatu R. R. lankėsi bute, matė, kad jis užimtas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog įstatymų nustatyta tvarka įregistravo nuomos veiklą ir turi teisę verstis šia veikla, sudarė bent vieną sutartį su klientu dėl minėto buto nuomos. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas analogišką reikalavimą dėl negautų pajamų pareiškė ir M. S. civilinėje byloje Nr. e2-1206-728/2017. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo prašymą atmetė, konstatavęs, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų už buto nuomą priteisimo.
13. Nustatyta, kad ieškovas 2016 m. kovo 2 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iki 2016 m. liepos 18 d. gyveno atsakovas. 2016 m. liepos 18 d. antstolis A. N. priverstinai iškeldino atsakovą iš buto su visais jam priklausančiais daiktais, ir surašė iškeldinimo protokolą Nr. B-87409. Po atsakovo iškeldinimo ieškovui priklausančiame bute iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo laikomi (saugomi) atsakovo asmeniniai daiktai, kurie, atlikus aprašą, vėliau buvo išvežti iš buto saugojimui į kitą vietą.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas už buto nuomą atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas, neturi teisės iš atsakovo reikalauti mokėti atlyginimo už tokią veiklą (buto nuomą). Teismas taip pat įvertino tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis, ieškovui įsigyjant butą, jam turėjo būti žinoma apie buvusių savininkų ginčus su M. S. ir V. S., todėl jam buvo aišku, kad gali kilti problemų vykdant V. S. iškeldinimą ir tai, jog jis negalės nuomoti įsigyto buto kitiems asmenims.
15. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų už buto nuomą priteisimo.
16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad reikalavimas dėl 1 050 Eur negautų pajamų priteisimo yra teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis sąžiningumo ir teisingumo principus, bei nuoseklią teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai. Apeliantas teigia, kad jis įrodė ir pateikė konkrečius įrodymus, jog jis realiai ir teisėtai vertėsi nuomos veikla, turėjo realią galimybę nuomoti jam nuosavybės teise priklausantį butą. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis prieš įsigyjant butą, žinojo, kad gali kilti problemų vykdant atsakovo iškeldinimą ir todėl negalės nuomoti įsigyto buto kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, negali sutikti su ieškovo argumentais.
17. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
18. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu būtų išnuomojęs jam nuosavybės teise priklausantį butą, tuo laikotarpiu, per kurį atsakovas neteisėtai gyveno ieškovui priklausančiame bute. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo reikalavimu atlyginti nuostolius, nustatė, kad ieškovas neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iš tokios veiklos pajamas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta. Byloje nustatyta, kad ieškovas nepateikė jokio verslo liudijimo, gyventojų pajamų deklaracijų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų tai, jog ieškovas legaliai vykdo veiklą. Ieškovo pateikti dokumentai: nuomos sutartis, išrašas iš nekilnojamojo turto registro, tik patvirtina, jog jis turi nemažai patalpų, kurias nuomoja ir gauna už tai nuomos mokestį, tačiau neįrodo, kad ieškovas, įsigydamas butą, pagrįstai tikėjosi, kad nebus jokių problemų vykdant atsakovo iškeldinimą ir jis galės iš karto nuomoti butą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, įsigydamas butą žinojo, jog butas yra užimtas, priimtas sprendimas dėl atsakovo iškeldinimo iš buto. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui, įsigyjant butą, buvo aišku, jog gali kilti problemų dėl atsakovo iškeldinimo ir butas nebus iš karto atlaisvintas.
19. Pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jo reikalavimo pagrįstumo dėl negautų pajamų, nes byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovas šias pajamas neišvengiamai ir realiai būtų gavęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas neįrodė, jog teisėtai vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą, ir nors pasak jo, butą jis įsigijo norėdamas išnuomoti, tačiau, žinodamas apie ginčus tarp atsakovo ir trečiojo asmens, tai, jog bute gyvena atsakovas ir yra problemų dėl jo iškeldinimo, turėjo suvokti, kad buto neišnuomos ir negaus pajamų už nuomą. Be to, nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, todėl ieškovas negalėjo tikėtis gauti iš atsakovo pajamas už nuomą. Ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas, jog ieškovas realiai būtų butą išnuomojęs ir gavęs pajamas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas būtų realiai gavęs negautas pajamas, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu (Nr. e2-1206-728/2017) ieškovei M. S. nustatytas uzufruktas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta jos teisė naudotis minėtu butu iki gyvos galvos bei teisė deklaruoti gyvenamąją vietą minėtu adresu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-1298-585/2018). Šioje civilinėje byloje buvo nustatyta, jog A. B., prieš pirkdamas ginčo butą, žinojo, kad perka butą, apsunkintą panaudos teise, kurią turi M. S.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog neįtikėtina, kad apeliantas nežinojo su įsigyjamu turtu susijusių M. S. reikalaujamų teisių ir jų apimties aplinkybių, apie jos teises į butą ir kitas aplinkybes. Nustatyta, kad 2004 m. sausio 27 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria M. S. pardavė butą V. K., 9 punkte buvo numatyta ieškovės teisė naudotis ginčo butu iki gyvos galvos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-1206-728/2017 nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, prieš įsigydamas butą, žinojo, jog negalės nuomoti įsigyto buto kitiems asmenims, nes M. S. turi teisę naudotis minėtu butu iki gyvos galvos ir gali kilti problemų dėl atsakovo iškeldinimo iš minėto buto.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su kitais apeliaciniame skunde apelianto dėstomais argumentais ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus  ir, įvertinęs visumoje byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tai įvertinus, dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nepasisakytina, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                                                                                              Virginijus Kairevičius