Nr. DOK-1653

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00085-2022-5

                                                          (S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 17 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. DOK-750 atsisakė priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atsakovės 2024 m. balandžio 17 d. pateiktame kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 187 straipsnio taikymo tuo atveju, kai byla pagal proceso dalyvio ieškinį dar neišnagrinėta, tačiau joje pateiktas dokumentas kitoje civilinėje byloje įvertintas kaip valingas bylos šalies fakto pripažinimas. Skunde nurodoma, kad savarankiškoj (kitoje) civilinėse bylose pateikti procesiniai dokumentai per se negali būti vertinami kaip asmens fakto pripažinimas CPK 187 straipsnio prasme kitoje civilinėje byloje. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 187 straipsnyje įtvirtinta faktų pripažinimo taisykle ir sprendė, kad atsakovė neįsigijo žaliavinio rapsų aliejaus iš UAB „Deimgvida“, todėl negalėjo jo parduoti DIMALEX ApS, kuriam, atitinkamai, nekilo teisė atsiskaityti su atsakove.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs sutartį bei skolos perkėlimo sandorį negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu, netinkamai taikė restitucijos taisykles (CK 1.82, 6.66 straipsnius), nukrypo nuo teismų praktikos dėl nesąžiningumo sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad restitucijos taikymą CK 1.82, 6.66 straipsnių pagrindu lemia kitos sandorio šalies nesąžiningumas. Privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos. Siekiant įrodyti sandorių šalių nesąžiningumą CK 1.82 straipsnio prasme, turi būti įrodoma ne tai, kad sandorio šalys žinojo apie įmonės sunkią padėtį, bet kad jie žinojo apie sudaromų sandorių akivaizdžią nenaudą ir žalingumą įmonei ir siekė pasinaudoti esama padėtimi. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie kaip sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti. Bylą nagrinėję teismai nesirėmė teismų praktika šiuo klausimu ir sprendimą grindė prielaidomis. 

 Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2024 m. balandžio 17 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad atsakovės kasaciniame skunde naujai formuluojami ir grindžiami skunde įvardyti klausimai, tačiau jame nenurodoma teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas įvardijamų teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos. Pateikiamo skundo argumentais nesuformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui.

Kadangi 2024 m. balandžio 17 d. paduotame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija atsakovės 2024 m. balandžio 17 d. paduotą kasacinį skundą atsisako priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. kovo 19 d. nutartimi Nr. DOK-750. 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Andžej Maciejevski 

                                                                                                            Algirdas Taminskas 

                                                                                                            Agnė Tikniūtė