Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-626-317/2011
Teisėjas: Laimutis Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00633-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.; 2.4.7.;
(S)
2.4.6.4.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 10d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai Reginai Atkočaitienei, išteisintajam E. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nuosprendžio, kuriuo:
S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, o per visą laisvės apribojimo bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
E. J. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 2 d. išteisintas, nesurinkus pakankamai neginčytinų jo kaltę patvirtinančių ar grindžiančių įrodymų, kad jis buvo padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią nusikalstamą veiką (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Nuosprendžio dalis dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. neskundžiama.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
E. J. kaltintas nusikalstama veika numatyta LR BK 178 str. 2 d. t.y. tuo, jog 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu ir laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., tikslu įsibrauti į patalpą bei pagrobti svetimą turtą, per garažo durų apačioje esančią angą įsibrovė į A. Ž. priklausantį garažą, t.y. į patalpą, iš kurios vidaus slapta pagrobė 700 Lt vertės benzininį trimerį „SPEAR & JACKSON” SBC 33 N1, 70 litų vertės elektrinį galąstuvą, 40 litų vertės elektrinį gręžtuvą, ir taip bendrais nusikalstamais veiksmais pagrobė svetimo-A. Ž. priklausančio turto už 810 litų.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011-06-17 nuosprendžiu E. J. dėl padarymo nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 2 d. išteisino nesurinkus pakankamai neginčytinų jo kaltę patvirtinančių ar grindžiančių įrodymų, kad jis buvo padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią nusikalstamą veiką(LR BPK 3 str. 1d.1p.).
Teismas konstatavo, jog kaltintojas nepateikė pakankamai jo nusikalstamą veiką pagrindžiančių ir nenuginčijamų įrodymų, tokių įrodymų nebuvo surinkta ir teisminio tyrimo metu, o esant akivaizdiems prieštaravimams, visos byloje kylančios pagrįstos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai.
Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2011-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl E. J. išteisinimo ir priimti jo atžvilgiu naują - apkaltinamąjį nuosprendį: E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d. bei paskirti jam 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. J. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas bylos duomenis įvertino pažeisdamas LR BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, nes kaltinamojo S. K. parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie sutampo su nukentėjusios A. Ž. parodymais, o apylinkės teismas nepagrįstai juos vertino kritiškai. S. K. parodė, kad E. J. 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje pasiūlė jam eiti vogti benzino į netoliese esantį garažą bei paaiškino, kad yra anksčiau matęs, kaip garažo savininkas pilstė benziną. Šiuos kaltinamojo S. K. parodymus netiesiogiai patvirtina nukentėjusios parodymai, kad S. K. iki vagystės jos garaže ar prie garažo niekad nėra buvęs, o E. J. yra lankęsis jos kieme ir prie garažo 2010 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio mėnesio pradžioje, matė, kad garaže sudėta įvairių daiktų, talpų dyzelinui kurui ir benzinui. Be to, nukentėjusioji parodė, jog buvo girdėjusi, kad E. J. yra blogos reputacijos ir linkęs vagiliauti. Šiuos nukentėjusios A. Ž. parodymus patvirtina ir V. G. parodymai. Prokurorės nuomone, iš tokių parodymų galima garyti išvadą, jog S. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. Ž. garaže įvairaus dydžio talpose laiko dyzelinį kurą ar benziną, todėl negalėjo išsigalvoti, kad E. J. jam pasiūlė eiti vogti benzino.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė S. K. parodymus kaip prieštaraujančius kaltinamojo E. J. ir liudytojo A. J. parodymams, nepagrįstai E. J. bei A. J. parodymus vertino kaip turinčius didesnę įrodomąją reikšmę nei kaltinamojo S. K., nukentėjusios A. Ž. bei pagarsinti liudytojo V. G. parodymai. Skunde teigiama, jog argumentas, kad S. K. turi piktumų E. J. atžvilgiu ir kerštaudamas jį apkalba, yra nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais teismo posėdyje ištirtais duomenimis. Aplinkybė, kad E. J. anksčiau buvo įskundęs S. K. dėl naminės degtinės gaminimo, teismui buvo svarus argumentas abejoti kaltinamojo S. K. parodymų nuoširdumu, tačiau nei kaltinamasis E. J., nei jo gynėjas nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad S. K. kerštauja ir apkalba E. J.. Priešingai, teismas nevertino nuoseklių S. K. parodymų, kad jis jokių piktumų šiai dienai su E. J. neturi, jų santykiai normalūs ir E. J. jis neapkalba. Apelianto nuomone, teismas klaidingai įvertino S. K. poelgį - vienam atlyginti padarytą žalą, nes toks kaltinamojo elgesys rodo, jog jis, nuoširdžiai gailėdamasis dėl padaryto nusikaltimo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertino savo elgesį ir stengėsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, t.y. atlygino nukentėjusiajai žalą ir jos atsiprašė. Prokuratūros nuomone, būtina įvertinti, kad nurodydamas, jog vagystę vykdė ne vienas, o kartu su E. J., S. K. sunkina savo paties teisinę padėtį, nes nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje teismo pripažįstama sunkinančia aplinkybe.
Apelianto įsitikinimu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011-03-29 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas D. P. tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad panaudojus operatyvines priemones ir nustačius, kad nusikaltimą padarė E. J. ir S. K., E. J. S. K. prašė jo į šį reikalą nevelti, o apsiimti viską vienam. Šią informaciją teismo posėdyje patvirtino ir kaltinamasis S. K., nurodęs, kad E. J. prašė vagystę apsiimti vienam, nepainioti E. J. į šį reikalą, už tai netgi žadėjo atlygį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Išteisintasis E. J. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas, tačiau apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes pirmos instancijos teismas padarė LR BPK 369 str. 3d. numatytą esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sutrukdžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį (LR BPK 329 str. 4 p.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis E. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neprisipažino kaltu dėl vagystės iš A. Ž. priklausančio garažo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu jis ne kartą parodė, jog nei vienas, nei kartu su S. K. jis jokios vagystės neįvykdė.
Nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, jog byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, jog E. J. kartu su S. K. įvykdė A. Ž. priklausančio turto vagystę, tačiau byloje esantys duomenys neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, jog E. J. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.
Kaltinamasis S. K. parodė, jog 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje, vakare susitiko su E. J. metu. Pastarasis jam pasiūlė kartu nueiti į netoli esantį garažą ir iš ten pasivogti benzino, nes prieš kelias dienas matė, kaip garažo savininkas pilstė benziną. Jis sutiko, nes pagalvojo, kad benziną parduos ir gautus pinigus pasidalins. Į garažą per durų apačioje esančią skylę įlindo jis, o E. J. stovėjo prie garažo durų. Kadangi garaže benzino nerado, tai E. J. paklausus, kokių kitų daiktų yra garaže, jis nurodė, kad garaže yra trimeris, elektrinis grąžtas ir elektrinis galąstuvas. Jo teigimu, minėtus daiktus jis iškišo per garažo duryse esančią angą ir perdavė E. J.. Einant namo jis nešė trimerį, o E. J. nešė grąžtą ir galąstuvą. Kartu su E. J. S. K. pagrobtus daiktus nunešė A. J. ir už 200 litų juos pardavė, o pinigus pasidalino.
Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog būtent kaltinamojo S. K. nuoseklūs parodymai patvirtina, jog ir kaltinamasis E. J. dalyvavo vykdant vagystę, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes juos paneigia A. J. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Šio liudytojo parodymais nustatyta, jog 2010 m. spalio mėnesį, tikslios datos liudytojas neatsiminė, pas jį buvo atėjęs kaltinamasis S. K., kuris pasiūlė pirkti benzininį trimerį. Už trimerį jis sumokėjo S. K. 220 ar 320 litų. Daugiau jokių daiktų S. K. nesiūlė pirkti. S. K. buvo atėjęs vienas, kartu su juo E. J. nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo parodymais, nes liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o juos iš esmės patvirtina kaltinamojo E. J. parodymai. A. J. E. J. nėra nei giminė, nei labai artimas žmogus, todėl šio liudytojo parodymais netikėti kolegija neturi jokio pagrindo.
Kolegija nesutinka su skundo argumentais, jog E. J. kaltę tvirtai patvirtina nukentėjusiosios A. Ž. bei liudytojo V. G. parodymai, kad E. J. prieš įvykį buvo atėjęs į kiemą ir pro atidarytas duris galėjo matyti kokie daiktai buvo laikomi garaže. Aplinkybė, kad kaltinamasis E. J. buvo nukentėjusiosios kieme, nei patvirtina, nei paneigia kaltinamojo dalyvavimą įvykdant nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir pats S. K. žinojo apie tai, jog po garažo durimis yra tarpas pro kurį galima patekti į garažą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstai skunde nurodoma, jog E. J. kaltę patvirtina ir 2011-03-29 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjo D. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija. Pagal LR BPK 20 str. 1, 4 dalių nuostatas įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK bei kituose teisės aktuose atliekamus veiksmus, nepažeidžiant esminių šių veiksmų atlikimo principų, laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus. Iš minėto tarnybinio pranešimo aišku, kad ji gauta ne atliekant LR BPK ar kituose teisės aktuose numatytus veiksmus, o operatyvinių paieškos priemonių pagalba. Šių duomenų negalima patikrinti ir LR BPK numatytais proceso veiksmais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte yra išaiškinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš byloje esančių S. K. parodymų galima daryti tik prielaidą, o ne kategorišką išvadą, kad kaltinamasis E. J. kartu su S. K. įvykdė A. Ž. priklausančio turto vagystę. Tokie S. K. parodymai nėra pagrįsti kitais teisme ištirtais įrodymai. Priešingai, jie yra paneigiami ne tik E. J. parodymais, bet ir kitais teisme ištirtais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais. Dėl to kolegija daro išvadą, jog E. J. pagrįstai buvo nuosprendžiu išteisintas.
Tačiau apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes pirmos instancijos teismas padarė LR BPK 369 str. 3d. numatytą esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sutrukdžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priėmė sprendimą išteisinti E. J. nesurinkus pakankamai neginčytinų jo kaltę patvirtinančių ar grindžiančių įrodymų, kad jis buvo padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią nusikalstamą veiką (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Teismas išteisinamąjį nuosprendį priima ne vadovaudamasis LR BPK 3 str., nurodančiu aplinkybes, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutraukiamas, bet LR BPK 303 str. 5 d. numatytais pagrindais: kuomet nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5d. 2p.).
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nėra byloje pakankamai įrodymų, kad E. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl būtent BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu jis ir turėjo būti išteisintas. Apylinkės teismas išteisinamojo nuosprendžio pagrindu nurodydamas ne aplinkybes, numatytas LR BPK 303 str. 5d., o LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę, kuriai esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso kodekso normą, kas laikytina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisingą ir įstatymu pagrįstą nuosprendį.
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 3d., 4 d., 329 str. 4 p.
n u s p r e n d ė:
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d nuosprendžio dalį, kuria E. J. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintas nesurinkus pakankamai neginčytinų jo kaltę patvirtinančių ar grindžiančių įrodymų, kad jis buvo padaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią nusikalstamą veiką (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), bei priimti naują nuosprendį:
E. J., kaltintą ir atiduotą teismui pagal LR BK 178 str. 2 d., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. J. panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Jaliniauskas
Teisėjai Algerdas Urbšys
Jurgis Kiškis