Civilinė byla Nr. e2A-1120-779/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25843-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį atsakovui antstoliui I. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo antstolio I. G. 2 321,37 Eur skolą, 16,85 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovui už suteiktas paslaugas (duomenų registravimą Turto arešto aktų registre (toliau – TAAR)) pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912068 – už 75,06 Eur sumą, 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912070 – už 183,68 Eur sumą, 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912071 – už 19,46 Eur sumą, 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912072 – už 200,08 Eur sumą; 2020 m. spalio 30 d. RC Nr. 9912073 – už 22,96 Eur sumą; 2021 m. vasario 26 d. RC Nr. 10371786 – už 586,58 Eur sumą, 2021 m. kovo 31 d. RC Nr. 10444644 – už 428,02 Eur sumą, 2021 m. balandžio 30 d. RC Nr. 10589494 – už 409,81 Eur sumą ir 2021 m. gegužės 31 d. RC Nr. 10701094 – už 395,72 Eur sumą. Pagal šias sąskaitas susidarė 2 321,37 Eur dydžio skola. Atsakovui skolos neapmokėjus, ieškovė elektroniniu paštu 2021 m. liepos 14 d. išsiuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo kartu su neapmokėtomis sąskaitomis, informuodama, kad, neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, kreipsis dėl skolos priteisimo. Atsakovas per nustatytą terminą neatsiskaitė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.
4. Atsakovas I. G. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti.
5. Atsakovas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra prievolinių santykių, kurių pagrindu ieškovė teiktų paslaugas atsakovui. Bylos šalys 2012 m. birželio 28 d. pasirašė Duomenų teikimo Turto arešto registrui elektroniniu būdu sutartį Nr. AS1-4(12) (toliau – Duomenų teikimo sutartis), pagal kurios 14 punktą ieškovė atsakovo Centrinei hipotekos įstaigai teikiamus duomenis į TAAR įrašo neatlygintinai. Nepaisant tokio susitarimo, ieškovė vienašališkai pakeitė Duomenų teikimo sutartį ir pradėjo skaičiuoti mokestį už TAAR duomenų įrašymą ir (ar) pakeitimą.
6. Antstolis nurodė, jog jis atlieka valstybės deleguotas funkcijas, viešojo administravimo funkcijas ir neturi pasirinkimo vykdyti teismo pavedimus ar ne, įskaitant surašyti turto arešto aktą, ar nesurašyti. Antstolis neveikia savo iniciatyva, o priešingai, antstolio veikla reglamentuota tiek viešosios, tiek civilinės ir civilinio proceso teisės ir atlieka konkrečias įstatymo nustatytas funkcijas. Todėl antstolio vykdoma veikla patenka į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Išteklių valdymo įstatymas) 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, kad rinkliava ar atlyginimas negali būti imami tais atvejais, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
7. Antstolis nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų, kokius duomenų pakeitimus atliko TAAR pagal atsakovo pateiktus aktus. Ieškovės sąskaitose nurodyta, kad suteikta tam tikras kiekis paslaugų, tačiau neaišku, kokie turto arešto aktai buvo įregistruoti ir (ar) išregistruoti, kada jie pateikti, kokios bylos šalys, ar akto įregistravimas buvo konkretaus antstolio ar teismo sprendimu ir pan. Be to, ieškovė tam tikrais atvejais taiko dvigubų turto arešto aktų įregistravimą ir nepagrįstai už tai skaičiuoja mokestį.
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu „Dėl Turto arešto aktų registro reorganizavimo ir Turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 314, 401 punktas, kuriame nurodyta, jog už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Išteklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus. Konkretūs įkainiai už ieškovės teikiamas paslaugas buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuris įsigaliojo 2020 m. spalio 1 d. Ieškovė, turėdama pareigą vykdyti jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, negalėjo ir negali atsisakyti Nutarime įtvirtintų nuostatų dėl įkainių už teikiamas paslaugas taikymo nepriklausomai nuo Duomenų teikimo sutarties sąlygų.
9. Pagal Išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį neatlygintinas TAAR objektų registravimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, kaip tai numato Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalis. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai, pateikiant derinti Išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstoliai turi pareigą mokėti už turto arešto aktų registravimą.
10. Visi duomenys apie tai, kokie turto arešto aktai buvo įregistruoti, išregistruoti, pakeisti, kokios bylos šalys, koks turto arešto akto įregistravimo, išregistravimo, pakeitimo pagrindas, atsakovui, kaip šių duomenų teikėjui, yra žinomi. Ieškovė neturi duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs gautą Pretenziją dėl skolos apmokėjimo Nr. S-80887 (11.1E), kvestionavęs neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ar nesutikęs su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais suteiktų paslaugų kiekiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. 2022 m. vasario 15 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.
12. Teismas nustatė, kad iš Išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies normų formuluočių aišku, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įstatyme išskirta, kad valstybės rinkliava, jeigu ji yra taikoma, nėra imama, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Tokį pakeitimą pagal 2017 m. gruodžio 7 d. Išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-848 aiškinamąjį raštą lėmė įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, vykdydamos teisės aktų nustatytas funkcijas, duomenis iš valstybės informacinių sistemų gautų, juos registruotų nemokamai.
13. Teismas nurodė, kad Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje pateiktas sąvokos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apibrėžimas, pagal kurį nurodyti subjektai – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
14. Išteklių valdymo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo pakeitimo (papildymo cituota sąvoka) vienas iš tikslų – reglamentuoti, kokiems subjektams taikomas neatlygintinas duomenų teikimas ir registravimas. Teismas sprendė, kad Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje apibrėžta sąvoka neapima antstolių. Nurodė, kad nors antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, tačiau jie aiškiais žodžiais Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje nėra įvardyti, o plečiamai aiškinti šios sąvokos nėra pagrindo.
15. Nurodytą išvadą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai, parengiant ir teikiant derinti Išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo projektą. Jo aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti galimybę antstoliams neatlygintinai teikti duomenis turto arešto aktams registruoti TAAR. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas, priimdamas Išteklių valdymo įstatymo pakeitimus, nenumatė, kad antstoliai, priešingai nei valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, būtų atleisti nuo pareigos mokėti už registro objektų registravimą TAAR.
16. Nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusios Turto arešto aktų registro nuostatų redakcijos 401 punkte buvo nustatyta, kad už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, TAAR duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Išteklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus. Ši norma buvo priimta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 775 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl Turto arešto aktų registro reorganizavimo ir Turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Tokių duomenų teikimo įkainiai buvo nustatyti Nutarimu patvirtintame Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąraše.
17. Teismas konstatavo, kad pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. galiojusį teisinį reglamentavimą ieškovė turėjo pareigą apmokestinti atsakovui teikiamas turto arešto akto įregistravimo, išregistravimo, TAAR duomenų pakeitimo įrašymo paslaugas pagal Nutarimu patvirtintus įkainius. Atsakovas, kaip antstolis, nepatenka į Išteklių valdymo įstatyme nurodytus subjektus, kurie turi teisę neatlygintinai teikti duomenis registruoti TAAR. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Turto arešto aktų registro nuostatuose nustatė, kad ginčo paslaugos yra mokamos ir Nutarimu patvirtino paslaugų teikimo įkainius. Aptartos teisės normos pagal savo pobūdį, išraišką yra imperatyvaus pobūdžio ir ieškovė neturi teisės nuo jų nukrypti, teikdama ginčo paslaugą. Atitinkamai atsakovas turi pareigą mokėti už ginčo paslaugos suteikimą.
18. Teismas nurodė, kad detalūs duomenys, kokius tiksliai dokumentus atsakovas 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. gegužės 31 d. pateikė ieškovei ir kurių pagrindu buvo atlikti turto arešto akto įregistravimo, išregistravimo ar duomenų pakeitimo įrašymo veiksmai, už kuriuos ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti apskaičiuotą paslaugų kainą, yra fiksuoti ieškovės 2021 m. gruodžio 21 d. pateiktoje Pažymoje apie antstoliui I. G. suteiktų paslaugų kiekius. Atsakovas neneigė, kad ieškovės pažymoje nurodyti teisingi duomenys. Ginčo dėl to, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovo mokėtiną sumą, taikė tinkamus įkainius, byloje nėra.
19. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo atsikirtimo, jog ieškovė ginčo laikotarpiu tų pačių duomenų registravimą TAAR būtų apmokestinusi dvigubai.
20. Teismas nustatė, kad atsakovo nurodytas atvejis – duomenų registravimas pagal 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. 9 8 2021 05 27 391/21-2 neatitinka dvigubo apmokestinimo požymio. Iš atsakovės 2022 m. sausio 12 d. pateiktų dokumentų nustatė, kad 2021 m. gegužės 27 d. atsakovas surašė du atskirus patvarkymus, kuriais atskirai panaikino turto areštą identifikuotam ir neidentifikuotam turtui, ir juos pateikė ieškovei dėl TAAR duomenų pakeitimo. Gavusi du patvarkymus, registruotus skirtingais numeriais, ieškovė pagrįstai laikė, kad yra pateikti du prašymai dėl TAAR duomenų išregistravo ir kiekvieną iš atliktų veiksmų atskirai apmokestino.
21. Teismo vertinimu, atsakovas be pagrindo teigia, kad ieškovė jam mokesčius apskaičiavo už teismo teiktų duomenų registravimą. Ieškovės kartu su 2022 m. sausio 12 d. paaiškinimais pateikti atsakovo parengti turto aprašai patvirtina, kad atsakovo minimais atvejais (bylos Nr. eB2-421-278/2019, Nr. e2-33281-960/2020, Nr. eL2-35537-592/2020, Nr. e2-3222-967/2020, Nr. e2-8292-631/2021, Nr. e2-1754-1125/2021) TAAR duomenų pakeitimai buvo atlikti ne teismo, o atsakovo teiktų duomenų pagrindu. Dėl to, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovui mokesčius už nurodytų atsakovo pateiktų duomenų įregistravimą TAAR.
22. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo abejoti tuo, jog ieškovė tinkamai apmokestino atsakovo teiktų duomenų registravimo TAAR veiksmus ir pagrįstai atsakovui išrašė bei pateikė apmokėti sąskaitas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl vykdydamas skolų išieškojimą išieškotojų naudai (taip pat ir Valstybei, jos įstaigoms, institucijoms ir kt.), antstolis turi pareigą surašyti turto arešto aktą / turto aprašą (CPK 624 str., 675 str., 677 str.), kuris perduodamas registruoti Turto arešto aktų registre. Antstolis neturi kitokios pasirinkimo laisvės veikti vykdymo procese, kadangi tokiu būdu įgyvendina valstybės jam perduotą viešojo administravimo funkciją – skolų išieškojimą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymas antstolį prilygina valstybės institucijai ar valstybės pareigūnui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 „Dėl Turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ antstolis taip pat yra prilyginamas valstybinėms institucijoms ir pareigūnams, kurie turi teisę teikti registrui turto arešto aktus, taip įgyvendinamos valstybės jiems deleguotos funkcijos. Šiuose teisės aktuose aiškiai yra nustatytas antstolio statusas, prilyginant antstolį valstybės įstaigai ir (ar) institucijai / pareigūnui, kuriam yra valstybės suteiktos atitinkamos funkcijos vykdomųjų dokumentų vykdymo srityje, todėl antstolis negali būti apmokestinamas vien tik ieškovui savaip interpretuojant poįstatyminius teisės aktus.
23.2. Teismas nesigilino ir atitinkamai, antstolio nuomone, neteisingai interpretavo galiojantį teisinį reglamentavimą, o būtent: a) priimant Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymą, šio teisės akto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyti tikslai, kurie neapima papildomo institucijų apmokestinimo. Su šiuo pakeitimu antstoliui nebuvo sukurta pareiga mokėti rinkliavas už duomenų teikimą turto arešto aktų registrui; b) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 485 pateikė skubos tvarka priimti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimus, siekiant užtikrinti svarbiausius valstybės interesus – neatlygintiną duomenų teikimą ir registravimą; c) šių teisės aktų aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad įstatyminis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo keitimo poreikis iškilo siekiant išspręsti praktines neatlygintino duomenų teikimo ir registravimo sąnaudų centralizuoto kompensavimo registro tvarkytojui problemas, bet ne nustatyti antstolių apmokestinimą už arešto objektų registravimą registruose.
23.3. Turto arešto aktų registro nuostatos yra poįstatyminis teisės aktas, kurio nuostatos negali prieštarauti pagrindiniam įstatymui. Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir jame nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl ko, antstolio nuomone, ieškovas viršijo savo įgaliojimus, apmokestindamas (teikdamas sąskaitas apmokėjimui) antstolio teikiamus duomenis Turto arešto aktų registrui, nesant įstatymo leidėjo valios sukurti atitinkamą apmokestinimą, tuo labiau, antstoliui vykdant valstybės jam pavestas funkcijas.
23.4. Nesutiko su teismo pozicija, kad antstolis nepatenka tarp subjektų, kuriems duomenų teikimas Turto arešto aktų registrui neapmokestinamas. Anksčiau išdėstyti argumentai, teisės normos ir teisės aktų priėmimo aplinkybės, įstatymo leidžiamosios / vykdomosios valdžios pozicija dėl Turto arešto aktų registrui teikiamų duomenų neapmokestinimo, priešingai teismo nuomonei, įrodo antstolio buvimą tarp subjektų, kurie duomenis privalo teikti be apmokestinimo.
23.5. Pažymėjo, kad kitoks teisinis interpretavimas tiesiogiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, kadangi vykdydamas jam pavestas funkcijas, antstolis iš esmės jas turėtų finansuoti (ir finansuoja) savo sąskaita, t. y. privatus fizinis asmuo subsidijuoja valstybės jam deleguotų funkcijų įgyvendinimą, o ieškovas tokiu atveju išsprendžia savo finansinių srautų valdymo problemas, kai tai turėtų vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 str. nustatyta tvarka, kas akivaizdžiai įrodo ieškovo piktnaudžiavimą teisiniu reglamentavimu, įstatymo leidėjo valios vykdymo vengimu, sau naudinga linkme interpretuojant galiojantį teisinį reglamentavimą.
24. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo. Prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1. Nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo Turto arešto aktų registro nuostatų 401 punktas, kuriame nurodyta, kad už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – VIIVĮ) nurodytus atvejus. Konkretūs įkainiai už Registrų centro teikiamas paslaugas buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), kuris įsigaliojo 2020 m. spalio 1 d. Nutarimu buvo patvirtintas Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašas (toliau – Sąrašas) bei nustatyti nauji atlyginimo dydžiai už registro tvarkytojo teikiamas paslaugas, kuriuos registro tvarkytojas, suteikdamas paslaugas, privalo taikyti asmenims, išskyrus VIIVĮ numatytas išimtis. Į Nutarimo reguliavimo sritį nepatenka subjektų, kuriems yra taikomas konkretus atlyginimo dydis, nustatymas. Šie subjektai yra nustatyti VIIVĮ 25 str. 3 d., taip pat VIIVĮ 29 str. 1 ir 2 d. (kituose įstatymuose ar atitinkamo registro nuostatuose). VIIVĮ 25 str. 3 d. nenurodyta, jog atlygis negali būti imamas, priešingai, minimoje normoje įtvirtintas leidimas imti atlygį už registro objektų registravimą iš asmenų, kurie nepatenka į VIIVĮ 25 str. 3 d. įtvirtintą išimtį – nėra priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas.
24.2. Neatlygintinas registro objektų registravimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), tačiau antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip tai numato VIIVĮ 2 str. 191 d. (nėra viešojo administravimo subjektai; nėra finansuojami iš valstybės biudžeto).
24.3. Ieškovas pažymėjo, kad nors antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, tačiau jie VIIVĮ 2 str. 191 d. nėra įvardyti. Plečiamai aiškinti šios sąvokos nėra jokio pagrindo, nes ji kalbiniu požiūriu yra vienareikšmė. Tai yra, antstoliai nėra prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Nurodytą išvadą patvirtina aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) parengė ir 2021 m. spalio 5 d. pateikė derinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą antstoliai, valstybės įgalioti atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, areštavę skolininko turtą ir turto arešto aktą perdavę TAAR, privalo sumokėti atlyginimą už turto arešto aktų registravimą. Pagal VIIVĮ 25 str. 3 d. teisė neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti numatyta tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarp kurių antstoliai, būdami valstybės įgalioti asmenys, nepatenka. Be to, teisės aktai numato galimybę kompensuoti dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtas sąnaudas registro tvarkytojui tik tuomet, kai duomenis turto arešto aktams registruoti teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
24.4. Teisingumo ministerija nurodė, kad Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti ir tais atvejais, kai šie duomenys teikiami pagal registrų nuostatų nustatytas išimtis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. Nustačius šią išimtį, šiems atvejams mutatis mutandis bus taikoma VIIVĮ 29 str. 4 d. nustatyta tvarka, pagal kurią teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos registro tvarkytojo patirtos sąnaudos. Priėmus Įstatymo projektą, antstoliams, atliekantiems valstybės pavestas funkcijas, bus sudaryta galimybė neatlygintinai teikti duomenis TAAR objektams registruoti, o registro tvarkytojui bus užtikrintas dėl tokio neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų.
24.5. Lietuvos antstolių rūmai, susipažinę su Teisingumo ministerijos Įstatymo projektu, nurodė, kad, įvertinę teisės akto projektą, pastabų teisės akto projektui neturės.
24.6. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas yra viešojo administravimo subjektas, kurį galiojantys teisės aktai įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Registrų centras negali savo iniciatyva nustatyti nei atskirų subjektų (paslaugų gavėjų) kategorijų, kuriems paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, nei atskirų paslaugų, kurios gali būti suteikiamos neatlygintinai, jei to nenustato įstatymų leidėjas. Registrų centrui nesuteikta teisė vertinti teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl įstatymų leidėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius, kad atlyginimas negali būti imamas tik tais atvejais, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, negalėjo savo nuožiūra nustatytą išimtį taikyti ir antstoliams.
24.7. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovas turi pareigą apmokestinti apeliantui teikiamas turto arešto aktų įregistravimo, išregistravimo, duomenų pakeitimo įrašymo paslaugas, nes apeliantas, kaip antstolis, nepatenka į VIIVĮ nurodytų subjektų, kurie turi teisę neatlygintinai teikti duomenis registruoti TAAR, kategoriją. Teigė, jog teismas tinkamai konstatavo, kad aptartos teisės normos pagal savo pobūdį bei išraišką yra imperatyvaus pobūdžio ir Registrų centras neturi teisės nuo jų nukrypti, teikdamas ginčo paslaugą, tuo tarpu apeliantas turi pareigą mokėti už ginčo paslaugos suteikimą.
24.8. Dėl argumento, jog apeliantas patiria išlaidų, kurios nefinansuojamos, nurodė, kad antstolių patirtų išlaidų už vykdomas valstybės deleguotas funkcijas, finansavimo mechanizmo nustatymo klausimas nėra priskirtas Registrų centro kompetencijai, todėl Registrų centras neturi nei teisės, nei pareigos jo spręsti. Pažymėjo, kad antstoliams suteiktas profesines paslaugas teikiančių asmenų statusas ir antstolių profesinės veiklos administracinės išlaidos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nebefinansuojamos, sprendimų vykdymo išlaidas teisės aktuose nustatyta tvarka apmoka vykdymo proceso šalys.
24.9. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atlygis antstoliui už valstybės deleguotų funkcijų vykdymą priskirtas vykdymo išlaidų kategorijai. Vien tai, kad, nustačius prievolę mokėti mokesčius už TAAR duomenų registravimą, antstoliams kyla papildomų finansinių netekimų rizika, jeigu nebūtų galima išsiieškoti patirtų sąnaudų iš skolininko, savaime nereiškia, jog Registrų centras piktnaudžiauja teisiniu reglamentavimu ar galiojantį teisinį reglamentavimą interpretuoja sau naudinga linkme.
24.10. Įstatymų leidėjas imperatyviu įstatyminiu lygmeniu yra įtvirtinęs registravimo veiksmų TAAR apmokestinimą. Vadovaujantis VIIVĮ 25 str. 3 d., TAARĮ 14 str., Nuostatai buvo papildyti 401 p., nustatant, kad už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą ir TAAR duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus VIIVĮ nurodytus atvejus. Registrų centras, nagrinėdamas prašymus dėl neatlygintino duomenų teikimo ar registravimo, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreipęsis subjektas atitinka VIIVĮ nustatytus neatlygintino objekto registravimo kriterijus, nes registro tvarkytojo patirtų neatlygintino objektų registravimo sąnaudų kompensavimo mechanizmas nustatytas tik tais atvejais, kai neatlygintino registro objektų registravimo paslaugos teikiamos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Kitais atvejais už registro objektų registravimą registro tvarkytojui turi būti sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas.
24.11. Teismas sprendime tinkamai ir pagrįstai išaiškino, kad antstoliai nepatenka į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąvoką, todėl jiems netaikoma VIIVĮ 25 str. 3 d. nustatyta teisė neatlygintinai teikti duomenis registrų objektams registruoti. Taip pat Antstolių įstatyme nėra įtvirtinta antstolio teisė neatlygintinai teikti duomenis registrų objektams registruoti. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad visais kitais atvejais, t. y. kai duomenis registro objektams registruoti teikia ne valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, už registro objektų registravimą registro tvarkytojui turi būti sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas.
24.12. Pažymėjo, kad Nuostatų 401 p. nenustatomas kitoks teisinis reglamentavimas, nei yra nustatytas VIIVĮ 25 str. 3 d. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad prieštaravimo tarp poįstatyminio teisės akto ir įstatymo nėra.
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Apeliacijos objektas yra tai, ar antstolis I. G. turi pareigą mokėti ieškovei už duomenų įrašymą TAAR, t. y. ar antstoliams turi būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 str. 3 d. numatyta išimtis.
Dėl antstolio statuso
27. Pagal antstolių įstatymo 2 straipsnį antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas, bet ir – tam tikra apimtimi – per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).
29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra nurodęs, jog antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.
30. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, antstolis nėra prilyginamas valstybės institucijai ar valstybės pareigūnui. Be to, antstoliui atlyginimas mokamas ne iš valstybės biudžeto, o yra finansuojamas priverstinio vykdymo proceso šalių atitinkamų vykdymo išlaidų forma ir (arba) gaunamas antstoliams teikiant papildomas paslaugas (teisines konsultacijas, turto saugojimo (administravimo) vykdymo procese, faktų konstatavimą, dokumentų įteikimą, tarpininkavimą, vykdant turtines prievoles ir pan.), susitarus su klientu dėl šių paslaugų apmokėjimo tvarkos (Antstolių įstatymo 21 str. 2 d., 8 d.).
31. Nors antstolis vykdo tam tikras valstybės funkcijas, tačiau tarp antstolių bei valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės pareigūnų egzistuoja teisinės padėties skirtumai, lemiantys objektyviai pateisinamą skirtingą teisinį reguliavimą, taip pat valstybės rinkliavos už duomenų, reikalingų registro objektui registruoti, rinkimą.
32. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su tuo, jog antstolį valstybės institucijai ar valstybės pareigūnui prilygina Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, numatanti turto arešto akto sąvoką; šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis – numatanti Turto arešto aktų registro sąvoką; Turto arešto aktų registro nuostatų 17 ir 20 punktai, numatantys, kas yra Registro duomenų teikėjai bei kokie aktai registruojami registre.
Dėl Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies taikymo
33. Pažymėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro nuostatus Registro duomenų teikėjai yra teismai, antstoliai, prokurorai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankas, kitos valstybės institucijos ir pareigūnai, turintys teisę areštuoti turtą. Nuostatuose nurodyti TAAR duomenų teikėjai, išskyrus antstolius, yra priskiriami prie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.
34. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 str. 5 d. nuostatos, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
35. Tai reiškia, jog valstybės rinkliava nėra imama esant dviem sąlygoms: pirma, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, antra, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia duomenis, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas.
36. Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje pateiktas sąvokos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apibrėžimas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
37. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas – nurodyta sąvoka Išteklių valdymo įstatyme (įtvirtinta nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymu, priimtu 2019 m. liepos 9 d.) atsirado siekiant reglamentuoti, kokiems subjektams taikomas neatlygintinas duomenų teikimas ir registravimas.
38. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai išaiškino, kad Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje apibrėžta sąvoka kalbiniu požiūriu yra vienareikšmė ir neapima antstolių, nepriklausomai nuo to, kad antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliai Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje nėra įvardyti; jie neatitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies vienos iš sąlygų – antstoliai nėra valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos; neatitinka Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje pateiktos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos apibrėžimo, nes nėra finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, todėl ieškovė, kuri yra viešojo administravimo subjektas, galinti veikti tik pagal įstatymo jai suteiktus įgaliojimus ir negalinti savo iniciatyva nustatyti nei atskirų subjektų kategorijų, kuriems paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, nei atskirų paslaugų, kurios gali būti suteikiamos neatlygintinai, jei to nenustato įstatymų leidėjas, įstatymų leidėjui konkrečiai nurodžius, kad atlyginimas negali būti imamas tik tais atvejais, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, negalėjo savo nuožiūra nustatytą išimtį taikyti ir antstoliams. Plečiamai aiškinti Išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 191 dalyje apibrėžtos sąvokos nėra jokio teisinio pagrindo.
40. Kad antstoliai nėra prilyginti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei jiems netaikoma Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė ir 2021 m. spalio 5 d. pateikė derinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą antstoliai, valstybės įgalioti atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, areštavę skolininko turtą ir turto arešto aktą perdavę TAAR, privalo sumokėti atlyginimą už turto arešto aktų registravimą. Pagal VIIVĮ 25 str. 3 d. teisė neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti numatyta tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarp kurių antstoliai, būdami valstybės įgalioti asmenys, nepatenka. Be to, teisės aktai numato galimybę kompensuoti dėl neatlygintino registro objektų registravimo patirtas sąnaudas registro tvarkytojui tik tuomet, kai duomenis turto arešto aktams registruoti teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
41. Teisingumo ministerija nurodė, kad Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę neatlygintinai teikti duomenis registro objektui registruoti ir tais atvejais, kai šie duomenys teikiami pagal registrų nuostatų nustatytas išimtis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. Priėmus Įstatymo projektą, antstoliams, atliekantiems valstybės pavestas funkcijas, bus sudaryta galimybė neatlygintinai teikti duomenis TAAR objektams registruoti, o registro tvarkytojui bus užtikrintas dėl tokio neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų.
42. Kadangi neatlygintinas registro objektų registravimas pagal esamą teisinį reguliavimą nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, todėl ieškovė turėjo pareigą apmokestinti atsakovui teikiamas turto arešto akto įregistravimo, išregistravimo, TAAR duomenų pakeitimo įrašymo paslaugas.
43. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad antstolis nepatenka tarp Išteklių valdymo įstatyme nurodytų subjektų, kurie turi teisę neatlygintinai teikti duomenis registruoti TAAR.
44. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė buvusį, esamą teisinį reglamentavimą dėl antstolių pareigos mokėti ieškovei už duomenų įrašymą TAAR ir padarė teisingą išvadą, jog aptartos teisės normos pagal savo pobūdį, išraišką yra imperatyvaus pobūdžio ir ieškovė neturi teisės nuo jų nukrypti, teikdama ginčo paslaugą, o atsakovas turi pareigą mokėti už ginčo paslaugos suteikimą.
45. Kadangi Turto arešto aktų registro nuostatų 401 punkte nustatyta, kad už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, TAAR duomenų pakeitimo įrašymą yra imamas Vyriausybės nustatytas mokestis, išskyrus Išteklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus, todėl ieškovė, priešingai, nei teigia atsakovas, savo įgaliojimų neviršijo, nes pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą antstoliai šiuo metu nėra atleisti nuo nustatyto mokesčio už TAAR objektų registravimo paslaugą mokėjimo.
46. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad, valstybei nustačius prievolę mokėti mokesčius už TAAR duomenų registravimą, antstoliams kyla papildomų finansinių netekimų rizika, yra labiau ekonominio, o ne teisinio pobūdžio klausimas. Be to, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atlygis antstoliui už valstybės deleguotų funkcijų vykdymą priskirtas vykdymo išlaidų kategorijai (CPK 609 str. 1 d. 3 p.). CPK 610 str. 1 d. nurodyta, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Kadangi, kaip minėta, antstoliai, įgyvendindami valstybės jiems pavestas funkcijas vykdymo procese, savo veiklą vykdo savarankiškos profesinės (privačios) veiklos pagrindais, tai reiškia, kad atlyginimas antstoliams yra finansuojamas priverstinio vykdymo proceso šalių atitinkamų vykdymo išlaidų forma ir (arba) gaunamas antstoliams teikiant papildomas paslaugas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog antstolis veikia savo sąskaita.
47. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog, valstybei nustačius prievolę antstoliams mokėti mokesčius už TAAR duomenų registravimą, tai savaime ir abstrakčiai pažeidžia bendruosius teisės principus.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kad atsakovas antstolis I. G. nuo 2020 m. spalio 1 d. turi pareigą mokėti ieškovei VĮ Registrų centrui už duomenų įrašymą TAAR, nes jis nepatenka į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies taikymą. Teismo sprendimo naikinti ar pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo, dėl šių priežasčių, vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 1 p., apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
51. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria :
Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė