Civilinė byla Nr. e2-16100-845/20

                                Civilinio proceso Nr. 2-03-3-10907-202-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.2;

2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,

dalyvaujant ieškovui A. B.,

atsakovo atstovei D. Š.,

trečiajam asmeniui antstolei Virginijai Meškauskienei ir jos padėjėjai Reginai Tunevičienei,  

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo antstolė Virginija Meškausienė.

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, prašydamas priteisti iš atsakovo 10.840,80 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiajam asmeniui, antstolei buvo perduoti vykdyti atsakovo 2014 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. (7.5)7-10-42748 dėl 7 190,27 Eur (24 826,58 Lt) skolos bei 2015 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (7.5)7-10-43802 dėl 3 650,63 Eur skolos priverstinio išieškojimo iš ieškovo, kurių vykdymui buvo užvestos atskiros vykdomosios bylos: Nr.0015/14/32675 ir Nr. 0015/15/20894. Ieškovui pateikus prašymą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, paskaičiuotų už 2011-2014 m. įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, su pastaruoju atsakovas 2016 m. vasario 12 d. sudarė Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo draudimo įmokų įsiskolinimų sumokėjimo atidėjimų sutartis Nr.(8.1) 7-1Į-2 ir (8.1) 7-1Į-3, bei delspinigių už savarankiškai dirbantį asmenų išieškojimo laiko atidėjimo sutartis Nr.(8.1) 7-2D-1 ir (8.1) 7-2D-2. Ginčo šalims pasirašius Sutartis ir ieškovui ėmus tinkamai jas vykdyti, o atsakovui ir toliau nestabdant Sprendimų, kuriuos priverstinai vykdė antstolė V. Meškauskienė, ieškovas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (administracinė byla Nr.I-8061-789/2016). Pažymėjo, jog nurodytos bylos nagrinėjimo metu antstolei nestabdant vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr.0015/14/32675, kurioje buvo vykdomas atsakovo Sprendimas Nr. 1 ir vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/20894, kurioje buvo vykdomas Sprendimas Nr. 2, buvo parduotas iš varžytinių už 13 200,00 Eur sumą ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas - 3.0700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, 2017 m. kovo 10 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I-668-789/2017 jį tenkino iš dalies ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 613 p., priimant administracinį sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vykdomo priverstinio išieškojimo sustabdymo. Ieškovo teigimu, tai rodo, jog atsakovo veiksmai nestabdant Sprendimų vykdymo, buvo pripažinti neteisėtais. Tik 2018 m. kovo 15 d. VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimu dėl išieškojimo priverstine tvarka sustabdymo Nr. (8.1) VIA_SP2-1, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą, buvo nuspręsta sustabdyti išieškojimą iš ieškovo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir, kuris įsiteisėjo tų pačių metų balandžio 11 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“. Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste ieškovas teigė, jog atsakovo veiksmai, nestabdant Sprendimų vykdymo, buvo pripažinti neteisėtais, todėl ieškovas įgijo regresinio reikalavimo teisę į VSDFV Vilniaus skyrių, dėl pastarojo ieškovui padarytos žalos atlyginimo nepagrįstai pardavus turtą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2014-11-14 pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei vykdyti 2014-06-26 sprendimą Nr. (7.5)7-10-42748 dėl 7190,27 Eur (24.826.58 Lt) ieškovo įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka ir 2015-09-02 pateikė 2015-06-12 sprendimą Nr. (7.5)7-10-43802 dėl 3650.63 Eur ieškovo įsiskolinimo išieškojimo priverstine tvarka. Pagal 2014-11-14 sprendimą Nr. (7.5)7-10-42748 įsiskolinimas yra dalinai padengtas, skolos likutis yra 454,43 Eur. Pažymėjo, jog ieškovas 2015-12-14 Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo; antstolė Virginija Meškauskienė 2015-12-17 raštu buvo apie tai informuota ir paprašyta sustabdyti pateiktų sprendimų vykdymą iki atskiro Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimo, tačiau 2015-12-23 buvo gautas antstolės patvarkymas Nr. 0015/1432675-5, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą, motyvuojant tuo, kad išieškojimas vykdomas ir pagal kitų kreditorių reikalavimus. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2016-02-11 priėmė sprendimus dėl įmokų ir delspinigių sumokėjimo atidėjimo bei 2016-02-12 su ieškovu pasirašė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir delspinigių įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis Nr. (8.1) 7-1Į-2, (8.1)7-2D-1, (8.1)7-2D-2 ir (8.1)7-1Į-3. Nurodė, kad iki 2016-11-12 ieškovas dalimis mokėjo įsiskolinimą ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius siuntė antstolei pranešimus apie dalinai sumokėtą skolą. Draudėjui pažeidus įmokų mokėjimo grafiką, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, 2017-02-23 priėmė sprendimus Nr. 7-ĮA-93 ir Nr. 7-ĮA-94 dėl socialinio draudimo įmokų ir delspinigių sumokėjimo atidėjimo sutarčių nutraukimo ir informavo antstolę dėl išieškojimo atnaujinimo. Pažymėjo, jog dar prieš nutraukiant sutartis, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl ankščiau minėtų sprendimų sustabdymo arba jų panaikinimo. Teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-668-789/2017 skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti administracinį sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vykdomo priverstinio išieškojimo sustabdymo. 2018 m. kovo 15 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus, vykdydamas teismo sprendimą, priėmė sprendimą dėl išieškojimo priverstine tvarka sustabdymo Nr. (8.1) VIA_SP2-1; tačiau, draudėjui nesumokėjus įsiskolinimo bei nesikreipiant dėl skolos atidėjimo, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018-04-18 priėmė sprendimą Nr. (8.1)VIA_SP2-2 „Dėl 2018-03-15 sprendimo Nr. (8.1)VIA_SP2-1 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka sustabdymo panaikinimo ir išieškojimo atnaujinimo“. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų Nr. (7.5)7-10-42748, Nr. (7.5)7-10-43802 nepanaikino, bet įpareigojo sustabdyti šių sprendimų vykdymą. Kadangi minėti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka dar yra neįvykdyti, jie yra galiojantys ir vykdytini. Taip pat pabrėžė, jog atsakovo duomenimis, skolos išieškojimas iš ieškovo buvo vykdomas ne tik pagal Fondo valdybos Vilniaus skyriaus vykdymui pateiktus sprendimus, bet ir pagal kitus vykdomuosius raštus, pateiktus kitų išieškotojų. Dėl to turto pardavimo sieti tik su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais sprendimais negalima. Pažymėjo, kad iš parduoto žemės sklypo atsakovas lėšų negavo, kadangi visos lėšos buvo pervestos pirmesnės eilės kreditoriams. Taip pat nurodė, jog ieškovas nesilaikė imperatyvių įstatymų normų mokėti socialinio draudimo įmokas, dėl ko susidarė įsiskolinimas Fondo biudžetui.

Tretysis asmuo antstolė Virginija Meškauskienė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog Vykdomosios bylos Nr. 0015/14/32675 ir Nr. 0015/15/20894 dėl skolų išieškojimo iš ieškovo trečios eilės išieškotojo VSDFV Vilniaus skyriaus naudai yra vykdomos. Vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/32675 pagal sprendimą Nr. (7.5)7-10-42748 išieškoma 454,43 Eur suma, vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/20894 pagal sprendimą Nr. (7.5)7-10-43802 išieškoma 3.650,63 Eur suma. Pažymėjo, jog vykdymo procese buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas. Areštuoto turto – žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 13.200 Eur vertę nustatė nekilnojamojo turto teismo ekspertas. Antstolių kontoroje 2016 m. lapkričio 16 d. buvo gautas ieškovo (skolininko) A. B. prašymas parduoti areštuotą turtą siūlomam pirkėjui V. N.. Pasiūlytas pirkėjas už perkamą turtą sumokėjo 13.200 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą 2016 m. gruodžio 1 d.; Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pasirašytas 2016 m. gruodžio 22 d. Pažymėjo, jog skolų išieškojimą iš ieškovo (skolininko) vykdė ir kiti antstoliai, kurie buvo areštavę turtą ir prisijungę prie išieškojimo iš turto ir lėšų, gautų realizavus areštuotą turtą. Tokiu būdu išieškojimas iš parduoto skolininko pasiūlytam pirkėjui turto buvo vykdomas visų išieškotojų naudai.  Išieškotų lėšų paskirstymo tvarka detaliai reglamentuota CPK 753-759 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje; lėšos, gautos iš parduoto turto, paskirstytos 2016 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. B-29019 prie išieškojimo iš ieškovo (skolininko) prisijungusiems antstoliams ir išieškotojams. Išieškotos sumos neužteko visų išieškotojų reikalavimams patenkinti. Lėšos buvo paskirstytos pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimams patenkinti, tai yra pirma eile – išlaikymas išieškotojoms A. Š. ir S. Š. (B.) bei antra eile - iš darbo teisinių santykių S. Š. (B.). Trečios eilės išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui, taip pat ir kitiems prisijungusiems trečios eiles išieškotojams neužteko lėšų. Nurodė, kad antstolių kontoroje buvo gautas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018-04-18 sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti 2018-03-15 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka sustabdymo ir atnaujinti priverstinį skolos išieškojimą pagal ginčo sprendimus; todėl išieškojimas vykdomosiose bylose buvo atnaujintas. Pagal sprendimą Nr. (7.5)7-10-42748 tęsiamas skolos išieškojimas 454,43Eur sumai ir pagal sprendimą Nr. (7.5)7-10-43802 - 3.650,63 Eur sumai. Pabrėžė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad pagal ginčo sprendimus jis sumokėjo skolą atsakovui. Pažymėjo, jog civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai); tuo tarpu ieškovas šių sąlygų neįrodė.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas ir tretysis asmuo teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0015/14/32675 bei Nr. 0015/15/20894 duomenimis nustatyta, jog atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-06-26 priėmė sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš ieškovo 24 826,58 Lt (7 190,27 Eur) skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; atsakovas 2014-11-14 raštu Nr. (8.1)7-P-1714 „Dėl sprendimo išieškoti advokato B. A. skolą priverstine tvarka vykdymo“ perdavė antstolei V. Meškauskienei 2014-06-26 sprendimą vykdymui. Taip pat 2015-06-12 atsakovas priėmė sprendimą išieškoti priverstine tvarka iš ieškovo 3 650,63 Eur skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, o 2015-09-02 raštu Nr. (8.1)7-P-826 „Dėl sprendimo išieškoti advokato B. A. skolą priverstine tvarka vykdymo“ atsakovas perdavė antstolei 2015-06-12 sprendimą vykdyti. Ieškovas 2015-12-14 pateikė atsakovui prašymą „Dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“, kuriuo prašė leisti sumokėti dalimis savarankiškai dirbančių asmenų 10 875,17 Eur VSD įmokų susidariusį įsiskolinimą. Tuo tarpu atsakovas su 2015-12-17 prašymu Nr. (8.1) 3-141977 kreipėsi į antstolę, prašydamas sustabdyti skolos išieškojimo iš pareiškėjo vykdymą pagal skundžiamus Sprendimus. Antstolė 2015-12-23 patvarkymu Nr. 0015/14/32675-5 atsisakė tenkinti atsakovo 2015-12-17 prašymą.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2016-01-30 ieškovas pateikė atsakovui patikslintą prašymą „Dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“, jo pagrindu atsakovas 2016-02-11 priėmė sprendimą „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“ Nr. (7-ĮA-61) ir 2016-02-11 sprendimą „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo“ Nr. 7-ĮA-62. Taip pat nustatyta, jog atsakovas sudarė su ieškovu 2016-02-12 VSD įmokų sumokėjimo atidėjimo sutartis ir 2016-02-12 Delspinigių atidėjimo sutartis.

2016-05-05 sprendimu Nr. (9.8) I-2706 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų“ atsakovas nusprendė išieškoti iš ieškovo į Fondo biudžetą priverstine tvarka.

2016 m. gruodžio 22 d. antstolė surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo skolininkui priklausantis turtas – 3,0700 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), parduotas ieškovo (skolininko) pasiūlytam pirkėjui V. N. už 13.200 Eur sumą.

Iš 2016-12-28 antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. B-29019 matyti, jog prie antstolės vykdomo išieškojimo iš ieškovo buvo prisijungę ir kiti antstoliai: D. Traigys., B. Palavinskienė, J. Bareikienė, I. Beliačic ir kt.

Taip pat vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog ieškovas pažeidė įmokų mokėjimo grafiką, todėl atsakovas 2017-02-23 priėmė sprendimus Nr. 7-ĮA-93 ir Nr. 7-ĮA-94 dėl socialinio draudimo įmokų ir delspinigių sumokėjimo atidėjimo sutarčių nutraukimo ir informavo antstolę dėl išieškojimo atnaujinimo.

Byloje esantis ieškovo skundas liudija, jog jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą sustabdyti 2014-06-26 ir 2015-06-12 sprendimų dėl priverstinio skolos išieškojimo galiojimą arba juos panaikinti bei panaikinti 2016-05-05 sprendimą Nr. (9.8) I-2706 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-668-789/2017 ieškovo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą priimti administracinį sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vykdomo priverstinio išieškojimo sustabdymo. Taip pat teismas panaikino  Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-05-05 sprendimo Nr. (9.8) 1-2706 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų“ dalį, kurioje nuspęsta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudaryto ir vykdymo taisyklių 613 p. (toliau – Taisyklės) nurodytus išieškojimo stabdymo veiksmus jau yra atlikęs; tuo tarpu kitą skundo dalį teismas atmetė.

Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas, vykdydamas 2017-03-10 administracinio teismo sprendimą, 2018-03-15 priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka iš ieškovo sustabdymo Nr. (8.1) VIA_SP2-1 pagal atsakovo 2014-06-26 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir 2015-06-12 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ sustabdymo. 

Taip pat byloje nustatyta, jog 2017-03-21 raštu atsakovas informavo antstolę, jog pagal 2014-06-26 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-42748 įsiskolinimo likutis yra 454,43 Eur VSD įmokų už savarankiškai dirbantį asmenį, o pagal 2015-06-12 sprendimą Nr. (7.5) 7-10-43802 – 3650,63 Eur; atsakovas informavo, jog 2017-02-23 įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir delspinigių išieškojimo atidėjimo sutartys nutrauktos.

Taip pat nustatyta, jog atsakovas 2018-04-18 priėmė sprendimą „Dėl 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (8.1) VIA_SP2-1 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka sustabdymo panaikinimo ir išieškojimo atnaujinimo“, nurodydamas, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. B. socialinio draudimo įmokų pagal minėtus sprendimus nesumokėjo ir nesikreipė dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo į atsakovą, nusprendė panaikinti 2018-03-15 sprendimą ir atnaujinti priverstinį skolos išieškojimą pagal Fondo 2014-06-26 ir 2015-06-12 sprendimus. 2018-04-19 raštu atsakovas informavo antstolę apie skolos išieškojimo priverstine tvarka atnaujinimą. 2020-08-25 raštu atsakovas informavo antstolę, jog ieškovas 2020-08-24 sumokėjo Fondo biudžetui 9369,14 Eur skolą ir pagal 2014-06-26, 2015-06-12 ir 2017-03-16 sprendimus nėra skolingas Fondo biudžetui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, motyvuodamas tuo, jog antstolei nestabdant vykdymo proceso vykdomosiose bylose Nr.0015/14/32675 ir Nr. 0015/15/20894, kuriose buvo vykdomi atsakovo Sprendimai, buvo parduotas iš varžytinių ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas - 3.0700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už 13.200,00 Eur sumą. Pasak ieškovo, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jo skundą, 2017 m. kovo 10 d. sprendimu įpareigojo atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 613 p., priimant administracinį sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vykdomo priverstinio išieškojimo sustabdymo. Pasak ieškovo, tai patvirtina, kad atsakovo veiksmai, nestabdant Sprendimų vykdymo, buvo pripažinti neteisėtais; taigi ieškovas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo nepagrįstai pardavus pastarojo turtą.

Tuo tarpu atsakovas teigė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų 2014-06-26 Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir 2015-06-12 Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato B. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nepanaikino, bet įpareigojo sustabdyti šių sprendimų vykdymą. Pasak atsakovo, minėti sprendimai nebuvo įvykdyti, jie buvo galiojantys; be to, išieškojimas iš ieškovo buvo vykdomas ne tik pagal atsakovo pateiktus sprendimus, bet ir pagal kitus vykdomuosius raštus, todėl sieti turto pardavimo tik su atsakovo priimtais sprendimais, nėra pagrindo. Juolab, kad atsakovas negavo iš parduoto žemės sklypo lėšų, kadangi jos buvo pervestos pirmesnės eilės kreditoriams.

Pažymėtina, jog būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas.

Ieškovas neteisėtus atsakovo veiksmus kildina iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo jis konstatavo, jog atsakovas - Skyrius turėjo teisę atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą, sudarydamas atidėjimo sutartis; nagrinėjamu atveju pareiškėjas (ieškovas) Skyriui (atsakovui) pateikė prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, prašydamas atidėti įsiskolinimo mokėjimą, sudarant atidėjimo sutartis. Pagal Taisyklių 613 p., gavus prašymą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo, Skyrius yra įpareigojamas sustabdyti įsiskolinimo išieškojimą nuo prašymo sudaryti minėtas sutartis pateikimo dienos. Teismas sprendė, jog tai, kad Skyrius su 2015-12-17 prašymu kreipėsi į antstolę, prašydamas sustabdyti skolos išieškojimo vykdymą iš pareiškėjo pagal skundžiamus Sprendimus, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo tinkamas pareigos, įtvirtintos Taisyklių 613 p., įvykdymas. Teismo vertinimu, tai, kad Skyrius pateikė antstolei, atliekančiai skundžiamų Sprendimų vykdymą, 2016-03-25 pranešimą Nr. (8.1) 3-34630 „Dėl sprendimų patikslinimo“, kuriuo informavo antstolę, kad pareiškėjas pagal 2014-06-26 sprendimą skolingas 5 968,27 Eur, o pagal 2015-06-12 sprendimą įsiskolinimas nepakito, o dalis skolos (1 222,00 Eur) sumokėta 2 kartus 2016-02-22 ir 2016-03-23 pagal Sutartis, negali paneigti to, kad Skyrius, laikydamasis Taisyklių nustatytos tvarkos privalėjo tinkamai įgyvendinti išieškojimo sustabdymo procedūros reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Skyrius (atsakovas), 2015-12-17 pranešimu pateikęs prašymą sustabdyti pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimą antstolei, kuri nėra įpareigota laikytis Įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos ir principų, netinkamai įgyvendino Taisyklių 613 p. nustatytą pareigą.

Pažymėtina, kad bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti CK 6.246 straipsnio 1 dalyje: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatymu ar sutartimi nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas bei administracinio teismo konstatuotą faktą, jog atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų, o būtent - Taisyklių 613 p., reikalavimus, teismas sprendžia, jog atsakovas pažeidė jam teisės aktais nustatytų pareigų tinkamą vykdymą; tačiau sprendžiant, ar šie atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimą, svarbu nagrinėjamoje byloje konstatuoti faktinio priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, egzistavimą.

Sprendžiant dėl priežastinio ryšio, šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, jog iš 2016-12-28 antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. B-29019 matyti, jog prie pastarosios vykdomo išieškojimo iš ieškovo buvo prisijungę ir kiti antstoliai: D. T., B. Palavinskienė, J. B., I. Beliačic ir kt. Iš 2016-12-05 patvarkymų matyti, jog antstolis D. T. vykdė antros eilės išieškotojo vykdomąjį raštą, išduotą Darbo ginčų komisijos bei pirmos eilės išieškotojo, išduoto Vilniaus m. apylinkės teismo, vykdomąjį raštą; tuo tarpu atsakovas buvo tik trečios eilės kreditorius. Be to, tiek antstolės paaiškinimais, tiek vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 22 d. antstolė surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo skolininkui priklausantis turtas – 3,0700 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo parduotas ieškovo (skolininko) pasiūlytam pirkėjui V. N. už 13.200 Eur sumą; išieškojimas iš parduoto turto buvo vykdomas visų išieškotojų naudai. Byloje konstatuota, jog lėšos, gautos iš parduoto turto, buvo paskirstytos 2016 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. B-29019, prie išieškojimo iš ieškovo (skolininko) prisijungusiems antstoliams ir išieškotojams. Tuo tarpu atsakovui esant tik trečios eilės išieškotojui, jis lėšų iš parduoto žemės sklypo negavo, nes visos lėšos buvo pervestos pirmesnės eilės kreditoriams; tai patvirtina tiek bylos duomenys (pirma eile - išlaikymas išieškotojoms A. Š. ir S. Š. (B.) bei antra eile - iš darbo teisinių santykių S. Š. (B.)), tiek atsakovės bei trečio asmens paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, kurių ieškovas neginčijo. Taigi, antstolė vykdė išieškojimą iš ieškovo turto, laikydamasi išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos, numatytos CPK 753-759 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Be to, šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašomą priteisti žalą - 10.840,80 Eur kildina iš atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, kurį konstatavo Vilniaus administracinis teismas; pasak ieškovo, būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų antstolė nepagrįstai pardavė jam priklausantį turtą – žemės sklypą. Svarbu pažymėti, jog ieškovo prašomos priteisti žalos dydis atitinka atsakovo 2014 m. birželio 26 d. ir 2015 m. birželio 12 d. sprendimuose Nr. (7.5)7-10-42748 ir Nr. (7.5)7-10-43802 dėl skolos priverstinio išieškojimo nurodytas sumas, dėl kurių buvo kreiptasi į antstolę. Byloje konstatuota, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-10 sprendimu nepanaikino atsakovo 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-42748 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir 2015 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (7.5)7-10-43802 „Dėl advokato A. B. skolos išieškojimo priverstine tvarka“; taigi pats skolos faktas atsakovui - Fondo biudžetui išliko; administracinis teismas 2017-03-10 sprendimu įpareigojo atsakovą tik sustabdyti nurodytų sprendimų vykdymą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, net ir atsakovui priėmus sprendimą sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo, kaip numatyta Taisyklių 613 p., prie antstolės jau buvo prisijungę kiti antstoliai, kurie vykdė pirmesnės eilės išieškojimą; taigi nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų, antstolė turėjo teisę parduoti ieškovo turtą, tenkinant pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus. Juolab, kad atsakovas nebuvo vienintelis išieškotojas ieškovo atžvilgiu. Be to, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-10 sprendime pažymėjo, jog nors atsakovas 2015-12-17 pranešimu pateikė antstolei prašymą sustabdyti pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimą, antstolė nėra įpareigota laikytis Įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos bei principų. Pažymėtina, jog antstolė vykdymo procese vadovaujasi CPK 626 str. ir 627 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja privalomą ir fakultatyvų vykdymo veiksmų sustabdymą.

Esant tokio pobūdžio nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog tarp atsakovo netinkamo pareigos vykdymo (netinkamai įgyvendintas Taisyklių 613 punktas) ir ieškovui kilusios žalos (buvo parduotas jo turtas) nėra priežastinio ryšio, nes atsakovui ir sustabdžius 2014-06-25 ir 2015-06-12 Sprendimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, rezultatas būtų vienodas, t. y. ieškovo turtas būtų parduotas kitų, pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams patenkinti (šiuo atveju atsižvelgtina į išieškotinų sumų pobūdį - išlaikymas ir išeitinė išmoka).

Atmetus ieškovo ieškinį, remiantis CPK 93 str., bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Atsižvelgiant į CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 5 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.    

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo antstolė Virginija Meškausienė, atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5 Eur (penkis Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė