Civilinė byla Nr. e2-843-639/2018

Proceso Nr. 2-06-3-08825-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, Linai Vaitkutei,

dalyvaujant ieškovės atstovams V. K. – Blaškevičienei ir advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovei A. K. ir jos atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. R., S. N., Z. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys Z. N., A. M., M. P., A. R., V. G., N. N., S. N..

Teismas

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. K. 812, 45 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-613. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovė teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir už šias paslaugas pateikė sąskaitas gyventojams. Ieškovė nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nemokėjo ieškovei už teikiamas administravimo ir būsto priežiūros paslaugas, įskaitant įmokas namo remonto darbų atlikimo apmokėjimui, dėl ko susidarė 812,45 Eur įsiskolinimas.

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda butų/patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu ieškovei buvo pavesta atlikti namo remonto darbus. Buvo susitarta, kad renovacijos – remonto darbai bus atliekami iš namo kaupiamųjų lėšų, o kadangi darbų apimtis didelė, kaupiamųjų lėšų nepakaks, todėl likusią dalį už darbų atlikimą apmokės patys gyventojai. Remonto darbus buvo pavesta atlikti UAB „Professional masters group“, kuri pasiūlė mažiausią kainą. Taip pat nurodė, kad apie išrinktą rangovą, sudarytą lokalinę sąmatą, rangos darbų kainą gyventojams buvo pranešta skelbimų lentoje ir ieškovės informacinėje - internetinėje sistemoje, tokiu būdu butų savininkai/gyventojai buvo tinkamai informuoti apie visus atliekamus darbus, susijusius su namo remonto darbais, be to buvo sudarytos galimybės, butų savininkams pageidaujantiems detaliau susipažinti su dokumentais,  atvykti pas ieškovę. Butų savininkai pretenzijų dėl pasirinkto rangovo ar rangos darbų kainos ieškovei nereiškė.

3. Ieškovės atstovas advokatas nurodė, jog ieškovė sutiktų, kad skola būtų dengiama iš kaupiamųjų lėšų, tačiau turėtų būti nustatyta aiški ir konkreti mokėjimo tvarka. Taip pat ieškovės advokatas paaiškino teismui pateiktą skolos suvestinę, ir nurodė, jog atsakovė moka visas privalomas mokėtinas įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau nemoka jai skaičiuojamos skolos už atliktus remonto, keitimo, montavimo darbus.

4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji pripažįsta prievolę mokėti einamuosius mokesčius už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą ir šią pareigą tinkamai vykdė ir vykdo iki šiol, tačiau iš prie ieškinio pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, jog butui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei A. K., esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kiekvieną mėnesį yra priskaičiuojama po 160,92 Eur už remontą, keitimą, montavimą (el. b. 2 t., l. 63). Prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu yra skaičiuojama ši suma. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 243A iš tiesų buvo nutarta pavesti ieškovei atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus, tačiau skirtingai nei nurodo ieškovės atstovė, buvo nutarta už atliktus darbus apmokėti iš kaupiamųjų lėšų, tuo tarpu jokių diskusijų apie tai, kad remonto darbų atlikimui gali būti reikalingos papildomos lėšos ir, kad kaupiamųjų lėšų sumą viršijanti už darbų atlikimą mokėtinos sumos dalis turės būti dengiama buto savininkams mokant papildomas įmokas, nebuvo.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad sutinka mokėti mokesčius už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir šią pareigą tinkamai vykdo, taip pat moka įmokas kaupiamųjų lėšų kaupimui. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad remonto darbai bus apmokami iš kaupiamųjų lėšų, kadangi būtų savininkai 5-6 metus kaupė pinigines lėšas, pati atsakovė susirinkime negalėjo dalyvauti, apie susirinkime priimtą sprendimą ją informavo bute gyvenusi jos mama. Nurodė, kad nei susirinkimo metu, nei remonto darbų atlikimo metu namo gyventojams/butų savininkams nebuvo pranešta apie tai, kad kaupiamųjų lėšų sumos nepakanka visų numatytų darbų atlikimui, su gyventojais nebuvo derinama galimybė apmokėti už darbus paskirstant šią sumą gyventojams/butų savininkams. Patikino, kad nei daugelis butų savininkų nei, juolab, jos senyvo amžiaus mama, dalyvavusi susirinkime, nebūtų sutikę mokėti papildomas įmokas už remonto darbų atlikimą. Pažymėjo, kad informacija apie remonto darbus ir atsiskaitymo už juos tvarka skelbimų lentoje skelbiama nebuvo, apie šią prievolę atsakovė sužinojo tik gavusi sąskaitą, kurioje buvo įtrauktas mokėjimas už šiuos darbus, tuo tarpu kreipusis į būsto administratorių gyventojams nieko nebuvo paaiškinta, tiesiog pasakyta, kad buvo atlikti remonto darbai ir visi gyventojai turi apmokėti už jų atlikimą susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė paaiškino, kad kiekvieną mėnesį jai yra priskaičiuojama sumokėti po 160,92 Eur už atliktus remonto darbus, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu yra skaičiuojama ši suma. Atsakovė patikino, kad kitas įmokas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą bei kaupiamųjų lėšų įmokas moka, iš viso per mėnesį sumoka apie 34-35 Eur.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų savininkai susitarė, kad už remonto darbus bus apmokama tik iš kaupiamųjų lėšų, tačiau šio susirinkimo metu nebuvo kalbama apie darbų kainą, mokėjimo terminus ir pan. Ieškovė sprendimus dėl darbų kainos, apmokėjimo terminų priėmė vienašališkai, nepasitarusi su namo gyventojais. Prašė atkreipti dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės teiginiai, kad susirinkimo protokole nurodant atsiskaitymų už darbus tvarką, galimai buvo padaryti rašymo apsirikimai, atsakovės atstovės vertinimu, yra nepagrįsti. Tokių esminių sąlygų kaip, kad gyventojų įsipareigojimas kaupiamųjų lėšų sumą viršijančias pinigines išlaidas padengti iš asmeninių lėšų, neįrašymas į protokolą nėra atsitiktinė klaida, iš tiesų dėl to tariamasi susirinkimo metu nebuvo, o dabar ieškovės atstovė bando įrodyti, kad gyventojai savanoriškai sutiko apmokėti visus darbus tik per klaidą toks susitarimas nebuvo įrašytas į susirinkimo protokolą.

7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., A. R., S. N., N. N., Z. N. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. balandžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 243A buvo nutarta pavesti ieškovei atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus už juos apmokant iš kaupiamųjų lėšų. Ieškovė minėtus darbus 2012 m. spalio 10 d. ilgalaikės rangos darbų sutarties Nr. DB-SUT-045 pagrindu pavedė atlikti rangovui UAB „Professional Masters Gruop“. Remonto darbų kaina, kuri yra 59 688,54 Eur, su gyvenamojo namo butų/patalpų savininkais derinta nebuvo, darbai yra atlikti su trūkumais, apie kuriuos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų savininkai yra pranešę UAB „Danės būstas“ ir pateikę jai pretenziją. Nurodė, jog ieškovė neteisėtai reikalauja iš atsakovės kaip ir visų namo gyventojų, apmokėti už darbus ne iš kaupiamųjų lėšų, bet iš butų savininkų asmeninių lėšų. Be to, protokole nėra nustatytas išsimokėjimo terminas, todėl ieškovė nepagrįstai, nesant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų sprendimo, vienašališkai nustatė išsimokėjimo terminą per 36 mėn.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji pati su pateiktomis sąskaitomis už remonto darbus nesutinka, tačiau už atliktus darbus moka, kadangi bijo, jog ieškovė gali kreiptis dėl skolos išieškojimo į teismą, o vėliau – į antstolius. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, susirinkimo metu buvo nutarta atlikti namo remonto darbus ir už juos apmokėti iš kaupiamųjų lėšų, tačiau butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo pranešta, kad šių lėšų nepakaks ir reikės mokėti papildomai. Apie tai, kad reikės mokėti papildomai, jai tapo žinoma gavus ieškovės pateiktą sąskaitą. Nurodė, kad gyventojai galvojo, jog namas bus renovuojamas, tačiau buvo atlikti tik fasado remonto darbai, kurie atlikti nekokybiškai - griūvantys kaminai, vandeniu užlieti rūsiai nebuvo remontuojami. Pažymėjo, kad gyventojai nebuvo informuoti apie darbų atlikimo kainą, jokių pranešimų apie darbų atlikimą ir jų kainą, skirtingai nei nurodo ieškovės atstovė, skelbimų lentoje skelbiama nebuvo. Pažymėjo, kad tokie susitarimai mokėti tokio dydžio pinigines sumas tikrai negalėjo būti sudarytas žodžiu, o gyventojų parašų, kurie patvirtintų įsipareigojimą mokėti už atliktus darbus, nėra.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. N. patvirtino, kad analogiško turinio byla nagrinėjama teisme ir jos bei kitų namo butų savininkų atžvilgiu, kadangi namo butų savininkai nesutinka su ieškovės savavališkai nustatyta prievole mokėti už atliktus remonto darbus. Nurodė, kad remonto darbų kaina su gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais nebuvo derinta, darbai yra atlikti su trūkumais, apie kuriuos butų savininkai yra pranešę ieškovei ir pateikę jai dėl to pretenziją.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

10. Bylos duomenimis šalių ir jų atstovų paaiškinimas teismo posėdžio metu nustatyta, kad nuo 2007 m. birželio 20 d. atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda (el. b. 2 t., l. 61). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-613 ieškovė paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratore. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. įvyko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Klaipėda, butų savininkų/gyventojų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl namo renovacijos – remonto darbų atlikimo.  

11. Pagal ieškovės pateiktą skolų valdymo ataskaitą, atsakovės skola už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. sudaro 812,45 Eur (el. b. 2 t., 63). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad keletas sąskaitų į kurias buvo įtrauktos ir sumos už remonto darbus, buvo apmokėtos, nes atsakovei būnant užsienyje bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje gyvenanti mama, visas gautas sąskaitas apmokėdavo pilnai, neanalizuodama už kokias paslaugas ir kiek yra priskaičiuojama.

12. Atsakovė nurodė, jog 2015 m. balandžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo surašytas protokolas Nr. 243A, kuriuo buvo nutarta pavesti ieškovei atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus ir juos apmokėti iš kaupiamųjų lėšų. Ieškovė minėtus darbus 2012 m. spalio 10 d. ilgalaikės rangos darbų sutarties Nr. DB-SUT-045 pagrindu pavedė atlikti rangovui UAB „Professional Masters Gruop“. Atsakovės teigimu, remonto darbų kaina, kuri yra 59 688,54 Eur (el. b. 2 t., l. 2-5), su gyvenamojo namo butų/patalpų savininkais nebuvo derinta. Pažymi, jog ieškovė neteisėtai reikalauja iš atsakovės bei kitų butų savininkų apmokėti už darbus ne iš kaupiamųjų lėšų, bet iš jų asmeninių lėšų. Be to, protokole nėra nustatytas išsimokėjimo terminas, todėl ieškovė nepagrįstai, nesant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėda, butų/patalpų savininkų sprendimo, vienašališkai nustatė išsimokėjimo terminą per 36 mėn. Tai reiškia, jog atsakovė už fasado ir gerbūvio remonto darbus turi atsiskaityti ne pagal ieškovės nustatytą tvarką - po 160,92 Eur kas mėnesį per 36 mėn. laikotarpį nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio iki 2019 metų rugsėjo, bet pagal daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo sprendimą.

13. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 812,45 Eur skolą. Atsakovė su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog pripažįsta savo pareigą mokėti tik už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir šią prievolę vykdo. Iš teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovė kas mėnesį moka apie 35 Eur, tuo tarpu jai kas mėnesį skaičiuojama 160,92 Eur už remonto, keitimo ir montavimo darbus (el. b. 2 t., l. 63). Ieškovės advokatas A. Jeskelevičius teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė visus mokėjimus už jai teikiamas bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas atlieka nustatyta tvarka ir įsiskolinimo sumą 812,45 Eur sudaro tik paskaičiuotos įmokos už atliktus remonto darbus, už kurių atlikimą atsakovė atsisako mokėti.

14. Ieškovė atlikusi rangovų atranką, nepranešė atsakovei nei kitiems butų savininkams apie rangos darbų kainą bei apie tai, kad kaupiamųjų lėšų darbams apmokėti nepakaks, todėl atsakovė, kaip ir kiti butų savininkai, už darbus turės mokėti papildomai. Ieškovė rangos sutartį sudarė savo nuožiūra, pagal 2012 m. sudarytą ilgalaikės rangos darbų sutartį, negavusi butų savininkų sutikimo dėl darbų kainos ir apmokėjimo, todėl atsakovės neturi prievolės mokėti už minėtus darbus. Taigi, šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovei kyla prievolė mokėti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio, už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rangos darbus, atliktus pagal 2016 m. birželio 28 d. Nr. 24 (el. b. 1 t., l. 91) prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045 (el. b. 1t., l.  61), sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

16. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsisakyti mokėti išlaidas galima dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimta sprendimo ir, kai buto savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, gyvenamųjų namų administratoriams ir t.t. Šių reikalavimų įgyvendinimas inter alia užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija.

17. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolo Nr. 243A (toliau – 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokolas) ir 2016 m. birželio 28 d. priedo Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045 pagrindu atlikti rangos darbai yra nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų susirinkimo metu nuspręsta atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atlikti remonto darbai priskirtini prie paprastojo remonto. Remonto darbų apimtis buvo suderinta bendru sutarimu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo remonto darbai buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų sprendimo pagrindu, siekiant pagerinti jų gerbūvį, ir nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Reglamente. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė davė sutikimą dėl nurodytų gyvenamojo namo remonto darbų.

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

19. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pritarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto darbams, buvo tinkamai informuota apie minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų likutį, todėl žinojo, jog, atsižvelgus į remonto darbų, kuriuos 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo metu buvo nuspręsta atlikti, apimtį, šių kaupiamųjų lėšų nepakaks ir už darbus reikės mokėti papildomai. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. vyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus. Visus projektinius, administracinius bei organizacinius darbus pavesta atlikti ieškovei UAB „Danės būstas“. Susirinkime dalyvavo devyni butų/patalpų savininkai, kurie vienbalsiai pritarė minėtų remonto darbų atlikimui.

20. Vis dėlto, šalys nesutaria dėl to, ar ieškovė sudarydama 2016 m. birželio 28 d. priedą Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto darbų informavo namo bendraturčius dėl rangos darbų kainos, mokėjimo sąlygų bei gavo jų sutikimą. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog yra labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie kaupiamųjų lėšų likutį, rangos darbų kainą, mokėjimo sąlygas ir nebuvo gautas tinkamas sutikimas dėl šių darbų atlikimo. 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo protokole užfiksuota, jog butų/patalpų savininkai už protokole nurodytus remonto darbus nusprendė apmokėti iš kaupiamųjų lėšų. Apie tai, jog susirinkime buvo aptarta, koks yra kaupiamųjų lėšų likutis, bei tai, jog susirinkimo dalyviai nesant pakankamai kaupiamųjų lėšų sutiko už remonto darbus mokėti papildomai, duomenų nėra. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, pažymėjo, jog susirinkimo metu nebuvo žinoma tiksli darbų atlikimo kaina, todėl protokole nebuvo įrašyta nuostata dėl sutikimo papildomai sumokėti už darbų atlikimą, kurių kaina viršys kaupiamųjų lėšų likutį. Vis dėlto, tiek atsakovės, tiek tretieji asmenys A. M., A. R., S. N. pateiktais atsiliepimais į ieškinį su nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir paaiškino, jog apie kaupiamųjų lėšų likutį 2015 m. balandžio 14 d. vykusio susirinkimo metu informuoti nebuvo, manė, jog šių lėšų remonto darbams atlikti pakaks, darbų kainos aptariamos nebuvo, o apie tai, kad už rangos darbus reikės mokėti papildomai, jiems tapo žinoma gavus ieškovės pateiktas sąskaitas.

21. Nors ieškovė nurodo, jog namo gyventojai turėjo bei galėjo suprasti, jog kaupiamųjų lėšų 2015 m. balandžio 14 d. susirinkime numatytiems darbams atlikti nepakaks, kadangi dalis kaupiamųjų lėšų jau buvo panaudotos namo remontui, tačiau teismas su šia ieškovės pozicija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčių 2007-04-05 balsavimo raštu protokolu Nr. 32 ir ieškovės 2007-04-05 įsakymu Nr. 14 laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2011-06-30 iš butų ir kitų patalpų savininkų buvo renkamos kaupiamosios lėšos po 3,00 Lt/m2. 2009-08-31 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo atlikti stogo remonto darbai už 19 479,63 Lt. Taigi, nors sutiktina su ieškove, jog butų ir kitų patalpų savininkai turėjo žinoti, kad anksčiau rinktų kaupiamųjų lėšų dalis buvo panaudota stogo remonto darbams, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog butų ir kitų patalpų savininkai žinojo apie šių lėšų likutį, kadangi nėra aišku, ar stogo remonto darbų atlikimo metu jie žinojo apie surinktą kaupiamųjų lėšų sumą ir tokiu būdu galėjo apskaičiuoti jų likutį po remonto darbų. Be to, kaupiamosios lėšos buvo renkamos dar beveik dvejus metus po stogo remonto darbų, t.y. iki 2011-06-30, o 2015 metų gegužės mėnesį jos buvo pradėtos rinkti iš naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimo Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrindu, todėl butų ir kitų patalpų savininkai galėjo nežinoti tikslios kaupiamųjų lėšų sumos, kuri buvo sukaupta iki 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo.

22. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė paskelbė konkursą projektavimo darbams atlikti. 2015 m. balandžio 27 d. gautų pasiūlymų vertinimo protokolu konkurso dėl daugiabučio namo, esančio  (duomenys neskelbtini), Klaipėda, fasado remonto projekto rangos darbų laimėtoja pripažinta UAB „Sunsolis“. 2015 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir UAB „Sunsolis“ sudaryta projektavimo darbų sutartis, pagal kurią UAB „Sunsolis“ įsipareigojo parengti projektą fasado remonto darbams pagal 2015 m. balandžio 15 d. apžiūros aktą daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 1 400,00 Eur, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. 2015-08-27 tarp ieškovės ir UAB „Sunsolis“ sudarytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. 2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovės internetinės svetainės savitarnos sistemoje buvo paskelbta informacija apie tai, jog buvo atlikti projektavimo darbai už 1 190,00 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, jog kartu su minėta informacija butų ir kitų patalpų savininkams būtų pateikti duomenys apie kaupiamąsias lėšas, likusias ieškovei sumokėjus už projektavimo darbus.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors susirinkimo metu daugiabučio namo gyventojams ir būtų buvę žinomas kaupiamųjų lėšų likutis, visgi, numatytų darbų kaina nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 22 d. ieškovė paskelbė kainų apklausą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rangos darbams atlikti. 2016 m. kovo 31 d. buvo atliktas gautų pasiūlymų vertinimas protokolu Nr. 024 konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Professional masters group“. 2016 m. birželio 28 d. tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“ sudarytas priedas Nr. 24 prie 2012 m. spalio 10 d. sutarties Nr. DB-SUT-12-045, pagal kurią UAB „Professional masters group“ įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 28 d. atlikti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atnaujinimo darbus už 59 688,54 Eur, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, pačiai ieškovei daugiabučio namo, esančio  (duomenys neskelbtini), Klaipėda, remonto darbų kaina tapo žinoma tik gavus rangovų pasiūlymus dėl remonto darbų atlikimo ir 2016 m. kovo 31 d. išrinkus konkurso laimėtoją, todėl akivaizdu, kad 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo metu atsakovė ir tretieji asmenys apie planuojamų remonto darbų kainą nežinojo. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju rangovo UAB „Professional masters group“ pasiūlyta 59 688,54 Eur kaina turėjo būti paskirstyta devynių butų ir kitų patalpų savininkams, todėl akivaizdu, jog kiekvienam iš jų tenkanti suma buvo pakankamai didelė ir turėjo esminės reikšmės jų apsisprendimui dėl remonto darbų atlikimo.

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punkte numatyta, kad administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekdama veikti rūpestingai ir apdairiai bei užtikrinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus 2016 m. kovo 31 d. išrinkus konkurso dėl rangos darbų atlikimo laimėtoją turėjo kreiptis į butų ir kitų patalpų savininkus dėl jų sutikimo sudaryti rangos sutartį su konkurso laimėtoja už jos pasiūlytą kainą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės paskelbto konkurso laimėtoja buvo išrinka 2016 m. kovo 31 d., o sutartis su ja sudaryta 2016 m. birželio 28 d., t.y. praėjus trejiems mėnesiams nuo laimėtojos išrinkimo, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko kreiptis į atsakoves bei trečiuosius asmenis dėl sutikimo sudaryti rangos sutartį su UAB „Professional masters group“, tačiau ieškovė šių veiksmų neatliko. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai apie UAB „Professional masters group“ pasiūlytą rangos darbų kainą galėjo sužinoti prisijungę prie savo paskyros internetinėje svetainėje, tačiau, kaip nurodė pati ieškovė, teisės aktai tokios pareigos bendraturčiams nenumato. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir UAB „Professional masters group“ sudarytas atliktų darbų aktas, o informacija apie rangos darbų kainą buvo paskelbta 2016 m. rugsėjo 28 d., t.y. jau po rangos darbų atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai nepranešė atsakovėms ir tretiesiems asmenims apie rangos darbų kainą. Dėl šios priežasties, net ir esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad butų ir kitų patalpų savininkai sutiko už namo remonto darbus mokėti ne tik iš kaupiamųjų lėšų, tačiau ir papildomai, toks sutikimas, išreikštas nežinant visų esminių susitarimo sąlygų – šiuo atveju kainos – negali būti laikomas tinkamu.

25. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiško turinio ginčas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-11312-618/2017, byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovių N. N. ir Z. N., kurioms nuosavybės teise po ½ dalį priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini)-6, Klaipėda (tas pats namas) prievolės mokėti mėnesines įmokas už 2015 m. balandžio 14 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų/patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 243A nutartų ir ieškovei pavestų atlikti fasadinių sienų apšiltinimo, tinkavimo, laiptinės langų, durų pakeitimo, įėjimo laiptų, nuogrindos aplink namą įrengimo, kanalizacijos vamzdyno remonto darbus bei bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovių N. N. ir Z. N. po 33,14 Eur už bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017- m. kovo 31 d., tuo tarpu kitą patikslinto ieškinio dalį – dėl  įsiskolinimo už atliktus namo remonto darbus, atmetė. Dėl minėto Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį 2018 m. liepos 26 d. išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas.

26. Klaipėdos apygardos teismas išanalizavęs Klaipėdos apylinkės teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei remdamasis byloje surinktais duomenimis konstatavo, kad byloje nėra paneigtos atsakovių nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo metu joms nebuvo žinoma, koks yra namo kaupiamųjų lėšų likutis bei kad šių piniginių lėšų nepakaks apmokėti už UAB „Professional Masters Gruop“ atliktus rangos darbus. Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad nustatytų aplinkybių kontekste, byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovės (tai yra namo (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyventojai) būtų davusios sutikimą papildomai sumokėti už planuojamus rangos darbus (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, jog atsakovės pripažįsta pareigą sumokėti už statybos darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad statybos darbų kaina 2015 m. balandžio 14 d. namo bendraturčių susirinkimo metu nebuvo žinoma. Taigi paaiškėjus aplinkybei, jog kaupiamųjų lėšų nepakanka sumokėti už atliktus statybos darbus, ieškovė turi teisę pranešti namo bendraturčiams apie statybos sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis) ir siekti, kad būtų priimtas teisingas sprendimas dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus, atitinkantis namo bendraturčių, ieškovės ir statybos darbus atlikusios įmonės interesus. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl ieškovės apeliacinio skundo netenkino ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymi, kad ginčijamu teisės taikymo ir aiškinimo klausimu pateikti Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimai bei suformuota apeliacinės instancijos teismo praktika yra privaloma šios bylos išnagrinėjimui.

27. Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga [...]“ (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 26/07). Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03).

28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės užsakymu atlikti daugiabučio namo remonto darbai nebuvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nors butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime pritarė, kad būtų atlikti namo remonto darbai, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo tinkamai informuoti apie kaupiamųjų lėšų likutį, rangos darbų kainą, mokėjimo sąlygas ir nebuvo gautas tinkamas jų sutikimas dėl šių darbų atlikimo. Kadangi 2015 m. balandžio 14 d. susirinkimo metu buvo nutarta atlikti namo remonto darbus ir už juos sumokėti iš kaupiamųjų lėšų, o dėl papildomo apmokėjimo už atliktus darbus atsakovės sutikimas nebuvo pateiktas, teismas konstatuoja, jog atsakovė neturi prievolės sumokėti už remonto darbus, kurių kaina viršija sukauptas kaupiamąsias lėšas. Kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje ieškovė paaiškėjus aplinkybei, jog kaupiamųjų lėšų nepakanka sumokėti už atliktus statybos darbus, ieškovė turi teisę pranešti namo bendraturčiams apie statybos sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis) ir siekti, kad būtų priimtas teisingas sprendimas dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus, atitinkantis namo bendraturčių, ieškovės ir statybos darbus atlikusios įmonės interesus.

29. Analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šalai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas visiškai iš ieškovės atsakovei priteistinos 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (e. b. 2 t., l. 87).

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M. ir A. R. patyrė po 335,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą (el. b. 2 t., l. 140). Kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 str. 2 d). Esant išdėstytoms aplinkybėms, kad trečiojo asmens atstovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti iki teismo sprendimo priėmimo,  atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys palaikė atsakovės reikalavimus, yra pagrindas iš ieškovės trečiųjų asmenų A. M. ir A. R. naudai priteisti po 335,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. K..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 335,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. R..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ 335,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                       Saulius Zajarskas