Civilinė byla Nr. e2-70-962/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01253-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos

2.6.10.5.1.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, 

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui M. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui O. R.,  

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį dėl draudiminės išmokos grąžinimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), V. B.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 938,74 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje, dublike bei rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr.E190294994, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „VW Touareg“,  v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2019 m. gegužės 17 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VOLVO“, v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės „VW Touareg“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką 938,74 Eur dėl transporto priemonės „VOLVO“, (duomenys neskelbtini), apgadinimų. Pagal draudimo sutarties Nr. E190294994 sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019 m. balandžio 30 dienos. Įvykis įvyko 2019 m. gegužės 17 d. Draudėjas šią įmoką sumokėjo po įvykio, t.y. 2019 m. gegužės 23 d. Atsakovė yra automobilio „VW Touareg „ v.n. (duomenys neskelbtini) savininkė, su kuria 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta aktuali draudimo sutartis Nr. E190294994, todėl būtent atsakovei kyla prievolė grąžinti ieškovo sumokėtas sumas, t.y. 938,74 Eur. Sutartis sudaryta tinkamai, sutarties sudarymui buvo pateikti reikiami dokumentai, o atsakovės vardu sutartį sudaręs atstovas yra vadinamas įstatyminiu atstovu. Ieškovė niekada nebuvo informuota apie automobilio perdavimą naudojimui tretiesiems asmenims, draudėjas sudarydamas aktualią draudimo sutartį neinformavo draudiko apie faktinį automobilio naudotoją, iš atsakovės ieškovei nebuvo pateikta jokios informacijos apie transporto priemonės naudotoją UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateiktos draudimo sutartys yra neaktualios nagrinėjamai bylai. Draudimo sutartis Nr. 12 8582903 buvo nutraukta atsakovės prašymu, nurodžius, kad pasikeitė draudimo rizika.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 508879, pagal kurią ieškovė apdraudė transporto priemonę „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą 653,67 Eur sumą ieškovei tokia tvarka: 163,00 Eur iki 2018 m. birželio 12 d., 163,00 Eur iki 2018 m. rugsėjo 12 d., 163,00 Eur iki 2018 m. gruodžio 12 d. ir 164,67 Eur iki 2019 m. kovo 12 d., draudimo laikotarpis: nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 11 d. 24.00 val. (toliau – Sutartis 1). Taip pat ieškovė ir atsakovė 2018 m. birželio 4 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 8582903, kuria ieškovė apdraudė Transporto priemonės valdytojo (atsakovės) civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už tai atsakovė įsipareigojo sumokėti 170,86 Eur draudimo įmoką ne vėliau kaip iki 2018-06-12, draudimo laikotarpis: nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 11 d. 24.00 val. (toliau – Sutartis 2). Atsakovė tinkamai vykdė abi Sutartis: 2018 m. birželio 8 d. atliko pavedimą, kuriuo sumokėjo 333,86 Eur sumą (pirmoji 163,00 Eur įmoka pagal Sutartį 1 ir 170,86 Eur įmoka pagal Sutartį 2), 2018 m. rugsėjo 12 d. atliko 163,00 Eur antrąją įmoką pagal Sutartį 1, 2018 m. gruodžio 11 d. atliko 163,00 Eur trečiąją įmoką pagal Sutartį 1 ir 2019 m. kovo 6 d. atliko 164,67 Eur ketvirtąją ir paskutinę įmoką pagal Sutartį 1. 2019 m. kovo 25 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu atsakovė perdavė naudotis transporto priemonę UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovė ne tik nevėlavo sumokėti nė vienos įmokos už apdraustą transporto priemonę nei pagal abi sutartis, bet atsakovė dar galėjo naudotis teikiamomis draudimo paslaugomis iki 2019 m. birželio 11 d. ir galiojo jos draudimas, kurį atsakovė perdavė naujai transporto priemonės valdytojai – UAB (duomenys neskelbtini). Perleidus transporto priemonę, UAB (duomenys neskelbtini) galimai sudarė naują transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ieškove. Ieškovė galimai painioja atsakovę su UAB (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu už UAB (duomenys neskelbtini) veiksmus atsakovė neatsako. Jeigu ir buvo sudaryta nauja sutartis tarp ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini), o pastaroji nesumokėjo įmokos, tuomet šioje byloje turėtų būti pakeista atsakovė – vietoje UAB (duomenys neskelbtini) atsakove turėtų tapti UAB (duomenys neskelbtini). Jeigu ieškovė laiko, kad pirminė privalomojo draudimo sutartis nebegalioja, vadinasi atsakovė turėjo dar ir atgauti nepanaudotą įmoką už draudimo paslaugas. Tuo tarpu jeigu paaiškėtų, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė naujos sutarties, būtų laikoma, kad galiojo Sutartis 2, taigi ir draudimo apsauga transporto priemonei. Būtų nelogiška, jeigu atsakovė nutrauktų vis dar galiojančią Sutartį 2 ir sudarytų naują draudimo sutartį, už kurią reikėtų mokėti iš naujo. Tiek Sutartis 1, tiek Sutartis 2 buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini) dar 2019 m. kovo 25 d. perdavimo-priėmimo aktu, apie tai atsakovė ieškovę informavo tinkamai 2019 m. balandžio 30 d. pranešimu. Transporto priemonę vairavęs V. B. niekaip nėra susijęs su atsakove. Tuo labiau, kad šis asmuo ir prisipažino eismo įvykio kaltininku, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė nurodyta kaip eismo įvykio kaltininkė neatitinka tikrovės. 2019 m. balandžio 30 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.E190294994 nebuvo sudaryta tinkamai, asmuo vardu Tomas atsakovei nėra žinomas, tai nėra ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Ieškovė į atsakovės 2019 m. balandžio 30 d. prašymą dėl 2018 m. birželio 4 d. Sutarties nutraukimo nieko neatsakė ir nenurodė, kad sutinka su Sutarties nutraukimu. Prašyme buvo prašoma nutraukti sutartį, o ne informuojama apie jos nutraukimą. Jeigu ieškovė laikė, kad atsakovė anksčiau laiko nutraukė sutartį, turėjo grąžinti sumą, kuri nebuvo panaudota už paskutinius 1,5 mėn. draudimo laikotarpio, t.y. 21,36 Eur. Taigi, iš ieškovės veiksmų matyti, kad ji ir toliau vykdė sutartį, todėl laikytina, kad atsakovės sumokėtos įmokos už sutartį ir toliau garantavo atsakovės transporto priemonės draudimą. Visas draudimo įmokas atsakovė sumokėjo laiku, Kasko sutarties nenutraukė, todėl jeigu ieškovė ir laiko, kad nebuvo sumokėta įmoka pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tai eismo įvykio metu kilusią žalą pilnai turėjo padengti Kasko sutartis. Atsakovė neneigia, kad kiekvienas transporto priemonės valdytojas privalo sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau tai nereiškia, kad eismo įvykio metu kilusios žalos nepadengia Kasko draudimas, nes priešingu atveju ši Kasko sutartis būtų bereikšmė ir tokiu atveju ieškovė taip pat turėtų grąžinti už šią Kasko sutartį atsakovės sumokėtas įmokas. Kadangi eismo įvykio metu Kasko sutartis galiojo, ji privalėjo padengti visą eismo įvykio metu kilusią žalą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr.E190294994, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „VW Touareg“,  v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Draudėjas įsipareigojo sumokėti draudikui už suteikiamą draudimo apsaugą draudimo įmoką iki 2019 balandžio 30 d. (sutarties 4, 5 p., 2020-04-15 ieškinio DOK-45744 priedai). 2019 m. gegužės 17 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VOLVO“, v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės „VW Touareg“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas, transporto priemonės savininkas – UAB „GLASS CON“ (el. b. l. 101, 1 tomas). Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką 938,74 Eur dėl transporto priemonės „VOLVO“, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinimų (2020-04-15 ieškinio DOK-45744 priedai). 

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ).

Draudėjai/savininkai negali pasirinkti, sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. Taigi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas.

TPVCAPD sutartis – rašytinė (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atlygintinė sutartis. Tai – konsensualinė sutartis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes, net ir draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas privalės nukentėjusiajam mokėti draudimo išmoką. TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalis nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Draudimo įmokos mokėjimas yra viena iš draudėjo pareigų ir ji turi būti vykdoma tinkamai pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra automobilio „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkė, su kuria 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta aktuali draudimo sutartis Nr. E190294994 (2020-04-15 ieškinio DOK-45744 priedas). Remiantis Kasacinio teismo praktika, vieną transporto priemonę apdrausti keliomis civilinės atsakomybės draudimo sutartimis draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. buvo pateikusi ieškovei prašymą nutraukti draudimo sutartį Nr. 12 8582903, nes pasikeitė draudimo rizika (el. b. l. 100, 1 tomas) ir tą pačią dieną, dėl to paties automobilio „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nauja (aktuali) draudimo sutartis Nr. E190294994, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis Nr. 12 8582903 pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, jog galiojo ankstesnė, t. y. 2018 m. birželio 4 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 8582903.

Nors atsakovė teigė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog automobilis „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini) 2019-03-25 Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. MB03 (2020-06-24 Tripliko DOK-74625 priedas) buvo parduotas ir 2019-03-25 Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu (2020-05-17 Atsiliepimo į ieškinį DOK-58056 priedas) buvo perduotas trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), todėl ir atsakomybė turi kilti UAB (duomenys neskelbtini), tokie atsakovės argumentai nepagrįsti ir atmestini. Po minėtos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, transporto priemonės savininke liko atsakovė ir tai numatyta atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje 2019 m. kovo 25 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. MB03 (Sutarties 4.1.4.; 6.1. punktai, 2020 m. birželio 24 d. Tripliko priedas). Taigi, trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), sudarius pirkimo – pardavimo sutartį netapo automobilio savininku, todėl už pareigą nustatytu terminu sumokėti draudimo įmoką atsakinga liko atsakovė. 2019 m. balandžio 30 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. E190294994 sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), o vadovaujantis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalimi, atsakovės vardu sutartį sudaręs atstovas yra vadinamas įstatyminiu atstovu. Draudėjas įsipareigojo sumokėti draudikui už suteikiamą draudimo apsaugą draudimo įmoką iki 2019 balandžio 30 d. (sutarties 4, 5 punktai). Kasacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, kad savininkas turi teisę nuomos/panaudos sutarties pagrindu susitarti, kad draudimo sutartį sudarys ir įmokas mokės nuomininkas/panaudos gavėjas, tačiau pastariesiems pažeidus sutartinę prievolę (pagal nuomos, panaudos sutartis), atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimą tenka savininkui/ draudėjui, t.y. draudimo sutarties šaliai.

Atsakovė teigė, jog sutartis sudaryta netinkamai, atsakovė tokios valios neišreiškė, ant jos nėra atsakovės vadovo parašo. Iš draudimo brokerio E. J. paaiškinimo (el. b. l. 99, 1 tomas) matyti, jog dėl ginčo automobilio civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo į draudimo brokerį kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas T., nurodė, kad naudos automobilį, todėl buvo nutraukta sena sutartis ir transporto priemonė apdrausta nauja sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) vardu, atsižvelgiant į automobilio techniniame pase nurodytą transporto priemonės savininką – UAB (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymui buvo pateikti reikiami dokumentai – automobilio techninis pasas, transporto priemonės savininko – UAB (duomenys neskelbtini) prašymas nutraukti ankstesnę sutartį. Pažymėtina, jog atsakovė 2019 m. kovo 25 d. transporto priemonės „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. MB03 su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini), be kita ko, susitarė, jog pirkėjas (UAB (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja per 24 val. po Prekės (transporto priemonės „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini) priėmimo apdrausi ją privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Sutarties 3.5. punktas, 2020 m. birželio 24 d. Tripliko DOK-74625 priedas), todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ji neturėjo valios sudaryti naują draudimo sutartį, nepagrįsti. Be to, ir atsakovės pateiktos 2018 m. birželio 4 d. draudimo sutartis Nr. TPD 508879 bei 2018 m. birželio 4 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 8582903, taip nėra pasirašytos atsakovės.

Atsakovės ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties pažeidimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 

Nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi tai, jog permoka atsakovei nebuvo grąžinta, nes duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi grąžinti, ar įskaityti nepanaudotą įmoką, o ieškovė būtų nesutikusi, byloje nepateikta.

Nors atsakovė nurodė ir atsikirtimams pagrįsti pateikė duomenis, jog 2018 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį Nr. TPD 508879 (Kasko sutartį), pagal kurią ieškovė apdraudė transporto priemonę „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi įmokų mokėjimo grafiko, jos nenutraukė, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju draudžiamasis įvykis yra bet koks draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdraustoji transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu (pridedama). Šiuo atveju dėl 2019 m. gegužės 17 d. įvykio buvo apgadinta ne apdraustoji, bet kita transporto priemonė, t.y. „VOLVO“, v/n (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės argumentai, jog eismo įvykio metu Kasko sutartis galiojo ir ji privalėjo padengti visą eismo įvykio metu kilusią žalą, nepagrįsti bei atmestini.

Taigi, ginčui aktuali 2019 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. E190294994. Bylos duomenimis, draudimo įmoka pagal sudarytą draudimo sutartį laiku sumokėta nebuvo, kadangi įvykis įvyko 2019 m. gegužės 17 d., o draudimo įmoka sumokėta 2019 m. gegužės 23 d. (2020-04-15 ieškinio DOK-45744 priedai).

Draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimas kvalifikuojamas kaip draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtą sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nustatytų padarinių (draudėjo pareigos grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimo sąlygas ir nurodęs, kad remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sąlygoms visada turės teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai, t. y. draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Esminė sąlyga TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytai normai taikyti, yra draudimo įmokos nesumokėjimas iki sutartyje nustatyto termino ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, įmoka nustatytu terminu nebuvo sumokėta, 2019 m. gegužės 17 d. įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovė išmokėjo 938,74 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę regreso tvarka išieškoti minėtą sumą iš atsakovės, kaip automobilio savininkės, kadangi draudimo įmoka sumokėta buvo tik 2019 m. gegužės 23 d., t.y. po draudiminio įvykio. 

Remiantis išdėstytu yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė turi teisę taikyti atsakovei, kaip apdraustosios transporto priemonės savininkei, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą sankciją už laiku nesumokėtą draudimo įmoką, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 938,74 Eur dydžio draudimo išmoka.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – verslininkas ar privatus juridinis asmuo – privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 21,00 Eur žyminis mokestis, ieškovės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 23,12 Eur, todėl ieškinį tenkinus, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 str.). Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259-270 straipsniais, teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 302806790, 938,74 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 74 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “GLASS CON”, juridinio asmens kodas 302806790, valstybei 23,12 Eur (dvidešimt tris eurus 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Indrė Petrokienė