Civilinė byla Nr. e2-12956-986/2020

 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00930-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorijos:

 2.6.8.8; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.2.6.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 29 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant Audronei Argustienei,

dalyvaujant: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGD Group“ atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,

atsakovo D. K. atstovui advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGD Group“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AGD Group“ dėl nuostolių ir skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „AGD Group“ patikslintu ieškiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-83537) prašė priteisti iš atsakovo D. K. 9 441,50 Eur už nupirktus garažo vartus ir rekuperacinę sistemą bei 46 085,80 Eur skolą už atliktus darbus, iš viso 55 527,30 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, vadovaujantis kuria ieškovė atliko atsakovui priklausančiame objekte adresu (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo iš lauko darbus. Atsakovas norėjo atlikti įsigyto namo kapitalinį remontą, įrengti naują namo šildymo sistemą, apšiltinti namą iš išorės. Už namo naujos šiltinimo sistemos įrengimą atsakovas norėjo gauti tikslinę paramą, kuri turėjo būti sumokėta po visų darbų atlikimo. Atsakovas visiems šiems darbams finansuoti neturėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl jis paprašė ieškovės sumokėti dviem rangovams už medžiagas bei atliktus darbus. Rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovo dėl šių mokėjimų surašyta nebuvo, buvo susitarta žodžiu. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, todėl sutiko apmokėti dvi rangovų sąskaitas. Ieškovė 2020 metų sausio 10 d. sumokėjo UAB „Statmesta“ 3 380,00 Eur pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą serija ST Nr. 11153 už aliuminio konstrukcijas ir segmentinius garažo vartus, kuriuos UAB „Statmesta“ sumontavo atsakovo remontuojamame name (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 metų sausio 21 dieną taip pat sumokėjo pagal UAB „Eco2Šiluma“ pateiktą sąskaitą Nr. 162238 išankstiniam apmokėjimui 6 061,50 Eur už LGH-50RVX Lossnay kanalinį rekuperatorių, medžiagas rekuperacinei sistemai, montavimo darbus, PZ-61DR-E laidinį valdymo pultelį rekuperatoriams, vamzdynų ir komunikacinių kabelių montavimą. Ieškovei apmokėjus UAB „Eco2Šiluma“ pateiktą sąskaitą, UAB „Eco2Šiluma“ atsakovui priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodytą kanalinį rekuperatorių sumontavo, visus numatytus darbus atliko. Taigi iš viso ieškovė sumokėjo už atsakovą 9 441,50 Eur. Ieškovė 2020 metų kovo 16 dieną taip pat išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGD 0000135 atsakovui, 9441,50 Eur sumai, kurią registruotu laišku išsiuntė 2020 metų kovo 23 dieną, tačiau atsakovas pateiktos sąskaitos neapmokėjo. 2020 metų balandžio 21 dieną ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, prašydama sumokėti skolą per 5 darbo dienas, tačiau atsakovas šio ieškovės reikalavimo taip neįvykdė, skolos nesumokėjo.

Papildomai nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, vadovaujantis kuria ieškovė atliko atsakovui priklausančio objekto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Ieškovės skirti darbuotojai daugiau kaip du mėnesius dirbo objekte, ieškovė mokėjo jiems darbo užmokestį, mokesčius, pirko darbams atlikti būtinas medžiagas. Darbai buvo pradėti 2019 metų gruodžio antroje pusėje ir vykdomi iki 2020 metų kovo 10 dienos. Iš pradžių darbai vyko sklandžiai be jokių nesutarimų. Ieškovė ir atsakovas dar prieš darbų pradžią susitarė, kad numatytų darbų lokalinė sąmata nebus sudaroma, o pabaigus darbus bus atsiskaitoma pagal tai, kokie darbai bus atlikti, t. y. pagal faktą. 2020 metų vasario mėnesį atsakovas pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus. Objekte dirbę darbininkai pradėjo skųstis, kad atsakovas jiems pradėjo reikšti pretenzijas, pradėjo grasinti numesti juos nuo pastolių, išvadino visokiais įžeidžiančiais žodžiais, po ko darbininkai parašė pareiškimą, prašydami juos perkelti į kitą objektą, priešingu atveju visi žadėjo nutraukti darbo sutartis. Teismui pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad buvo pasiektas žodinis susitarimas tarp atsakovo ir ieškovės – objektyviai įvertinti ieškovės atliktus darbus, jų kokybę ir žodinę vartojimo rangos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti, atsakovui atsiskaitant už atliktus darbus. Ieškovė neginčija fakto, kad darbų eigoje kilus konfliktui tarp ieškovės darbuotojų ir atsakovo bei ieškovės darbuotojams atsisakius toliau dirbti, darbai iki galo nebuvo baigti. Be to paaiškėjo ir tai, kad atsakovas neturi tinkamai įformintų statybos dokumentų. Kilus konfliktui, ieškovė pareikalavo, kad atsakovas jam sumokėtų 9 441,50 Eur už nupirktą įrangą bei pateiktų lokalinę sąmatą už atliktus darbus, kad jis galėtų surašyti darbų atlikimo aktą. 2020 metų kovo 7 dieną atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė ieškovei lokalinę sąmatą Nr. S001 atliekamai namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini). Ieškovė tvirtina, kad visus sąmatoje numatytus darbus atliko. Darbų buvo atlikta daugiau, tačiau atsakovas kai kurių atliktų darbų į sąmatą neįtraukė, motyvuodamas, kad jie atlikti nekokybiškai. Vadovaudamasi atsakovo atsiųsta sąmata, ieškovė surašė darbų atlikimo aktą, kurį pateikė pasirašyti atsakovui, tačiau atsakovas šį aktą pasirašyti atsisakė. 2020 metų kovo 16 dieną ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADG 0000136, kurią 2020 metų kovo 23 dieną registruotu laišku išsiuntė atsakovui kartu su tą pačią dieną išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. AGD 0000135. Akte nurodyti tiktai tie atlikti darbai bei sunaudotos medžiagos, kuriuos į savo sudarytą lokalinę sąmatą įtraukė pats atsakovas. Prašydama priteisti jai nesumokėtą pinigų sumą, ieškovė vadovaujasi atsakovo pripažintais ir į lokalinę sąmatą įtrauktais darbais bei sunaudotomis medžiagomis. Jokių pretenzijų, kuriose būtų nurodyti konkretūs padarytų darbų trūkumai, ieškovė iš atsakovo nėra gavusi. Atsakovo pateiktas 2020 metų balandžio 25 dieną surašytas defektavimo aktas negali būti vertinamas kaip ieškovės atliktų darbų broką įrodantis dokumentas, nes ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti atliekant patikrinimą, nėra  jokių dokumentų, ar UAB „Nanoterma“ gali atlikti vertinimo darbus. Be Remonto, broko taisymo pasiūlymo atsakovas nepateikia jokių kitų dokumentų, įrodančių neva patirtų nuostolių dydį; jokių dokumentų, kad naujos medžiagos buvo nupirktos ir nurodyti darbai buvo atlikti, atsakovas nepateikė.

Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Polikaitis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė taip pat atliko darbus ir kitam objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas jam aiškino, kad jis yra gavęs 15 791,91 Eur sumą tik vieną kartą, 2020 m. sausio 20 d. pavedimu. Kvitas buvo išrašytas dėl to, kad atsakovas norėjo gauti paramą, tačiau neturėjo pinigų, todėl ieškovės atstovas lengva ranka išrašė kasos pajamų orderį. Čia ir buvo nesutarimų priežastis. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė sumokėjo už vartus ir rekuperacinę sistemą, 9 441,50 Eur sumą. Atliekant darbus turėtų būti pasirašomos sutartys, sudaromos sąmatos. Lokalinę sąmatą atsiuntė atsakovas ieškovei el. paštu. Sąmatos turinys buvo perkeltas į atliktų darbų aktą ir išsiųstas atsakovui registruotu paštu. Ginčo dėl to, kad buvo atliekami darbai objekte, nėra. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė atliko darbus. Į bylą pateiktas raštelis surašytas ieškovės direktoriaus N., tai tarpiniai paskaičiavimai už gruodžio ir sausio mėnesius, tačiau jame nėra skaičiavimų už vasario mėnesį. Taigi raštelyje nurodytos kainos, lyginant su sąmata, yra gerokai didesnės. Pripažįsta, kad kilo nesutarimas dėl sumų. Sąmatininkę pasikvietė atsakovas, ieškovė nedalyvavo. Ji įtraukė į sąmatą tai, ką parodė atsakovas. Taigi į sąmatą neįraukti tam tikri atlikti darbai. Deja atsakovas nesutiko sumokėti net sumažintos sumos ir sumokėtų sumų už rekuperacinę sistemą ir vartus. Ieškovė pateikti kitų dokumentų negali. Ginčas buvo dėl per didelės kainos, o ne dėl atliktų darbų. Vyko derybos, tačiau skirtumas tarp šalių buvo per didelis. Atkreipia dėmesį, kad tinkavimo darbai sąmatoje nėra nurodyti. V. M. atliko tik polistireno plokščių sutvirtinimą, kas galbūt buvo atlikta nekokybiškai. Bendra atliktų darbų suma yra 19 901 Eur, kuri palyginus su sąmata, yra gerokai daugiau. Be to polistireno plokštės nebuvo nuplėštos. Pinigų paėmimo kvite jo nuomone yra suklastoti parašai. Ieškovė draudžia savo civ. atsakomybę, atsakovas neinformavo ieškovės apie nekokybiškai atliktus fasado darbus, į apžiūrą jos nekvietė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesilaikė teisės normų reikalavimų – yra pateiktas dokumentas, kad už atsakovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Reikia vadovautis sąmata, kurią sudarė atsakovo samdytas asmuo, o atsakovo pretenzijos dėl kokybės nepagrįstos. Pasisakydamas dėl priešieškinio nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes jokių pretenzijų iš atsakovo dėl fasado darbų nebuvo, ieškovė apie tai nebuvo informuota, apmokėta suma gerokai viršija A. B. nurodytą sumą. Atsakovas neįrodė ieškovo padaryto broko. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta su tuo pačiu asmeniu, be to kvitas išrašytas realiai negavus pinigų. 2019 m. lapkričio mėn. rašytinę sutartį parengė ieškovė. Ieškovė pasitikėjo, kad atsakovas turi visus statybai reikalingus leidimus. Ieškovės pateiktas raštelis yra susijęs su objektu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mano, kad raštelyje nurodyta suma - 50 000 Eur, susijusi su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gali būti, kad šalys objektus skaičiavo bendrai. Ginčas prasidėjo dėl to, kad šalys skirtingai vertina kasos pajamų orderį, 15791,91 Eur sumai. Ieškovė yra atlikusi visus darbus, nurodytus sąmatoje. Ginčas buvo pagrinde ne dėl kokybės, bet dėl kainos. Pripažino, kad tarp šalių kilo ginčas, kurio metu atsakovas pasamdė sąmatininkę. Ieškovė tam, kad nekiltų ginčas sutiko, kad sąmatininkę samdytų atsakovas. Šalys kelis kartus sėdėjo, tarėsi, derinosi. Žodinis susitarimas dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų, buvo pasiektas 2020 m. gruodžio mėn. Darbai turėjo būti atlikti pagal atsakovo pageidavus, kaina nebuvo sutarta. Buvo susitarta, kad bus sudaroma sąmata ir darbų atlikimo aktas. Tam kad nekiltų ginčo, ieškovė sutiko su atsakovo samdyta samatininke. Buvo atlikta daugiau darbų, tačiau ieškovė dėl to nusileido. Negalima buvo numatyti konkrečios sumos, nebuvo žinoma kokie darbai tiksliai bus atliekami. Pagal buvusią rangos sutartį buvo atsiskaityta. 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderyje nurodytos sumos iš atsakovo negavo. 

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-95088), prašydamas patikslintą ieškinį visiškai atmesti. Nurodė, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės deklaratyviais teiginiais dėl atsakovo pareigos mokėti 46 085,80 Eur už neva tai ieškovės atliktus darbus, kurių, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas nėra jokia forma niekad akceptavęs. Pati ieškovė patikslintu ieškiniu pripažįsta, kad ieškovės darbuotojai darbus objekte toliau tęsti atsisakė. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant ieškovės veiksmus, kiek tai susiję su jos (ne)tinkamu įsipareigojimų (tame tarpe ir pareigos pašalinti trūkumus) vykdymu. Ieškovė pripažįsta, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte, skirtame atsakovo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Ieškovė klaidingai teigia, neva tai paaiškėjus darbų trūkumams, atsakovas privalėjo kreiptis į ją su „Pretenzija dėl trūkumo šalinimo“, nes užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų. Kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju darbų rezultatas pagal žodinę vartojimo rangos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo sukurtas apskritai nebuvo ieškovei pačiai nutraukus darbų atlikimą atsakovo objekte, nors jai ne kartą buvo žodžiu išsakyti jos atliktų darbų trūkumai ir šių trūkumų nepašalinus, atsisakyta tęsti darbą. Net pati ieškovė pripažįsta sutartų darbų nebaigusi, t. y., neatlikusi, o išties – atlikusi su trūkumais, kuriuos pašalinti atsakovui teko samdyti trečiąjį asmenį UAB „Nanoterma“. Nagrinėjamu atveju ieškovė net neįrodinėja, kad atliko darbus 46 085,80 Eur sumai, o tą aplinkybę grindžia paties atsakovo ieškovei persiųsta lokaline sąmata, kuri niekaip neatspindi to, kad ieškovė dalies sutartų darbų neatliko (taip nepasiekdama darbų rezultato), o net ir tą dalį, kurią atliko, atliko su trūkumais.

Atsakovas pateikė priešieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-73571), bei patikslinęs reikalavimus (dokumento registracijos Nr. DOK-119174) prašė priteisti iš ieškovės iš UAB „AGD Group" 19 901,47 Eur nuostolius ir įskaičius D. K. mokėtiną 9 441,50 Eur sumą UAB „AGD Group" į nuostolius, kuriuos D. K. patyrė dėl UAB „AGD Group" nekokybiškai atliktų darbų, faktiškai iš UAB „AGD Group" priteisti skirtumą – 10 459,97 Eur nuostolių. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės iš UAB „AGD Group" 15 791,91 Eur skolą D. K. naudai bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškiniu atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nekokybiškai ieškovės atliktų darbų buvo būtina pašalinti ieškovės atliktų darbų defektus ir trūkumus ir įvertindamas defektavimo aktą, sudarytą UAB „Nanoterma", pagal kurį numatoma darbų vertė – 9 550 Eur neįskaitant PVM – yra laikytina atsakovo nuostoliais, kurie yra patirti dėl ieškovės kaltės. Tačiau darbų vykdymo metu, atlikus pirminius darbus, paaiškėjo, kad ieškovės atlikti neva tai darbai pagal žodinę rangos sutartį buvo atlikti dar aplaidžiau, nei buvo galima vizualiai įvertinti 2020 m. balandžio mėn., kai tą prieš statybos darbus atliko UAB „Nanoterma". Bendra ieškovės atliktų neva tai darbų, iš tiesų broko, taisymo ir remonto darbų kaina, įskaitant PVM, sudarė 19 901,47 Eur. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės deklaratyviais teiginiais, nurodytais priešieškinyje dėl atsakovo pareigos mokėti 46 085,80 Eur už ieškovės atliktus neva tai darbus, kurių, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas nėra jokia forma niekad akceptavęs. Pati ieškovė byloje pripažįsta, kad ieškovės darbuotojai darbus objekte toliau tęsti atsisakė 2020 m. kovo 10 d., Konfliktas kilo būtent dėl atliekamų darbų kokybės. Ieškovė ir atsakovas 2020 m. kovo 7 d. buvo susitikę aptarti atliekamų darbų kokybės ir kainos, kadangi dėl pastarosios taip niekada ir nebuvo susitarta. Šio susitikimo metu pats ieškovės vadovas savo ranka surašė jo atliktus darbus kartu pažymėdamas ir iš atsakovo gautas pinigines lėšas ir pagal šį ieškovės vienašališką raštą paaiškėjo, kad ieškovė jau yra atlikusi darbų ir nupirkusi medžiagų už savo įsivaizduojamą 48 142,20 Eur sumą, su kuria atsakovas niekada nesutiko. Kaip paaiškėjo susitikimo metu, ieškovė 48 142,20 Eur sumą faktiškai yra viršijusi, dėl ko tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl darbų kokybės, tačiau ir dėl jų kainos - kurios atsakovas niekada nebuvo akceptavęs ir manė ieškovę esant nesąžininga bandant pasipelnyti atsakovo sąskaita. Būtent po šio susitikimo A. B. paskaičiavo visų atliktinų darbų sąmatą atsakovo objekte, jei jie būtų baigti ir atlikti kokybiškai - sąmatą, kurią atsakovas ir siuntė ieškovei kaip įrodymą, kad visiškai užbaigti ir kokybiškai atlikti darbai, net jei formaliai skaičiuoti sąmatą su įrengimais, mechanizmais (kurių ieškovė nenaudojo), medžiagomis (kurių ieškovė naudojo mažiau, nei pagal sąmatą, dalį medžiagų - panaudojo jau atsakovo turėtų) ir darbo valandomis pagal valandinį atlyginimą (ieškovė faktiškai dirbo mažiau), net ir tokia visų darbų sąmata buvo mažesnė, nei ieškovės atlikti nekokybiški ir net visi būtini darbai, kaip kad bandė ranka surašyti ieškovės vadovas 2020 m. kovo 7 d. Dėl tokios darbų kainos ne tik kad nebuvo tartasi, tačiau ji ir yra visiškai neadekvati ir lupikiška. Po susitikimo pas A. B. ieškovė pasišalino iš atsakovo objekto. Kadangi ieškovė padarė atsakovui nuostolių nekokybiškai atliktų darbų forma ir darbų neužbaigė, o atsakovas ieškovei buvo už darbus ir medžiagas apmokėjęs ir jo sumokėta suma daugiau nei padengė kokybiškai atliktų darbų ir nupirktų medžiagų dalį, atsakovas pagrįstai manė ir tikėjosi, kad ginčo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus nėra ir buvo pasirengęs toliau šios situacijos neeskaluoti. Pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaita-faktūra, kuri niekada atsakovui nebuvo pateikta, kadangi nei tokios apimties kokybiški darbai buvo atlikti, nei tarp šalių buvo sutarta dėl būtent tokios kainos. Be to kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateiktos informacijos, ieškovė tokios sąskaitos teisės aktų nustatyta tvarka niekada neapskaitė, kas tik patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir patvirtina egzistuojant ieškovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas niekada neneigė, kad ieškovė dalį darbų atliko tinkamai (ir kartu laikė, kad už juos yra atsiskaitęs pilnai įskaitymu). Atsakovas neginčija, kad ieškovė iš dalies atliko objekto cokolio remonto darbus (nors tam ir nebuvo naudojama jokia technika, nebuvo 2 sluoksniais tepama hidroizoliacija, darbai atlikti be mechanizmų); iš dalies atliko objekto rūsio remonto darbus; iš dalies atliko objekto vidaus ardymo darbus ir kitus (darbams dalinai panaudojant senas plytas, darbus atliekant su broku - kreivai sumūrijant ir pan.). Ieškovė netinkamai, brokuotai, su trūkumais atliko fasado apšiltinimo ir kitus su fasadu susijusius darbus ir jų nebaigė (ką pripažįsta ir pati ieškovė) ir atsakovui teko šalinti šį broką faktiškai pašalinant ieškovės atliktų neva tai darbų rezultatus ir tuos pačius darbus atlikti iš naujo tinkamai ir kokybiškai rangovo UAB „Nanoterma" jėgomis; be to, netinkamai atliko terasos įrengimo darbus (buvo parinktas per plonas lovys, kuris neatlaikė terasos svorio) ir tokių neva tai ieškovės atliktų darbų atsakovas nepripažįsta. Juolab ieškovė niekad jokiu būdu (nei žodžiu, nei raštu) atsakovui nenurodė, kad ieškovės darbų (cokolio remonto, rūsio remonto, vidaus ardymo ir statybos, fasado apšiltinimo ir fasado remonto, įskaitant ir rekuperacinę sistemą ir visas medžiagas) kaina, kurią 2020 m. kovo 7 d. jau post factum vienašališkai nurodė ieškovė, net jei darbai ir būtų buvę atlikti kokybiškai, gali kainuoti tiek, kiek teoriškai galėtų kainuoti viso objekto darbų formali sąmata pagal „SISTELA“ programą (pagal kurią paskaičiuota sąmata dar visada praktikoje būna derybų objektas). Priešieškinyje (dokumento registracijos Nr. DOK-73571), pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 15 791,91 Eur skolą nurodė, kad vykdant Rangos sutartį tarp IĮ „Kėdainių prekyba“ ir UAB „ADG Group, susidarė 15 791,91 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovui pagal 2020 m. birželio 19 d. reikalavimo teisų perėmimo sutartį. Aplinkybių, kad ieškovė yra nupirkusi atsakovui garažo vartus ir rekuperacinę sistemą, neneigia.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Justas Kacvinskis teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas pripažįsta buvus sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį dėl pastato rekonstrukcijos. Vykdant ankstesnę, rašytinę sutartį, susidarė 15 791,91 Eur permoka. Žodinės sutarties vykdymo metu darbai atlikti netinkamai. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų dėl darbų atlikimo faktų. Atsakovė pripažįsta, kad dalis darbų buvo atlikta, dėl to ginčo nėra, jo nebuvo net ir sudarius sąmatą. Lokalinė sąmata buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, jis ėmėsi veiksmų. Ši sąmata buvo sudaryta dėl to, kad parodyti, kokia visų darbų, jei jie būtų atlikti tinkamai, kokybiškai, maksimali „valstybinė“ kaina. Po to pas A. B. buvo atvykusios abi šalys, jos aiškinosi dėl darbų kiekio, kainos, kokybės, ta tikroji suma buvo atspausdinta ir jį pasiėmė abi šalys. Grubiai šio dokumento suma, kaip nurodė atsakovas, neišminusuojant nekokybiškų darbų, buvo 32 000 Eur. Suskaičiavus kad yra permoka, nekokybiški darbai, gavosi vos ne taip, kad ieškovė yra skolinga atsakovei. Ieškovės atstovas, gavęs šiuos dokumentus, nuvyko į objektą, nutraukė darbus, pasiėmė daiktus, neįtrauktus į sąmatą, ir ryšius nutraukė. Atsakovas manė, kad situacija taip ir išsisprendė, nes suvedus balansą nesigauna lygus skirtumas, kas kam skolingas, bet tai vertinta kaip menkniekis, atsakovas nereikalavo grąžinti permokos. Galutinė kaina nebuvo sutarta, ji negalėjo būti sutarta atsakovui pamačius kad darbai vyksta nekokybiškai, tą patvirtino ir liudytojas M. Ieškovė turi įrodyti tiek darbų atlikimo, tiek ir jų kokybės faktą. Pašalinti broką kainuoja daugiau nei atlikti darbą, skirtumas šiuo atveju nesiekia 30 proc. Lokalinė sąmata yra tik tarpinis, o ne galutinis dokumentas. Atsakovas darbų neatlikinėjo dėl galimos ekspertizės, apžiūros prieinamumo. Atsakovas neturėjo pareigos informuoti, kad bus nustatinėjami ir šalimi darbų trūkumai. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo neįrodytas. Pripažįsta, kad cokolio remonto darbai iš dalies buvo atlikti, tačiau į sąmatą įtraukta technika, kuri nebuvo naudojama, nebuvo dviem sluoksniais tepama hidroizoliacija. Iš dalies pripažįsta rūsio remonto, ardymo ir vidaus darbus, tačiau įrodyti protingą kainą yra ieškovės reikalas, sąmata vadovautis negalima. Pripažįsta, kad garažo vartus ir rekuperacinę sistemą ieškovė įrengė, tačiau atsakovas tikėjosi, kad jis už tai nėra skolingas. Aplinkybes, kad pinigai pagal kasų pajamų orderį neperduoti, turi įrodyti ieškovė. Žodinė sutartis buvo parengta 2019 m. gruodžio mėnesį. Sąmatoje nurodyta darbų kaina būtų mažinama, tai susitarimo klausimas. Sąmatoje nurodyti darbai, kurie buvo pradėti, bet nebuvo baigti. Mano, kad ieškovė nebuvo informuota apie trūkumų šalinimą, nes pati ieškovė darbų nepridavė ir nesusitarė kad dalyvautų jų nustatyme, nesiėmė priemonių, kad jie būtų užfiksuoti. Sąmatoje buvo ir darbų, kurie buvo eliminuoti. Pradėti daryti darbai buvo nurodyti lokalinėje sąmatoje, tačiau jų užbaigimas buvo skirtingo lygio. Ginčija fasado apšiltinimo ir kitus su tuo susijusius darbus, taip pat terasos įrengimo darbus. Be to cokolio remonto darbai nebuvo atlikti nurodoma apimtimi, rūsio remonto darbai. Taip pat vidaus ardymo darbai, kiek tai susiję su tomis pačiomis  panaudotomis medžiagomis (pvz. panaudotos tos pačios plytos). Dėl kitų darbų pretenzijų nereiškia. Kitoje dalyje darbus pripažįsta. Dėl atliktų darbų pretenzijų ieškovei nereiškė. Iš dalies jų nereiškia dėl mažareikšmiškumo, o iš dalies dėl to, kad atsakovas darbų trūkumo šalinimo nėra atlikęs. Iš sąmatos buvo šalinami neužbaigti darbai, kol pasiekė 32 000 Eur sumą. Šiai sumai faktiškai atlikta darbų, tačiau iš jos dar neišskaičiuotas brokas. Dėl šios sumos nebuvo tartasi, tuos trūkumus turėjo šalinti ar juos šalins ateityje atsakovas. Pagal rašytinę sutartį susidarė permoka, teisė į ją perleista.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra UAB „Nanoterma“ vadovas. Įmonė vykdė namo remonto darbus. Gavo užklausimą iš D. K., kurio prieš tai nepažinojo. Jis paprašė nurodyti, kiek kainuotų jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) perdarymas. Preliminariai paskaičiavo, o pradėjus darbus pamatė daugiau pažeidimų, kurie buvo labai grubūs, tiesiog buvo sugadintas namas. Putų polistirenas buvo apklijuotas netaisyklingai. Jis pasiūlė sprendimą ir atliko darbus. Balandžio mėnesį D. K. atsiuntė namo fotografijas, o jis fiksavo pažeidimus. Vėliau atvykus ir apžiūrėjus namą, užfiksavo dar daugiau pažeidimų. Darbų eigoje pažeidimų išlindo dar daugiau. Darbus pradėjo gegužės pradžioje. Jų darbas yra fasadų šildymas, tinkavimas ir apdaila. Polistirenas buvo apklijuotas netaisyklingai, pažeidžiant smeigiavimą, buvo plokščių laisvumas, plokštės ant plokščių. Jie tai sutvarkė – sukalė smeiges, kai kur plokštes reikėjo nuplėšti, kitur pripurškė klijų, prikalė smeiges, sutvirtino ir išlygino (nes jis buvo nelygus) pagrindą. Buvo 2-3 cm. nuokrypiai, todėl vėlesni darbai- armavimo tinklelio klojimas be pilno tinkavimo buvo neįmanomas. Taigi jie atliko pilną 1-3 cm. tinkavimą. Tai padarę atliko armavimo darbus (sutvirtino pagrindą). Apdailos objekte nebuvo, tik buvo pradėtas ir nebaigtas darbas. Į šildymo darbus įeina putų polistirenas, armavimo tinklelis ir dekoratyvinis tinklas. Objekte buvo tik netaisyklingai užklijuotas polistirenas (garso įrašo 32.10 min.), apdailos nebuvo. Daugiau darbų neatlikinėjo, išrašė sąskaitą. Kaina sutarta už kvadratinį metrą, už polistireno klijavimą pinigų neėmė, tik paėmė pinigus už jo perdarymą, sutvarkymą (garso įrašo 35 min.). Tokio darbo niekas nepriimtų, pareikalautų polistireną nuplėšti, tačiau tai būtų brangu, todėl pasirinko nelygumus išlyginti. Iki liepos 7 d. buvo atlikę 90 proc. darbų, likę darbai atlikti iki 2020 m. rugsėjo mėn. Armavimo darbai prieš jiems atvykstant nebuvo padaryti. Nors dalis sienos buvo padengta mišiniu, tačiau viską reikėjo perdaryti, tai atliktu darbu negalima buvo laikyti. Techninę priežiūra atliko D. K., tai jo reikalas. Tik pastačius pastolius paaiškėjo pažeidimų apimtys. Jis pirko medžiagas, į kvadratinio metro kainą medžiagos įtrauktos. Atskiros sąmatos daryta nebuvo. Nežino kiek buvo sunaudota mišinio, todėl kaina imama už kvadratą. Putų polistireno sutvarkymas 8 Eur už kv. metrą, tai nedidelė kaina. Į tai įeina smeigės, klijai. Jų darbas yra tik fasadų tvarkymas. Panaudojo buvusias storąsias plokštes. Jokių specialių mokslų nebaigęs, tačiau 20 metų yra tinkuotojas ir 12 metų turi įmonę.

Liudytoja A. B. parodė, kad ją pasamdė D. K., nusivežė į objektą, kad apžiūrėtų darbus ir padarytų sąmatą valstybiniais įkainiais pagal „SISTELA“ programą. Nuvažiavo į vietą, apsimatavo objektą. Jai rodė, kurie darbai atlikti. Atliko sąmatinį paskaičiavimą pagal patvirtintus valstybinius įkainius. Tai statistinės kainos, kuriomis rekomenduojama vadovautis. Suskaičiavus sąmatą atidavė užsakovui, po ko užsakovas pradėjo derintis su rangovu, kokie darbai atlikti. Buvo susitikę pas ją, bandė derinti kainas, tačiau nepavyko, nes užsakovui kai kurie įkainiai atrodė nepagrįstai dideli. Bandė derinti kuriuos darbus atliko, tikslino, tačiau jie nesutarė. Jai objekte buvo nurodyta, kuriuos darbus įtraukti į sąmatą. Buvo griovimo, ardymo, lauko, mūro, atkasimo ir šildymo darbai. Visi darbai buvo įtraukti į sąmatą pagal D. K. pasakymą. Taip pat buvo kasami ir lauko tinklai. Užsakovui netiko įkainis, laikė, kad tai per dideli pinigai. Kitų darbų kiekius pasitikslino, kai jie abu buvo susitarę. Darbų kiekius, kurių nebuvo įmanoma matyti, tikslinosi užsakovas su rangovu. Tarpusavyje bandė padaryti faktiškai atliktų darbų aktą, kurie kiekiai tenkintų ir užsakovą, ir rangovą. Ji jį padarė, tačiau jie tarpusavyje nesutarė dėl kainų. Mano, kad atliktų darbų kiekius buvo apsiderinę kartu. Jos įmonė atlieka ekonominius statybų skaičiavimus, įmonių techninę priežiūrą. Kainos „SISTELA“ programoje keičiasi maždaug kas pusę metų, jos galiojo iki 2020 m. kovo mėn. Ji tokį darbą dirba nuo 1993 m. Darbų atlikimo aktas turėtų atsirasti iš sąmatos. Prie sutarties turėtų būti pridėta sąmata, tokiu atveju aktuojami faktiškai atlikti darbai ir kiekiai. Jei viskas atlikta pilnai, aktas atitinka sąmatą. Dėl kokybės K. kėlė klausimus, tačiau tai jos neliečia. Buvo minėta, kad yra nekokybiškai atliktų darbų. Jos darbas buvo į sąmatą įtraukti faktiškai atliktų darbų kiekius, tai ką nurodė užsakovas. Kainos sąmatoje yra rekomendacinės, yra galima darbus vykdyti ir sutartine kaina. Gyvenamas namas yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad į sąmatą nebuvo įtraukti darbai, kurie nebuvo atlikti. Jos pasiūlymu buvo bandoma sudaryti atliktų darbų aktą. Atliktų darbų akte nurodyta suma neatitiko sąmatos (garso įrašo 01.33 min.), nes vyko ginčas, ji buvo mažesnė. Užsakovas sakė, kad ši suma per didelė. Akte buvo bandoma mažinti tranšėjų kasimo kainą (iš žemės darbų), nes užsakovui netiko normatyvas. Aktuose buvo prilysta prie šių kainų, kad mažinti vertę. Dar kažką, esant ginčui, mažino. Pas ją kompiuteryje yra sąmata ir aktai, galima būtų atkurti sąmatą valstybiniais įkainiais. Kokiai sumai atliktų darbų akte buvo sumažinta kaina, pasakyti negali. Aktai buvo fiziškai ištraukti ir pasiūlyti pasirašyti, tačiau nei vienas nesutiko. Mano, kad aktas galėtų būtų likęs kompiuteryje. Kai atsirado sąmata, kartu su užsakovu ir rangovu tikslinosi kiekius. Kiek pamena, plytų mūrą ne taip buvo suskaičiavusi, kadangi jo nematė. Pateikta sąmata buvo taisyta ir ne vieną kartą, galima būtų atstatyti ir pirminį variantą su tų kainų lygiu. Derybų metu kai kurie punktai buvo „užnulinti“. Pas ją kompiuteryje jie yra, tačiau „užnulinus“, jie „prašoko“. Galbūt paskutinis aktas kompiuteryje yra likęs. Jis buvo atspausdintas ir siųstas el. paštu, kad šalys derintųsi.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodomą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK XXXIII skyriaus antrasis skirsnis).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovės objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), atlygintinai atlikti statybos rangos darbus. Ginčo tarp šalių dėl rangos sutarties sudarymo fakto nekilo, ieškovė taip pat pripažino, kad sudaryta sutartis yra vartojimo (CK XXXIII skyrius antrasis skirsnis). Nustatyta, kad ieškovės direktorius vienasmeniškai pasirašė darbų atlikimo aktą (pateiktas su patikslintu ieškiniu), 46 085,80 Eur su PVM sumai (toliau Aktas), kuriuo užfiksavo jo manymu Objekte ieškovės atliktus darbus ir jų kainas. 2020 m. kovo 16 d. ieškovė akto pagrindu atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, 46085,80 Eur sumai (taip pat pateikta su patikslintu ieškiniu). Ginčo dėl to, kad ieškovė už atliktus darbus apmokėjimo nėra gavusi, byloje nekilo (atsakovas tik nurodo, kad vykdant kitą rangos sutartį, sudarytą tarp IĮ „Kėdainių prekyba“ ir UAB „ADG Group“, susidarė 15 791,91 Eur permoka, kurią ieškovė turi grąžinti atsakovui pagal 2020 m. birželio 19 d. reikalavimo teisų perėmimo sutartį). Byloje esantys IĮ „Kėdainių prekyba“ banko sąskaitos išrašai ir pažyma apie atliktus statybos darbus, esančius (duomenys neskelbtini) (pateikti su atsiliepimu į pradinį ieškinį), patvirtina, kad ieškovė yra gavusi bankiniais pavedimais 65 791,91 Eur (50 000 Eur ir 15 791,91 Eur) sumą iš IĮ „Kėdainių prekyba (savininkas atsakovas D. K.). Tai, kad šie apmokėjimai yra susiję su 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos darbų sutartimi Nr. 2019/11/05 (pateikta su priešieškiniu), t. y. ne ginčo Sutartimi, ginčo nėra. Ieškovė tvirtina, kad kasos pajamų orderyje Nr. 0000001 (pateiktas su atsiliepimu į ieškinį) nurodytos sumos – 15 791,91 Eur (kurią kaip permokėtą prašo priteisti atsakovas), nėra gavusi (nurodė, kad išrašė pasitikėdama atsakovu, nes atsakovas norėjo gauti europinę paramą, kam reikėjo dalies pinigų, kurių atsakovas neturėjo). Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir kokybės, nei apie tai, kad ieškovė, kilus ginčui, atsakovo būtų prašiusi nurodyti jo nustatytus atliktų statybos rangos darbų trūkumus, byloje nėra. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys vykdė derybas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau  ieškovė, tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nutraukė darbus ir paliko statybvietę. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas turi mokėti ieškovei už jam nupirktus garažo vartus ir rekuperacinę sistemą, 9 441,50 Eur sumą, nėra (atsakovas šią sumą priešieškiniu prašo įskaityti į jam priteistinų nuostolių atlyginimą).

Dėl ieškiniu keliamų reikalavimų.

Nėra ginčo dėl to, kad šalys bandė skaičiuoti Objekte atliktus darbus ir jų kainas. Nustatyta, kad A. B. (apklausta liudytoja), atsakovui vietoje (Objekte) nurodžius, kuriuos darbus įtraukti į sąmatą, sudarė lokalinę sąmatą. Ieškovės atstovas į šią apžiūrą kviestas nebuvo ir nedalyvavo. Sąmatoje nurodoma, kad ji sudaryta dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), namo rekonstrukcijos, 2019 m. spalio mėn. kainomis. Sąmatoje fiksuoti konkretūs darbai, jų apimtys ir kainos. Liudytoja A. B. patvirtino, kad sąmata sudaryta valstybiniais įkainiais „SISTELA“ programa, jai vietoje D. K. nurodė, kuriuos darbus įtraukti į sąmatą. Taip pat liudytoja patvirtino, kad šalys bandė derintis dėl to, kurie darbai atlikti, jų kainas, tačiau nesusitarė. Atsakovui netiko įkainis, laikė kad jis per didelis. Liudytoja patvirtino, kad šalys tikslinosi ir darbų kiekius, bandė padaryti faktiškai atliktų darbų aktą, kad kiekiai tenkintų ir užsakovą, ir rangovą ir tokį padarius, šalys tarpusavyje nesutarė dėl kainų. Taip pat D. K. kėlė klausimus ir dėl  kokybės – buvo minėta, kad yra nekokybiškai atliktų darbų. Patvirtino, kad atliktų darbų akte nurodyta suma neatitiko sąmatos (garso įrašo 01.33 min.), nes vyko ginčas, ji buvo mažesnė. Kokiai sumai atliktų darbų akte buvo sumažinta kaina, pasakyti negali. Patvirtino, kad pateikta sąmata buvo taisyta ne vieną kartą.

Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įvykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

Šalys vartojimo rangos sutartimi sutarė atlikti Objekto rekonstrukcijos darbus. Šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, tai sunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Ieškovės atstovas tvirtina, kad pabaigus darbus turėjo būti atsiskaitoma pagal tai, kokie darbai buvo atlikti, t. y. pagal faktą; patvirtino, kad kilus konfliktui ir darbuotojams atsisakius toliau dirbti, darbai iki galo nebuvo baigti. Atsakovas tvirtina, kad darbai Objekte buvo atliekami neprofesionaliai, su broku, pažeidžiant terminus, todėl pareikalauta sustabdyti darbus (2020 m. birželio 19 d. priešieškinio 10 punktas). Tai, kad atsakovo netenkino atliekamų darbų kokybė, neneigia ir ieškovė, patvirtinęs, kad 2020 metų vasario mėnesį objekte dirbę darbininkai pradėjo skųstis, kad atsakovas jiems pradėjo reikšti pretenzijas. Teismui pateiktame priešieškinyje (2020 m. birželio 19 d. priešieškinio 11 punktas) atsakovas taip pat nurodo, kad buvo pasiektas žodinis susitarimas tarp atsakovo ir ieškovės – objektyviai įvertinti ieškovės atliktus darbus, jų kokybę ir žodinę vartojimo rangos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti, atsakovui atsiskaitant už atliktus darbus. Tai, kad šalys dėl to vedė derybas, patvirtina ir bylos medžiaga – atsakovo pasitelktas asmuo A. B. sudarė Objekto darbų sąmatą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas toliau Objekto rekonstrukcijos darbų tęsti nebeketino – atsakovas sudarė sąmatą ir derėjosi su ieškove dėl atliktų darbų kiekio, kainos ir kokybės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018 32 punktą ir jame nurodytas kasacinio teismo praktiką).

Byloje esantis UAB „AGD Group“ objekte dirbusių darbuotojų pareiškimas (pateiktas 2020 m. liepos 3 d. su dokumentais, registracijos Nr. DOK-78476) patvirtina, kad atsakovas pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės ieškovės darbuotojams pradėjo reikšti tik jiems atliekant Objekto apšiltinimo darbus. Šis pareiškimas iš esmės taip pat patvirtina, kad atsakovas pastoviai kontroliavo Objekte atliekamus darbus ir jų kokybę (nurodoma, kad D. K. pradėjo labai kabinėtis dėl darbų, pradžioje viskas buvo gerai, o dabar pasidarė viskas blogai). Taigi atsakovas, naudodamasis jam įstatymo suteikta teise kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę ir nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalėdamas apie tai nedelsdamas pranešti rangovui – CK 6.689 straipsnio 1, 2 dalys, šios pareigos nevykdė (pretenzijas ieškovei dėl kitų darbų (ne fasado šildymo) pradėjo reikšti vėliau). Kadangi nėra rašytinės rangos sutarties ir nėra šalių susitarimo dėl rangos darbų perdavimo, tai vadovaujantis CK 6.694 straipsnio nuostatomis, atsakovui teko pareiga organizuoti ir priimti jam perduodamų darbų rezultatą. Tačiau atsakovas net turėdamas jo pavedimu A. B. sudarytą lokalinę sąmatą, bei dėl joje nurodytų darbų apimties ir kainos tarp šalių vykstant deryboms (atsakovo atstovas tvirtino, kad iš sąmatos, vykstant deryboms, buvo šalinami neužbaigti darbai, kol jų suma pasiekė 32 000 Eur), nei organizavo, nei priėmė jam perduodamų darbų rezultato (net nurodytai 32 000 Eur sumai). Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Be to atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nekokybiškai atliktų darbų trūkumus turėjo pašalinti ar juos ateityje šalins atsakovas (kas yra viena iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje numatytų atsakovo teisių). Todėl teismui įvertinus anksčiau aptartus įrodymus ir jų reikšmę, remiantis jų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės atlikti darbai (išskyrus fasado šildymo darbus, dėl ko teismas pasisakys vėliau) buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovas ieškovei nereiškė reikalavimų pašalinti atliktų darbų trūkumų, jokių duomenų apie tai, kad jis juos būtų šalinęs pats (išskyrus fasado šildymo darbus), taip pat nepateikė, dėl ko spręstina, kad atsakovas ieškovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir turį pareigą už tai apmokėti. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, pasinaudojo CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu tik dalyje dėl Objekte atliktų fasado šildymo darbų – dėl jokių kitų Objekte atliktų darbų (atsakovas neginčijo, kad dalis darbų buvo atlikta kokybiškai) CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų atsakovas reikalavimų nepareiškė. Teismas pažymi, išvadą apie faktų buvimą teismui civiliniame procese leidžiama daryti ir tada, kai esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Kasacinis teismas byloje, kurios faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įrodymai, kuriais paprastai yra nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, – jos buvo nustatytos remiantis daugiausia netiesioginiais įrodymais, pripažino, kad bylos šalys savo veiksmais, kuriems pateisinti nebuvo nurodytos objektyvios priežastys, ypač apsunkino teismams galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl, esant tokioms procesinėms sąlygoms, nėra pagrindo reikalauti absoliutaus ar ypač aukšto teismų įsitikinimo dėl bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)egzistavimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Taigi atsakovas turi pareigą atsiskaityti už Objekte ieškovės atliktus darbus.

Į bylą atsakovas pateikė ieškovės atstovo ranka rašytą raštelį (dokumento registracijos Nr. DOK-119500), kuriame nurodoma, kad „Gauta 50 000“. Ieškovės atstovas nurodė, kad ši suma susijusi su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat gali būti kad šalys objektus skaičiavo bendrai. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad šią sumą perdavė ieškovei už darbus Objekte (duomenys neskelbtini). Kadangi nei viena iš šalių savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos negrindžia šia aplinkybe (50 000 Eur sumos perdavimu/gavimu), nesant jokių kitų duomenų, leidžiančių spręsti dėl sutarties kainos, spręstina, kad šalys tikslios visų darbų kainos ir jos nustatymo kriterijų (išskyrus tai, kad bus atsiskaitoma pagal „faktą“) sutartimi nenustatė.

 Liudytoja A. B. patvirtino, kad sąmata D. K. prašymu buvo sudaryta valstybiniais įkainiais programa „SISTELA“, kuriomis yra rekomenduojama vadovautis. Nurodė, kad kainos „Sistelos“ programoje keičiasi maždaug kas pusę metų; kainos, nurodytos sąmatoje galiojo iki 2020 m. kovo mėn. Taigi šios kainos buvo galiojančios sutarties vykdymo metu. Be to liudytoja patvirtino, kad sąmata, vykstant deryboms, buvo taisyta ir ne vieną kartą, derybų metu prie kai kurių punktų buvo nurodyti nuliai. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktoje Sąmatoje praleisti eilės numeriai, pvz. 3, 9, 15, 16 ir t.t. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys buvo susirinkusios pas A. B., derėjosi dėl darbų kiekio, kokybės ir kainos – buvo atspausdinta tikroji suma, kuri pašalinus neužbaigtus darbus ir neišminusavus nekokybiškų darbų, buvo 32 000 Eur (taigi iš šios sumos neišskaičiuotas brokas). Taigi atsakovas pripažįsta, kad ieškovė atliko darbus Objekte, už kuriuos jis turi atsiskaityti, tačiau ne 46085,80 Eur suma, kaip reikalauja priteisti ieškovė.

Atsakovo nuomone, kainos nurodytos sąmatoje, yra derybų objektas – ieškovė niekada jokiu būdu atsakovui nenurodė, kad jos atlikti darbai kainuos tiek, kiek bus paskaičiuota pagal „SISTELA“ programą. Kaip minėta, šalys tikslios visų darbų kainos ir jos nustatymo kriterijų (išskyrus tai, kad bus atsiskaitoma pagal „faktą“) sutartimi nenustatė. Rangos sutartyje turėtų būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, tačiau jeigu sutartyje darbų kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles – 6.653 straipsnio 1 dalis.

Liudytoja A. B. patvirtino, kad teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos sudarytos programa „SISTELA“; nurodyti darbų įkainiai yra rekomendaciniai, darbus galima vykdyti ir sutartine kaina. Liudytojos A. B. parodymai patvirtina, kad šalys vedė derybas, įskaitant ir derybas dėl kainos (ji patvirtino, kad atliktų darbų akte nurodyta suma neatitiko sąmatos –  ji buvo mažesnė, garso įrašo 01.33 min.), dėl kurios, kaip minėta sudarant sutartį nebuvo susitarta. Todėl sutiktina su atsakovo pozicija, kad Objekto darbų kaina negali būti tokia, kokia nurodyta teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje, t. y. 46 085, 80 Eur. Kita vertus, kaip jau minėta, atsakovas pripažino, kad ieškovė atliko darbus Objekte, už kuriuos jis turėtų atsiskaityti. Todėl atsižvelgus į tai, kad vykstant šalių deryboms darbų kaina nebeatitiko sąmatoje nurodytos kainos (46085,80Eur), atsakovo pripažinimą, kad šalių derybų metu galutinė kaina, pašalinus ieškovės nebaigtus darbus, buvo 32 000,00 Eur (iš šios sumos neišskaičiuotas brokas), 32 000,00 Eur suma už Objekte ieškovės atliktus darbus laikytina atitinkanti CK 6.198 straipsnio 1 nurodytus kriterijus, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 46085,80 Eur sumos už Objekte atliktus darbus priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteistina 32 000,00 Eur suma.

Ieškovė prašo priteisti 9441,50 Eur sumą, kurią sudaro 2020 metų sausio 10 d. UAB „Statmesta“ sumokėta 3 380,00 Eur už aliuminio konstrukcijas ir segmentinius garažo vartus, ir 2020 metų sausio 21 dieną UAB „Eco2Šiluma“ sumokėta 6 061,50 Eur už LGH-50RVX Lossnay kanalinį rekuperatorių, medžiagas rekuperacinei sistemai, montavimo darbus, PZ-61DR-E laidinį valdymo pultelį rekuperatoriams, vamzdynų ir komunikacinių kabelių montavimą. Šiems reikalavimams pagrįsti ieškovė su pradiniu ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymus, sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovė už atsakovą yra sumokėjusi šias sumas nekilo – atsakovas šias aplinkybes pripažino (2020 m. birželio 19 d. priešieškinio 13 p.; priešieškiniu atsakovas ieškovės prašomą priteisti 9 441,50 Eur sumą prašo tik įskaityti į nuostolius, taip sumažinant jam priteisimą sumą 9 441,50 Eur suma). Esant šioms aplinkybėms ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 9 441,50 Eur suma.

Dėl priešieškiniu keliamų reikalavimų.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atliktų Objekto fasado šildymo darbų kokybės. Į bylą atsakovas pateikė 2020 m. spalio 12 d. atliktų darbų aktą (DOK-119174), kuris patvirtina, kad atsakovas Objekte pasitelkus UAB „Nanoterma“ atliko darbus – polistireninių plokščių sutvirtinimą, 3060,00 Eur sumai, tinkavimą, pagrindo išlyginimą, 9562,50 Eur sumai, ir armavimą tinkleliu ir mišiniu, 3825,00 Eur sumai, viso darbų, įskaičius PVM, už 19901,47 Eur sumą. Atsakovui 2020 m. spalio 5 d. šiai sumai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra NAN Nr. 0101, kuri tą pačią dieną buvo apmokėta (pinigų priėmimo kvitas 19901,47 Eur sumai). Atsakovas šią sumą, kaip nuostolius prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė su tuo nesutinka, mano kad į bylą atsakovo pateiktas 2020 metų balandžio 25 dieną surašytas defektavimo aktas (DOK-73571) negali būti vertinamas kaip ieškovės atliktų darbų broką įrodantis dokumentas, nes ieškovė nebuvo kviesta dalyvauti atliekant patikrinimą; nėra jokių duomenų ar UAB „Nanoterma“ gali atlikti vertinimo darbus.

Bylos duomenys (įskaitant ir liudytojos A. B. parodymus) neabejotinai patvirtina, kad atsakovas ieškovei reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, kas teismo vertinimu ir buvo viena pagrindinių priežasčių šalių santykių nutrūkimui. Atsakovas reikalauja nuostolių atlygino šalinant ieškovės atliktų fasado apdailos darbų trūkumus. UAB „Nanoterma“ surašytas darbų aktas patvirtina, kad Objekte atlikti: 1) polistireninių plokščių sutvirtinimo; 2) tinkavimo, pagrindo išlyginimo; 3) armavimo tinkleliu ir mišiniu darbai.

Teismo posėdžio metu parodymus dėl to, kokie darbai buvo atlikti Objekte ir kas vėliau buvo taisyta davė UAB „Nanoterma“ vadovas V. M., paaiškinęs, kad putų polistirenas (prieš jiems atliekant darbus) buvo apklijuotas netaisyklingai, pažeidžiant smeigiavimą – buvo plokščių laisvumas, plokštės ant plokščių, 2-3 cm nuokrypiai, todėl vėlesni darbai be pilno tinkavimo buvo neįmanomi. Į bylą pateiktas 2020 m. balandžio 25 d. defektavimo aktas iš esmės taip pat patvirtina šias aplinkybes. V. M. taip pat parodė, kad po šių darbų taip pat buvo atlikti ir armavimo darbai. Liudytojas patvirtino, kad prieš jiems pradedant darbus buvo tik netaisyklingai užklijuotas polistirenas (garso įrašo 32.10 min.), ir nors dalis sienos buvo padengta mišiniu, tačiau viską reikėjo perdaryti ir tai atliktu darbu negalima buvo laikyti. Šalys šio liudytojo parodymų, kiek tai susiję su ieškovės atliktų darbų apimtimi, neginčijo, todėl teismas laiko juos kaip patvirtinančius ieškovės atliktų darbų apimtis, susijusias su fasado darbais. Be to liudytojo nurodytos faktinės aplinkybės, defektavimo aktas, taip pakankamos spręsti, kad ieškovė fasado plokščių tvirtinimo darbus atliko nekokybiškai, kas buvo pagrindu šiuos trūkumus pašalinti. Aplinkybes, kad polistireno plokštės galėjo buvo pritvirtintos nekokybiškai, pripažino ir ieškovės atstovas, paaiškinęs, kad V. M. padarė tik polistireno plokščių sutvirtinimą, kas galbūt buvo atlikta nekokybiškai. Tai, kad D. K. kėlė atliktų darbų kokybės klausimą, buvo žinoma ir liudytojai A. B. (jos parodymai).

Ieškovės atstovas nesutikimą su priešieškiniu motyvuoja tuo, kad atsakovas neinformavo ieškovės apie nekokybiškai atliktus fasado darbus ir jos apžiūrai nekvietė. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo statybos rangos sutarčiai, kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai). Taigi, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-296/2012).  Ieškovė tvirtina, kad darbus pas atsakovą nutraukė, nes jo darbuotai kilus konfliktui atsisakė toliau dirbti. Kita vertus ieškovė taip pat teigia, kad visus sąmatoje nurodytus darbus yra atlikusi, yra vienašališkai pasirašiusi darbų atlikimo aktą ir reikalauja už jame nurodytus darbus apmokėjimo. Taigi atsakovo pasirinktas jo pažeistų teisių gynybos būdas (atlyginti trūkumų šalinimo (ištaisymo) išlaidas) galėjo būti taikomas – tai numato tiek CK 6.680 straipsnis (3.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tiek ir CK 6.678 straipsnio 1 d. Būtent tokį reikalavimą atsakovas ir pareiškė ieškovei – minėtos teisės normos tokiu atveju nenumato vartotojui pareigos nei informuoti rangovą apie nekokybiškai atliktą darbą, nei kviesti dėl to jį apžiūrai (kas buvo atsakovės prieštaravimų pagrindas). Teismas pažymi, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą.

Atsižvelgus į išdėstytą, atsakovo priešieškinys šioje dalyje  iš esmės pagrįstas. Tačiau trūkumų šalinimo išlaidos gali būti susijusios tik su darbais, kuriuos ieškovė yra atlikusi. Nors ieškovės lokalinės sąmatos 20-24 punktuose (skyrius Fasadas) – nurodoma, kad atlikti sienų šiltinimo, klijuojant ir tvirtinant putų polistireno plokštes ir dvisluoksnio tinkavimo armuojant sintetiniais tinkleliais, darbai, tačiau šios aplinkybės, kaip jau aptarta anksčiau, yra paneigtos liudytojo V. M., kviesto atsakovo prašymu, parodymais – jis patvirtino, kad prieš jiems pradedant darbus buvo tik netaisyklingai užklijuotas polistirenas (garso įrašo 32.10 min.), ir nors dalis sienos buvo padengta mišiniu, tačiau viską reikėjo perdaryti ir tai atliktu darbu negalima buvo laikyti. Armavimo darbai prieš jiems atvykstant, nebuvo padaryti. Be to UAB „Nanoterma“ atstovas argumentuotai paaiškino, kodėl šalinant trūkumus buvo privalomi pilno tinkavimo darbai. Kadangi šalys šio liudytojo parodymų, kiek tai susiję su ieškovės atliktų darbų apimtimi, neginčijo, todėl teismas laiko juos kaip patvirtinančius ieškovės atliktų darbų apimtis (susijusias su fasado darbais). Atsižvelgus į tai atsakovui iš ieškovės priteistinos Objekto fasado darbų trūkumų šalinimo išlaidos, kurias sudaro: 1) polistireninių plokščių sutvirtinimo (3060,00 Eur); 2) tinkavimo, pagrindo išlyginimo darbai (9 562,50 Eur); bendra šių darbų suma, įskaitant PVM, yra ((3 060,00+9 562,50)+21 proc.) 15 273,23 Eur suma. Likusioje dalyje (už Objekte atliktus armavimo tinkleliu ir mišiniu darbus, 3 825,00 + PVM) priešieškinys atmestinas (šių darbų ieškovė Objekte nebuvo atlikusi). Teismas pažymi, kad priteisus šią sumą nereiškia, kad atsakovo turtas (kiek tais susiję su fasado darbais) būtų pagerintas be jokių atsakovo išlaidų – iš atsakovo ieškovei priteista 32 000,00 Eur suma, į kurią įeina visi atsakovės realiai atlikti, t. y. ir fasado darbai.

Atskirai aptartini ieškovės atstovo teiginiai, kad 2020 spalio 5 d. pinigų priėmimo kvite esatys parašai (DOK-119174) jo nuomone yra suklastoti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau CPK) 184 straipsnis numato, kad jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Ieškovės atstovas tokio prašymo nereiškė. Teismas pažymi, kad pinigų priėmimo kvitas surašomas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas lieka pardavėjui, kitas atiduodamas pirkėjui. Tai reiškia, kad šie egzemplioriai yra identiški, tik vienas jų yra atspaustas. Bet kuriuo atveju, ant kiekvieno iš egzempliorių turėtų būti originalūs parašai. Todėl tai, kad ant antrojo egzemplioriaus yra du jį pasirašiusių asmenų parašai – vienas yra atspaustas, o kitas originalus, niekaip nepatvirtina jo klastojimo fakto.

Atsakovas prašo priteisti 15791,91 Eur permoką, susidariusią vykdant 2019 m. lapkričio 5 d., rašytinę rangos sutartį Nr. 2019/11/05, sudarytą tarp IĮ „Kėdainių prekyba“ ir UAB „AGD Group“. Kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad sutartyje nurodytų darbų kaina yra 65 791,91 Eur be PVM. Su priešieškiniu pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „AGD Group“ iš IĮ Kėdainių prekyba yra gavusi 15 791,91 Eur sumą (išrašytas kasos pajamos orderis serija KAGD Nr. 000001); 2020 m. sausio 9 d. gavusi 50 000 Eur sumą pavedimu; 2020 m. sausio 20 d. gavusi 15 791,91 Eur sumą pavedimu. Taigi atsakovė iš IĮ „Kėdainių prekyba“ yra gavusi 81 583,82, t. y. 15 791,91 Eur daugiau nurodyta 2019 m. lapkričio 5 d. sutartyje. Pateikta pažyma apie 2019 m. lapkričio 6 d. – 2019 m. gruodžio 18 d. atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas (pasirašyta UAB „AGD Group“ ir D. K.) taip pat patvirtina, kad vykdant daugiabučio gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, atliktų darbų vertė yra 65791,91 + PVM. Taigi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atliktus Daugiabučio gyv. namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus yra gavusi didesnę sumą, nei buvo sutarta rašytine sutartimi ir patvirtinta pažyma apie atliktus statybos ir remonto darbus. Atsakovė 2020 m. birželio 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (pateikta su priešieškiniu) įgijo reikalavimo teisę, 15791,91 Eur sumai, kylančiai iš šios sutarties. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šis reikalavimas negalėjo būti perduotas naujajam kreditoriui (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.102 straipsnis), įstatymas taip pat nenumato jokių ribojimų, susijusių su individualios įmonės teise perleisti reikalavimą fiziniam asmeniui. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo gavusi atsakovo priešieškinį (jis pareikštas nedelsiant po reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo), todėl prievolė privalo būti vykdoma (CK 6.109 straipsnio 5, 7 dalys). Nors ieškovė teigia, kad ji 15 791,91 Eur sumos, dėl kurios buvo išrašytas 2020 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderis, faktiškai nėra gavusi, tačiau vykdydama įrodinėjimo pareigą į bylą nepateikė absoliučia jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą (CPK 178 straipsnis). Todėl byloje nesant jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad ieškovė negavo kasos pajamų orderyje nurodytos 15 791,91 Eur sumos (ieškovės atstovas V. N. parašu patirtino, kad nurodytą sumą gavo), tai kad ieškovė būtų grąžinusi susidariusią 15 791,91 Eur permoką ir nustačius, kad pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę į ieškovės skolą atsakovui, atsakovui iš ieškovės priteistina 15 791,91 Eur permoka (be pagrindo gauta suma).

Atsižvelgus į anksčiau aptartą ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 9 441,50 Eur suma už garažo vartus ir rekuperacinę sistemą ir 32 000,00 Eur suma už atliktus darbus, viso 41 441,50 Eur suma. Priešieškinys taip pat tenkintinas iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 15 273,23 Eur Eur nuostoliai ir 15 791,91 Eur skola, viso 31065,14 Eur suma. Išsprendus ieškovės reikalavimą dėl 9 441,50 Eur sumos už garažo vartus ir rekuperacinę sistemą priteisimo (šią sumą priteisus iš atsakovo), atsakovo reikalavimas įskaityti šią sumą į jam priteistus nuostolius, kaip pažeidžiantis paties atsakovo interesus, atmestinas – tokiu atveju atsakovas ne tik turėtų sumokėti ieškovei 9 441,50 Eur sumą, bet ir tokia pačia suma be pagrindo sumažėtų jam iš ieškovės priteista suma.

Teismas atskirai pastebi, kad nagrinėdamas bylą nenustatė, kad buvo padaryti teisės pažeidimai ar yra nusikalstamų veikų požymių, dėl ko teismas turėtų pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas, pareigūnus ar prokurorą (CPK 299-300 straipsniai). Šalys manydamos, kad buvo padaryti pažeidimai/nusikalstamos veikos (procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad buvo grasinta ginklu, (ne)naikinti dokumentai, faktiškai negauti pinigai ir pan.), turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu ištirti šias aplinkybes ir pateikti jų teisinį vertinimą.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teikdamas priešieškinį, jį apmokėjo 615 Eur žyminiu mokesčiu, vėliau, patikslinęs reikalavimus, papildomai apmokėjo 145 suma (iš viso sumokėta 760 Eur suma). Ieškovė teisme patyrė šias išlaidas: pradinį ieškinį ji apmokėjo 283,25 Eur žyminiu mokesčiu, nors teikdama ieškinį per EPP ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo sumokėti 250 Eur (212 Eur + 38 Eur) žyminį mokestį. Ieškovė patikslinusi ieškinį jį papildomai apmokėjo 1 382,57 Eur suma. Taigi ieškovė iš viso yra sumokėjusi 1 665,82 Eur žyminį mokestį, nors pagal visų reikalavimų sumą turėjo sumokėti mažesnį, 1 058 Eur žyminį mokestį (už keliamus reikalavimus) ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viso 1 096 Eur sumą. Taigi ieškovei grąžintinas jos permokėtas 569,82 Eur žyminis mokestis (1 665,82 – 1 096,00). Ieškovė turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2020 m. gegužės 4 dienos mokėjimo nurodymas), bei 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2020 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymas). Atsakovas už procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 1 000 Eur ir 400 Eur išlaidų, už atstovavimą byloje patyrė 400 Eur, vėliau dar 430 Eur išlaidų (bendra 2230 Eur suma).

Kadangi šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, proporcingai priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos –  žyminis mokestis ir išlaidos advokato (advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Ieškovės reikalavimai patenkinti 74,63 proc. ((9 441,50 Eur + 32 000 Eur) / 55 527,30 Eur). Atsakovo reikalavimai patenkinti 87,03 proc. ((15 273,23 Eur ir 15 791,91 Eur) / (19901,47 Eur + 15 791,91 Eur)). Atsižvelgus į tai iš ieškovei iš atsakovo priteistina 1 685,15 Eur (74,63 proc. * (1 058 Eur už turtinius reikalavimus + 1 200 Eur už išlaidas advokato pagalbai apmokėti)). Iš ieškovės atsakovui priteistina 2 602,20 Eur (87,03 proc. * (760 Eur už turtinius reikalavimus + 2230 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti)). Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistų sumų priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 917,05 Eur suma.

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėję po 100 Eur avansą bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su liudytojų atvykimu į teismo posėdį, kurios grąžintinos jas sumokėjusioms šalims, atskaičius teismo liudytojams išmokėtas sumas. Teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nurodė atsakovo kviestam liudytojui V. M. išmokėti dėl jo atvykimo į teismą patirtas kelionės išlaidas pagal Kauno apylinkės teismo Finansų skyriaus paskaičiavimą; jam išmokėta 13,37 Eur suma. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė šį liudytoją kvietė savo reikalavimams pagrįsti (dėl 19901,47 Eur nuostolių atlyginimo, priteista 15 273,26 Eur, t. y. patenkinta 76,74 proc. šio reikalavimų), atsakovo turėtos išlaidos, 10,26 Eur suma (13,37 Eur * 76,74 proc.) priteistinos iš ieškovės. Taigi iš ieškovės atsakovui iš viso priteistinos 927,31 Eur (917,05 Eur + 10,26 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti dalis neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 9 441,50 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 ct) skolą garažo vartus bei rekuperacinę sistemą, ir 32 000,00 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių eurų 00 ct) skolą už atliktus darbus ieškovei UAB „AGD Group“, į. k. 302805763.

Priteisti iš ieškovės UAB „AGD Group“, į. k. 302805763, 15 273,23 Eur (penkiolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 23 ct) nuostolių atlyginimą, 15 791,91 Eur (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 91 ct) skolą ir 927,31 Eur (devynis šimtus dvidešimt septynis eurus 31 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „AGD Group“, į. k. 302805763, permokėtą 569,82 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 82 ct) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovei UAB „AGD Group“, į. k. 302805763, 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) dydžio avansą, sumokėtą 2020 m. spalio 1 d. į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms užtikrinti (nurodoma mokėjimo paskirtis – ieškovas byloje Nr. e2-12956/2020).

Grąžinti atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,63 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 63 ct) dydžio avansą, sumokėtą 2020 m. spalio 9 d. į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms užtikrinti (nurodoma mokėjimo paskirtis – atsakovas Nr. e2-12956-986/2020).

Šį teismo sprendimą taip pat pateikti Kauno apylinkės teismo buhalterijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Teisėjas                       /pasirašyta elektroniniu parašu/                           Mindaugas Nekrašas