Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-18][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-178-959-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-178-959/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 188729019 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Nuosavybės teisės įgijimas
CIVILINIS PROCESAS
Daiktinė teisė
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2YT-178-959/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18795-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.3; 3.4.5.2.

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 18 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev, 

sekretoriaujant V. K.,  

dalyvaujant pareiškėjo V. I. atstovui advokatui T. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Teismas        

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos L. I. mirties palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.

 

 Teismas

 

k o n s t a t u o j a

 

iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų, liudytojos J. I. parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų: mirties liudijimo, sutuoktuvių liudijimo, gimimo liudijimo, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymos, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, Panevėžio apskrities viršininko sprendimo, Kauno miesto 7-ojo notarų biuro pažymos, pažymos apie paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, testamento, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. I., kuri buvo pareiškėjo motina (b. l. 5-7). Po L. I. mirties liko paveldimas turtas – neišmokėta piniginė kompensacija už 0,175 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės jai buvo atkurtos jau po mirties, t. y. 2008 m. kovo 17 d. (b. l. 9-10).  L. I. iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Kauno miesto 7-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po L. I. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 11). 1988 m. gruodžio 28 d. L. I. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, paliko pareiškėjui V. I. (b. l. 13). Pareiškėjo atstovo, liudytojos J. I. parodymais, pareiškėjas iki L. I. mirties gyveno kartu su ja, po motinos mirties perėmė pastarosios asmeninius daiktus, baldus, knygas, vertingus buities daiktus.

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 3 dalies nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tiek pagal Lietuvos TSR CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, tad laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, V. I. išreiškė savo valią priimti L. I. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ė:

 

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. I., gim. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjas V. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėjas        Sergej Lebedev

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-86/2007
  • CPK