Civilinė byla Nr. e2S-1668-601/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02642-2017-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.;

        (S)

       3.1.18.3; 3.3.2.3..

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys Swedbank, AB, A. G., R. G. firma „Monodija“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje dienos įpareigoti atsakovą A. G. kas antrą trečiadienį, pradedant nuo 2018 birželio 20 d., nuo 15 val. atvežti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), individualiai konsultacijai - pagalbai į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, lankytis pas psichologę - psichoterapeutę dr. I. Š., o nuo 15:45 val. atvežti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), individualiai konsultacijai - pagalbai į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, lankytis pas psichologę- psichoterapeutę dr. I. Š., adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad šią papildomą laikinąją apsaugos priemonę yra būtina taikyti atsižvelgiant į psichologės rekomendacijas, į tai, jog  mergaičių interesai yra pažeidžiami dėl jų įtraukimo į tėvų skyrybų procesą, jos nebenori bendrauti su ieškove. Nors pats atsakovas dukras yra įtraukęs į skyrybų procesą ir net į turtinius bei finansinius tėvų skyrybų reikalus, bet dukras vežti individualioms psichologų konsultacijoms atsisako, todėl, siekiant apsaugoti mergaičių interesus, suteikti joms psichologinę pagalbą dėl tėvų skyrybų būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Mokslo metai jau yra pasibaigę, todėl nėra kliūčių lankytis mergaitėms pas psichologę.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3.       Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovės prašymu jau taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarties 2.1. punktu nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja kas antrą trečiadienį, pradedant nuo 2017-03-29, 15 val. atvežti dukras į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, lankytis pas psichologę - psichoterapeutę dr. I. Š. Vykusio teismo posėdžio metu atsakovas išdėstė priešingą poziciją nei ieškovė, kad jis neprieštarauja, dėl motinos bendravimo su dukromis, jis įkalbinėja dukras vykti pas psichologę, paskutinį kartą nenuvyko tik dėl to, kad dukra kategoriškai atsisakė ten vykti. Teismas nustatė, kad mergaičių bendravimas su mama per metus laiko pagerėjo, mažiau pykčio protrūkių, didesnis noras atsiverti, kalbėtis su ja. Psichologės nuomone, mergaitėms reiktų daugiau bendravimo su mama, nors mergaitės žodžiu įvardina, kad nenori susitikti su mama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymu jos bendravimas su dukromis nustatytas teismo nutartimi ir pagal šią teismo nutartį ieškovė su dukromis bendrauja kas antrą trečiadienį pas psichologę, be to, pačiai ieškovei nėra atimta galimybė bendrauti su dukromis ir be specialisto pagalbos, teismas sprendė, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas savaime neužtikrintų tinkamo mergaičių bendravimo su motina, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog nenorą bendrauti su motina pas psichologę išreiškia pačios mergaitės.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

4.1.       Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ne dėl to, kad jai būtų užtikrintas bendravimas su mergaitėmis, bet siekiant išimtinai užtikrinti nepilnamečių dukrų interesus, t. y., kad mergaitėms būtų teikiama individuali psichologinė pagalba dėl vykstančio skyrybų proceso tarp tėvų, nes atsakovas, su kuriuo nustatyta laikina dukrų gyvenamoji vieta, neduoda sutikimo mergaitėms lankyti individualias psichologo konsultacijas.

4.2.       Teismas prašymą atmetė nepagrįstai, formaliai ir neįsigilinęs į prašyme nurodytas aplinkybes. Ieškovė neverčia mergaičių bendrauti pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką joms išreiškus nenorą, tačiau gavus 2018 m. gegužės 30 d. psichologės atsakymą, taip pat psichologei žodžiu ne kartą pasiūlius vesti mergaites į individualius susitikimus, o atsakovui su tuo nesutinkant, apeliantės manymu, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė yra pagrįsta.  

4.3.       Prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė padėtų mergaitėms susitvarkyti ir susitaikyti su vykstančiu tėvų skyrybų procesu, nustatyti priešiškumo ir nenoro bendrauti su mama priežastis, kurias nustačius, mama galėtų imtis priemonių šioms priežastims pašalinti taip atstatant ryšį ir bendravimą su dukromis. Mergaičių individualus bendravimas su specialistu neturėtų neigiamo poveikio mergaitėms, joms būtų teikiama pagalba, o tai neabejotinai atitinka prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus.

5.       Atsakovas A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

5.1.       Ieškovės pozicija, jog atsakovas nuteikinėja nepilnametes dukras prieš ieškovę, atsisako pristatyti dukras į psichologo konsultacijas, taip pat, jog atsakovas įtraukia nepilnametes dukras į skyrybų procesą yra tik ieškovės gynybinė pozicija, grindžiama faktinės situacijos neatitinkančiais teiginiais. Dukros yra atitinkamai 10 ir 14 metų amžiaus, todėl natūralu, jog mergaitės yra pakankamai subrendusios išreikšti ir savo poziciją tam tikrais klausimais, o nepilnamečių dukrų santykiai su ieškove yra išimtinai sąlygojami netinkamo ieškovės elgesio.

5.2.       Dukros kategoriškai atsisako vykti į psichologo konsultacijas, todėl priverstinis jų pristatymas į psichologo konsultacijas neabejotinai labiau pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, taip pat galimai dar labiau sąlygotų jų nenorą bendrauti su motina, todėl tokių papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis bei pažeistų prioritetinį vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo bei proporcingumo principus.

5.3.       Iš VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ atsakymo matyti, kad mergaičių bendravimas su mama per metus laiko pagerėjo, mažiau pykčio protrūkių, didesnis noras atsiverti, kalbėtis su ja. Todėl darytina išvada, jog šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl nėra pagrindo jų keisti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Atskirasis skundas atmestinas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis), todėl pasisako dėl atskirojo  skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

9.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. ieškovės prašymu byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal šalių 2017 m. kovo 16 d. taikos sutartį – sutarties 1 punktu iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje nustatyta laikina nepilnamečių dukrų A. ir A. gyvenamoji vieta su atsakovu A. G., taip pat sutarties 2 punktu nustatyta laikina ieškovės A. G. ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka: pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo kas antrą trečiadienį, pradedant nuo 2017 m. kovo 29 d. 15 val. atvežti dukras į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, lankytis pas psichologę - psichoterapeutę dr. I. Š., adresu: (duomenys neskelbtini); pagal sutarties 2.2 – 2.5 punktus nustatyta laikina ieškovės bendravimo su dukromis tvarka savaitgaliais.

10.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje dienos įpareigoti atsakovą kas antrą trečiadienį, pradedant nuo 2018 birželio 20 d., nuo 15 val. atvežti A. G., o nuo 15.45 val. atvežti A. G. individualiai konsultacijai - pagalbai į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, lankytis pas psichologę - psichoterapeutę dr. I. Š., adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės prašymą atmetė.

11.       Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į prašyme nurodytas aplinkybes, nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą, nes ieškovė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė siekiant išimtinai užtikrinti nepilnamečių dukrų interesus, t. y., kad mergaitėms būtų teikiama individuali psichologinė pagalba dėl vykstančio skyrybų proceso tarp tėvų; atsakovui neduodant sutikimo dukroms lankyti individualias psichologo konsultacijas yra būtina taikyti prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 str. 2 d.).

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų vežimas individualioms psichologės konsultacijoms - minėtų tikslų neatitinka, jos taip pat nenumatytos nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje, nei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, be to, neužtikrina galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. 

14.       Kaip matyti iš ginčijamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vertino visas ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, kad teismas jos prašymą atmetė nepagrįstai, formaliai ir neįsigilinęs į prašyme nurodytas aplinkybes. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikymas turi būti proporcingas jos taikymu siekiamiems tikslams. Apeliantės teisė bendrauti su nepilnametėmis dukromis yra užtikrinta Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi. Iš pateikto į bylą 2018 m. gegužės 30 d. VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ atsakymo nustatyta, kad nepilnamečių dukrų bendravimas su mama per metus laiko pagerėjo, pačiai ieškovei nėra atimta galimybė bendrauti su dukromis ir be specialisto pagalbos, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas  papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo atveju, savaime neužtikrintų tinkamo mergaičių bendravimo su motina, kadangi nenorą bendrauti su motina pas psichologę išreiškia pačios mergaitės. Taigi, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai motyvavo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir apeliantės samprotavimai jų nepaneigia. Teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius jos prašomų papildomų laikinųjų pasaugos priemonių, sprendimas gali būti neįvykdomas, ar, kad gali nukentėti šalių nepilnamečių dukrų interesai.

15.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                            Evaldas Burzdikas