Civilinė byla Nr. 2-2315-595/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09709-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 32.8; 35.4; 54; 116.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,
sekretoriaujant Simonai Kacevičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei E. V.,
atsakovui I. K., jo atstovui advokatui J. S.,
trečiam asmeniui I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. K.,
n u s t a t ė :
ieškovas dubliku patikslintais ieškinio reikalavimais prašo priteisti iš atsakovo 1550.93 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose - ieškinyje bei dublike - ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2003-02-01 iki 2006-09-21, namą, esantį (duomenys neskelbtini), administravo remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-06 sprendimu Nr. 228V, kurį papildė 2003-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 367, nuo 2006-09-21 namą administravo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1700 pagrindu, o nuo 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2551. Atsakovas yra buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Ieškovas teikė nurodyto namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų imperatyviai įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 patvirtinti Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo nuostatai. Atsakovui kiekvieną mėnesį jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2004-02-29 iki 2014-03-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui yra 1550,93 Lt.
Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose - atsiliepime į ieškinį bei triplike - nesutiko su ieškiniu. Atsakovo nuomone formalus administravimo teisinių santykių buvimas, tai yra administratoriaus gyvenamajam namui, kuriame yra keliems savininkams priklausančios patalpos, paskyrimas savivaldybės administraciniu aktu bei aplinkybė, kad atsakovas turi nuosavybės patalpas šiame name, nenulemia atsakovo pareigų pagal CK 4.84 str. 9 d. atsiradimo bei nereiškia, kad nebūtina nustatinėti konkrečių paslaugų šio namo patalpų savininkams suteikimo fakto. Ieškovas neįrodo, kad yra realiai ir tinkamai atlikęs bendrosios nuosavybės administravimo pareigas. Ieškovo paskyrimo administratoriumi aktuose nėra nustatytas atlyginimo ieškovui dydis. Atsakovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyvenamąją vietą deklaravo atsakovas, I. K. ir atsakovo bei I. K. sūnus A. K.. Ieškovas neišrašė ir nepateikė sąskaitų, kurios būtų skiriamos konkrečiam fiziniam asmeniui, tai yra būtent atsakovui. Atsakovas nurodo, kad skola susidarė dėl komunalinių mokesčių. Ši prievolė susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu, todėl tokia prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, todėl pagal šią prievolę tiek atsakovas, tiek I. K. turi atsakyti solidariai.
Trečias asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu trečio asmens atžvilgiu visiškai nesutinka. Šiuo metu, bei prievolės kilimo laikotarpiu, butas, dėl kurio kilo įsiskolinimai, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Asmeninės prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniniu turtu. Pagal CK 4.82 str. 3 d. ginčo prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nei karto nesikreipė į ieškovą dėl netinkamo administravimo pareigų vykdymo, nėra išdėstęs jokių pretenzijų. Ieškovas mokesčius už administravimą paskaičiavo norminiuose aktuose nustatyta tvarka ir tarifais.
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas organizavo šiukšlių išvežimo paslaugą, tačiau konteineriai yra pastatyti toli nuo jų namo, todėl šia paslauga neįmanoma naudotis. Nurodė, kad 2013 metų balandžio mėnesį yra atlikęs 300 Lt mokėjimą, kadangi tuo metu bute jau negyveno sutuoktinė ir jų vaikas. Iki to laikotarpio kol bute gyveno visi, skola turi būti išieškoma iš jo ir iš I. K..
Teismo posėdyje trečias asmuo nurodė, kad nesutinka, kad iš jos būtų išieškoma skola ieškovui. Patvirtino, kad jiems gyvenant kartu su atsakovu buvo gaunamos sąskaitos ir atsakovas turėjo galimybę iš bendrų lėšų apmokėti gaunamas sąskaitas, bet to piktybiškai vengė, nors ji sakydavo, kad mokėk vis tiek reikės sumokėti. Patvirtino, kad buvo naudojamasi šiukšlių išvežimo konteineriais.
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo namo administratoriaus (ieškovo) ir buto savininko (atsakovo) ginčas dėl mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalines paslaugas priteisimo.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 96,33 kv. m bendro ploto 5 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014; ir kt.). CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1, 4 ir 9 d.). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“) CK 4.84 str. pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymu Nr. 30-2551 „Dėl UAB „Žirmūnų būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, pakeitusiu 2006-09-21 įsakymą Nr. 30-1700 „Dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo naujos redakcijos tvirtinimo“ yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Laikotarpiu nuo 2003-02-01 iki 2006-09-21, ginčo objektą administravo remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-02-06 sprendimu Nr. 228V, kurį papildė 2003-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 367V.
Duomenų, jog minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ginčo laikotarpiu buvo įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka buvo pasirinkę kitą bendrojo naudojimo objektų administratorių, byloje nepateikta. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas be teisėto pagrindo teikė administravimo paslaugas.
CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose, taip pat šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalyje. DNSB įstatymo 2 str. 15 d. pateikia ir pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoką, tai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2014-03-31 susidarė 1550,93 Lt skola už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą, komunalinius mokesčius. Reikalavimą ieškovas grindžia išrašu iš buto sąskaitos bei skolų valdymo ataskaita.
Atsakovas atsisakymą mokėti ieškovo reikalaujamas sumas už pastato administravimą ir techninę priežiūra, motyvuoja tuo, jog jam yra neaiškūs mokesčių paskaičiavimo tarifai, nenurodyti konkretūs atlikti administravimo darbai, jų įkainiai ir tarifai.
Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ieškovo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, ir atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymo nuostatų – CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1-4 d., taip pat įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, tarp jų – Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų.
Pagal Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendinant nurodytą pagrindinį uždavinį administratoriaus atliekamos funkcijos nurodytos Pavyzdinių nuostatų 5 punkte. Pavyzdinių nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad administratorius patalpų savininkų rašytiniu pageidavimu per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo pateikti paaiškinimus (raštu) dėl jiems apskaičiuotų mokesčių ar namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitokio tvarkymo darbų ir lėšų jiems apmokėti panaudojimo.
Ieškovas nurodė, kad iš administravimo mokesčio surinktų lėšų atliekami tokie darbai: bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymas, paskelbimas gyventojams, papildymas, pakeitimas; namo būklės įvertinimas ir jo atitikties privalomųjų reikalavimų visumai nustatymas pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų rezultatus; metinių ir ilgalaikių remonto ar kitokio tvarkymo darbų ir lėšų poreikio planavimas; savininkų sprendimų priėmimo organizavimas remonto ar rekonstravimo darbams vykdyti; sutarčių sudarymas, mėnesinių įmokų už komunalines ir kitas paslaugas apskaičiavimas ir paskirstymas, pranešimų spausdinimas ir pristatymas; įmokų surinkimas ir mokėjimo kontrolės vykdymas; informacijos pateikimas skelbimų lentoje; bendro naudojimo objektų nuolatinės techninė priežiūros, avarijų likvidavimo organizavimas; patalpų savininkų susirinkimų ir balsavimo raštu organizavimas; veiklos rezultatų apibendrinimas, protokolavimas, susirinkimų (balsavimo raštu) dokumentacijos saugojimas; skelbimų lentų įrengimas ir priežiūra; prevencinis darbas su skolininkais, ieškinių rengimas ir skolų išieškojimas teismo tvarka; butų ir kitų patalpų savininkų apskaitos tvarkymas; namui priskirto žemės sklypo, bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių holų, kitų patalpų) tvarkymas ar tvarkymo organizavimas; namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; dalyvavimas viešuose aptarimuose dėl patalpų paskirties keitimo; protokolų apskaitos vykdymas ir jų saugojimas; kitų komisijų darbo organizavimas; pažymų, ataskaitų butų savininkams bei kitoms institucijoms rengimas ir išdavimas; administratoriaus civilinės atsakomybės draudimas; vėliavų iškėlimas švenčių dienomis ir kt.
Ieškovas nurodė, kad administravimo mokestis atsakovams apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 12983V patvirtinta Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika bei 2006-06-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika. Apskaičiuojant tarifą, įvertinti tokie kriterijai kaip pastato ilgaamžiškumas ir administravimo darbų apimtys; administravimo tarifas dauginamas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto bendrojo ploto, administravimo paslaugų tarifas yra 0,105 Lt.
Pagal Pavyzdinių nuostatų 9 punktą mokesčiai už komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Ieškovas nurodė, kad teikdamas atliekų išvežimo paslaugą vadovaujasi Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendimu Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“. Mokestis siekia 0,21 Lt be PVM/1m2. Tiek atsakovas, tiek trečias asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad jiems yra užtikrintos šiukšlių išvežimo paslaugos. Aplinkybė, kad konteineris stovi atsakovui nepatogioje vietoje, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo šios paslaugos apmokėjimo.
Atsakovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad jis nustatyta tvarka raštu būtų kreipęsis į administratorių ar administratoriaus veiklą kontroliuojančią instituciją su pretenzijomis dėl jam teikiamų administravimo paslaugų. Atsakovas neigdamas ieškovo teisę reikalauti skolos priteisimo, nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių pareikšto ieškinio pagrįstumą. Vien keliamos abejonės dėl taikomų tarifų pagrįstumo nesudaro pagrindo ieškinio atmetimui. Aplinkybė, kad atsakovas 2013 metų balandžio mėnesį sumokėjo 300 Lt už teikiamas administravimo paslaugas, patvirtina, kad jis pripažįsta, kad administravimo paslaugos yra teikiamos.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas nepagrįstai skolos reikalauja iš vieno atsakovo, kadangi iki 2011 metų rugpjūčio mėnesio vidurio ši prievolė, buvo susijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu, todėl ji yra bendra prievolė ir tiek atsakovas, tiek trečias asmuo turi atsakyti pagal šią prievolę solidariai. CK 6.6 str. 1 d. nustato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, solidari prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Be to, minėto straipsnio 4 d. nustato, kad netgi esant solidariai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Šiuo atveju įstatymas aiškiai nurodo, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų valdomai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Teismo vertinimu prievolės pobūdį šeimos teisinių aspektų pagrindu turi įvertinti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas.
Vadovaujantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, atsakovui neįrodžius, jog ieškovas netinkamai apskaičiavo atsakovui tenkančius mokesčius už suteiktas administravimo ir kitas paslaugas bendrojo naudojimo objektams, t.y. nesilaikė tarifų dydžio ar proporcingumo principo, nenustačius aplinkybių, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs už namui teiktas administravimo paslaugas, konstatuotina, kad ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina1550,93 Lt skolos.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1550,93 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 41 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Taip pat ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 381 Lt papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 375,10 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 5,90 Lt už GRT ir NTR duomenų peržiūrą bei pažymų suformavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d. ieškovui iš atsakovo priteistina 381 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Žirmūnų būstas“ į.k. 121483222, iš atsakovo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1550,93 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1550,93 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-20 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 381 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė