Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-247-791/2016
Procesinio sprendimo Nr. 4-13-3-00182-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. kovo 1 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., jo atstovui teisininkui K. Ž., nukentėjusiajam R. G., Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei N. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, senatvės pensininko, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
kad L. M. 2015-12-27 apie 11 val. 20 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį S. F., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovinčio automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį. Kontakto metu nulaužtos priekinio bamperio plastikinės tvirtinimo detalės. Šiais veiksmais L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M. kaltės nepripažino, parodė, kad 2015-12-27 dieną su žmona grįžo iš bažnyčios apie 9 val., pastatė mašiną savo rezervuotoje vietoje. Po pusryčių nuvyko į sodą. Iš sodo grįžo apie 11.20 val., mašiną vėl pastatė savo vietoje. Iš mašinos paėmęs daržoves, nunešė prie laiptinės, grįžęs užrakino automobilį. Žmona nuėjo namo. Parkavosi tarp R. G. ir kitos mašinos, ten siaura, manevravo. Pastatė mašiną priekiu į bordiūrą. Nunešė daržoves į rūsį ir nuėjo namo. Neužilgo atėjo R. G. ir pasakė, kad jis apgadino R. G. automobilį. Aiškino, kad tikrai neapgadino. Nuėjo prie jo automobilio, jis rodė kairėje pusėje virš priekinio rato įbrėžimą. R. G. automobilis stovėjo aikštelėje priekiu į jo dalį. Paaiškino, kad važiavo pro mašinos priekį, bet ne pro šoną. Tada kaimynas pasakė, kad apgadintas ir bamperis ir turi liudytojų. Pripažino, kad kontaktas pagal padėtis manevruojant buvo galimas, tačiau nejautė nei kontakto, nei garso. Prisiliesti galimas atvejis, bet atsitrenkti ne. Niekada taip nebuvo, kad atsitrenktų. Kadangi automobilio neapgadino, todėl į derybas nėjo. Jei būtų kaltas, kadangi jo automobilis draustas kasko draudimu, būtų pildęs deklaraciją, nes draudimas atlygintų žalą ir jam, ir kito automobilio savininkui. Privalomu civilinės atsakomybės draudimu mašina irgi drausta. Atvykus pareigūnams, pateikė dokumentus, paaiškino, kad automobilio neapgadino. Prašė pareigūno pamatuoti jų automobilių bamperių aukščius arba net sugretinti mašinas, bet atsakė, kad pilniau nustatys policijoje, nes jie ne ekspertai. Jis atsinešė ruletę, išmatavo, mašinų aukščiai neatitiko. 2015-12-30 po įvykio praėjus trims dienoms, raštu pateikė bamperių matavimo rodmenis. 2016-01-21 su policijos pareigūnais nuvyko į garažą atlikti matavimus. Atliekant matavimus, pastebėjo, kad kaimyno mašinos bamperis perdažytas, įbrėžimas panaikintas. Tai pasakė pareigūnams ir papildomai 2016-01-25 informavo R. V., taip pat parodė galimą mašinų susilietimą masteliu 1:1. Jei būtų buvęs atsirėmimas, atsitrenkimas, jo mašinoje žemiau bamperio būtų įrėžta žymė jo mašinos bamperyje, o kaimyno mašinoje, ne bamperyje, kitoje vietoje. Protokole parašyta, kad jo mašina neapgadinta, techniškai tvarkinga. J. S. aiškina, kad L. M. važiavo lėtai ir įsirėmė į kaimyno mašinos bamperį. Iš pirmos laiptinės penkto aukšto mašinos priekinio bamperio nematyti, jis pats tą tikrino. J. S. vyro pareiškime, rašytame 2015-12-27 nurodyta, kad “Š. F.” važiuojant atbulomis įsirėmė į mašinos priekį. Liudininkai nenurodo, kad atsitrenkė, kaip nurodyta protokole. Paaiškinimuose nurodyta, kad J. sakė, kad matė, kaip automobilis lingavo, kad automobilis buvo stumiamas atgal, pasakė savo vyrui V. ateiti pažiūrėti ir jis taip pat matė, kaip M. važiavo atbulas, atsirėmė į automobilį, priparkavę automobilį, išlipo, žmona pasižiūrėjo į langus ir abu nuėjo į namus. Iš pradžių jam protokolas buvo surašytas dėl eismo įvykio, o vėliau buvo perrašytas, nurodant ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad naudoja klausos aparatą. Nurodė, kad nesijaučia kaltas ir prašo bylą nutraukti, nes jokio teisės pažeidimo nepadarė.
L. M. atstovas paaiškino, kad jeigu teismas pripažins, kad administracinėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2d. (nežymiai apgadino stovintį automobilį), tačiau jo veiksmuose nėra pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. L. M. atžvilgiu turi būti nutraukta.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK atstovė N. Z. parodė, kad įvykio vietoje ji nebuvo, buvo kiti pareigūnai. Matavimai buvo atlikti, bamperių aukščiai nustatyti. Nurodė, kad nuotraukoje (b. l. 50) matyti atspindys nuo ženklinimo linijos. Aiškinamasi ne tai, kad buvo padarytas įbrėžimas, nubrozdinimas, bet tai, kad važiuojant automobiliu atbuline eiga, stumiant automobilį į bamperį, buvo nulaužtos jo tvirtinimo detalės. Smūgio ten negalėjo būti, bet tas važiavimas vis atgal, spyruokliavimas, davė tą apgadinimą, kad atlūžo R. G. automobilio plastikinės bamperio tvirtinimo detalės. Sutiko, kad smūgio nebuvo, tačiau vairuotojas turėjo jausti, kad yra kliūtis, kuri neleidžia važiuoti atgal. Dėl to ir buvo perrašytas protokolas, kuriame papildomai kvalifikuota ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Įvykio vietoje M. buvo surašytas protokolas, kad apgadino automobilį. Paskui, įvertinus apgadinimus, liudytojų bei M. parodymus, straipsnį perkvalifikavo. Jis prašė atlikti automobilių sustatymą, jis rėmėsi tuo, kad jo automobilis neapgadintas, dėl to kontakto nebuvo. Ant jo automobilio bamperio yra apsauginė detalė, dėl to galėjo nebūti apgadinimų. Sustatymas davė išvadą, kad automobilis galėjo būti apgadintas. Byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. M., savo vairuojamu automobiliu Š. F. automobilių stovėjimo aikštelėje manevruodamas atbuline eiga galinio bamperio kaire puse įsirėmė į R. G. automobilio priekinį bamperį kairėj pusėj ties priekiniu žibintu ir vis bandydamas atlikti manevrą atbuline eiga vis stūmė R. G. automobilį. Dėl to stūmimo metu padarytas apgadinimas, nulaužtos ar nulenktos plastikinės bamperio tvirtinimo detalės. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, jis patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos ir pats pasišalino niekam apie tai nepranešęs. Prašo teismo priimti nutarimą, taikyti L. M. ATPK 130 st. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą.
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad su kaimynu L. M. pasisveikina, asmeniškumų neturi. Jis paties fakto nematė, tačiau paskambino kaimynė J. S. ir pasakė, kad į jo automobilį atsirėmė kaimynas M.. Išėjęs pamatė, kad jo bamperis pastumtas žemyn. Matėsi viršuj tarpelis buvo didesnis, apačioj mažesnis, matėsi, kad prie žibinto pastumta, skirtumas tarp kairio ir dešinio žibinto buvo akivaizdus. Ant abiejų automobilių bamperių yra apsauginės juostelės, vadinamos „moldingais“. Susilietimas turbūt ir buvo tomis juostelėmis. Juostos skiriasi nuo bamperių spalvos ir yra minkštesnės, todėl jokių žymių nėra. M. atsisakė pildyti deklaraciją. Sakė kaimynui, kad kvies policiją, tačiau jis pasakė „darykit ką norit, aš į jūsų automobilį neatsirėmiau, nejaučiau nieko ir nieko jums nepadariau“. Nurodė, kad automobilio netvarkė, nieko nedarė, nes vyksta ginčas, todėl negali pasakyti kas sugadinta. Jo automobilis apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Kreipėsi į draudimo bendrovę, automobilis defektuotas, aprašytas. Žala įvertinta, bet apmokėjimas nepadarytas. Centimetro tarpas tarp žibinto ir bamperio akivaizdžiai matomas. Yra įsitikinęs, kad be M. niekas negalėjo to padaryti.
Liudytoja J. S. parodė, kad L. M. ir R. G. yra jos kaimynai. Per savo virtuvės langą matė, kai M. grįžo namo. Įvažiavo į aikštelę priekiu, parkuodamasis, važiuodamas atgal, iš lėto riedėjo ir įvažiavo į R. G. automobilį. Jam dar reikėjo atgal pavažiuoti, kad ištiesinti savo automobilį ir pastatyti į vietą, todėl jis padavė atbuline pavara atgal, dar labiau į R. G. automobilį. R. G. automobilis net siūbuoti pradėjo. Kontaktas buvo vienas. Smūgio, garso nebuvo. Po to pastatė automobilį ir užrakinęs jį, su žmona nuėjo į laiptinę. Galvojo, gal jie apsidairys, ateis pasižiūrėti, bet jie neragavo. Paskambino R. G. ir paaiškino, kad M. įvažiavo į jų automobilį. R. G. nuėjo apsižiūrėti automobilį. Ji išėjo pažiūrėti, kai jau buvo atvykę pareigūnai. Nuėjo papasakoti, ką mačiausi. Su V. V. jie kartu gyvena. Jis įvykį matė, nes ji pamačiusi pradėjo šaukti „žiūrėk, ką jis daro“. V. V. atbėgo iš kambario į virtuvę, matė, kad automobiliai buvo susiglaudę, R. G. automobilis siūbavo.
Liudytojas K. D. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Gavo budėtojo iškvietimą nuvykti į Žuvinto gatvę, kur buvo įvykęs eismo įvykis. Priėję žmonės papasakojo aplinkybes. Liudytoja su savo vyru per langą matė, kad šis asmuo atsitrenkė į kitą automobilį, nuo ko jis net sujudėjo ir buvo apgadintas. Žmogus pastatė automobilį ir nuėjo namo. Nuvykus į vietą, pasikvietė pažeidėją, nukentėjusįjį, apklausė liudytojus. Žmogus kaltės nepripažino, buvo surašytas protokolas, pradėtas tyrimas. Buvo sustumtas bamperis į priekį, greičiausia vidinės tvirtinimo detalės nulaužtos. Iš išorės nubrėžimų, sulaužymų nesimatė. Akivaizdžiai matėsi, kad bamperis sustumtas, tarpai neatitiko. M. sakė, kad neatsitrenkė, nieko nepadarė, tačiau kontaktą turėjo jausti, parkuojantis turėjo atidžiai žiūrėti. Stumti ir nulaužti detalę galėjo, tam daug nereikia. Bamperis su bamperiu susiliečia, o kuria vieta, tai nemano, kad svarbu. Nors truputį pastūmus automobilį, nėra sudėtinga plastmasinę detalę nulaužti. Jis nubraižė schemą, pasirašė abu asmenys, pastabų nebuvo.
Liudytoja L. K. parodė, kad yra pareigūnė. Buvo įvykio vietoje. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, rado du automobilius. Vieno iš jų savininkas pasakė, kad kaimynė mačiusi per langą ir jį informavusi, kad „Škodos“ vairuotojas, lėtai važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į kitą automobilį ir truputį pavažiavo atgal, paskui pasistatė automobilį ir nuėjo namo. Automobilius apžiūrėjo. Matomų apibraižymų nebuvo, bet ant kito automobilio, kurio markės neatsimena, matėsi pastumtas bamperis, tarpeliai skyrėsi, pabraižymų nebuvo, dėl to buvo matomi apgadinimai.
Liudytoja I. M. parodė, kad su savo vyru L. M. tą gruodžio sekmadienį grįžo namo iš sodo, pastatė mašiną. Ji parėjo su krepšiais namo, vyras nuėjęs į rūsį irgi grįžo namo. Būdama virtuvėje, pamatė, kad R. G. apžiūrinėja savo mašiną ir žiūri į jų mašiną. Po to R. G. atėjo pas juos. Kai nesutiko pildyti deklaracijos, iškvietė policiją. Policininkams rodė, kad jokio atsirėmimo žymių nėra. Ji sėdėjo mašinoje, priekinėje sėdynėje ir jokio atsirėmimo, smūgio nejautė, nes jo nebuvo. Vyras manevravo, įvažiavęs į aikštelę. R. G. automobilis buvo aikštelėje. Net dulkės ant jų mašinos nenubrauktos. Ant nukentėjusiojo mašinos buvo įbrėžimas, bet ne toks, kad jų mašina jį būtų padariusi. Nesupranta ar bamperis buvo pastumtas. Nurodė, kad jų šeima su J. S. jokių santykių neturėjo.
Iš rašytinio V. V. paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad jis nurodė, jog 2015-12-27 L. M. manevruodamas Skoda automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbulas įvažiavo į Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekį ir pastūmė atgal.
Transporto priemonės techninės apžiūros aktai (b. l. 6, 7) patvirtina, kad neapgadintas L. M. automobilis S. F., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) o automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) sustumtas priekinis bamperis.
Iš autoavarijos vietos schemos (b. l. 4) nustatyta automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo vieta – automobilių stovėjimo aikštelė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Fotolentelės ir laikmena su fotonuotraukomis (b. l. 49-57, 59), iš kurių matosi automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nulenktas bamperis, kitų apgadinimų nėra.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeidė KET, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali – atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad įvykio dieną, vairuodamas automobilį S. F., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, kol pastatė savo automobilį tarp kitų automobilių, tačiau nepripažino, kad apgadino aikštelėje stovintį kaimyno R. G. automobilį Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Tačiau toks L. M. paaiškinimas prieštarauja kitiems bylos duomenims. Byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 49-52, 58) patvirtina, kad yra nulenktas automobilio Renault Megane bamperis. Sugadinimo faktą patvirtina ir nukentėjusiojo R. G., liudytojų policijos pareigūnų K. D., L. K., liudytojos J. S. parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Kad būtent L. M. padarė šį apgadinimą patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusi kaimynė J. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai, nukentėjusysis ar įvykį mačiusi kaimynė būtų suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nulaužta automobilio Renault Megane, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio plastmasinė detalė, pats bamperis palenktas žemyn, toks sugadinimas atsirado automobilių kontakto metu stūmimo būdu, L. M. automobiliui lėtai judant atbuline eiga. Teismas daro išvadą, kad L. M., važiuodamas atbuline eiga, ir esant automobilių kontaktui, galėjo nejausti, kad jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Tačiau teismui nustačius, kad automobilių kontakto metu, dėl L. M. neatsargių veiksmų buvo apgadintas svetimas turtas, todėl darytina išvada, kad L. M. nesiėmė visų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, vairuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl L. M. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – svetimo turto, t.y. nukentėjusiojo R. G. automobilio sugadinimu. Laikytina, kad L. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
L. M., jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos su kuriuo jis susijęs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Taigi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, t. y. priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis, siekia išvengti teisinių tokio pažeidimo padarinių. Sprendžiant dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys.
Šiuo atveju neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog padarė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalino, byloje nėra. Įvertinus visus duomenis darytina išvada, kad L. M. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes pagal bylos aplinkybes jis nejautė, kad atsirėmė į kitą automobilį, ir tokiu būdu jį apgadino. Nustatytas automobilio sugadinimas vertintinas kaip mažareikšmis, iš pirmo žvilgsnio pakankamai sunkiai įžiūrimas. L. M. vairuojamas automobilis yra apdraustas tiek civilinės atsakomybės, tiek ir „Kasko“ draudimais. Taip pat teismas įvertina paties L. M. garbingą amžių ir sveikatos stovį. Visos šios aplinkybės paneigia, kad L. M. sąmoningai ignoravo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir leidžia daryti išvadą, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. M. pasitraukimo iš įvykio vietos motyvai ir tikslas buvo ne siekis išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, o todėl, kad sąžiningai klydo ir nesuprato padaręs pažeidimą. Įvertinant visas bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, laikytina, kad byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad L. M. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teisena L. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Skiriant nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad yra sulaukęs 65 metų (79 m.) amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 302 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
L. M. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo teiseną dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos L. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė
Papildoma informacija: baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 15054214406, įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.6.-247-791/2016.
Jeigu asmuo dėl savo turtinės padėties ar kitų reikšmingų aplinkybių negali sumokėti baudos iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.