Pranešėjas Bronius Zalaga                                        Baudžiamoji byla Nr.1A-28-135/2011

Teisėjas  Alfredas Vilbikas                                                    Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01393-2009-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                          2.4.7; 1.2.26.2.1                                          (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 20 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei, Sonatai Paplauskienei,             

dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,                    

nuteistajam D. G., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,                                     

              teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-03-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant bausmes, pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Nuosprendžiu nustatyta, kad laisvės apribojimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

              D. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2009-12-25 laikotarpiu nuo 22.46 val. iki 22.49 val. viešoje vietoje, t. y. UAB „V.“ priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas pašalinių žmonių akivaizdoje, į degalinės teritoriją automobiliu „VW Toureg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavus I. B. ir šiam nuėjus prie degalinės kasos langelio, jis, atidaręs automobilio „VW Toureg“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, priėjo prie automobilyje sėdinčios L. L., o I. B. paprašius pasitraukti nuo automobilio ir L. L., jis, įžūliais veiksmais, sakydamas necenzūrinius žodžius, nuėjo prie degalinės kasos langelio stovinčio I. B. ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo I. B. į dešinį petį, po to I. B. atsitraukus ir einant atbulam, jis, išsitraukęs iš kelnių kišenės lenktinį peilį ir peilį paėmęs į kairę ranką, penkis kartus smūgiavo į I. B., tačiau smūgiai I. B. nelietė, šiam atsitraukus, po to jis, pribėgęs prie automobilio „VW Toureg“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) spyrė į automobilio galą ir po to jis besitraukiantį nuo jo I. B. vadindamas necenzūriniais žodžiais, vaikėsi po degalinės teritoriją, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

              Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir keistinas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepagrįstas, nes nuosprendyje padarytos išvados dėl apelianto kaltės, padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą  nusikalstamą veiką prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

              Teigia, kad nukentėjusiojo I. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje, tiek kitiems byloje esantiems duomenims, kadangi I. B. ikiteisminio tyrimo metu nuslėpė aplinkybę, kad nuteistasis nugriuvo ant žemės po jo (I. B.) smūgio, apie tai ir papasakojo teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog matė, kad jaunuolis iš kelnių kišenės išsitraukė peilį, o teisme parodė, kad iš pradžių nematė, kad D. G. turi peilį ir tik po to, kai draugė pradėjo šaukti, atsisukęs pamatė, kad D. G. rankoje turi peilį. Taip pat nurodo, kad davė prieštaringus parodymus ir dėl D. G. smūgių I. B.. Teigia, kad nors degalinės aikštelė yra filmuojama, tačiau nė viename vaizdo įraše nėra nukentėjusiojo I. B. nurodytų esminių aplinkybių: nėra to, kad V. B. degalinės teritorijoje laikytų I. B., nėra to, kad D. G. kumščiu smūgiuotų I. B. į petį arba bandytų smūgiuoti į veidą, o šiam pasitraukus – pataikytų į petį, taip pat nėra užfiksuota, kad D. G. trauktų iš kišenės peilį ir juo smūgiuotų I. B., nėra užfiksuota, kad D. G. būtų atidaręs I. B. automobilio dureles.

              Nurodo, kad I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad V. B. ir D. G. atidarė jo automobilio dureles ir pradėjo kabinėtis prie jo draugės, o teisme teigė, kad konfliktas kilo dėl atidarytų automobilio durelių. O byloje esantys A. V. parodymai patvirtina, kad esant dviem laisvoms kuro užpylimo kolonėlėms žmogus pareikalavo patraukti automobilį, kuriuo atvyko D. G. ir V. B., o automobilis stovėjo prie degalinės pastato durų. Teigia, kad tai, jog I. B. reikalavo patraukti automobilį be jokio pagrindo, patvirtina D. G. ir V. B. parodymai. Nurodo, kad, priešingai I. B. parodymams, jog V. B. ir D. G. kabinėjosi prie jo draugės, jo draugė L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėti asmenys jos atžvilgiu piktybiškai nusiteikę nebuvo, elgėsi gražiai, agresijos nejautė, nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš D. G. veido išraiškos suprato, kad jis nusiteikęs piktybiškai, pribėgusi prie jų, pamatė, kaip D. G. iš kelnių ar striukės kišenės išsitraukė peilį, o teisme parodė, jog spėja, kad kaltinamasis peilį išsitraukė iš kelnių kišenės. Apelianto nuomone, nurodyti parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sulyginus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus su vaizdo kamerų užfiksuotais vaizdais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo I. B. ir liudytojų L. L. ir A. V. parodymai atitinka vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus degalinėje. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad I. B. parodymus patvirtina policijai pateiktas pranešimas, kadangi policiją apie įvykį informavo pats nukentėjusysis I. B., o ne pašaliniai asmenys.

              Nurodo, kad vien tai, kad D. G. buvo viešoje vietoje, degalinėje, nepatvirtina, kad D. G. elgesys atitiko nusikalstamos veikos požymius, nes V. B. už tokius pat veiksmus patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat teigia, kad tai, jog D. G. pagal nuotrauką atpažino I. B. ir L. L., nepatvirtina nusikalstamos veikos objektyviosios bei subjektyviosios pusės požymių. Nurodo, kad D. G. peilį apžiūrinėjo degalinės parduotuvėje, o ne teritorijoje, ir tuo metu parduotuvėje I. B. nebuvo, todėl ši aplinkybė taip pat nepatvirtina jo kaltės. Kaltės, apelianto teigimu, nepatvirtina ir kratos protokolas, nes peilis buvo rastas ne D. G. priklausančiame automobilyje, o jo mamos automobilyje. Teigia, kad įraše užfiksuotas įvykis, tačiau ne nusikalstama veika, nes nėra užfiksuota, kaip D. G. ,,švaistosi“ peiliu.

              Nuteistasis nesutinka su teismo teiginiu, kad neteisėtus veiksmus matė, be nukentėjusiojo, ir pašaliniai asmenys, buvę degalinės teritorijoje, o prasidėjus konfliktui visi išsivažinėjo, ir mano, kad tai yra prielaidos ir spėjimai, nes byloje nėra duomenų apie degalinėje buvusius kitus asmenis.

              Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, o kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti byloje surinktais duomenimis, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Konstatuoja, kad byloje nėra pagrįstų ir objektyvių duomenų, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, o teismas suteikė D. G. kaltinamiems įrodymams didesnį pranašumą prieš jo kaltę paneigiančius. Nurodo, kad teismas, motyvuodamas nuosprendį, įtariamojo parodymus įvertino jo nenaudai ir panaudojo prieš jį patį, tuo suteikdamas viršenybę nukentėjusiojo parodymams, vaizdo įraše nesant ,,švaistymosi peiliu“, nesant smūgio į petį, konstatavo D. G. rankose buvus peilį ir nepagrįstai atsisakė skirti vaizdo įrašo ekspertizę, siekiant nustatyti, ar D. G. rankose tikrai buvo peilis. Mano, kad įrodymai buvo ištirti neišsamiai, o visos abejonės buvo traktuojamos kaltinamojo nenaudai, kaltė įrodinėjama iš esmės tik nukentėjusiojo I. B. parodymais, formaliai juos pripažinus pagrįstais ir patikimais, nevertinus jų visumoje su kitomis nustatytomis aplinkybėmis.

              Akcentuoja, kad nukentėjusysis gali siekti neobjektyvios ir nelogiškos bylos baigties, t. y., kad nekaltas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Daro išvadą, kad I. B. supyko, jog  V. B. ir D. G. pradėjo kalbinti jo gyvenimo draugę L. L., tai patvirtina L. L. parodymai apie tai, kad I. B. yra pavydus. Mano, kad I. B., pavydo skatinamas ir norėdamas pakenti kaltinamajam, duoda aiškiai melagingus parodymus, iškreipia įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai nėra objektyvūs.

              Nurodo, kad byloje įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais, o nuosprendyje išdėstyti ne motyvai, o tik prielaidos ir spėjimai, taip pat teigia, kad teismas neatliko išsamios įrodymų analizės atskleidžiant viešosios tvarkos pažeidimo sudėties subjektyviosios ir objektyviosios pusės turinį bei nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.

              Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

              Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos ar netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuteistojo D. G. skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal LR BK 284 str. 1 d., kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas, pripažino įrodymais – nukentėjusiojo I. B., liudytojų L. L., N. M., A. V., iš dalies liudytojo V. B. bei nuteistojo D. G. parodymais, kita medžiaga, kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę ir leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir, visų pirma, nukentėjusiojo I. B. parodymus matyti, kad jis 2009-12-25 su L. L., planuodamas nusipirkti mineralinio vandens, atvyko į pakelėje esančią degalinę automobiliu „VW Toureg“. Kadangi jau buvo vėlu, degalinės parduotuvė buvo uždaryta, todėl priėjo nusipirkti prie langelio, ten stovėjo keletas žmonių, buvo ir du išgėrę vyriškiai, vėliau atsisukęs pamatė, kaip tie du vyriškiai priėjo prie jo automobilio, atidarė dureles, tada jis paprašė, kad tie vyriškiai uždarytų jo automobilio dureles ir dėl šių jo pasakytų žodžių kilo konfliktas tarp I. B. ir minėtų vyriškių. Vienas iš tų vyriškių buvo V. B., kitas – D. G.. Konflikte dalyvavo V. B., sugriebdamas I. B. už rankos, o I. B. apsistumdžius su D. G., D. G. pargriuvo ant žemės, po to D. G. išsitraukė peilį ir apie penkis kartus smūgiavo į I. B., o šis, atsitraukdamas nuo smūgių, ėjo atbulas, kiek vėliau D. G. pribėgo prie I. B. automobilio galo ir spyrė į galą. Apie tai, kad D. G. peiliu smūgiavo į I. B., V. B. ir D. G. vadino jį necenzūriniais žodžiais, I. B. nurodė iš karto rašydamas 2009-12-25 23.30 val. policijai protokolą-pareiškimą dėl įvykio degalinėje (1 t., 5 b. l.), taip pat patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (1 t., 25–26, 27 b. l.) bei teisminio nagrinėjimo metu (2 t., 56 b. l.). Netikėti šiais nukentėjusiojo I. B. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai, teismui nebuvo pagrindo.

Analogiškai I. B. nurodytoms įvykio aplinkybėms papasakojo ir L. L.. Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jai belaukiant automobilyje grįžtančio I. B., dešines priekines automobilio dureles atidarė vyresnysis vyriškis ir ją užkalbino, tada prie pravirų durelių atėjo jaunesnysis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, abu vyrai buvo neblaivūs, po to vyriškiai nuėjo prie I. B., vyresnysis vyriškis daugiau stovėjo, o jaunesnysis labiau puolė I. B., prie degalinės langelio jie susistumdė, I. B. pradėjo eiti atbulas link automobilio ir trauktis nuo D. G., nes D. G. rankose buvo peilis, ir jis juo bandė smūgiuoti I. B., matė, kaip jaunesnysis vyriškis iš kelnių ar striukės kišenės išsitraukė peilį, vyrai I. B. vadino necenzūriniais žodžiais, matė, kaip prie automobilio galo pribėgo jaunesnis vyras ir spyrė į automobilio galą, buvo užsimojęs peiliu į automobilio stiklą (1 t., 33–34 b. l., 2 t. 58 b. l.). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresnis vyras, dalyvavęs konflikte – V. B., o jaunesnis – D. G..

Pateikus įtarimus D. G. kaltu neprisipažino ir 2010-02-05 apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad ant jo ir V. B. degalinėje dėl blogai pastatyto automobilio šaukė I. B.. Jis neigė sakęs necenzūrinius žodžius, neigė I. B. smūgiavęs,  teigė neturėjęs jokio sulenkiamo ar kokio kitokio peilio ir nebuvo jo išsitraukęs, nurodė nesmūgiavęs peiliu I. B. ir jo nepuolęs, nespyręs į automobilį ir nebuvo užsimojęs peiliu į automobilį (1 t., 124 b. l.). Tuos pačius parodymus D. G. patvirtino ir 2010-04-23 papildomai apklausiamas įtariamuoju (1 t., 126 b. l.). Teisiamajame posėdyje D. G. savo parodymus iš dalies keitė ir nurodė, kad konfliktas su I. B. vyko dėl nepatraukto automobilio ir dėl to, kad užkalbino I. B. draugę, taip pat nurodė, kad peilį jis buvo išsitraukęs tik parduotuvės viduje, o po degalinės teritoriją vaikščiojo mosikuodamas rankomis, nes buvo geros nuotaikos, necenzūriniais žodžiais nieko nevadino, į I. B. automobilį nespyrė, tačiau buvo pakėlęs koją, nes buvo koją sutraukę. (2 t., 56 b. l.).

Prie baudžiamosios bylos prijungtoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip D. G., 22:42:46 val. stovėdamas prie prekystalio, iš dešinės kelnių kišenės išsitraukia lenktinį peilį, jį atsilenkia ir apžiūrinėja, 22:42:59 val. D. G. peilį susikiša atgal į kišenę (failas ,,File 20091225 224113015 Avi“, camera 15). Faile ,,File 2009125 224117003 Avi“, camera Nr. 14, užfiksuota, kai 22:45:39 val. iš automobilio išlipa I. B. ir nueina prie degalinės langelio, 22:46:05 val. prie I. B. automobilio prieina V. B. ir pradaro šio automobilio priekines dešinės pusės dureles, 22:46:17 val. prie automobilio ,,VW Toureg“ prieina D. G.. Faile ,,File 20091225 224617003 Avi“ camera Nr. 3 užfiksavo, kaip 22:46:20 val. V. B. nueina nuo automobilio ,,VE Toureg“ link degalinės kasos langelio, 22:46:33 val. D. G. taip pat nueina nuo automobilio link degalinės kasos langelio, 22:47:01 val. iš automobilio išlipa L. L., prie kasos langelio matosi trijų vyrai siluetai, vienas traukiasi, o du eina iš paskos, po to vienas vyras puola ir smūgiuoja, o kitas traukiasi. Faile ,,File 20091225 224615005 Avi“, camera Nr. 5 užfiksuota, kaip 22:47:12 val. I. B. traukėsi atbulas, o D. G. 5 kartus laikydamas kažkokį daiktą kaire ranka smūgiuoja į I. B., 22:47:27 val. užfiksuota, kaip D. G. kaire koja spiria į ,,VW Toureg“ galą. Iš filmuotos medžiagos analizės matyti, kad, priešingai, nei skunde nurodė apeliantas, ji patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Ir nors vėliau, t. y. teisminio nagrinėjimo metu, D. G. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies pakeitė ir nebetvirtino, kad įvykio metu peilio iš viso neturėjo, I. B. nepuolė, o tik rankomis sklaidėsi, nes buvo geros nuotaikos, į automobilio galą nespyrė, o koją tik buvo pakėlęs, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma pagrįstai teismui leido apelianto parodymus vertinti kritiškai, kaip gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmesti. Teismo išvadų dėl apelianto kaltės, priešingai, nei mano nuteistasis, nepaneigia ir tai, kad byloje nebuvo atlikta kaltinamojo prašymu vaizdo medžiagos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar D. G. rankose buvo peilis.

Apelianto argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėties, t. y. nesant šio nusikaltimo požymių, taipogi nepagrįstas. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. G. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo aplinkiniams nepagarbą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Ir nors, pagal apeliantą, jo buvimas viešoje vietoje – degalinėje – negali būti vertinamas kaip elgesys, atitinkantis nusikalstamos veikos požymius, tačiau tokią pastarojo poziciją šios bylos kontekste kolegija laiko gynybine, pažymint tai, kad tyrimo metu buvo nustatyti įžūlūs D. G. veiksmai viešoje vietoje – degalinėje, šie veiksmai pasireiškė necenzūrinių žodžių sakymu I. B. ir smūgio sudavimo į petį, peilio smūgiavimu į I. B., I. B. priklausančio automobilio apspardymu, todėl D. G. apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                               Bronius Zalaga  

Teisėjai                                                                                                                                         Zigmas Kavaliauskas

                                                                                                                                           Raimundas Jurgaitis