Civilinė byla Nr. e2-2295-937/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23323-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.17.3.;  2.6.1.5.; 3.2.6.10.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,

sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,

dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės „SIA BLARCO“ atstovams advokatams Eduard Plešak, Vytautui Šulijai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruedus“ atstovui advokatui Arūnui Justeikiui,

        viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „SIA BLARCO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ruedus“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovės 40 139,68 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

        Nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovės 2023-09-25 sudaryta paskolos sutartis Nr. 25.09.2023/1, kurios pagrindu ieškovė atsakovei per dvi darbo dienas įsipareigojo suteikti 50 000 Eur paskolą atsakovės verslo plėtrai, pervedant šią pinigų sumą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2023-11-25, mokėti 12 proc. mėnesines palūkanas, t. y. grąžinti 50 000 Eur paskolą ir 12 000 Eur sumą kaip palūkanas. Ieškovė pinigus pervedė 2023-09-25, ką patvirtina mokėjimo nurodymas. 2023-10-30 atsakovė ieškovei sumokėjo 6 000 Eur sumą.

        Tarp šalių 2023-11-25 sudaryta perskolinimo sutartis Nr. 25.09.2023/1, kuria ieškovas atsakovei pagal paskolos sutartį suteikta paskola buvo perskolinta atsakovei naujomis sąlygomis. Pagal perskolinimo sutartį paskola laikoma gauta 2023-11-25, o atsakovė paskolą grąžinti įsipareigojo iki 2023-12-22, sumokėti 12 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį pagal paskolos sutartį nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 25 d. ir 6 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį pagal perskolinimo sutartį nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 22 d., t. y. įsipareigojo grąžinti 50 000 Eur paskolos sumą, 15 000 Eur palūkanas. Atsakovė ieškovei 2023-12-29 sumokėjo 6 000 Eur sumą, 2024-01-12 – 10 000 Eur sumą, 2024-03-07 – 5 000 Eur sumą. Atsakovė iš dalies įvykdė prievolę. 

        Ieškovė atsakovei 2024-10-03 išsiuntė pretenziją, raginama įvykdyti savo įsipareigojimus. 2024-10-03 gautas atsakovės el. laiškas, kuriame atsakovė pripažino esanti skolinga, tačiau nurodė, jog yra sumokėjusi 27 000 Eur, tad skola negali būti didesnė nei 35 000 Eur. Ieškovė, atsakydama į gautą laišką, pasidomėjo, ar atsakovė sutinka mokėti atsakovės neginčijamą sumą iki 2024-10-17. Atsakymo atsakovė nepateikė, jokių sumų nepervedė. 

        Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.54 str. 1 - 4 d., nurodo, jog šalys perskolinimo sutartimi nesusitarė dėl dalinių įmokų mokėjimo, todėl taikomos minėtos CK nuostatos. Atsakovės 2023-10-30, 2024-11-29 įmokos (12 000 Eur) laikytinos daliniu palūkanų pagal sutartis apmokėjimu. Atsakovės skolą 2023-12-22 pagal perskolinimo sutartį sudaro 50 000 Eur paskola ir 3 000 Eur palūkanų. 

        Atsakovei 2023-12-22 negrąžinus paskolos pagal perskolinimo sutartį, nuo 2023-12-23 skaičiuojamos 6 proc. palūkanos nuo 50 000 Eur sumos. Atsakovė 2024-01-12 sumokėjo 10 000 Eur sumą. Palūkanos už laikotarpį nuo 2023-12-22 iki 2023-12-31 sudaro 73,97 Eur (9 d. / 365 d. x 0,06 proc. x 50 000 Eur), o palūkanos už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-01-12 sudaro 90,16 Eur (11 d. / 366 d. x 0,06 proc. x 50 000 Eur). Atsakovės skolą 2024-01-12 sudarė 50 000 Eur paskolos sumą, 3 000 Eur palūkanų, 164,13 Eur įstatyminių palūkanų. Atsakovės 2024-01-12 atliktu 10 000 Eur mokėjimu visiškai padengtos sutartinės, įstatyminės palūkanos bei dalis (6 835,87 Eur) paskolos. 2024-01-12 atsakovės skolą sudarė 43 164,13 Eur.

        Atsakovė 2024-03-07 ieškovei sumokėjo 5 000 Eur. Toliau skaičiuojamos 6 proc. metinės palūkanos nuo 43 164,13 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024-01-12 iki 2024-03-07. Palūkanos už nurodytą laikotarpį sudaro 389,18 Eur (55 d. / 366 d. x 0,06 proc. x 43 164,13 Eur). Atsakovės skolą 2024-03-07 sudarė 43 164,13 Eur skola, 389,18 Eur palūkanos. Atsakovės 2024-03-07 įmoka buvo padengtos palūkanos bei dalis (4 610,82 Eur) paskolos. Atsakovės skolą 2024-03-07 sudarė 38 553,31 Eur.

        Atsakovė nuo 2024-03-07 neatliko jokių įmokų. 6 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2024-03-07 iki 2024-11-12 sudaro 1 586,37 Eur (251 d. / 366 d. x 0,06 proc. x 38 553,31 Eur). Atsakovės skola 2024-11-12 sudaro 38 553,31 Eur paskolos skolą bei 1 586,37 Eur įstatyminių palūkanų. Bendra skolos suma – 40 139,68 Eur.

        Atsakovė atsiliepimu prašo: 1) ieškinį dalyje dėl dvigubų kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmesti, 2) tenkinti ieškovės reikalavimą pagal sutartis: atsakovė sutinka su 38 000 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) šalims byloje nesudarius taikos sutarties, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, mokant teismo priteistą skolos sumą kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 30 d.

        Nurodo, jog tarp šalių 2023-09-25 sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovė ieškovei įsipareigojo iki 2023-11-25 grąžinti 50 000 Eur paskolą bei 12 proc. mokestines palūkanas. Atsakovė 2023-10-30 sumokėjo 6 000 Eur sumą. Matant, jog atsakovė negebės grąžinti paskolos iki numatyto termino, 2023-11-25 sudaryta perskolinimo sutartis, kurios pagrindu paskola perskolinta naujomis sąlygomis. Paskola gauta – 2023-11-25. Grąžinimo terminas iki 2023-12-22. Atsakovė įsipareigojo sumokėti 12 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį pagal sutartį nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 25 d. (6 000 Eur x 2, iš viso 12 000 Eur, kai 6 000 Eur buvo sumokėti 2023-10-30, taigi pagal sutartį mokestinių palūkanų likutis: 6 000 Eur).         Atsakovė įsipareigojo sumokėti 6 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį pagal perskolinimo sutartį nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 22 d. (3 000 Eur x 1, iš viso 3 000 Eur). Atsakovas laikotarpiu nuo 2023-09-25 iki 2023-12-22 pagal sutartį skolingas 59 000 Eur. Kiti atsakovės mokėjimai buvo: 2023-11-29 – 6 000 Eur, 2024-01-12 – 10 000 Eur, 2024-03-07 – 5 000 Eur. Skolos likutis pagal sutartį 38 000 Eur.

        Ieškinio dalykas – 40 139,68 Eur. Ieškovė ieškinio dalyką grindžia CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 4 d. numatytais palūkanų dydžiais. Ieškovė ieškiniu teikia tęstinį 6 proc. palūkanų skaičiavimą nuo visų mokėtinų ir sumokėtų sumų, todėl susidaro 40 139,68 Eur suma. Ieškovė, remdamasi tuo pačiu CK 6.210 str. 2 d., teismo prašo priteisti 6 proc. palūkanas nuo apskaičiuotos 40 139,68 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, jog reikalavimas teisiškai nepagrįstas. Teigia, jog CK 6.210 str. 2 d. numato procesines palūkanas, o ne netesybas, mokestines palūkanas ar kitus palūkanų skaičiavimo metodus. Ieškovė ieškiniu du kartus skaičiuoja ir prašo priteisti tas pačias kompensuojamąsias palūkanas. Dvigubas kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas negalimas.

        Nurodo, jog galimas ieškovės reikalavimas yra 38 000 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų pagal CK 6.210 str. 2 d. Su šia skolos suma ieškovė sutinka, jos neginčija. Teigia, jog atsakovės finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, finansiniai metai baigėsi nuostoliu, atsakovė turi daug skolų. Teigia, jog sąžiningai su kreditoriais sprendžia visus klausimus. Deda visas pastangas, jog įmonė netaptų visiškai nemoki. Nurodo, jog atsakovė siūlo sudaryti taikos sutartį, leidžiant atsakovei skolą grąžinti dalimis per vienerius metus. Ieškovei nesutikus sudaryti taikos sutarties, atsakovė, remdamasi CPK 284 str., teismo prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti.

        Teismas 2024-12-02 rezoliucija nustatė 5 dienų terminą ginčą spręsti taikiai, apie rezultatus informuoti teismą. Ieškovė teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog byloje nebus sudaryta taikos sutartis bei prašoma byloje skirti parengiamąjį teismo posėdį.

        Atsakovė 2025-01-06 teismui pateikė banko išrašą. Nurodė, jog kitų, be jau pateiktų, dokumentų pateikti negali, nes atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo atostogauja.

         Ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės 2025-01-06 teikiamų dokumentų. Ieškovė, remdamasi CPK 284 str. nuostatomis, formuojama teismų praktika nurodo, jog atsakovė vengia atskleisti savo tikrąją finansinę padėtį, nemotyvuotai atsisakė pateikti kreditorių sąrašą, nurodant jų reikalavimų dydį ir prievolių terminus, informaciją apie atsakovės atžvilgiu pradėtas civilines ir vykdomąsias bylas ir kitą prašytą informaciją. Į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog sąskaitai taikomas PLAIS apribojimas. Atsakovo banko sąskaitoje lėšų nėra. Nėra jokių duomenų, kad galimai ateityje byloje nenustatytu būdu įgytas atsakovės turtas galėtų būti realizuotas tenkinant visų kreditorių reikalavimus ir jo dar užtektų ir būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui. Atsakovė netiesiogiai patvirtina, jog toks prašymas negali būti tenkinamas. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, reikšmingi yra skolininko veiksmai, siekiant bent iš dalies įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Atsakovė neatliko jokių mokėjimų ieškovei nuo šios bylos pradžios, o tai įrodo, kad ir po teismo sprendimo išdėstymo atsakovė vengtų bent dalimis vykdyti teismo sprendimą, net jei tokią galimybę turėtų. Ieškovė teismo prašo atmesti atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir pilnai tenkinti ieškinį.

        Ieškovės užsienio bendrovės „SIA BLARCO“ atstovas advokatas Eduard Plešak teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės ginčo dėl 38 000 Eur nėra, tačiau ieškinys pareikštas dėl didesnės sumos. Nurodo, jog atsakovo atstovas yra nurodęs, jog nėra ginčo dėl 38 000 Eur. Atkreipia dėmesį, jog ieškinio 22 p. yra nurodę, jog pagal ieškovės skaičiavimus, negrąžinta pagrindinė skola sudaro 38 553 Eur. Skirtumas susidaro dėl to, jog tai atvejais, kai yra praleistas terminas prievolei mokėti, vėliau atliekami mokėjimai, jie, pirmiausia, įskaitomi į paskaičiuotas palūkanas, o tik vėliau į pagrindinę skolą. Ieškovė turi teisę į nuostolius, kurie atsiranda dėl to, jog atsakovė laiku neįvykdė prievolės. Atsakovė nepateikė konkrečių duomenų dėl galimybės mokėti skolą. Mano, jog skolos išdėstymas yra nerealus, toks prašymas negali būti tenkinamas, nes teismas negali priimti sprendimo, kuris nebūtų įvykdomas. Nurodo, jog paskutinis mokėjimas iš atsakovo buvo gautas 2024 m. kovo mėnesį. Jeigu atsakovas turėtų realią galimybę, norą gražinti skolą, tai per tą laikotarpį būtų atlikęs bent vieną įmoką. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės prašymo netenkinti.

        Ieškovės užsienio bendrovės „SIA BLARCO“ atstovas advokatas Vytautas Šulija posėdžio metu nurodė, jog palūkanos nuo palūkanų šioje byloje nėra skaičiuojamos. Atsakovas nesutinka su ieškovo teise skaičiuoti palūkanas tarp prievolės pasibaigimo momento iki kreipimosi į teismą dienos. Nurodo, jog yra praktika, kad palūkanos yra skaičiuojamos už tą laikotarpį iki kreipimosi į teismą. Ieškovė pagrindė poziciją, jog palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės skolos, o ne nuo palūkanų, todėl ir pagrindinė negrąžinta skola yra 38 553,31 Eur, nes, pirmiausia, mokėjimai buvo įskaitomi palūkanoms, o tik po to pagrindinei skolai. Ieškovė pateikė palūkanų paskaičiavimą, o atsakovė nepateikė. Jeigu atsakovė manė, kad palūkanos turėtų būti skaičiuojamos kitaip, tai atsakovė turėjo pateikti tą apskaičiavimą, bet byloje to nėra. Teismas turėtų remtis palūkanų paskaičiavimu, kurį pateikė ieškovė ir priteisti konkrečią palūkanų sumą, kuri nurodyta ieškinyje. Prašo priteisti į bylą pateiktas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo prašymo dėl skolos išdėstymo prašo netenkinti, nes atsakovė nemokėjo tuomet, kuomet turėjo mokėti. Mano, jog atsakovė negali mokėti skolos dėl priežasčių, kurias pagarsino atsakovės atstovas.

        Atsakovės UAB „Ruedus“ atstovas advokatas Arūnas Justeikas teismo posėdžio metu nurodė, jog 38 000 Eur suma yra paskaičiuota su palūkanomis, kurios paskaičiuotos iki gruodžio 22 d. Atkreipė dėmesį į CK 6.37 str. 4 d. Nors atsakovė nepateikė paskaičiavimo lentelės, tačiau nurodė, jog į nurodytą sumą yra įtrauktos palūkanos. Teigia, jog netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Laikosi pozicijos, jog yra dvigubai paskaičiuotos palūkanos. Su tuo nesutinka. Pasisakydamas dėl to, jog antstoliai išieško visas pinigines lėšas, kurios yra pervedamos į banko sąskaitą, ir tokiu būdu ieškovė negautų įmokų dalies, tai yra netiesa. Antstoliai vadovaujasi įstatymais, yra tam tikros proporcijos. Antstoliai negali nuskaityti visų piniginių lėšų. Piniginės lėšos yra ne tik bankinės. Nors ir nurodoma, jog atsakovė nemoka nuo kovo mėnesio, tačiau nurodo, jog buvo tartasi dėl mokėjimų, jų atidėjimo, sumų perskaičiavimo. Iš ieškovės pusės buvo nusistatymas. Nurodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra tikrai sunki, tačiau nereiškia, jog atsakovė siūlydama tokį skolos išdėstymo planą nėra pasiskaičiavusi savo galimybių, kaip grąžinti skolą. Nesutinka su paskaičiuota dviguba palūkanų suma. Prašo išdėstyti mokėtinas sumas. Kadangi atsakovai iš principo sutinka su didžiąja ieškinio reikalavimų dalimi, prašo paskaičiuoti proporcingai pagal teismo priimtą sprendimą bylinėjimosi išlaidas. 

        Ieškinys tenkintinas. 

        Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Ruedus“ ir užsienio bendrovė „SIA BLARCO“ 2023-09-25 sudarė paskolos sutartį Nr. 25.09.2023/1, kurios pagrindu SIA BLARCO“ (skolintoja) suteikė UAB „Ruedus“ (skolininkei) 50 000 Eur paskolą su grąžinimo terminu iki 2023-11-25 (sutarties 1.1. p.). 2023-09-27 yra laikoma paskolos gavimo data (sutarties 3.2. p.). Šalys susitarė jog skolininkė įsipareigojo grąžinti visą paskolos sumą per sutarties 1.1 punkte nurodytą terminą, iki termino pabaigos grąžindama visą paskolos sumą ir 12 proc. sumos paskolos palūkanas už kiekvieną kalendorinį mėnesį, t. y. 50 000 Eur pagrindinę sumą ir 12 000 Eur paskolos palūkanų ( sutarties 3.3. p.). 

        Šalys 2023-11-25 sudarė perskolinimo sutartį Nr. 25.09.2023/1, kuria skolintoja skolininkui iki 2023-12-22 suteikė 50 000 Eur paskolą (sutarties 1.1. p.). Paskolos gavimo data – 2023-11-25 (sutarties 3.2. p.). Sutarties 3.3. p. šalys susitarė jog skolininkas įsipareigoja grąžinti visą paskolos sumą per sutarties 1.1 punkte nurodytą terminą, iki termino pabaigos grąžindama visą paskolos sumą ir 12 proc. sumos paskolos palūkanas už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo paskolos sutarties 25.09.202311 rugsėjo 25 d. iki lapkričio 25 d. ir 6 proc. palūkanas už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo perskolinimo sutarties 25.09.202311 lapkričio 25 d. iki gruodžio 22 d., t. y. 50 000 Eur pagrindinę sumą ir 15 000 Eur paskolos palūkanas. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl sutarčių pasirašymo, suteiktos paskolos, sutartyse nustatytų palūkanų skaičiavimo (CPK 186, 187 straipsniai).

        CPK 268 str. 5 d. nurodoma, jog kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

        Ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės 40 139,68 Eur skolą, kurią sudaro 38 553,31 Eur pagrindinės paskolos suma bei 1 586,37 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2024-03-07 iki 2024-11-12. Ieškovės prašomos priteisti sumos (38 553,31 Eur) ir atsakovės sutinkamos mokėti sumos (38 000 Eur) skirtumas (553,31 Eur) susidaro dėl ieškovės atsakovei paskaičiuotų 6 proc. metinių palūkanų po prievolės pasibaigimo termino. Kadangi atsakovė su reikalavimo dalimi dėl 38 000 Eur dydžio skolos priteisimo sutinka, ir šis reikalavimas yra pagrįstas ieškovės rašytiniais įrodymais bei tai, jog ieškovė taip pat sutinka, jog byloje ginčo dėl 38 000 Eur sumos nėra, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą dalyje dėl 38 000 Eur skolos.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei paskaičiuotų 6 proc. dydžio metinių palūkanų (CK 6.210 str. 2 d. ir 6.874 str. 1 d.) nuo prievolės pasibaigimo iki ieškinio teismui padavimo momento. Atsakovė šioje byloje sutinka tik su 38 000 Eur suma ir 6 proc. metinėmis palūkanomis pagal CK 6.210 str. 2 d. nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pasak atsakovės, CK 6.210 str. 2 d. numato procesines palūkanas, ne netesybas ar mokestines palūkanas. Laiko, kad ieškovė du kartus skaičiuoja ir prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o dvigubų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas nėra galimas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Taigi, nors šalys ir nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo po sutartyje nurodyto termino pasibaigimo, tačiau ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 6 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų pagal CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. Ginčo atveju kompensuojamąsias palūkanas ieškovė turi teisę reikalauti nuo paskolos sumos ir mokėjimo palūkanų.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.54 straipsnio 2-4 dalis, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. 

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnį, yra nurodęs, jog, sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.54 straipsnio nuostatų taikymo konstatuota, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktą). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 34 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017).

Nustatyta, jog pagal perskolinimo sutartį atsakovė ieškovei paskolą (50 000 Eur paskolą + 15 000 Eur palūkanų) įsipareigojo gražinti iki 2023-12-22. Nustatyta, jog prievolė iki perskolinimo sutartyje nustatyto termino buvo įvykdyta tik iš dalies. Atsakovė neginčija fakto, jog prievolė iki nustatyto termino visiškai nebuvo įvykdyta.

Nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2023-12-22 iki 2023-12-31 paskaičiavo 73,97 Eur (9/365 x 0,06 x 50 000) dydžio palūkanas, laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-01-12 paskaičiavo 90,16 Eur (11/366 x 0,06 x 50 000) dydžio palūkanas, laikotarpiu nuo 2024-01-12 iki 2024-03-07 paskaičiavo 389,18 Eur (55/366 x 0,06 x 43 164,13) palūkanų. Bendra ieškovės atsakovei paskaičiuotų palūkanų suma iki 2023-03-07 sudaro 553,31 Eur (73,97 Eur + 90,16 Eur + 389,18 Eur). Laikotarpiu nuo 2024-03-07 iki 2024-11-12 ieškovė paskaičiavo 1 586,37 Eur palūkanų (251 d./366 x 0,06 x 38 553,31 Eur). Ieškovė reikalavimą priteisti palūkanas grindžia tuo, jog atsakovė laiku neįvykdė sutartyje numatytos prievolės. Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės paskolos sumos.

Kaip matyti iš perskolinimo sutarties, šalys susitarė dėl 12 ir 6 proc. palūkanų, skaičiuojamų iki 2023-12-22. Teismas pažymi, kad šalys nesusitarė dėl konkrečių palūkanų skaičiavimo po šio termino. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendžia, kad nuo 2023-12-22 skaičiuojamos palūkanos yra kompensuojamosios ir gali būti skaičiuojamos tik nuo pagrindinės skolos sumos, t.y. paskolos sumos ir mokėjimo palūkanų.

Kaip matyti iš ieškovės paskaičiavimo, palūkanas už laikotarpį nuo 2023-12-22 iki 2024-01-12 ieškovė skaičiuoja nuo 50 000 Eur, palūkanos sudaro 164,13 Eur ir toks skaičiavimas, teismo nuomone, yra tinkamas.

Ieškovė nurodo, kad 2024-01-12 skolą sudaro 50 000 Eur paskola, 3 000 Eur palūkanų, 164,13 Eur įstatyminės palūkanos. 2024-01-12 ieškovei gavus 10 000 Eur mokėjimą, ieškovė sudengė skolą ir likusi skola sudarė 43 164,13 Eur. Kaip matyti iš skaičiavimo, ieškovė gauta suma iš pradžių padengė 3 000 Eur palūkanas ir 164,13 Eur įstatymines palūkanas ir tik tada paskolos sumos dalį.

Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl įmokų sudengimo eiliškumo ar kad atsakovė būtų siūliusi kitaip sudengti mokėjimus, o ieškovė su tuo būtų sutikusi. Dėl nurodytos priežasties ieškovės pateiktas skaičiavimas ir gautos sumos paskirstymas yra teisingas, atitinka CK 6.54 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką.

        Taigi, atsakovės skola, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, 2024-01-12 sudarė 43 164,13 Eur. Būtent nuo šios sumos ieškovė skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2024-01-12 iki 2024-03-07 ir jos sudaro 389,18 Eur. Atsakovei 2024-03-07 sumokėjus 5 000 Eur, ieškovė pagrįstai iš pradžių sudengė 389,18 Eur palūkanų sumą ir tada paskolos sumos dalį, nurodydama, kad skolos suma yra 38 553,31 Eur (paskolos sumos likutis). Nuo šios sumos ieškovė skaičiuoja palūkanas už laikotarpį nuo 2024-03-07 iki 2024-11-12 ir palūkanos sudaro 1 586,37 Eur. Teismo nuomone, ieškovė teisingai paskaičiavo įstatymines palūkanas ir tinkamai pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas atliko gautų sumų įskaitymą. Atsakovės argumentai dėl dvigubo palūkanų taikymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais skaičiavimais. Atsakovė nepateikė jokio skolos paskaičiavimo, kad būtų galima spręsti apie ieškovės pateiktų skaičiavimų ydingumą.

        Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 40 139,68 Eur skolą, kurią sudaro 38 553,31 Eur negrąžintos paskolos suma bei 1 586,37 Eur įstatyminių palūkanų už termino grąžinti skolą praleidimą, yra pagrįstas, todėl minėta suma yra priteistina ieškovei iš atsakovės.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.,6.210 str. 2 d.).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

        Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, mokant teismo priteistą skolos sumą kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 30 d. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka.

        CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 594/2006). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

        Pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

        Nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal perskolinimo sutartį atsakovė ieškovei paskolą įsipareigojo gražinti iki 2023-12-22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė po nustatyto prievolės įvykdymo termino yra atlikusi tik dvi įmokas, kurių paskutinė gauta 2024-03-07. Atsakovė pripažįsta, jog daugiau įmokų po 2024-03-07 nebuvo atlikta. Atsakovė prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindžia siekiu nesužlugdyti įmonės, nes įmonę paskelbus nemokia kreditoriai iš viso nieko negaus. Nurodo, jog atsakovė neturi jokio turto, tačiau įmonė stengiasi, vykdo veiklą. Teigia, jog skolą nori grąžinti kuo greičiau. Atsakovė į bylą pateikė 2024-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitą, 2024-06-30 balansą, SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023-12-02 iki 2024-04-09, iš kurio matyti, jog banko sąskaitos likutis – 0 Eur.

        Ieškovė teismui teiktu prašymu (DOK-185343), pareikalavo, jog atsakovė būtų įpareigota pateikti duomenis, susijusius su: 1) AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, atspindintį aktualią informaciją apie atsakovo banko sąskaitoje turimą piniginių lėšų likutį bei informaciją apie tai, ar sąskaitai nėra taikomi disponavimo lėšomis apribojimai, 2) pateikti kreditorių sąrašą, nurodant jų reikalavimų dydį ir prievolių terminus, 3) pateikti informaciją apie atsakovės atžvilgiu pradėtas civilines ir vykdomąsias bylas, ieškinių kopijas, vykdomųjų bylų skolų likučius bei informaciją apie atsakovės ir jos turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir turto areštus. Teismas 2024-12-10 rezoliucija atsakovei pasiūlė pateikti prašomą informaciją. Atsakovė teismui pateikė tik SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024-06-01 iki 2024-12-31, iš kurio matyti, jog atsakovės banko sąskaitai taikomas PLAIS apribojimas 12 685 573,39 Eur. Teigė, jog pateikti kitų duomenų negali, nes buhalteriją tvarkantis asmuo atostogauja. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė galės skolą mokėti dalimis. Teigė, jog yra įsivertinusi galimybę dengti skolą. Pinigus gali gauti ne tik juos pervedant į areštuotą banko sąskaitą, tačiau ir kitais būdais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog atsakovė turi ne vieną išnagrinėtą bylą dėl skolos priteisimo. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/ruedus/skolos-sodrai/) nustatyta, jog atsakovė turi 927,73 Eur dydžio skolą Sodrai. 

        Teismas sprendžia, jog atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovės interesais. Teismo vertinimu, prašymo tenkinimas pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo laikotarpį, atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimybę skolą mokėti dalimis, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Ieškovės teisės, ilgą laiką nevykdant jai palankaus teismo sprendimo, būtų pažeidžiamos, juo labiau jog ieškovė su tokiu atsakovės prašymu nesutiko. 

        Remiantis nurodytais argumentais ir teismų praktika, nesant duomenų, kurie pagrįstų atsakovės realias galimybes ateityje įvykdyti teismo sprendimą, atsakovės prašymas dėl sprendimo išdėstymo atmestinas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 3 917 Eur bylinėjimosi išlaidų: 827 Eur žyminio mokesčio, 86,88 Eur vertimo išlaidų ir 3 003,12 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos, kurios yra pagrįstos ir adekvačios, priteistinos iš atsakovės.

        Teismas šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

        Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti. 

Priteisti ieškovei užsienio bendrovei „SIA BLARCO“, j. a. k. 40203358106, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruedus“, j. a. k. 304176326, 38 553,31 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 31 ct) paskolos, 1 586,37 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 37 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (40 139,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 917 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruedus“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                Erika Zablockaja