Civilinė byla Nr. e3K-3-176-916/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18069-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.2; 2.3.4.4.5; 2.3.9.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl ad hoc globėjo nepilnametei (duomenys neskelbtini) paskyrimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ad hoc (tik šiuo atveju) globėjo, kuris, esant nepilnamečio vaiko ir tėvų interesų konfliktui arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktui, atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą, paskyrimo pagrindus, parinkimo tvarką ir kriterijus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti civilines bylas dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių, bylos nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ? ir Tarnyba) prašė paskirti (duomenys neskelbtini) nepilnametės (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja, kad ji atstovautų ir užtikrintų nepilnametės teises ir teisėtus interesus teisminiame procese ir ikiteisminiame mediacijos procese ginčuose dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Tėvas siekė minėtą teismo sprendimą pakeisti, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvo ieškinį atmetė, patenkino motinos priešieškinį ir nusprendė: palikti nepakeistą ankstesniu teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą (su motina); laikinai apriboti ieškovui (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko atžvilgiu; pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja per psichologą, kurį pasiūlys vaiko motina arba Tarnyba, vieną kartą per savaitę vieną valandą laiko; psichologo paslaugas apmoka tėvas. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmetė ir minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) kategoriškai nesutinka su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad jis neatitinka jos norų, valios ir interesų, todėl siekia savo teises ginti savarankiškai. (duomenys neskelbtini) santykiai ir ryšiai su motina yra sutrikę ir praktiškai nutrūkę jau ne vienerius metus, ji iki šiol atsisako bet kokiu būdu su motina bendrauti, o su tėvu faktiškai bendrauja. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. pradžios išvyko gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini) ir ten iki šiol gyvena ir mokosi, tėvas apmoka jos mokslus ir teikia išlaikymą. (duomenys neskelbtini) atstovaujanti advokatė 2024 m. liepos 24 d. pateikė Tarnybai prašymą, jame nurodė, kad vaiko teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami dėl iki šiol besitęsiančių turtinių ir neturtinių tėvų tarpusavio ginčų, tėvai negeba bendradarbiauti ir išspręsti dukters mokymosi (duomenys neskelbtini) tęsimo klausimų, vaiko mokslo nuoseklumui ir tęstinumui kyla grėsmė, nes motina nesutinka pasirašyti mokymo ir susijusių sutarčių, be to, motina neteikia vaikui išlaikymo, todėl prašo (duomenys neskelbtini) interesams atstovauti jos senelę (duomenys neskelbtini) paskirti vaikaitės ad hoc globėja. 2024 m. liepos 31 d. advokatė informavo Tarnybą, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) ir (duomenys neskelbtini) vardu pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją šeimos ginče dėl (duomenys neskelbtini) teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. 2024 m. rugpjūčio 23 d. advokatė informavo Tarnybą, kad VGTPT 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirtas mediatorius mediacijos paslaugoms teikti, mediacijai vykdyti sprendžiant civilinį ginčą dėl išlaikymo iš tėvo ir motinos priteisimo nepilnamečiam asmeniui ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Tarnyba, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad sprendžiant šeimos ginčus yra taikoma privalomoji mediacija, taigi faktiškai civilinio ginčo išsprendimo procesas prasideda jau privalomosios mediacijos stadijoje, siekdama užtikrinti, kad savo teises ginti savarankiškai siekiančiai (duomenys neskelbtini) būtų sudarytos tam tinkamiausios ir palankiausios sąlygos bei suteikta visa nepilnametei būtina pagalba ir atstovavimas, nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl ad hoc globėjo jai paskyrimo. Tarnybos vertinimu, (duomenys neskelbtini) atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali būti skiriama vaikaitės ad hoc globėja. (duomenys neskelbtini) raštu Tarnybai patvirtino, kad sutinka būti paskirta vaikaitės ad hoc globėja.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškimą patenkino ? paskyrė (duomenys neskelbtini) nepilnametės (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja, kad ji atstovautų ir užtikrintų nepilnametės teises ir teisėtus interesus teisminiame procese ir ikiteisminiame mediacijos procese ginčuose dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 3.163 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant nepilnamečiam vaikui gali būti skiriamas ad hoc globėjas, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą, – tuo atveju, jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas. Taigi, ad hoc globėjas skiriamas tais atvejais, kai, kilus vaiko ir tėvų ar tėvų tarpusavio konfliktui dėl priimamų su nepilnamečiu vaiku susijusių sprendimų, nepilnametis vaikas, būdamas neveiksnus, dėl vaiko ir tėvų ar tėvų tarpusavio interesų konflikto negali būti tinkamai atstovaujamas atstovo pagal įstatymą.
6. Teismas nustatė, kad tarp nepilnamečio vaiko ir jo atstovės pagal įstatymą yra interesų konfliktas. Motina nevykdo savo pareigos pasirūpinti vaiko interesais: nėra užtikrinami vaiko interesai teisiniuose santykiuose su mokslo įstaiga kitoje šalyje, nėra rūpinamasi tinkamu vaiko atstovavimu, išlaikymu. Nepilnametė (duomenys neskelbtini) šiuo metu mokosi kitoje valstybėje – (duomenys neskelbtini) mokykloje. Būtina pasirašyti sutartį su šia mokykla ir mokėti įmokas už mokslą. (duomenys neskelbtini) su savo motina (duomenys neskelbtini), su kuria nustatyta jos gyvenamoji vieta teismo sprendimu, nebendrauja. Motina nemoka jokių įmokų už mokslą ir neprisideda prie dukters išlaikymo. Tai faktiškai daro vaiko tėvas (duomenys neskelbtini), kuriam tėvo valdžia dukters atžvilgiu laikinai apribota, ir vaiko senelė (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šiuo atveju yra akivaizdus vaiko ir motinos interesų konfliktas.
7. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) argumentai, jog (duomenys neskelbtini) mokyklos administracija jai neteikia jokių duomenų, mokymosi sutarties pasirašyti neleidžia dėl neva kito globėjo (duomenys neskelbtini) paskyrimo, o merginos tėvas (duomenys neskelbtini) nepasirašo notarinio pasižadėjimo finansuoti dukters mokslus, neatleidžia (duomenys neskelbtini) nuo pareigos užtikrinti dukters teisių tinkamą įgyvendinimą, teikti išlaikymą ir apmokėti jos mokslus.
8. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas skirti nepilnametei (duomenys neskelbtini) ad hoc globėją. Teismas pritarė Tarnybos vertinimui dėl globėja pasiūlytos (duomenys neskelbtini) kandidatūros tinkamumo remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-235 patvirtintame Ad hoc globėjo parinkimo tvarkos apraše (toliau ? ir Aprašas), CK 3.268 straipsnio 1 dalyje ir 3.269 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei 65 metai ((duomenys neskelbtini) metai), tačiau pagal sveikatos būklę ji gali globoti vaikaitę (duomenys neskelbtini) tam tikrose srityse. (duomenys neskelbtini) sutiko su Tarnybos pareiškimu, su vaiku bendrauja, (duomenys neskelbtini) taip pat sutinka, kad (duomenys neskelbtini) būtų jos ad hoc globėja, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sieja giminystės ryšys. Kitų asmenų, norinčių globoti ad hoc (duomenys neskelbtini), nėra.
9. Vertindamas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) argumentus, kad, vadovaujantis Aprašo 4, 16 punktais, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie priimtą sprendimą siūlyti fiziniam asmeniui tapti ad hoc globėju raštu informuoja fizinį asmenį, o savivaldybės administracijos direktorių – kad fizinis asmuo įrašytas į galimų ad hoc globėjų sąrašą, teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tokio sąrašo nėra. Nors (duomenys neskelbtini) ir neįrašyta į suinteresuoto asmens nurodytą ad hoc globėjų sąrašą, vadovaujantis CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu vaiko interesų pirmumo principu, (duomenys neskelbtini) paskyrimas ad hoc (duomenys neskelbtini) globėja atitinka vaiko interesus.
10. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą, 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 2025 m. kovo 12 d. gauto suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymo dėl pareiškimo palikimo nenagrinėto, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 785 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina Lietuvos Respublikoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse byloje, (duomenys neskelbtini) nėra ratifikavusi 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, taip pat nėra kitų su nagrinėjamais byloje teisiniais santykiais susijusių tarptautinių konvencijų dalyvė, todėl sprendžiant šalių ginčą taikytinos CPK normos, byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama, be kita ko, ir globos (rūpybos) santykiuose.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ir jos motinos (duomenys neskelbtini), tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kyla nuolatinių ginčų, kurie daro tiesioginę įtaką vaiko (duomenys neskelbtini) gerovei ir interesams. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tėvų teisės negali būti laikomos viršesnėmis už vaiko interesus, o sprendimai, susiję su vaiko gerove, turi būti grindžiami pirmiausia vaiko interesų apsauga. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, nepaisant savo kaip nepilnametės formalaus statuso, jau yra pajėgi aiškiai išreikšti savo nuomonę, suvokti savo teises ir interesus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nepageidauja gyventi su motina, tėvo valdžia apribota ir (duomenys neskelbtini) negali likti be globėjo.
14. Apeliacinės instancijos vertinimu, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), naudodamasi teismo sprendimais, veikia prieš vaiko interesus, atsisakydama pasirašyti (duomenys neskelbtini) mokymosi (duomenys neskelbtini) sutartį, taip keldama savo asmeninius interesus aukščiau už vaiko (duomenys neskelbtini) gerovę. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) elgesys bendraujant su vaiku (duomenys neskelbtini) ir sprendžiant visus su vaiku (duomenys neskelbtini) susijusius klausimus atspindi ne objektyvią vaiko (duomenys neskelbtini) gerovės apsaugą, o suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) asmenines ambicijas ir prioritetus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tėvų konfliktai neturi tapti vaiko gyvenimo dalimi, o teisiniai sprendimai privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko gerovę bei stabilumą. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo būtina spręsti dėl ad hoc globėjo skyrimo nepilnametei (duomenys neskelbtini).
15. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) argumentai dėl paskirtos ad hoc globėjos (duomenys neskelbtini) šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnyba, vadovaudamasi Aprašu, išsamiai įvertino (duomenys neskelbtini) kandidatūrą ir pripažino ją tinkama, atsižvelgusi į jos patirtį, gebėjimus ir objektyvumą. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tėvo motina, nesudaro pagrindo vertinti, jog (duomenys neskelbtini) yra suinteresuota atstovauti ne (duomenys neskelbtini) interesams, o jos tėvo interesams.
16. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad ad hoc globėja paskirta pažeidžiant Aprašo 5 punkto reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog, pagal Aprašo 5 punkto reikalavimus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galimus ad hoc globėjus parenka iš: fizinių asmenų, kurie patys savanoriškai arba savarankiškai elektroniniu paštu ar raštu kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl tapimo ad hoc globėju (Aprašo 5.1 papunktis); fizinių asmenų, kuriuos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai elektroniniu paštu ar raštu pasiūlė valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos (Aprašo 5.2 papunktis). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) advokatė pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) interesams atstovauti paskirti jos senelę (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja. Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 21 d. sutikimo nustatyta, kad ji sutinka būti (duomenys neskelbtini) globėja. Tarnyba bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Apraše minimas ad hoc globėjų sąrašas neegzistuoja ir nėra sudarytas. Tarnyba sutinka, kad ji atsakinga už sąrašo sudarymą ir neįgyvendino šios normos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra priežastis apriboti nepilnamečio teisę turėti ad hoc globėją. Aprašo 5 punktas nereguliuoja klausimo, kas gali inicijuoti ad hoc globėjo skyrimą konkrečiam vaikui, o tik apibrėžia, kas gali teikti prašymą tapti globėju. Taigi, teisės aktai nedraudžia nepilnamečiui ar jo advokatui kreiptis dėl ad hoc globėjo paskyrimo, pateikiant reikiamus dokumentus.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko aiškiai išreikšta nuomonė dėl mokslų tęstinumo (duomenys neskelbtini) ir ad hoc globėjos pasirinkimo turi būti laikoma prioritetine, vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau ? Vaiko teisių konvencija) 12 straipsniu bei CK 3.164 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad mokyklai jau sumokėtas avansas ir sutarties sudarymas būtinas vaiko teisei į mokslą užtikrinti, globėjos galimybė pasirašyti sutartį laikytina būtina priemone vaiko gerovei apsaugoti. Be to, vaiko motinos nevykdoma išlaikymo prievolė sudaro papildomą argumentą dėl ad hoc globėjos paskyrimo pagrįstumo, nes būtina užtikrinti stabilų išlaikymą ir vaiko poreikių tenkinimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog (duomenys neskelbtini) atstovės (advokatės) inicijuoti procesai, susiję su (duomenys neskelbtini) teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimu ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu, pripažinimu veiksniu (-ia) (emancipacijos), laikino motinos valdžios apribojimo nustatymu, bendravimo tvarkos pakeitimu bei kitų su tuo susijusių klausimų sprendimu, taip pat mediacijos proceso vykdymu civiliniame ginče dėl išlaikymo iš tėvo ir motinos priteisimo nepilnamečiam asmeniui ir kitų su tuo susijusių klausimų sprendimu, suponuoja būtinybę užtikrinti tinkamą (duomenys neskelbtini) teisių ir interesų apsaugą. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjami klausimai yra itin reikšmingi nepilnamečio asmens gerovei, o atstovavimas ir sprendimų priėmimas gali turėti esminę įtaką vaiko ateičiai, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog buvo būtina skirti ad hoc globėją, kuris užtikrintų (duomenys neskelbtini) interesų apsaugą ir efektyvų vaiko teisių įgyvendinimą teisminių procesų metu.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kitas globėjas nebuvo pasiūlytas, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti sprendimą skirti (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja (duomenys neskelbtini).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį ? pareiškimą palikti nenagrinėtą; netenkinus šio prašymo, pareiškimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jurisdikcijos ir pareiškimo palikimo nenagrinėto klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 785 straipsnio 1 dalį. Pirma, teismas nukrypo nuo CPK 785 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015, jog ši teisės norma nėra savitikslė, formali, todėl joje nustatyta taisyklė reikalavimams dėl jurisdikcijos aiškinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į vaiko artumo teismui, kuriame nagrinėjama byla, kriterijų. Nepilnametės (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ir jurisdikcija dėl nepilnamečio vaiko globos klausimų priklauso (duomenys neskelbtini) teismui, tai atitinka kasacinio teismo suformuluotą „artumo vaikui“ kriterijų. Antra, teismas nepilnametės nuolatinę gyvenamąją vietą vertino tik formaliai. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su motina, tačiau nepilnametis vaikas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) jos tėvo, o motina nesikreipė dėl nepilnamečio vaiko neteisėto išvežimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinio aspektų“ (toliau ? 1980 m. Hagos konvencija), nepilnametė gyvena (duomenys neskelbtini) daugiau nei 2 metus. Motinai nesikreipus per vienerius metus pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl neteisėto nepilnamečio vaiko išvežimo, vadovaujantis šios konvencijos 12, 16 straipsniais, vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikytina valstybė, į kurią vaikas buvo išvežtas, t. y. šiuo atveju (duomenys neskelbtini). Be to, nepilnametė į teismą kreipiasi savarankiškai, todėl jos nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma ne pagal motinos, o pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
20.2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.163 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti ad hoc globėjo skyrimo nepilnamečiam vaikui pagrindai. Pagal šią normą, ad hoc globėjas skiriamas, kai nepilnametis vaikas, būdamas neveiksnus, negali būti tinkamai atstovaujamas atstovo pagal įstatymą 1) dėl vaiko ir tėvų arba 2) tėvų tarpusavio interesų konflikto. Tačiau teismai nevertino, kad šiuo atveju nepilnametis vaikas ketina savarankiškai, neatstovaujamas atstovo pagal įstatymą, kreiptis į teismą nurodytais klausimais, dėl kurių pareiškėjas prašo skirti ad hoc globėją. Tai patvirtina tiek VGTPT sprendimai, tiek pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) pozicija. Nepilnamečiam vaikui savarankiškai kreipiantis į teismą, nėra reikalingas atstovo pagal įstatymą (tėvų) atstovavimas.
20.3. Taikant CK 3.163 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į šios teisės normos tikslus išvengti interesų konflikto, taip pat CK 3.268 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad vaiko globėjas parenkamas atsižvelgiant į vaiko interesus, esant nepilnamečio vaiko tėvų interesų konfliktui, ad hoc globėju turi būti skiriamas nešališkas tėvams asmuo, tokiu būdu užtikrinant, jog ad hoc globėjas veiks pirmiausia vaiko, o ne vieno iš tėvų interesais. Šiuo atveju nurodyto kriterijaus nebuvo laikytasi, nes teismas paskyrė ad hoc globėja nepilnametės tėvo motiną. Taikant teisės analogiją giminystės ryšiai reiškia galimą šališkumą (pavyzdžiui, CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismai tinkamai neįvertino, jog teismo sprendimu nepilnametės tėvui yra apribota tėvo valdžia vaikui nustačius, kad jis veikė prieš geriausius nepilnametės interesus. Būtent tėvas (duomenys neskelbtini) Tarnybai teikė prašymą paskirti nepilnametės globėja (duomenys neskelbtini). Ginčo situacijoje mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aiškinant ir taikant CK 3.269 straipsnio 11 punkto nuostatas, (duomenys neskelbtini) negalėjo būti paskirta ad hoc globėja dėl jos sūnui taikomo tėvo valdžios ribojimo, kai nėra žinoma tėvo gyvenamoji vieta.
20.4. (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja parinkta nesilaikant Aprašo 5 punkto reikalavimo – nesant jos prašymo tapti ad hoc globėja – ir pažeidžiant Aprašo 4, 16 punkto reikalavimus – pasirinkus ad hoc globėjo kandidatūrą ne iš ad hoc globėjų sąrašo. Šių reikalavimų laikymasis sudaro esminę sąlygą užtikrinti tinkamą ad hoc kandidatūros parinkimą, o Tarnybos neveiklumas, nesudarant ad hoc globėjų sąrašo daugiau kaip 8 metus (nuo 2017 m. gegužės 10 d.), neatleidžia Tarnybos nuo pareigos tokį sąrašą sudaryti ir parinkti ad hoc globėjus iš šio sąrašo. Tai leistų parinkti tinkamai patikrintas, neutralias tėvams ir objektyvias ad hoc globėjo kandidatūras, užtikrinant, jog jie veiks pirmiausia nepilnamečio vaiko interesais.
20.5. Teismai peržengė CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiškimo ribas, taip pažeidė šią teisės normą ir CPK 265 straipsnio 2 dalį, pagal kurią sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus. Bylos pagal pareiškimą dėl ad hoc globėjo paskyrimo ribos yra siauros – tik klausimo sprendimas dėl CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nustatytų ad hoc globėjo paskyrimo pagrindų, t. y. nustatymas, dėl kokių sprendimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, ir atitinkamai ad hoc globėjo paskyrimas. Teismas neturi teisės peržengti šių CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų ir spręsti bei daryti išvadų dėl klausimų iš esmės, t. y. išvadų dėl pačių sprendimų, dėl kurių, pasak teismo, kyla interesų konfliktas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šias ribas peržengė, darydami išvadas, neva (duomenys neskelbtini) atsisako pasirašyti mokymosi sutartį, neteikia nepilnametei išlaikymo ir kt. Teismai taip pat pažeidė nurodytas teisės normas, kadangi suteikė ad hoc globėjai nuolatines globėjo teises, nors CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ad hoc globėjas skiriamas tik atstovauti sprendžiant konkretų ginčą. Tokios teismų išvados suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) buvo siurprizinės, nepagrįstai neigiamai veikiančios jos teisinę padėtį.
21. Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Vaiko mokymasis tam tikroje ugdymo įstaigoje iš esmės yra laikinas ir tai nereiškia, kad vaikas liks ir toliau nuolat gyventi šalyje, kurioje tam tikrą laiką mokosi, ar kad į užsienį vaikas išvyko turėdamas tikslą įsikurti ten nuolatiniam gyvenimui. Teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, gyvenančia Lietuvoje, turi privalomąją galią (CPK 18 straipsnis). Iš motinos veiksmų akivaizdu, kad ji siekia būti vienintele vaiko atstove pagal įstatymą, t. y. siekia, kad dukters, faktiškai besimokančios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų siejama būtent su ja. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant Tarnybos prašymą dėl ad hoc globėjo (duomenys neskelbtini) paskyrimo (duomenys neskelbtini) nekilo abejonių dėl sprendžiamų reikalavimų teismingumo.
21.2. Pagal CK 3.164 straipsnio 2 dalį, jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo keturiolikos metų – ir į teismą. Kasaciniame skunde nepagrįstai laikomasi pozicijos, kad šioje normoje vartojama sąvoka „savarankiškai“ reiškia, jog vaikui nuo 14 metų manant, kad tėvai pažeidžia jo teises, ir dėl to kreipiantis į teismą, tai suteikia vaikui visišką civilinį veiksnumą. Nėra pagrindo taip plačiai aiškinti nurodytą normą. CK 2.5 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, o CK 2.8 straipsnyje papildomai detalizuoti nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų dalinio civilinio veiksnumo atvejai, tačiau šie atvejai neapima veiksnumo šeimos teisiniuose santykiuose. Be to, remiantis CK 3.163 straipsniu, savarankiškai savo teises gina tik nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą; nepilnametis, kuriam nėra suėję 18 metų, visišką veiksnumą įgyja tik teismui sumažinus jo santuokinį amžių ir nepilnamečiui sudarius santuoką bei nepilnametį emancipavus (CK 2.9 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės neegzistuoja. Interesų konfliktas tarp vaiko ir motinos šiuo atveju yra akivaizdus. Nepilnametė su motina faktiškai nebendrauja, nes jau ilgą laiką yra įsitikinusi, jog motina nepaiso jos norų, nuomonės ir interesų, be to, nepilnametė kategoriškai nesutinka su teismų priimtais sprendimais dėl jos gyvenamosios vietos ir susijusių klausimų, kurie atitinkamai yra priimti motinos naudai, taip pat motina nevykdo pareigos teikti vaikui išlaikymą.
21.3. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra suinteresuota atstovauti ne nepilnametės, o jos tėvo interesams. Byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių kokį nors (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) jam veikiant prieš savo vaikų interesus. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) taip pat yra susijusios giminystės ryšiais, todėl atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl pastarosios galimo šališkumo. Svarbiausia, kad ad hoc globėju skiriamu asmeniu pasitikėtų pats nepilnametis, o ne jo tėvai (šiuo atveju ? motina), nes priešingu atveju bendradarbiavimas tarp vaiko ir jam paskirto ad hoc globėjo apskritai būtų neįmanomas, atitinkamai ir ad hoc globėjo paskyrimas netektų prasmės. Teisės aktuose nėra reikalavimo, kad vaiko tėvai (šiuo atveju ? motina) turi dalyvauti Tarnybai atliekant galimo ad hoc globėjo tinkamumo vertinimą ir pritarti galimai ad hoc globėjo kandidatūrai. Ad hoc globėjo teisės neapima teisės priimti sprendimus dėl vaiko ir nėra prilyginamos vaiko tėvų ir (ar) kitų atstovų pagal įstatymą teisėms. Ad hoc globėjas tik padeda vaikui atstovauti savo pozicijai ir interesams civiliniame ginče tarp vaiko ir tėvų, kuriame sprendimus priima išimtinai ginčą nagrinėjantis teismas. Prašymą dėl ad hoc globėjo (duomenys neskelbtini) paskyrimo Tarnybai pateikė nepilnametei paskirta advokatė. Vaiko advokatė su prašymu, be kitų dokumentų, Tarnybai pateikė ir tėvo (duomenys neskelbtini) prašymą, tačiau Tarnyba juo nesirėmė ir į jį neatsižvelgė, tai iš esmės buvo perteklinis dokumentas.
21.4. Tarnyba patvirtina, kad nuo Aprašo įsigaliojimo faktiškai susiklostė situacija, jog Apraše nurodytas galimų ad hoc globėjų sąrašas nėra sudarytas. Tačiau šio sąrašo nebuvimas nė vienu atveju, kai teismai sprendė dėl ad hoc globėjo vaikui paskyrimo, nebuvo vertinamas kaip kliūtis spręsti dėl ad hoc globėjo paskyrimo. Kiekvienu konkrečiu atveju situacija sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias vaiko aplinkybes, ir asmuo, galimas paskirti nepilnamečio vaiko ad hoc globėju, būna parenkamas, jei tik toks poreikis yra. Aprašo 5 punkto nuostatos nurodo ne asmenis, turinčius teisę pateikti prašymą dėl ad hoc globėjo konkrečiam vaikui konkrečioje situacijoje paskyrimo, o tik nurodo asmenis, kurie gali Tarnybai teikti prašymą būti paskirtais ad hoc globėju. Taigi teisės aktai nedraudžia pačiam nepilnamečiui ar jam atstovaujančiam advokatui, manant, jog toks poreikis yra, kreiptis į Tarnybą su prašymu spręsti dėl ad hoc globėjo vaikui paskyrimo ir pateikti dokumentus dėl siūlomos ad hoc globėjo kandidatūros bei jo sutikimo būti paskirtam vaiko ad hoc globėju.
21.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, procesiniuose sprendimuose pasisakė tik tiek, kiek tai buvo būtina sprendžiant dėl ad hoc globėjo nepilnametei paskyrimo ir įvertinant interesų konflikto tarp vaiko ir motinos (ne)buvimą. Aplinkybės, kad būtent tėvo veiksmai lėmė vaikų ir motinos santykių nutrūkimą – jis ribojo motinos ir nepilnamečių vaikų bendravimą bei darė poveikį nepilnamečiams vaikams formuojant neigiamą požiūrį į motiną, yra nustatytos ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vis dėlto tai nepaneigia duomenų, patvirtinančių, jog motina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išlaikymo neteikia ir nuo pat vaiko išvykimo mokytis į (duomenys neskelbtini) iki šiol negebėjo su dukters tėvu išspręsti su vaiko mokymosi (duomenys neskelbtini) susijusių klausimų, nesutiko pasirašyti jokių su tuo susijusių mokyklos dokumentų.
22. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą atmesti; skirti (duomenys neskelbtini) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti iš (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) naudai visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir Tarnybos atsiliepime į kasacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti civilines bylas dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių
23. CPK 782 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
24. CPK 785 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
25. Pirmiau nurodytos CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-611/2024, 12 punktas).
28. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręsti šį ginčą, nes, kaip nurodo suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (vaiko motina), nepilnametė, kuriai šioje byloje prašoma paskirti ad hoc globėją, be motinos sutikimo buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) mokytis ir ten gyvena ilgiau nei 2 metus.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse byloje, (duomenys neskelbtini) nėra ratifikavusi 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, taip pat nėra kitų su nagrinėjamais byloje teisiniais santykiais susijusių tarptautinių konvencijų dalyvė, todėl sprendžiant tarptautinio teismingumo klausimą taikytinos CPK normos (CPK 780 straipsnis).
30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jurisdikcijos ir pareiškimo palikimo nenagrinėto klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 785 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015, jog ši teisės norma nėra savitikslė, formali, todėl joje nustatyta taisyklė reikalavimams dėl jurisdikcijos aiškinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į vaiko artumo teismui, kuriame nagrinėjama byla, kriterijų. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas teismingas (duomenys neskelbtini) teismui ar atitinkamai institucijai. Be to, nurodo, kad nepilnametė į teismą kreipiasi savarankiškai, todėl jos nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma ne pagal motinos, o pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą.
31. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau kasacinis teismas pabrėžia ir tai, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020, 28–29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015, kurioje priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nurodo kaip precedentą, buvo sprendžiamas ginčas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas vaikui, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Toje byloje atsakovas, prašydamas atmesti ieškovės prašymą, be kita ko, rėmėsi CPK 785 straipsnyje įtvirtinta išimtinės jurisdikcijos taisykle. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 785 straipsnis nustato išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos tėvų ir vaikų santykių bylose sąlygas dviem atvejais: 1) viena iš bylos šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje (straipsnio 1 dalis) arba 2) abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (straipsnio 2 dalis); CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtine Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, remiantis vienos iš bylos šalių Lietuvos Respublikos pilietybe ir gyvenamąja vieta Lietuvoje, visų pirma siekiama apginti vaiko, kaip vienos iš bylos šalių tėvų ir vaikų santykių bylose, interesus ar vieno iš tėvų, kaip galimai silpnesnės bylos šalies, interesus.
33. Minėtoje byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su vaiku gyveno Vokietijoje, o atsakovas ? Lietuvoje (abi bylos šalys ? Lietuvos Respublikos piliečiai). Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, todėl šios valstybės teismas labiausiai atitiko artumo vaikui kriterijų; esant neginčijamam tėvystės faktui, teisiniai padariniai, nepriklausomai nuo to, kuris teismas būtų nagrinėjęs tėvystės nustatymo bylą, būtų buvę tokie pat. Dėl to kasacinis teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsisakyti pripažinti VFR teismo sprendimą remiantis atsakovo nurodytais argumentais dėl išimtinės jurisdikcijos pažeidimo.
34. Taigi, nurodytos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Šioje byloje prašoma paskirti ad hoc globėją nepilnamečiam vaikui, kurio gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta su motina, tačiau, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, vaikas 2023 m. išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol ten gyvena. Tiek vaikas, tiek jo abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ginčai, kuriuose atstovauti vaiko interesams prašoma paskirti ad hoc globėją, inicijuoti Lietuvos ikiteisminėse ir teisminėse institucijose. Atsižvelgdama į tokias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikant Lietuvos Respublikos teismų išimtinę jurisdikciją šiuo atveju pirmiausia būtent ir siekiama apginti nepilnamečio vaiko interesus.
35. CK 2.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Pažymėtina, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnio 3 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta su motina (duomenys neskelbtini), kuri gyvena Lietuvoje. Dėl to, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju nepilnamečio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikytina motinos nuolatinė gyvenamoji vieta.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nepilnametė į teismą kreipiasi savarankiškai, todėl jos nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma ne pagal motinos, o pagal jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Šis argumentas prieštarauja pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui. Dėl to, nors nagrinėjamu atveju tarp nepilnamečio vaiko ir motinos yra susiformavę konfliktiniai santykiai ir vaikas faktiškai negyvena su motina, o nuo 2023 m. gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 785 straipsnio 1 dalį, pagrįstai pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šią bylą, todėl pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą dėl pareiškimo palikimo nenagrinėto.
Dėl ad hoc globėjo nepilnamečiam vaikui skyrimo pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį pagrindų
39. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko interesų prioriteto principas yra įtvirtintas ne tik Vaiko teisių konvencijoje, kuri yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), bet ir Lietuvos Respublikos įstatymuose. Remiantis CK 3.3 straipsnio 1 dalimi, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Taigi tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 31 punktas).
40. Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų; šie turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nurodytos tėvų pareigos atitinka pagrindines vaikų teises, nustatytas CK 3.161 straipsnyje. Nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai arba globėjas (rūpintojas) (CK 3.163 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus CK nustatytus atvejus (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, išskyrus tam tikrus atvejus, kai, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų CK trečiosios knygos nustatyta tvarka (CK 3.160 straipsnio 1 ir 2 dalys).
41. Nuo 2017 m. sausio 2 d. įsigaliojusiu 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.43, 3.48, 3.53, 3.59, 3.64, 3.65, 3.76, 3.156, 3.157, 3.163, 3.169, 3.170, 3.174, 3.175, 3.178, 3.184 ir 3.190 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2552, be kita ko, CK 3.163 straipsnis buvo papildytas, jo 3 dalyje įtvirtinant šias nuostatas: „jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, teismas ex officio arba bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu gali skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant konkretų ginčą. Ad hoc globėjo parinkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ad hoc globėjo veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos.“
42. Pažymėtina, kad anksčiau ad hoc globėjo skyrimas buvo reglamentuojamas tik CK 3.188 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų, bet kurio iš tėvų prašymu teismas tam sandoriui sudaryti skiria ad hoc globėją. Taigi, įstatymų leidėjas, papildydamas CK 3.163 straipsnį minėtomis 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, išplėtė aptariamą ad hoc globėjo skyrimo nepilnamečiam vaikui institutą, nustatydamas, kad toks globėjas gali būti skiriamas ne tik tais atvejais, kai interesų konfliktas tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų kyla sudarant sandorį, bet ir tais atvejais, kai interesų konfliktas kyla priimant kitus su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus. Kaip matyti iš minėto CK pakeitimo įstatymo travaux préparatoires (pranc. parengiamieji teisės akto leidybos dokumentai), nurodytomis nuostatomis papildyti CK 3.163 straipsnį pasiūlė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, įvertinusi praktinėje veikloje pastebimas problemas, susijusias su tam tikrų vaiko teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu (vaiko negydymas, vaiko teisės į mokslą netinkamas užtikrinimas ir pan.), taip pat šio įstatymo projekto klausymų metu kitų institucijų išsakytą nuomonę dėl ad hoc vaiko globėjo instituto plėtros būtinybės.
43. Taigi, CK 3.163 straipsnio 3 dalyje, kaip CK 3.188 straipsnio 2 dalyje, nustatytos išimtys iš bendros taisyklės, įtvirtintos CK 3.163 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai arba globėjas (rūpintojas).
44. Pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį, ad hoc globėjas gali būti skiriamas dviem atvejais, t. y. kai priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla interesų konfliktas: 1) tarp vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) arba 2) tarp vaiko tėvų. Šios teisės normos analizė taikant lingvistinį (gramatinį), teleologinį (įstatymų leidėjo ketinimų) ir sisteminį teisės aiškinimo būdus suponuoja išvadą, kad ad hoc globėjas gali būti skiriamas ir tuo atveju, kai interesų konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, jeigu kitam vaiko tėvui yra apribota tėvo valdžia. Būtent tokia faktinė situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.
45. Šiais atvejais ad hoc globėją teismas gali skirti: 1) ex officio arba 2 ) bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar 3 ) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu.
46. Be to, pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį, ad hoc globėjas skiriamas laikinai, t. y. atstovauti vaikui, kol bus sprendžiamas konkretus ginčas dėl sprendimo (-ų), susijusio (-ių) su nepilnamečiu vaiku, dėl kurio (-ių) kyla interesų konfliktas. Tai reiškia, kad tokio globėjo įgaliojimai pasibaigia išsprendus konkretų ginčą, dėl kurio jis buvo paskirtas.
47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta: palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (su motina (duomenys neskelbtini)); laikinai apriboti ieškovui (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą tėvo bendravimo su (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad tėvas su (duomenys neskelbtini) bendrauja per psichologą, kurį pasiūlys vaikų motina arba Tarnyba, vieną kartą per savaitę vieną valandą laiko; psichologo paslaugas apmoka tėvas. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas buvo atmestas ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, nepageidauja gyventi su motina, nuo 2023 m. pradžios (duomenys neskelbtini) išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol ten gyvena.
48. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ir jos motinos (duomenys neskelbtini), tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuolat kyla ginčų. Tarnyba kreipėsi į teismą prašydama paskirti ad hoc globėja (duomenys neskelbtini), nepilnametės (duomenys neskelbtini) senelę, tėvo (duomenys neskelbtini) motiną, kad ši atstovautų ir užtikrintų nepilnametės teises ir teisėtus interesus teisminiame procese ir ikiteisminiame mediacijos procese ginčuose dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Bylą nagrinėję teismai iš esmės konstatavo, kad nurodyti ginčai, kilę dėl su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) susijusių sprendimų, patvirtina egzistuojantį interesų konfliktą tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ir jos motinos (duomenys neskelbtini), taip pat tarp vaiko tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 3.163 straipsnio 3 dalimi, skirti ad hoc globėją, kuris atstovautų nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) sprendžiant konkrečius Tarnybos pareiškime nurodytus ginčus.
50. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.163 straipsnio 3 dalį, nes nevertino, kad šiuo atveju nepilnametis vaikas turi teisę savarankiškai, neatstovaujamas atstovo pagal įstatymą, kreiptis į teismą nurodytais klausimais, dėl kurių pareiškėjas prašo skirti ad hoc globėją. Nepilnamečiam vaikui savarankiškai kreipiantis į teismą, nėra reikalingas atstovo pagal įstatymą (tėvų) atstovavimas.
51. Pagal CK 3.164 straipsnio 2 dalį, jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo keturiolikos metų – ir į teismą. Asmens nuo 14 metų amžiaus teisė kreiptis į teismą plačiau reglamentuojama CPK 38 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nepilnamečiams nuo 14 iki 18 metų amžiaus būdingas dalinis civilinis veiksnumas (CK 2.8 straipsnis), lemiantis ir jų dalinį civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 3 dalis), nepaneigia būtinybės skirti ad hoc globėją, jeigu priimant su nepilnamečiu vaiku susijusius sprendimus kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) interesų konfliktas. Pažymėtina, kad CK 3.163 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje ad hoc globėjo skyrimo pagrindus, nėra nustatyta išimčių dėl vaiko amžiaus. Kitaip tariant, jeigu vaikas nuo 14 iki 18 metų amžiaus mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises priimdami su juo susijusius sprendimus, ir jis dėl to savarankiškai kreipiasi į teismą, tai iš esmės gali reikšti, jog egzistuoja interesų konfliktas tarp vaiko ir jo tėvų. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 3.163 straipsnio 3 dalimi, taip pat turėtų būti svarstomas ad hoc globėjo skyrimo nepilnamečiam vaikui klausimas. Kaip minėta, pagal nurodytą teisės normą, ad hoc globėją teismas gali skirti tiek ex officio, tiek bet kurio iš vaiko tėvų (globėjo, rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu.
53. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, atmeta kaip nepagrįstus pirmiau minėtus suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo CK 3.163 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo bei pagrindo skirti ad hoc globėją nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) nebuvimo.
Dėl ad hoc globėjo parinkimo tvarkos ir nešališkumo kriterijaus taikymo
54. CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ad hoc globėjo parinkimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; ad hoc globėjo veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XVII ir XVIII skyrių normos.
55. Ad hoc globėjo parinkimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-235 patvirtintame Ad hoc globėjo parinkimo tvarkos apraše.
56. Pagal Aprašo 3 punktą, ad hoc globėju gali būti parinktas veiksnus šioje srityje fizinis asmuo (vaiko mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, teisininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas ar kitas fizinis asmuo), kuris: 1) neteistas už tyčinius nusikaltimus, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, psichotropinėmis bei psichiką veikiančiomis medžiagomis; 2) atitinka reikalavimus, nustatytus CK 3.268 straipsnio 1 dalyje ir 3.269 straipsnyje.
57. CK 3.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku ir vaiko interesus. CK 3.269 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju).
58. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad ad hoc globėjus parenka fizinio asmens, kuris kreipėsi valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba kuris yra siūlomas tapti ad hoc globėju, gyvenamosios vietos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galimų ad hoc globėjų sąrašą nuolat papildo ar atnaujina.
59. Pagal Aprašo 5 punktą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galimus ad hoc globėjus parenka iš: 1) fizinių asmenų, kurie patys savanoriškai arba savarankiškai elektroniniu paštu ar raštu kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl tapimo ad hoc globėju; 2) fizinių asmenų, kuriuos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai elektroniniu paštu ar raštu pasiūlė valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos.
60. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi, kad fizinis asmuo neatitinka bent vieno Aprašo 3 punkte nustatyto reikalavimo, priima sprendimą nesiūlyti jam tapti ad hoc globėju (Aprašo 14 punktas) ir apie tai jį raštu informuoja, nurodydama sprendimo nesiūlyti fiziniam asmeniui tapti ad hoc globėju priėmimo priežastis (Aprašo 15 punktas). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie priimtą sprendimą siūlyti fiziniam asmeniui tapti ad hoc globėju raštu informuoja fizinį asmenį, o savivaldybės administracijos direktorių – kad fizinis asmuo įrašytas į galimų ad hoc globėjų sąrašą (Aprašo 16 punktas).
61. Kasaciniame skunde teigiama, kad taikant CK 3.163 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į šios teisės normos tikslus išvengti interesų konflikto, taip pat CK 3.268 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad vaiko globėjas parenkamas atsižvelgiant į vaiko interesus, esant nepilnamečio vaiko tėvų interesų konfliktui, ad hoc globėju turi būti skiriamas nešališkas tėvams asmuo, tokiu būdu užtikrinant, jog ad hoc globėjas veiks pirmiausia vaiko, o ne vieno iš tėvų interesais. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) teigimu, šiuo atveju nurodyto kriterijaus nebuvo laikytasi, nes teismas paskyrė ad hoc globėja nepilnametės tėvo motiną.
62. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais. Viena vertus, kaip minėta, Aprašo 3 punkte, nustatančiame reikalavimus asmenims, kurie gali būti parinkti ad hoc globėjais, pateiktas ir pavyzdinis sąrašas tokių asmenų (vaiko mokytojas, auklėtojas, psichologas, socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas, teisininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojas ar kitas fizinis asmuo). Tai nėra baigtinis sąrašas, todėl teigti, kad nepilnamečio vaiko giminaičiai niekada negali būti paskirti ad hoc globėjais, nėra pagrindo. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau nurodytų Aprašo nuostatų, ad hoc globėjas parenkamas iš galimų ad hoc globėjų sąrašo, kurį privalo sudaryti ir nuolat papildyti ar atnaujinti Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Nors Tarnyba patvirtino, kad nuo Aprašo įsigaliojimo jame nurodytas galimų ad hoc globėjų sąrašas iki šiol nėra sudarytas, tai nepaneigia šiai valstybės institucijai nustatytos pozityviosios pareigos sudaryti tokį sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad fiziniai asmenys, atitinkantys Aprašo 3 punkte nustatytus reikalavimus, turi būti įrašomi į galimų ad hoc globėjų sąrašą, darytina išvada, jog konkretus ad hoc globėjas turi būti parenkamas iš šio sąrašo. Tai suponuoja išvadą, kad pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį ad hoc globėjais turi būti skiriami vaiko tėvų atžvilgiu nešališki asmenys, galintys atstovauti geriausiems vaiko interesams nepriklausomai nuo tėvų valios.
63. Šiuo ginčo aspektu taip pat atsižvelgtina į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. Antai vienoje iš bylų EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo – išsiskyrusių tėvų vaiko, dalyvaujančio tėvų ginče dėl jo globos, – situacija atrodo kaip pavyzdys tų atvejų, kai vaikams gali reikėti paskirti specialių globėjų ad litem (dėl bylos) tam, kad būtų apsaugoti jų interesai, paaiškinta teismo proceso ir sprendimų esmė bei pasekmės, taip pat palaikomas ryšys tarp kompetentingo teisėjo ir vaiko. Pareiškėjui toks globėjas nebuvo paskirtas per antrąjį globos bylos etapą, pirmiau minėtas specialaus globėjo funkcijas atlikti palikus motinai (EŽTT 2020 m. spalio 8 d. sprendimas byloje C. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 80117/17, 77 punktas). EŽTT nurodytoje byloje taip pat atkreipė dėmesį ir į nacionalinį bei tarptautinį teisinį reguliavimą dėl specialaus (nepriklausomo) atstovo skyrimo poreikio, kai esama vaiko ir tėvų interesų konflikto. Poreikis skirti specialų globėją ad litem vaikui, kurio tėvai įsivėlę į ginčą dėl globos, akcentuotas ir vėlesnėje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 19 d. EŽTT sprendimo byloje X ir kiti prieš Slovėniją, peticijos Nr. 27746/22, 175 punktą). Panašiai nurodoma ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto parengtose gairėse dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo: „tėvų ir vaikų interesų konflikto atveju kompetentinga institucija turėtų paskirti arba globėją ad litem, arba kitą nepriklausomą atstovą, kuris atstovautų vaiko nuomonei ir interesams“ (žr. gairių 42 punktą).
64. Atsiliepime į kasacinį skundą Tarnyba nurodo, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) suinteresuotumą atstovauti ne nepilnametės (duomenys neskelbtini), o jos tėvo (duomenys neskelbtini) interesams; (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) jam veikiant prieš savo vaikų interesus. Be to, Tarnyba nurodo, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) taip pat yra susijusios giminystės ryšiais.
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmiau konstatuotos išvados dėl nešališkumo kriterijaus taikymo parenkant ad hoc globėją. Pirma, pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog asmenį, siūlomą skirti nepilnamečio vaiko ad hoc globėju, sieja artimas giminystės ryšys su vienu iš vaiko konfliktuojančių tėvų, sudaro pagrindą prielaidai dėl tokio asmens galimo šališkumo. Tokiu atveju duomenis, paneigiančius šią prezumpciją, turėtų teikti konkretų asmenį ad hoc globėju siūlantis skirti subjektas, o ne tas suinteresuotas asmuo, kuris prieštarauja siūlomai ad hoc globėjo kandidatūrai dėl galimo šališkumo. Antra, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ad hoc globėju siūlomo skirti asmens kandidatūros tinkamumą nešališkumo aspektu, būtina atsižvelgti į tai, kokiu CK 3.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu prašoma nepilnamečiam vaikui skirti ad hoc globėją (žr. šios nutarties 44 punktą), t. y. ar interesų konfliktas yra kilęs tarp vaiko ir tėvų (ar vieno iš tėvų, globėjo, rūpintojo), ar tarp vaiko tėvų, ar tiek tarp vaiko ir tėvų (ar vieno iš tėvų), tiek tarp vaiko tėvų tarpusavyje.
66. Minėta, kad nagrinėjamu atveju nepilnametės (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja paskirta (duomenys neskelbtini) yra jos tėvo (duomenys neskelbtini) motina. Vaiko tėvų santuoka yra nutraukta, (duomenys neskelbtini) laikinai apribota tėvo valdžia vaikui nustačius, kad jis veikė prieš geriausius nepilnametės interesus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad interesų konfliktas kyla tiek tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ir jos motinos (duomenys neskelbtini), tiek tarp vaiko tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Esant tokiai sudėtingai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, o bylą nagrinėję teismai tinkamai nepagrindė sprendimo, jog (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, siūlomas skirti ad hoc globėju atstovauti nepilnametei (duomenys neskelbtini) sprendžiant konkrečius ginčus su vaiko motina, atitinka nešališkumo kriterijų.
67. Tarnyba atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad svarbiausia, jog ad hoc globėju skiriamu asmeniu pasitikėtų pats nepilnametis, o ne jo tėvai, nes priešingu atveju bendradarbiavimas tarp vaiko ir jam paskirto ad hoc globėjo apskritai būtų neįmanomas, atitinkamai ir ad hoc globėjo paskyrimas netektų prasmės. Teisėjų kolegija sutinka, kad nepilnamečio pasitikėjimas asmeniu, kurį siūloma skirti jo ad hoc globėju, yra reikšminga aplinkybė, nes, kaip minėta, vadovaujantis Aprašo 3 punktu, ad hoc globėjas turi atitikti ir CK 3.268 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o pagal šią normą vaiko globėjas parenkamas, be kita ko, atsižvelgiant į jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku. Tačiau vien tai, kad nepilnametis vaikas išreiškia pasitikėjimą asmeniu, kurį siūloma skirti jo ad hoc globėju, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks asmuo bus nešališkas atstovaudamas vaikui sprendžiant konkrečius ginčus dėl sprendimų, susijusių su šiuo vaiku, ir taip bus užtikrinti geriausi būtent vaiko, o ne jo tėvų (ar vieno iš tėvų) interesai.
68. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja parinkta nesilaikant Aprašo 5 punkto reikalavimo – nesant jos prašymo tapti ad hoc globėja – ir pažeidžiant Aprašo 4, 16 punkto reikalavimus – pasirinkus ad hoc globėjo kandidatūrą ne iš ad hoc globėjų sąrašo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių reikalavimų laikymasis yra reikšmingas pirmiau aptartu nešališkumo kriterijaus taikymo aspektu. Kitu atveju, jeigu nebūtų pagrindo abejoti siūlomo kandidato į ad hoc globėjus nešališkumu, tokių reikalavimų nesilaikymas galėtų būti vertinamas kaip formalus pažeidimas ir neturėtų būti kliūtis paskirti konkretų asmenį, atitinkantį visus esminius reikalavimus, ad hoc globėju.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų sprendžiant ad hoc globėjo paskyrimo klausimą
69. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus.
70. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes, nagrinėjant bylą pagal pareiškimą dėl ad hoc globėjo paskyrimo, turi būti sprendžiamas klausimas tik dėl CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų paskirti ad hoc globėją egzistavimo, t. y. nustatoma, dėl kokių sprendimų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, kyla vaiko ir jo tėvų (globėjo, rūpintojo) arba vaiko tėvų tarpusavio interesų konfliktas, ir atitinkamai sprendžiama dėl ad hoc globėjo paskyrimo. Teismas neturi teisės peržengti šių CK 3.163 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų ir spręsti iš esmės bei daryti išvadų dėl pačių sprendimų, dėl kurių kyla interesų konfliktas.
71. Teisėjų kolegija pritaria tokiam bylos nagrinėjimo ribų apibrėžimui, kai pateikiamas pareiškimas dėl ad hoc globėjo paskyrimo pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta, pagal šią teisės normą ad hoc globėjas skiriamas tam, kad atstovautų nepilnamečiam vaikui sprendžiant konkretų ginčą dėl sprendimų, susijusių su tuo vaiku.
72. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė paskirti (duomenys neskelbtini) nepilnametės (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja, kad ji atstovautų ir užtikrintų nepilnametės teises ir teisėtus interesus teisminiame procese ir ikiteisminiame mediacijos procese ginčuose dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Taigi, teismai šioje byloje turėjo nagrinėti ir nuspręsti, ar yra interesų konfliktas tarp tėvų ir vaiko arba tarp vaiko tėvų tarpusavyje priimant sprendimus nurodytais klausimais, t. y. dėl vaiko mokymosi užsienio valstybėje tęsimo, išlaikymo teikimo, vaiko nuomonės išklausymo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų.
73. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai iš esmės konstatavo esant interesų konfliktą tarp nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) ir jos motinos (duomenys neskelbtini), taip pat tarp vaiko tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismų procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse, be kita ko, konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) atsisako pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini) mokykla, neteikia nepilnametei (duomenys neskelbtini) išlaikymo, šiomis aplinkybėmis teismai grindė savo išvadas dėl minėto interesų konflikto egzistavimo. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka, kad tokių aplinkybių vertinimas šioje byloje yra perteklinis, peržengiantis pareiškimo dėl ad hoc globėjo paskyrimo pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį nagrinėjimo ribas. Kita vertus, tokios aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės sprendžiant ginčus kituose ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose, dėl kurių prašoma skirti ad hoc globėją nepilnamečiam vaikui, nes tokios aplinkybės nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir jos turi būti įrodinėjamos ir vertinamos nurodytuose ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose, kuriuose sprendžiami konkretūs ginčai dėl minėtų sprendimų, susijusių su nepilnamete (duomenys neskelbtini).
74. Sutiktina ir su kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nepilnamečiam vaikui ad hoc globėją, nepagrįstai išaiškino, kad toks globėjas turi visas CK 3.271 straipsnio 1 dalyje ir 3.272 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas ir teises. Kaip minėta, pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį, ad hoc globėjas nepilnamečiam vaikui skiriamas tik atstovauti sprendžiant konkretų ginčą, taigi, ad hoc globėjo veikla (atitinkamai ir jo teisių ir pareigų apimtis) yra ribota ir tokiu atveju CK trečiosios knygos XVII ir XVIII skyrių normos, kuriose įtvirtinamos bendrosios globos ir rūpybos nuostatos bei nepilnamečių globa ir rūpyba, taikomos mutatis mutandis, t. y. atsižvelgiant į ad hoc globėjo institutą reglamentuojančias specialiąsias teisės normas, kurios pagal teisėje galiojantį principą turi prioritetą bendrųjų normų atžvilgiu (lot. lex specialis derogat legi generali). Dėl šios priežasties, taip pat remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, sutiktina ir su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodžius, jog globėjos galimybė pasirašyti sutartį su mokykla (duomenys neskelbtini) laikytina būtina priemone vaiko gerovei apsaugoti, buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos ir netinkamai įvertinta pagal CK 3.163 straipsnio 3 dalį nepilnamečiam vaikui skiriamo ad hoc globėjo įgaliojimų apimtis. Pažymėtina, kad Tarnyba atsiliepime į kasacinį skundą taip pat laikosi pozicijos, kad ad hoc globėjo teisės neapima teisės priimti sprendimus dėl vaiko ir nėra prilyginamos vaiko tėvų ir (ar) kitų atstovų pagal įstatymą teisėms.
75. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, toks proceso teisės normų pažeidimas šiuo atveju nelėmė neteisingo bylos išsprendimo, todėl neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.
Dėl bylos procesinės baigties
76. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 785 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti šią bylą. Teismai taip pat tinkamai aiškino ir taikė CK 3.163 straipsnio 3 dalį joje nustatytų pagrindų skirti ad hoc globėją aspektu ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti ad hoc globėją nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini).
77. Tačiau bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.163 straipsnio 3 dalies ir susijusias CK bei kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ad hoc globėjo parinkimo tvarką ir jiems keliamus reikalavimus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, jog nepilnametės (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja prašoma paskirti (duomenys neskelbtini) (vaiko tėvo motina) šiuo atveju atitinka nešališkumo kriterijų ir gali būti skiriama nepilnametės (duomenys neskelbtini) ad hoc globėja. Šis materialiosios teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų išspręsti klausimą, be kita ko, ir dėl galimybės skirti kitą ad hoc globėją, jeigu toks poreikis išliks, įvertinus (duomenys neskelbtini) amžių (vaikui (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų).
78. Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
79. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atsiliepime į kasacinį skundą prašoma skirti (duomenys neskelbtini) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šis prašymas grindžiamas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) sistemingu nesąžiningu procesiniu elgesiu byloje, t. y. nepagrįstų ir prieštaringų procesinių dokumentų teikimu, proceso vilkinimu, ne kartą procesinius dokumentus pateikiant paskutinę termino dieną nesant objektyvios priežasties.
80. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
81. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
82. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atsiliepime į kasacinį skundą nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekia vilkinti procesą, apsunkinti bylos nagrinėjimą ir pan. Priešingai, tai, kad suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) kasacinis skundas yra iš dalies patenkintas, suponuoja išvadą, kad ji pagrįstai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymas taikyti (duomenys neskelbtini) baudą netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
83. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
84. Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
(duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą (duomenys neskelbtini) apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė