Civilinė byla Nr. e2-596-413/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00609-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 3.1.3.7; 3.3.1.18.4

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

Sprendimas

lietuvos respublikos vardu

 

2024 m. gegužės 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Haroldui Urbonavičiui,

atsakovės atstovams N. G. ir advokatui Valentinui Mikelėnui,

trečiųjų asmenų atstovams advokatui Mantui Arasimavičiui, R. J., A. S., A. G., advokatui Valentinui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gren Trakai“ (buvusiai uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Prienų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo centras“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Kauno apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir ieškovas, Prokuroras), ginantis viešąjį interesą, 2020 m. lapkričio 11 d. teisme pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Trakų energija“ (buvusi – UAB „Prienų energija“, dabar – UAB „Gren Trakai“), prašydamas priteisti Prienų rajono savivaldybei iš atsakovės 1 093 579,85 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

2.       Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ (po reorganizacijos – UAB „Prienų šilumos tinklai“) ir Prienų rajono savivaldybės 2015m. liepos 31 d. sutartį Nr. (9.28)-Dl-2015/389 „Dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo“ (toliau – 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutartis) ir taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Trakų energija“ (buvusi – UAB „Prienų energija“) grąžinti Prienų rajono savivaldybei pagal 2015 m. liepos 31 d. sutartį Nr. (9.28)-D 1-2015/389 sumokėtas pinigines lėšas. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 Prokuroro ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutarties dalį, kuria Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo per 36 mėn. sumokėti UAB „Prienų energija“ 432 586,09 Eur, taikė restituciją – priteisė iš UAB „Trakų energija“ Prienų rajono savivaldybei 360 488,38 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), sumokėtus vykdant 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutartį. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendime konstatuota, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl turto, kuris buvo apskaitomas balansine verte, vertės jo perdavimo atsakovei metu – bendra likutinė šio turto vertė buvo 2 462 207,94 Eur. Byloje pateikus duomenis apie turto įvertinimą tik balansine verte, darytina išvada, kad pasibaigus valdymo laikotarpiui turtas buvo grąžintas mažesnės vertės, nei jis buvo perduotas sutarties sudarymo laikotarpiui. Teismas sutiko su Prokuroro ieškinio argumentais, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties vykdymo metu bei ją nutraukus AB „Prienų šilumos tinklai“ perdavė UAB „Prienų energija“ turtą (įskaitant investicijų pagrindu nuomininko sukurtą turtą), kurio likutinė vertė 1 368 628,09 Eur, t. y. AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo grąžinta 1 093 579,85 Eur mažesnės likutinės vertės turtas nei buvo perduotas UAB „Prienų energija“ šilumos ūkio nuomos sutarties pradžioje (2 462 207,94 – 1 368 628,09  = 1 093 579,85).

3.       Prienų rajono savivaldybė nepareikalavo iš nuomininkės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka kompensuoti savivaldybei turtinio pobūdžio praradimus dėl sumažėjusios turto vertės ir neįvertino jų atsiskaitydama su nuomininku už jo atliktas investicijas. Valstybės kontrolė tai įvertino kaip Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 37 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Dėl turto nuomininko UAB „Prienų energija“ veiksmų Prienų rajono savivaldybės biudžetas patyrė turtinę žalą. Ginčo atveju išsinuomoto turto būklė (vertė) pasibaigus nuomos sutarčiai reglamentuota specialiojoje normoje – ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalyje, todėl bendrosios nuomos sutarties pasibaigimo padarinius reglamentuojančios įstatymo nuostatos netaikytinos.

4.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino ir kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovė nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo 2020 m. lapkričio 10 d., nors apie tariamai Savivaldybei padarytą 1 093 579,85 Eur žalą nurodė savo 2017 m. gegužės 29d. ieškinyje dėl 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Todėl ieškovo ilgesnis nei 3 metų delsimas pareikšti ieškinį dėl tariamos 1 093 579,85 Eur žalos atlyginimo šiurkščiai pažeidžia atsakovės interesą į teisinių santykių stabilumą. Be to, 2000 m. turto nuomos sutartimis buvo perduotas ne Savivaldybei, bet AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl Savivaldybė, nebūdama Turto savininke, neturi savarankiško teisinio intereso reikalauti tariamos žalos už sugrąžintą mažesnės likutinės buhalterinės vertės Turtą, atitinkamai Prokuroras neturi teisės reikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo Savivaldybei. Kita svarbi aplinkybė ieškiniui atmesti yra tai, kad 2000 m. turto nuomos sutarčių sudarymo metu Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) dar nebuvo priimtas, todėl ieškovo nurodoma ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti taikoma. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą dėl 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutarties (jos dalies) pripažinimo negaliojančia,  2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 konstatavo, kad ginčo santykiai dėl sutarčių pabaigos padarinių reglamentuotini CK sutarčių teisės normomis, todėl ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymas nėra aktualus (nutarties 55 p.). Atsakovės nuomone, Prokurorui prašant taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, turi būti vadovaujamasi CK normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Taigi, ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas šių sąlygų neįrodinėjo ir apsiribojo ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymu. 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutartis ir kiti bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo prievoles pagal sutartis įvykdė tinkamai, tretieji asmenys Savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“ pretenzijų dėl perduoto (grąžinto) turto neturėjo ir jo rinkos vertė nenukentėjo. Ieškovo nurodytas turto vertės buhalterinis pokytis (sumažėjimas) niekaip nesusijęs su fizine žala asmeniui ar turtui. Turto likutinė buhalterinė vertė yra finansinio pobūdžio duomuo, atspindintis apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri neatspindi turto rinkos vertės, todėl buhalterine verte negali būti vadovaujamasi kaip kriterijumi, pagal kurį apskaičiuotina Savivaldybės tariamai patirta žala.  Anot atsakovės, be tinkamos būklės perduoto turto atsakovė perdavė Savivaldybei ir AB „Prienų šilumos tinklai“ naujai atsakovės sukurtą 405 507,09 Eur likutinės balansinės vertės turtą, kurio pradinė vertė buvo net 1 455 452,57 Eur. Be to, pagal 2000 m. nuomos sutartis atsakovė perėmė ne tik Nuomotą turtą, bet ir nuomotojo finansinius įsipareigojimus. Šilumos ūkio nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė sumokėjo 1,5 mln. Eur nuomos mokestį, į kurį realiai įėjo už Savivaldybę grąžintinos skolos.

6.       Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Valstybės kontrolė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Prokuroras nėra ginčo teisinių santykių dalyvis ir apie teisės pažeidimą, t. y. apie tai, kad Savivaldybė nesiėmė veiksmų, kad padaryta žala būtų atlyginta, sužinojo iš Valstybės kontrolės 2020 m. spalio 19 d. rašto. Kauno apygardos prokuratūra ieškinį teismui pateikė 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. nepraleidusi ieškinio senaties termino. Ginčo atveju Turtas buvo išnuomotas ir perduotas atsakovei remiantis likutine (balansine) verte, todėl tokia pačia verte jis turi būti ir grąžinamas, nes priešingu atveju, pakeitus turto vertės apskaitos būdą ir taikant skirtingą apskaitos rūšį (kaip atsakovė siūlo „rinkos vertę“), iš esmės keistųsi sutartinių santykių turinys. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019-07-01 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 yra pateikusi išvadą (2017-11-15 raštas Nr. R2-(Š)-3054), kurioje nurodyta, jog „<...> teoriškai yra įmanoma, kad tinkamai planuojamos šilumos tiekėjo investicijos į turtą, kurio valdymas buvo perduotas šilumos tiekėjui, leidžia ir pasibaigus ilgalaikės sutarties (10-15 metų) galiojimui išlaikyti tokio turto buhalterinę likutinę vertę ne mažesnę, nei valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu <...>“. Ši išvada paneigia  atsakovės argumentus, kad iš jos reikalaujama tai, ko ji negalėjo numatyti. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies pakeitimas įsigaliojo nuo 2003 m. (t. y. praėjus tik kiek daugiau nei 2 metams), todėl atsakovė galėjo siūlyti keisti sutartį arba inicijuoti jos nutraukimą, tačiau toliau vykdė veiklą pagal sutartį ir galiojantį teisinį reguliavimą. Kadangi atsakovė Turto nuomos laikotarpiu nepakankamai atliko pagrįstų investicijų į šilumos ūkį, turtas buvo perduotas (grąžintas) mažesnės vertės nei išsinuomotas sutarties pradžioje, todėl Savivaldybė patyrė žalą. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartines prievoles, t. y. jei būtų tinkamai (planuojamos ir įgyvendinamos investicijos) atliktas kapitalinis ir kitas Turto remontas, jo pakeitimas naujais įrenginiais ir atliktos pakankamos investicijos, grąžinamas Turtas nebūtų 1 093 579,85 Eur mažesnės sumos, t. y. nudėvėtas ir ne tokios būklės, kuri buvo sutarties sudarymo metu. Atsakovės argumentą, kad ji grąžino techniškai tvarkingą, be defektų ir tinkamą tolimesnei eksploatacijai nuomotą turtą, paneigia valstybinio audito ataskaitoje „Šilumos ūkio nuoma savivaldybėse“ (2017-03-10 Nr.VA-P-30-2-5) nustatyti ir patvirtinti duomenys, kurie yra paskelbti viešai, tikri ir nepaneigti. Valstybės kontrolės nuomone, atsakovės poziciją dėl turto rinkos vertės yra klaidinanti, o dėl 1,1516 mln. Eur atsakovės investicijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad mokestis savivaldybei už išsinuomotą turtą nėra investicija.

7.       Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Prienų rajono savivaldybė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šilumos ūkio nuomos laikotarpio pabaigoje atsakovė grąžino AB „Prienų šilumos tinklai“ mažesnės likutinės vertės turtą negu nuomos laikotarpio pradžioje.  Ši aplinkybė nustatyta Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 10 d. ataskaitoje Nr.VA-P-30-2-5 (Ataskaitos 3.2. p. (26 psl.), kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu prima facie galią; šią aplinkybę, (prejudicinį faktą) įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018 patvirtino ir Kauno apygardos teismas (teismo sprendimo 6 psl. 4p.). Kauno apygardos teismo konstatuotos aplinkybės dėl Atsakovės padaryto ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimo, trečiųjų asmenų turtinio netekimo, taip pat dėl priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir jo pasekmių, turi būti laikomos nustatytomis (įrodytomis). Nors ieškovo reikalavimas grindžiamas žalos atlyginimo institutu, tačiau atsakovės prievolė turėtų būti vertinama ne kaip žalos atlyginimas, o kaip nevisiškai įvykdyta įstatyminė prievolė, kurią atsakovė teismo sprendimu įpareigotina įvykdyti. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies įgyvendinimui turėtų būti taikomas ne žalos atlyginimo institutas, tačiau tiesioginės įstatyminės prievolės įvykdymo natūra institutas, kadangi įstatymas neleidžia jokio kito elgesio modelio. Todėl ieškovas byloje neprivalo įrodinėti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Savivaldybė iki šiol nevertino grąžinto turto vertės atitikimo ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Būdama 2000 m. rugsėjo 28 d. trišalės sutarties su atsakove (dėl šilumos ūkio perdavimo) šalimi, Savivaldybė turi visas sutarties šalies teises ir pareigas, tame tarpe ir reikalavimo teises pagal ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalį. Todėl atsakovės argumentai dėl Savivaldybės reikalavimo teisės neturėjimo ir atitinkamų ieškinio reikalavimų ydingumo yra nepagrįsti. Savivaldybė nesutinka su atsakovės argumentais, kad sutarties šalių santykiams negali būti taikomos ŠŪĮ nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma šilumos ūkio valdymo perdavimo sutarčių, sudarytų iki ŠŪĮ įsigaliojimo, pasibaigimo teisiniams santykiams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 119 punktą). Savivaldybė nesutinka ir su kitais atsakovės argumentais dėl nuomos mokesčio ir investicijų santykio, nes atsakovės sumokėtas Turto nuomos mokestis nepadidino jo vertės, kaip to reikalauja ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis, todėl nuomininko nuomos mokesčio mokėjimas ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymui neturi teisinės reikšmės. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis yra tiesioginio taikymo teisės norma, neturinti jokio ryšio su asmenų civiline atsakomybe, todėl ginčo santykiams turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

8.       Trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Prienų šilumos tinklai“ (buvusi AB „Prienų šilumos tinklai“) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šilumos ūkio nuomos laikotarpio pabaigoje atsakovė grąžino mažesnės likutinės vertės turtą negu nuomos laikotarpio pradžioje jai buvo perduoto turto vertė. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma turto verčių skirtumą skaičiuojant tik likutinėmis (balansinėmis) turto vertėmis, o ne rinkos verte, kaip nurodo atsakovė. Likutinė (buhalterinė) vertė tiesiogiai proporcingai atspindi naudingąsias konkretaus daikto savybes, kurias šis daiktas turi turto perdavimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Ši vertė laiko eigoje kinta tik dėl naudingųjų daikto savybių sunaudojimo (daikto nusidėvėjimo) ar turto gerinimo (investicijų). Naudingųjų daiktų savybių pokyčiui sudarant tik nedidelę svertinę dalį bendrame turto rinkos vertės pokytyje, turto rinkos vertė negali tinkamai reprezentuoti faktinės turto būklės pasikeitimo, kaip to reikalauja ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis. Todėl ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti tapatinamas su civilinės atsakomybės instituto taikymu, kadangi žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, visada skaičiuojama tik rinkos vertėmis. Trečiojo asmens nuomone, Kauno apygardos prokuratūros ieškinio dalykas yra suformuluotas tinkamai. Visus sprendimus perduoti turtą nuomai, o vėliau susigrąžinti Prienų rajono šilumos ūkį sudarantį turtą nuomos laikotarpio pabaigoje priėmė ne UAB „Prienų šilumos tinklai“, tačiau Prienų rajono savivaldybė (savivaldybės Tarybai pritarus) suderinusi su atsakove. UAB „Prienų šilumos tinklai“ neįtakojo nė vieno iš Prienų rajono savivaldybės priimamų sprendimų ir vykdė Savivaldybės sudarytas sutartis bei priimtus sprendimus. Todėl visos neįvykdytos įstatyminės atsakovės prievolės turi būti vykdomos ne techninio Prienų rajono savivaldybės sprendimų įgyvendintojo, t. y. UAB „Prienų šilumos tinklai“ naudai, tačiau pagrindinės sandorio šalies – Prienų rajono savivaldybės naudai.

9.       Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Energijos taupymo centras“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Energijos taupymo centras“ ir Savivaldybė 2000 m. rugsėjo 28 d. sudarė Garantijos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo (garantas) nustatytose ribose įsipareigojo subsidiariai atsakyti Savivaldybei už atsakovės įsipareigojimų neįvykdymą pagal Šilumos ūkio nuomos sutartį (Garantijos sutarties II d. 2 p., III d. 1 p.). Garantijos sutarties V d. 7 p. tiesiogiai numatė, kad Garantijos sutartis galioja tol, kol galioja Šilumos ūkio nuomos sutartis. Tą pačią dieną (2000-09-28) Savivaldybė, jos kontroliuojami AB „Prienų šilumos tinklai“ ir atsakovė sudarė ir Turto nuomos sutartį (Turto nuomos sutartis 1), o 2000 m. spalio 9 d. minėti asmenys sudarė dar vieną Turto nuomos sutartį (Turto nuomos sutartis 2), pagal kurias atsakovei buvo išnuomotas Turto nuomos sutarčių prieduose nurodytas ir Prienų šilumos tinklams nuosavybės teise priklausantis turtas 15 metų terminui (šildymo sezonų). 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutartimi šalys nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. (anksčiau laiko) nutraukė Šilumos ūkio nuomos sutartį, Turto nuomos sutartį bei visus kitus susitarimus, susijusius su nurodytomis sutartimis. Šalys patvirtino, kad neturi viena kitai jokių pretenzijų ir neįvykdytų įsipareigojimų. Pagal kasacinio teismo praktiką,  garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių. Dėl to iš paprastosios (sąlyginės) garantijos kylančios garanto prievolės yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės, kurių mastas, pasibaigimo pagrindai ir kitos sąlygos priklauso nuo pagrindinės garantija užtikrintos prievolės (2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018). Tai reiškia, kad Garantijos sutartis, kuri buvo skirta užtikrinti atsakovės įsipareigojimų įvykdymą pagal Šilumos ūkio nuomos sutartį (papildoma (šalutinė) prievolė, taip pat yra nutrūkusi ir visos trečiojo asmens prievolės pagal ją yra pasibaigusios. Garantijos sutarties V d. 7 p. nustatyta, kad Garantijos sutartis galioja tol, kol galioja Šilumos ūkio nuomos sutartis.

 

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

 

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. liepos 5 d. įvykusio Prienų rajono šilumos ūkio nuomininko (operatoriaus) atviro konkurso pagrindu Prienų rajono savivaldybė, kaip turto nuomotoja, ir atsakovė UAB „Gren Trakai“ (buvusi – UAB „Prienų energija“), kaip turto nuomininkė, 2000 m. rugsėjo 28 d. sudarė Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį (toliau – ir 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo 15 metų (šildymo sezonų): 1) išsinuomoti Prienų rajono šilumos ūkio turtą, 2) atlikti investicijas, 3) tiekti vartotojams šilumos energiją, 4) aptarnauti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas, 5) perimti savivaldybės įsipareigojimus.

11.       2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties 12.6.1 punkte nustatyta, kad turto nuomos sutartis, numatoma pasirašyti tarp UAB „Prienų energija“, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybės (priedas Nr. 1), yra neatskiriamas Šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties priedas (t. y. dvišalės 2000 m. rugsėjo 28 d. sutarties priedas). Šiame sutarties priede Nr. 1 išdėstytos turto nuomos sutarties sąlygos (visa priedo Nr. 1 forma), kurį pasirašė Prienų rajono meras ir atsakovės UAB „Prienų energija“ direktorius (1 t., b. l. 213–218). Kartu su turto nuomos sutarties sąlygomis patvirtinti ir jos priedai, įskaitant Turto sąrašą (priedas Nr. 1) bei Turto priėmimo–perdavimo aktą (priedas Nr. 2).

12.       2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šią sutartį šalys sudarė vadovaudamosi savivaldybės 2000 m. liepos 5 d. įvykusio konkurso dokumentų nuostatomis, konkurso laimėtojo paraiškoje išdėstytų įsipareigojimų ir sąlygų pagrindu bei Garantijos sutartimi. Sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad šia sutartimi šalys įsipareigoja deramai realizuoti joms suteiktas teises bei jų prisiimtus įsipareigojimus tam, jog sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis realizuotų konkurso nuostatas. Tuo tikslu Savivaldybė savo kompetencijos ribose įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis priimti atitinkamus sprendimus bei patvarkymus, pateikti dokumentus, suteikti operatorei atitinkamas garantijas ir užtikrinti bei atsakyti už jų realizaciją, o operatorė (UAB „Prienų energija“) įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis išsinuomoti atitinkamą turtą, atlikti numatytas investicijas, užtikrindama išnuomoto turto techninę renovaciją bei modernizavimą, tiekti šio ūkio aptarnaujamiems vartotojams šilumos energiją bei aptarnauti gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, užtikrinti bei atsakyti už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.

13.       2000 m. spalio 9 d. Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir atsakovė UAB „Trakų energija“, remdamiesi 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties  nuostatomis, sudarė turto nuomos sutartį (toliau – ir 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis),

pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas turto nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodytas ir AB „Prienų šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantis turtas 15 metų terminui (šildymo sezonų). Šių sutarčių pagrindu atsakovė priėmė iš Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ įvairų Prienų rajono šilumos ūkio turtą, kurio likutinė balansinė vertė 2000 m. spalio 9 d. sudarė 2 462 207,94 Eur.

14.       2015 m. liepos 31 d. Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“ ir atsakovė pasirašė 2015 m. liepos 31 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarties pasibaigimo sutartį (2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutartis), kuria susitarė nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutraukti 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutartį, 2000 m. rugsėjo 28 d. ir 2000 m. spalio 9 d. turto nuomos sutartis bei visus su nurodytomis sutartimis susijusius susitarimus. 

15.       2000–2015 metų laikotarpiu atsakovė UAB „Trakų energija“ grąžino AB „Prienų šilumos tinklai“ nuomoto turto dalį už 746 876,69 Eur likutinę balansinę vertę. Po 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutarties sudarymo atsakovė grąžino AB „Prienų šilumos tinklai“ likusį nuomotą turtą, kurio likutinė balansinė vertė grąžinimo metu sudarė 189 165,30 Eur. Iš viso Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“, šalių sutarimu nutraukus sutartis, perėmė iš atsakovės nuomotą turtą, kurio likutinė balansinė vertė siekė 936 041,99 Eur. Sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovė pagerino išnuomotą turtą, sukūrė naują turtą ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavė AB „Prienų šilumos tinklai“ 432 586,09 Eur (405 507,09 Eur turtą pagal priedą Nr. 1 ir 27 079 Eur turtą pagal priedą Nr. 2) likutinės balansinės vertės sukurtą turtą. Tokiu būdu atsakovė perdavė trečiajam asmeniui UAB „Prienų šilumos tinklai“ balansine verte įvertintą Turtą už 1 368 628,08 Eur (936 041,99 + 432 586,09), arba 1 093 579,86 Eur (2 462 207,94-1 368 628,08) mažesnės balansinės vertės turtą, nei buvo priėmusi prieš jį išsinuomojant.  

16.       Valstybės kontrolė 2017 metais parengė valstybinio audito ataskaitą ir galutinės ataskaitos išvadą, kurioje nurodė, kad Prienų rajono savivaldybei ir atsakovei nutraukiant šilumos ūkio nuomos sutartį, buvo pažeista ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis, nes atsakovė grąžino Savivaldybei nuomotą ir sukurtą turtą, kurio likutinė balansinė vertė buvo 1 093 579,85 Eur mažesnė nei išnuomoto turto perdavimo metu. Valstybės kontrolė rekomendavo Prienų rajono savivaldybei CK nustatyta tvarka kreiptis į atsakovę, kad pastaroji kompensuotų patirtus turtinio pobūdžio praradimus dėl sumažėjusios turto vertės. Prienų rajono savivaldybė nesutiko su valstybės kontrolės išvadomis.

17.       Į teismą su ieškiniu, gindamas viešąjį interesą, 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, prašydamas priteisti Prienų rajono savivaldybei iš atsakovės 1 093 579,85 Eur turtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo materialinis reikalavimas buvo grindžiamas ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimu.  

 

Dėl žalos atlyginimo teisinio pagrindo

  

18.       Ieškovas ir tretieji asmenys ieškovo pusėje bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi tiesioginio taikymo teisės norma, todėl faktiniais bylos duomenimis ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus faktą, kad atsakovė (nuomininkė) grąžino Savivaldybei (nuomotojai) mažesnės balansinės vertės išnuomotą Turtą, atsakovė privalo atlyginti Savivaldybei nuostolius kaip turto balansinių verčių skirtumą, atsiradusį turto perdavimo ir jo grąžinimo metu. Dėl to CK normos, reglamentuojančios asmens civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju netaikomos.

19.       Byloje nėra tarp dalyvaujančių byloje asmenų ginčo, kad nutraukus turto nuomos sutartis, atsakovė grąžino Savivaldybei 1 093 579,85 Eur mažesnės vertės išnuomotą turtą nei šio turto perdavimo metu, kurio vertė nustatyta remiantis likutine (buhalterine) verte. Ši aplinkybė patvirtinta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-790/2019; Lietuvos aukščiausiojo Teismo  2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020). Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė grąžino AB (šiuo metu UAB) „Prienų šilumos tinklai“ Turtą, kurio balansinė vertė buvo mažesnė  ir sudarė 1 093 579,85 Eur. 

20.       Tačiau byloje išsiskyrė šalių nuomonės dėl atsakovės teisinės atsakomybės pagrindų, taip pat dėl  ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies taikymo laike bei šios teisės normos konkurencijos su šalis siejusiais sutartiniais teisiniais santykiais ir juos reguliuojančių teisės normų taikymu bei aiškinimu.  

21.       Aktualioje 2003 m. gegužės 20 d. ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad „pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir pirminėje (originalioje) šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalies redakcijoje.

22.       Ieškovas ir tretieji asmenys ieškovo pusėje, remdamiesi kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2005; 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-690/2018) nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad Turto numos sutartys buvo sudarytos 2000 metais, o ŠŪĮ įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., esant tęstiniam sutartinių santykių pobūdžiui, sutarties vykdymas ir (ar) jos pakeitimas turi atitikti imperatyviąsias teisės normas, galiojančias vykdant ir (ar) keičiant sutartį (CK 6.157 straipsnio 2 dalis), todėl lex retro non agit (teisės aktų negaliojimo į praeitį) principas šiuo atveju netaikytinas.

23.       Atsakovė teigė priešingai, t. y. kad lex retro non agit principas yra konstitucinis principas, todėl, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (pvz., Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19d. nutarimas). Be to, alogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris savo nutartyse yra konstatavęs, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka, nebent pats įstatymų leidėjas yra padaręs aiškią ir nedviprasmišką išlygą dėl retrospektyvaus teisinio reguliavimo, įtvirtinto įstatyme, galiojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-27-916/2018; 3K-3-123-378/2019).

24.       Kaip minėta, Turto nuomos sutartys buvo sudarytos 2000 m. rugsėjo 28 ir spalio 9 dienomis,  ŠŪĮ įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., o 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutartis, kuria šalys (atsakovė, Savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai) nutraukė prieš tai nurodytas sutartis, įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. 

25.       CK 6.157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, ši materialiosios teisės norma yra principo lex retro non agit išraiška. Retrospektyvus įstatymo galiojimas yra galimas tik tais atvejais, jeigu įstatymų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl tokio (retrospektyvaus) galiojimo įstatymo forma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2018 23 punktas ir jame nurodyta praktika). Kita vertus, iš pateikto išaiškinimo minėtoje kasacinėje byloje, kuria beje remiasi ir atsakovė, galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai šalis siejo tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, o ginčijamos įstatymo nuostatos įsigaliojo šalims vykdant sutartis, tai tokios įstatymo nuostatos taikytinos sutarčių vykdymo etapui, trukusiam nuo įstatymo (šiuo atveju ŠŪĮ) arba atitinkamų jo nuostatų (straipsnių) įsigaliojimo momento. Tokia išvada neprieštarauja principui lex retro non agit ir teisės normoms, kuriose yra išreikštas šis principas, įskaitant CK 6.157 straipsnio 2 dalį, nes pripažįstamas perspektyvus (nukreiptas į ateitį) teisinio reguliavimo galiojimas būtent tai sutartinių teisinių santykių stadijai, kuri trunka nuo reguliavimo įsigaliojimo. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2018 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas kitoje byloje, 6.157 straipsnio 2 dalies norma turėtų būti taikoma ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobūdį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

26.       Remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo išaiškinimais, teismas iš dalies sutinka su ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškovo pusėje argumentais, kad ginčijama ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies norma gali būti taikoma sutarčių nuostatoms į praeitį, tačiau ši norma gali būti taikoma ne visai, bet tai sutartinių santykių stadijai, kuri prasidėjo nuo 2003 m. liepos 1 d. (ŠŪĮ įsigaliojimo dienos). Be to, paminėta teisės norma turėtų būti taikoma ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobūdį bei tikslus.

27.       Kasacinis teismas šalių cituojamoje 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, be kita ko, nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai turto grąžinimas nuomotojui vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir perduodant nuomininkui, jeigu nesusitariama kitaip (CK 6.544 straipsnis); šalys šilumos ūkio ir jo turto perdavimo nuomininkui metu ir pasibaigus šio ūkio valdymo laikotarpiui įvertino turtą balansine (likutine) verte, kuri, kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, grąžinant turtą buvo mažesnė nei jį perduodant (nutarties 59 punktas). Todėl, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas konstatuoti, kad šalys susitarė dėl Turto verčių jį išnuomojant ir grąžinant. 

28.       Kadangi byloje nėra ginčo, kad Turtas buvo grąžintas mažesnės balansinės vertės, nei buvo išnuomotas (sprendimo 19 punktas), todėl yra formalus pagrindas konstatuoti, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pažeistos. Tačiau, kaip minėta, ginčijama ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti taikoma mechaniškai ir neatsižvelgiant į jos tikslus. ŠŪĮ 1 straipsnio, apibrėžiančio įstatymo paskirtį ir tikslus, 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Pastebėtina, kad ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis atsakomybės už šio teisės normos nesilaikymą nenumato, tiekėjo atsakomybę reglamentuoja kiti šio įstatymo straipsniai (pvz., 28 straipsnio 4 dalis). Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad nuostolių atlyginimui taikytinos ne ŠŪĮ, bet CK teisės normos. Tokia išvadą galima daryti ir įvertinus Valstybės kontrolės 2017 m. kovo 10 d. ataskaitos Nr.VA-P-30-2-5, kurios 3.2 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. kad Savivaldybė nepareikalavo iš nuomininko (atsakovės) Civilinio kodekso nustatyta tvarka kompensuoti Savivaldybei turtinio pobūdžio praradimus dėl sumažėjusios turto vertės ir neįvertino jų atsiskaitydama su nuomininku už jo atliktas investicijas.

29.       Pasisakant dėl ieškovo ir trečiųjų asmenų ieškovo pusėje argumentų, kad atsakovės investicijos į išnuomotą Turtą buvo nepakankamoms, dėl ko turtas nuvertėjo, o savivaldybė patyrė 1 093 579,85 Eur žalą, konstatuotina, kad tokie argumentai neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo.

30.       Viena vertus, minėtais argumentais netiesiogiai pripažįstama, kad žala kildinama iš prievolinių (sutartinių) teisinių santykių, kita vertus, tokia nuomonė grindžiama neatsižvelgus į kitas ŠŪĮ nuostatas ir sutarčių reikalavimus. Pagal ŠŪĮ 9 straipsnį, savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Valdymo perdavimo sutartyje nurodomas valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, dydis per valdymo laikotarpį (37 straipsnio 5 dalis). 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio nuomos sutarties 5.2 a papunktyje nustatyta, kad operatorė įsipareigoja renovuoti ir modernizuoti šilumos ūkį surasdama ir panaudodama tam reikalingas investicijas, kurias sutarties pagrindu operatorė vykdo pagal šalių patvirtintą Investicijų projektą (t. 1, b. l. 222-234). Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydama šią sutarties nuostatą Savivaldybė (savivaldybės Taryba) suderino ir patvirtino 1 506 024,10 Eur dydžio investicijas į išnuomotą Turtą (t. 1, b. l. 102-103). Kaip nustatė Valstybės kontrolė, faktiškai atsakovė atliko 3 066 037,81 Eur investicijas (t. 1, b. l. 163-167). Į bylą nepateikta įrodymų, kad Savivaldybė būtų inicijavusi, o atsakovė nesutikusi investuoti į išnuomotą Turtą daugiau lėšų, reikalingų Turto tinkamai būklei ir jo nenuvertėjimui užtikrinti. Todėl teismas atmeta ieškovo pusės (ieškovo ir trečiųjų asmenų) argumentus dėl nepakankamų investicijų kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178straipsnis).

 

Dėl civilinės atsakomybės

 

31.       Kaip minėta, ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalis nėra tiesioginio taikymo teisės norma žalai atlyginti. Žalos atlyginimą reguliuoja CK normos. 

32.       Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 2, 3dalys). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4dalis). Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl atsakovės netinkamai vykdomų prievolių, susijusių su papildomų lėšų neinvestavimu į išnuomotą turtą ir išnuomoto turto perdavimą mažesne nei įstatyme numatyta verte. Kadangi paminėti klausimai apima 2020 m. rugsėjo 28 d., 2000 m. spalio 9 d. ir 2015 m. liepos 31 d. Sutarčių nuostatas, ginčo teisiniams santykiams taikytinos sutartinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos.

33.       CK

 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

34.       Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

35.       Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, todėl CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokios verslininko atsakomybės be kaltės ribojimas. Pagal minėtą normą, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui sušvelninti ir protingai verslininko atsakomybei riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobūdžio. Dėl to nurodytos CK 6.256 straipsnio 4 dalies ir 6.258 straipsnio 4 dalies normos visuomet taikomos kartu, t. y. verslininkas atsako be kaltės tik už tokio dydžio nuostolius, kuriuos jis galėjo protingai numatyti. Kitoks aiškinimas paneigtų civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ir sudarytų prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 34 punktas).   

36.       Minėta, kad ieškovo pusės argumentai dėl atsakovės nepakankamai investuotų lėšų tinkamai Turto būklei palaikyti yra nepagrįsti (sprendimo 30 punktas). Valstybės kontrolė 2017 m. kovo 10 d. Valstybinio audito ataskaitoje konstatavo, kad šilumos ūkio perdavimo (nuomos) laikotarpiu į šilumos ūkį buvo investuotos ne mažesnės lėšos, nei buvo numatyta sutartyse (ataskaitos 5 psl. paskutinė pastraipa, t. 1, b. l. 58). 2017 m. liepos 31d. Pasibaigimo sutarties 12 punkte šalys patvirtino, kad neturi viena kitai jokių pretenzijų ir neįvykdytų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kurie yra specifiškai nurodyti šioje Sutartyje (turto perdavimas, atsiskaitymas už perduodama turtą, darbuotojų perėmimas, sutarčių su trečiaisiais asmenimis perėmimas) (t. 1, b. l. 259-262). Turto priėmimo – perdavimo komisijos 2015-08-31 protokole konstatuota, kad apžiūrėtas Turtas atitinka 2015 m. liepos 31 d. Pasibaigimo sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 4 išvardytą turtą. Turto grąžinamo sąrašuose komisija nurodė, kad grąžinamas turtas yra techniškai tvarkingas, be defektų, tinkamas tolimesnei eksploatacijai. Prienų rajono savivaldybei ir AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo sudarytos sąlygos grąžinamą turtą apžiūrėti. Pretenzijų dėl grąžinamo turto kokybės nei Prienų rajono savivaldybė, nei AB „Prienų šilumos tinklai neturi (t. 1, b. l. 126, 127– 160). Viename iš grąžinamo turto sąrašų šalys patvirtino, kad keli katilai yra atjungti nuo sistemos ir nepinos komplektacijos, o keli katilai yra kiauri (praleidžia vandenį) (t. 1, b. l. 134-135), tačiau šios aplinkybės į nepatenka į nagrinėjamo ginčo dalyką, todėl teismas detaliau dėl to nepasisako.

37.       Atsižvelgiant į aptartas faktines bylos aplinkybes, šio sprendimo 28 punkte ir 31punkte padarytas teismo išvadas dėl ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies(ne)taikymo, į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto verslininko atsakomybės be kaltės ribojimo, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad turto nuomininkas gali atsakyti tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Nei sutarčių sudarymo metu, nei įsigaliojus ŠŪĮ 37 straipsnio 3 daliai (ankstesnei 35 straipsnio 3 dalies redakcijai) atsakovės atsakomybė už išnuomoto ir gražintino Turto verčių skirtumą nebuvo numatyta, todėl taikyti už tai atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, kadangi nenustatyta pirmoji būtina civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėti veiksmai.

38.       Pasisakant dėl antrosios civilinės atsakomybės sąlygos–žalos ir jos dydžio, kad žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pareiga įrodyti šią civilinės atsakomybės sąlygą tenka ieškovui (CPK 178straipsnis).

39.       Nagrinėjamu atveju pati Savivaldybė, kurios interesais Prokuroras pareiškė ieškinį,  pripažino, kad žala jai nebuvo padaryta (t. 2, b. l. 97-101), todėl ieškovas neturi pagrindo įrodinėti priešingai (CPK 182straipsnio 5 punktas). Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad žalos dydis turi būti nustatytas vadovaujantis ne Turto balansine, bet rinkos verte, kadangi buhalterinė turto vertė nustatoma ir tvirtinama apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2015 m. kovo 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Sprendžiant dėl turto pagerinimų, turi būti nustatinėjama Turto rinkos vertė, o tokiam klausimui spręsti turi būti paskirta teismo ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. ir 2019 m. spalio 15d. nutartys civilinėse bylose  Nr. 3K-3-423-916/2016 ir 3K-3-265-421/2019).

40.       Šioje byloje atsakovė pateikė specialisto (UAB „Alliance valuations“) Konsultacinio pobūdžio išvadą dėl rinkos kainos Nr. VP -2021/03-13, kurioje konstatuota, kad turto grąžinimo metu Prienų rajono šilumos ūkio, t. y. turto, perduoto atsakovei pagal 2000-09-28 ir 2000-10-09 turto nuomos sutartis ir turto, perduodamo AB “Prienų šilumos tinklai“ pagal 2015-07-31sutarties priedą Nr. 1 (šilumos ūkio pagerinimai ir sukurti nauji turto objektai), vertė buvo didesnė nei Prienų rajono šilumos ūkio perdavimo metu 2000 m. Kaunas apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė byloje teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui T. T.. Iš teismo ekspertizės 2022 m. liepos 14 d. akto Nr. 2112/20-1 išvadų ir eksperto akto išvadų patikslinimo matyti, kad išnuomoto turto vertė jo perdavimo metu buvo 7 411 187 Eur, grąžinimo metu buvo 7 326 506 EUR; Sukurto turto rinkos vertė buvo 791 387 Eur, t. y. grąžinimo metu Turto vertė buvo 791 387 Eur didesnė, nei jo perdavimo metu.

41.       Aptartos specialisto ir teismo eksperto išvados leidžia daryti išvadą, kad turtinė žala Savivaldybei nebuvo padaryta. Minėtų specialistų išvados leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtos, ieškovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad žala Savivaldybei turi būti atlyginta vadovaujantis ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo įrodinėjamos.

42.       Kaip jau buvo minėta, teismo vertinimu, ŠŪĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatos sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės netaikomos, todėl konstatuotina, kad nebuvo įrodyta ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga– žala (CK 6.249 straipsnis).

43.       Ieškovui neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių dydžio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja ir trečioji būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis).

 

Dėl ieškinio senaties

 

44.       CK 1.124

 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). 

45.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

46.       Ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

47.       Ieškovas pareiškė teisme ieškinį 2020 m. lapkričio 11 d., tuo tarpu Valstybės kontrolės medžiaga Prokurorui buvo pateikta 2017 m. gegužės 26 d., ieškovas apie šioje byloje ginčijamas aplinkybes nurodė savo ieškinyje kitoje civilinėje byloje e2-916-555/2018 ir tik galutinai įsiteisėju teismo sprendimui minėtoje byloje, kurioje pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl nagrinėjamojoje byloje keliamų klausimų, ieškovas, Valstybės kontrolės iniciatyva, užvedė naują bylą dėl nuostolių atlyginimo.

48.       Kaip teisingai nurodė atsakovė, prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. e2A-789-881/2020).

49.       Remiantis tuo, kas nurodyta, pripažintina, kad tariamą Savivaldybės teisės pažeidimą dėl patirtų1 093 579,85 Eur nuostolių Prokurorui buvo žinoma daugiau kaip trejus metus, atsakovė prašė byloje taikyti ieškinio senaties, atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo, kadangi nenustatytos objektyvios ir termino praleidimą pateisinančios priežastys, todėl yra nuspręsti, kad ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131straipsnio 1 dalis).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

50.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas nusprendžia, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė, praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

51.       Nusprendus Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti, atsakovė UAB „Gren Trakai“ (buvęs pavadinimas UAB „Trakų energija“) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Energijos taupymo centras“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

52.       Atsakovė UAB „Gren Trakai“ nurodė, kad patyrė iš viso 106 847,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias susidarė iš 94 823,17 Eur iki Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo priėmimo, 5 308,98 Eur apeliacijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 6 715,80 Eur išlaidų po apeliacijos. Trečiojo asmens UAB „Energijos taupymo centras“ turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2 854,03 Eur.

53.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos).

54.       Pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2020 m. gruodžio mėnesį parengimą atsakovei priteistina suma yra 3 496,25 Eur (1 398,50 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už tripliko 2021 m. kovo mėnesį parengimą priteistina suma yra 2 182,20 Eur (1 454,80 Eur (bruto) × 1,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už kitus atsakovės atstovo rengtus dokumentus, kurių į bylą pateikta 16, priteistina suma 12 543,36 Eur (1 959,90 Eur (bruto) × 16 × 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 18 val., maksimali priteistina suma yra 3 527,82 Eur (1 959,90 Eur (bruto) × 18 val. × 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.); už atsiliepimo į apeliacinį skundą 2023 m. liepos mėnesį parengimą priteistina suma yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur (bruto) × 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Taigi, pagal Rekomendacijas maksimali už suteiktas teisines paslaugas priteistina suma yra 24 297,50 Eur, kuri pagal atsakovės pateiktus duomenis viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą priteistina suma mažintina iki maksimalios 24 297,50 Eur sumos.

55.       Atsakovė taip pat prašo iš ieškovės priteisti 12 100 Eur už turto vertinimo ataskaitą ir 15 500 Eur byloje paskirtą ekspertizę. Teismas su atsakovė prašymu šioje dalyje sutinka, šios išlaidos yra pagrįstos, teismas vertino ir turto vertinimo ataskaitą, ir vadovavosi ekspertinio tyrimo medžiaga, todėl šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis).

56.       Taigi, atsakovės UAB „Gren Trakai“ pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 51 897,50 Eur suma, kuri susideda iš 24 297,50 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų, 12 100 Eur už turto vertinimo ataskaitą ir 15 500 Eur už byloje paskirtą ir apmokėtą ekspertizę.

57.       Trečiojo asmens UAB „Energijos taupymo centras“ turėtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes pagal Rekomendacijas vien už atsiliepimo į ieškinį 2024 m. vasario mėnesį parengimą priteistina suma yra 5 045,50 Eur (2018,20 Eur (bruto) × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.).

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, jų valdytojas yra generalinis prokuroras, o Kauno apygardos prokuratūra yra struktūrinė šio juridinio asmens dalis. Taigi, nors ieškinį reiškia Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteisiamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (CPK 961 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-381/2021, 76 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-611/2023, 73 punktas).

59.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovei UAB „Gren Trakai“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistina 51 897,50 Eur teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o trečiajam asmeniui UAB „Energijos taupymo centras“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistina 2 854,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

60.       Teismui atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos valstybei iš prokuratūros nepriteisiamos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gren Trakai“ (juridinio asmens kodas 170795677) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) 51 897,50 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo centras“ (juridinio asmens kodas 147832026) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) 2 854,03 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                          Gintautas Koriaginas