Civilinė byla Nr. e3K-3-304-686/2017

                                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10950-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.3.5

               (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės (pavaduojančios antstolės Gretos Žutautės) prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. V., uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnis), ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo momento nustatymą(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis), palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė teismo pakeisti skolininkę S. V. jos teisių ir pareigų perėmėja G. V. .
3. Pareiškėja nurodė, kad antstolės kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1036,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. V. išieškotojos UAB „General Financing“ (toliau – ir Bendrovė) naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. skolininkė S. V. mirė. Testamentų registre nurodyta paveldėto turto perėmėja G. V. .

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos antstolės prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese tenkino – pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę S. V., mirusią 2016 m. balandžio 21 d., jos teisių perėmėja vykdymo procese G. V..
5. Teismas, nustatęs, kad po skolininkės mirties palikimą priėmė G. V., pareiškimą tenkino (CPK 596 straipsnio 1 dalis).
6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą, 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatė, kad: registre įregistruotas skolininkės palikimo priėmimo 2016 m. liepos 7 d. faktas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei, palikimą priėmęs asmuo – G. V.; atsižvelgiant į įpėdinės G. V. pareiškimą, tą pačią dieną išduotas notarės vykdomasis pavedimas antstoliui sudaryti turto, likusio po S. V. mirties, apyrašą. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad G. V. priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
8. Tiek G. V. pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, tiek aplinkybė, kad jai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nepaneigia nustatytų aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, t. y. mirusios skolininkės materialiųjų teisių perėmimą paveldėjimo būdu.
9. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad Bendrovė 2016 m. liepos 18 d. informavo įpėdinę G. V. apie sudarytą su S. V. vartojimo kredito sutartį, jos pagrindu susidariusius finansinius įsipareigojimus ir turimą reikalavimo teisę, bei skolininkės nekilnojamajam turtui taikytas areštas yra pakankami konstatuoti, jog įpėdinė informuota apie palikėjos skolą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo G. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti; priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 5.53 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju neįsigilinta į bylos aplinkybes, kad G. V. iki šiol nėra perėmusi palikėjos S. V. turto, jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (realiai ji tik kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo), todėl nėra palikėjos pareigų ir teisių perėmėja.
2. Teismas netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrovė nėra pareiškusi savo reikalavimo per įstatyme nustatytą terminą. Vertinant, ar Bendrovė įvykdė pareigą pranešti apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, svarbus turto apyrašo sudarymo momentas. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad įpėdinė palikimą priėmė 2016 m. liepos 7 d. pagal turto apyrašą, sudarytą 2016 m. rugpjūčio 26 d. (sudarytą vėliau nei po 3 mėnesių po palikimo atsiradimo), o UAB „General Finansing“, atstovaujama antstolės, pateikė pareiškimą pakeisti skolininkę vykdomojoje byloje 2016 m. rugpjūčio 18 d., taip pat jau praleidusi 3 mėnesių terminą, taigi skolininkės pakeitimas vykdymo procese nėra įmanomas.
3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto.
11. UAB „General Finansing“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Suinteresuotas asmuo G. V. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą su pareiškimu kreipėsi 2016 m. liepos 7 d., taigi tai yra momentas, kai ji išreiškė savo valią priimti palikimą. Kasacinio skundo argumentas, jog G. V. nėra priėmusi palikimo, nes jai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nepaneigia fakto, kad palikimą G. V. priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises į paveldėtą turtą įforminantis dokumentas. Faktą, kad G. V. priėmė po palikėjos S. V. mirties atsiradusį palikimą, liudija Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad palikimo priėmimo data – 2016 m. liepos 7 d., o palikimą priėmęs asmuo – G. V., taigi akivaizdu, kad palikimą ji priėmė ir yra skolininkės teisių bei pareigų perėmėja.
2. CK 5.63 straipsnio sąlygos dėl mirusios skolininkės kreditorių ir jų reikalavimų informavimo įvykdytos tinkamai ir laiku. Bendrovė, nepraleisdama CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, informavo G. V. dėl mirusios skolininkės skolos – 2016 m. liepos 19 d. paveldėtojai išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodyti mirusios skolininkės skoliniai įsipareigojimai Bendrovei ir tai, kad mirus klientui finansinius įsipareigojimus pagal sutartį perima kliento įpėdiniai. Kita reikšminga aplinkybė, vertinant, ar Bendrovė tinkamai pareiškė savo reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, yra turto arešto aktas, kuriuo antstolė R. Vaizgaudienė, vykdydama išieškojimą iš S. V. Bendrovės naudai, 2012 m. kovo 29 d. areštavo skolininkei priklausiusį butą (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl  palikimo priėmimo fakto nustatymo

12. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.
13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).
15. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnyje nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
16. CK 5.50 straipsnio 6 dalis reglamentuoja notaro pareigą per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos pranešti Testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Taigi, tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jei įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodytą praktiką).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
20. Pagrindas, kuriuo remdamasis notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, priklauso nuo įpėdinio pasirinkto palikimo priėmimo būdo. Tai gali būti atitinkamai įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatytas paveldimo turto valdymo faktas, arba pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo.
21. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2016 m. balandžio 21 d. mirė skolininkė S. V.. Testamentų registre įregistruotas skolininkės palikimo priėmimo 2016 m. liepos 7 d. faktas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei B. Vinogradovienei, palikimą priėmęs asmuo – G. V.; atsižvelgiant į įpėdinės G. V. pareiškimą, tą pačią dieną išduotas notarės vykdomasis pavedimas antstoliui sudaryti turto, likusio po S. V. mirties, apyrašą.
22. Sisteminis paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareiga palikimą priėmusiam įpėdiniui atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes, pirmiau nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad G. V., 2016 m. liepos 7 d. išreiškusi valią priimti palikimą pagal turto apyrašą, yra skolininkės teisių ir pareigų perėmėja, o neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas šio fakto nepaneigia.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties ir šio termino praleidimo padarinių

24. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
25. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.
26. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013 ir joje nurodytą praktiką).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 17 punktą).
28. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., pirmiau nurodytos nutarties 18 punktą).
29. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; ir kt.).
30. Bylos duomenimis, nustatyta, kad skolininkė mirė 2016 m. balandžio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šioje vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš S. V. priimtas vykdyti 2012 m. kovo 12 d. antstolės patvarkymu. Antstolės R. Vizgaudienės 2012 m. kovo 29 d. turto arešto aktu areštuotas S. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, išieškotoja – UAB „General Financing“ (kurios reikalavimus tenkinant areštuojamas turtas), minėtas turto areštas (aktas Nr. 0212002679) įregistruotas Turto arešto aktų registre ir Nekilnojamojo turto registre.
31. Pirmiau nurodytu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre, dar iki palikėjos mirties, buvo išviešintas jos turto areštas. Nutarties 28 punkte minėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. 0212002679  įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas buvo pasiektas.
32. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. paveldėtojai išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodyti mirusiosios skolininkės skoliniai įsipareigojimai Bendrovei ir tai, kad mirus klientui finansinius įsipareigojimus pagal sutartį perima kliento įpėdiniai. Taigi teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinės informavimas apie palikėjos kreditorės reikalavimus – buvo atliktas nepraleidus minėtoje teisės normoje nustatyto 3 mėnesių termino.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu byloje nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, konstatuoja, kad Bendrovė pripažintina tinkamai įgyvendinusi teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinę apie palikėjos skolines prievoles bei nepraradusia teisės reikalauti, kad įpėdinė patenkintų jos turtines pretenzijas.

Dėl procesinio teisių perėmimo vykdymo procese (CPK 596 straipsnis)

34. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
35. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
36. Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Nurodytų sąlygų nustatymas ypač aktualus tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdiniai ir išieškotojas siekia pakeisti skolininką vykdymo procese. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir joje nurodytą praktiką).
38. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori (iš anksto) negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 ir joje nurodytą praktiką).
39. Bylos duomenimis, nustatyta, kad, sudarant paveldimo turto apyrašą, jame buvo įrašyta palikėjos skola Bendrovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nenustatytas terminas antstolio kreipimuisi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Terminas nustatytas tik turto apyrašo sudarymui (CK 5.53 straipsnio 3 dalis).
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. V., 2016 m. liepos 7 d. išreiškusi valią priimti palikimą pagal turto apyrašą, yra skolininkės teisių ir pareigų perėmėja (žr. šios nutarties 22–24 punktus). Tai reiškia, kad viena iš skolininkės pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Šios nutarties 31–32 punktuose nurodytos byloje teismų nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstolei areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – įpėdinę informuoti apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl  kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendinamas, t. y. antra iš skolininkės pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų taip pat nustatyta.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
43. Kasacinį skundą atmetus, suinteresuoto asmens G. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Donatas Šernas