Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-351-426-2013].doc
Bylos nr.: Ik-351-426/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VSDFV Vilniaus skyrius 191683350 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų
Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Bylos sustabdymas
kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-351-426/2013

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03442-2010-9

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2010-11-10 sprendimą Nr. (11.1)I-6808; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2010-07-29 sprendimą Nr. 6-26-2721; 3) įpareigoti Vilniaus skyrių vykdyti 2010-04-07 sprendimą Nr. 6-24-6947, išmokant pareiškėjui nuo 2010-07-01 neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, nurodytas Vilniaus skyriaus 2010-04-07 sprendime Nr. 6-24-2947.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad nuo 2010-03-29 jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Vilniaus skyrius 2010-04-07 sprendimu Nr. 6-24-6947 vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo mokama mažesnė nei paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Toks perskaičiavimas yra grindžiamas Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimu, kuris priimtas remiantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 10 str. 2 ir 3 d. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu (toliau – ir Nuostatai), t. y. teisės aktais (jų pakeitimais), įsigaliojusiais jau po motinystės (tėvystės) pašalpos pareiškėjui paskyrimo.

Pareiškėjas nesutinka su motinystės pašalpos sumažinimu, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas motinystės socialinio draudimo pašalpas ir susiejo šių pašalpų apskaičiavimą su teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu ir tokiu būdu užtikrino pašalpų gavėjų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą visą pašalpos mokėjimo laikotarpį. Socialinės pašalpos paskyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą jos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Mano, kad Laikinojo įstatymo 10 str. 2 ir 3 d. nuostatomis sukurtas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal principams, suformuotai Konstitucinio Teismo praktikai, pažeidžia pareiškėjo, kaip motinystės socialinės pašalpos gavėjo, nuosavybės teisę į paskirtą pašalpą.

Atsakovas Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 36–39) paaiškino, kad kompensuojamasis uždarbis, taikytinas motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio nustatymui, buvo apskaičiuotas pareiškėjo 2009-03-01–2010-02-28 laikotarpio draudžiamąsias pajamas padalinus iš to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Vilniaus skyriaus 2010-04-07 sprendimu pareiškėjui vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 4 976,91 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa, iki vaikui sukaks dveji metasi paskirta maksimali 4 230,38 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa.

Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 str. 1 d, 10 straipsnio 1–3 dalies nuostatomis, Vilniaus skyrius 2010-07-29 sprendimu nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjui motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai, taikant 90 procentų, o laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų – taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio dydį. Kadangi perskaičiuota pareiškėjo motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo  vaiko vienų iki dvejų metų viršijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjui nuo 2010-07-01 vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų paskirta maksimali 3 510 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės pateiktame atsiliepime (b. l. 23–25).

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus skyrius 2010-04-07 sprendimu Nr.6-24-6947 paskyrė pareiškėjui motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų nuo 2010-03-29 ir nuo 2011-10-25, pagal apskaičiavimą: iki vaikui sukaks vieneri metai (2010-10-25) mokama 4 976,91 Lt, iki vaikui sukaks dveji metai (2011-10-25) – 4 230,38 Lt pašalpa (b. l. 8–9).

Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9, 10 str., Nuostatų 58, 74 p. bei Sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 2 d., atsižvelgdamas į nuo 2010-01-01 Vyriausybės patvirtintą naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 perskaičiavo pareiškėjui paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą ir nuo 2010-07-01 iki 2010-10-25 mokėjo pašalpą pagal apskaičiavimą, nurodant, kad iki vaikui sukaks 1 metai pareiškėjui bus mokama 4 479,22 Lt pašalpa, nuo 2010-10-26 iki 2011-10-25 mokėjo pašalpą pagal apskaičiavimą, nurodant, kad iki vaikui sukaks 2 metai pareiškėjui bus mokama 3 510,00 Lt pašalpa (b. l. 10–11). Šis Vilniaus skyriaus sprendimas buvo apskųstas Fondo valdybai, kuri 2010-11-10 sprendimu Nr. (11.1)I-6808 skundą atmetė (b. l. 6–7).

Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus skyriaus 2010-07-29 sprendimą, Fondo valdybos 2010-11-10 sprendimą ir įpareigoti Vilniaus skyrių vykdyti 2009-04-07 sprendimą pagrįstumo bei teisėtumo.

Motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Kaip jau minėta, pašalpa pareiškėjui buvo paskirta 2010-04-07 sprendimu. Skyrimo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 100 procentų, o kol sueis dveji metai – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2009-09-22 įstatymu Nr. XI-420 iš dalies pakeista šio įstatymo 21 str. 1 d. ją išdėstant „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieneri metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms. Kadangi pareiškėjui pašalpa paskirta iki 2010-07-01, tai jam šio įstatymo pakeitimo nuostatos netaikomos.

Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2010-07-02, 2011-12-20 redakcijos) šis įstatymas iki 2011-12-31 galiojo ir paskirtoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, tačiau pagal ginčijamas Laikinojo įstatymo 9, 10 str. nuostatas atitinkamai perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokamos iki jų mokėjimo termino pabaigos. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieneri metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 str. 1, 2 ir 3 d. nuostatoms įgyvendinti buvo skirtas Nuostatų 75 punktas.

Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieneri metai, negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Nuostatų 75 punktas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010-07-01 sumažinti papildomai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2013-03-08.

Nustatyta, kad A. K. teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2010-04-07 (b. l. 8–9), t. y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Motinystės (tėvystės) pašalpų, į kurias teisė įgyta po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo reglamentavimas remiantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarime nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjui paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį remdamasis Laikinojo įstatymo 10 str. 2 ir 3 dalimis. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimą, darytina išvada, kad Vilniaus skyriaus 2010-07-29 ir Fondo valdybos 2010-11-10 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti. Pripažinus, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjui nuo 2010-07-01 neišmokėtas motinystės (tėvystės) išmokos sumas, nurodytas Vilniaus skyriaus 2010-04-07 sprendime.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, A. K. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.)

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

 

n u s p r e n d ė :

 

pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Arūnas Kaminskas

 

 

Rūta Miliuvienė

 

 

Jūra Marija Strumskienė