Civilinė byla Nr. 2A-813-460/2021

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14015-2012-7

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. prašymą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, nutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo, papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį (patikslintą) atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, R. G., V. B., N. B., J. D., J. P., O. L. V., D. A. (D. A.), A. L., M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, T. P., A. S., dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį kuria atsakovai D. A., J. P., J. D., N. B., O. L. V. įpareigoti per 24 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinius dokumentus, o ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos išduoti statybą leidžiančius dokumentus, pakeitė, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuriomis patikslintas ieškinys atmestas (dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Atsakovė J. D. pateikė prašymą, juo prašo:

(A)     a) išaiškinti (CPK 278 straipsnis), ar žodžiai „pertvarkyti statomą“ reiškia, kad tai nauja statyba ar tai (72) Statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.; b) išdėstyti 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties įvykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis) ar priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis) - nustatyti atitinkamą įpareigojimo institucijoms (Inspekcijai ar Savivaldybei) vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatą „teismas 4) įpareigoja kompetentingas institucijas pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia ... sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja ... teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų“. Priimant atitinkamą teismo išaiškinimą, išdėstant nutarties įvykdymo tvarką ir / ar priimant papildomą sprendimą atsižvelgti į pirmiau (A) išdėstytas aplinkybes, tarp jų: ,,49 .... bylos nagrinėjimo metu aplinkybės dėl pastatų sujungimo terasos elementu pasikeitė. Statytojų atstovas Statybos inspekcijai nurodė, kad jungtis, esanti tarp gyvenamojo namo ir gretimo yra išardyta. Tokios aplinkybės nurodytos ir Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1748“. Saugomų teritorijų įstatymo, išdėstyto nauja redakcija (Įsigaliojo 2001 m. gruodžio 28 d.) 27 straipsnyje buvo nustatyta: 4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą organizuoja VSTT. 5. VSTT: 4) organizuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; 9) dalyvauja statinių saugomose teritorijose projektų, taip pat teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo bei derinimo procese. Taigi, KNNP tvarkymo plano (ne tik 9.1.2.5 punkto) reikalavimų įgyvendinimo organizavimas VSTT (o ne Inspekcijos per teismus) prerogatyva; 

(B)      Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nėra Statybos įstatymo 33 str. 2 dalyje numatyta įpareigojimo kompetentingai institucijai (Inspekcijai ar Neringos savivaldybės administracijai) pagal statytojo tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Todėl neaišku, kokiu būdu turi būti vykdoma nutarties nuostata „gavus naują statybą leidžiantį dokumentą“, jei tokia prievolė kompetentingai institucijai nenumatyta. Pareiškėja prašo teismą išaiškinti šios nutarties dalies vykdymą ir / ar išdėstyti nutarties įvykdymo tvarką ar priimti papildomą sprendimą - nustatyti atitinkamą įpareigojimą institucijoms (Inspekcijai ar Neringos savivaldybės administracijai) vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatą;

(C)   Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-04 nutarties logiką, kadangi apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakė, tai laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki visiško teismo (2021 m. gegužės 7 d.) sprendimo įvykdymo - t. y. iki „pertvarkytų projektinių dokumentų, atitinkančių KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkte nustatytus reikalavimus parengimo ir SLD išdavimo“. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, o šioje nutartyje (kaip minėta pirmiau) nėra įpareigojimo kompetentingai institucijai išduoti atsakovams SLD pagal pertvarkytus projektinius dokumentus. Taigi, tampa neaišku iki kokio visiško teismo sprendimo įvykdymo laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti. Pareiškėja prašo išdėstyti šioje dalyje 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties įvykdymo tvarką ar priimti papildomą sprendimą; 

(D)        Subjektai, asmenys atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus privalo dengti išlaidas ne tik už statybos padarinių (jungties - balkono) šalinimą, bet ir už statinio projektinių dokumentų pertvarkymą, faktiškai - naujo statinio projekto rengimą bei šio projekto įgyvendinimą (pastato pertvarkymą pagal galiojančių STR ir specialiuosius architektūros, paveldosaugos, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus). Pareiškėja prašo išdėstyti šioje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties įvykdymo tvarką ar priimti papildomą sprendimą, taip pat numatant įpareigojimą Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 20 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-816-971/2022 numatyti vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis) įpareigojimus kaltiems asmenims atlyginti atsakovėms minėtas patirtinas išlaidas (žalą); 

(E)       Pareiškėja prašo klausimais, nurodytais šio prašymo E skyriuje dalyje išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ar priimti papildomą sprendimą.

Prašymas netenkintinas

4.       Iš atsakovės prašymo turinio nustatyta, jog atsakovė pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties išaiškinimo, nutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo, papildomo sprendimo priėmimo.

Dėl A prašymo dalies

5.       Atsakovė prašo išaiškinti, ar žodžiai „pertvarkyti statomą“ reiškia, kad tai nauja statyba ar tai statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan. (a).

6.       CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

7.       Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019; 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

8.       CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-330/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-359-567/2022).

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymo išaiškinti teismo nutartį pateikimo tikslas yra ne prašyme nurodytos teismo nutarties neaiškumas, o tai, kad atsakovei neaišku, kokią prasmę turi statybos terminai „pertvarkyti statomą“. Tokio pobūdžio atsakovės argumentai nėra suderinami su nutarties išaiškinimo instituto paskirtimi, nes atsakovė iš esmės siekia ne pašalinti galimus teismo nutarties neaiškumus, o gauti teisinę konsultaciją statybos klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad jau ieškinio dalyke (prašyme) buvo suformuluota konstrukcija „pertvarkyti statomą“ gyvenamąjį namą, atsakovė byloje teikė atsiliepimą, apeliacinį skundą, tačiau klausimo dėl jo reikšmės nekėlė. Jeigu atsakovei neaiškus teismo pavartotas junginys „pertvarkyti statomą“, atsakovei suteikti konsultaciją galėtų statybos projektuotojai ir / ar kompetentingos institucijos atsakovei vykdant teismo procesinį sprendimą – atsakovei pertvarkant projektinę dokumentaciją ir gaunant naują statybą leidžiantį dokumentą. Dėl nurodytų priežasčių prašymas išaiškinti žodžių junginio „pertvarkyti statomą“ prasmę netenkinamas.

10.       Atsakovė (A) dalies (b) punkte prašo išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties įvykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis) ar priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis) - nustatyti atitinkamą įpareigojimo institucijoms (Inspekcijai ar Savivaldybei) vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatą „teismas 4) įpareigoja kompetentingas institucijas pagal statytojo (užsakovo) tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia ... sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja ... teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų“.

11.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12.       CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.

13.       Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši civilinio proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). 

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju papildomo sprendimo priėmimas negalimas, nes Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi apeliacine tvarka, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išsprendė visus reikalavimus ir savo procesiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį pakeitė, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuriomis patikslintas ieškinys atmestas (dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų ir statinių savininkų lėšomis) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pridėtina, kad papildomam sprendimui priimti yra praleistas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvidešimt dienų terminas.

15.       Svarstant klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties išdėstymo (įvykdymo tvarkos pakeitimo) kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė iš esmės prašo ne pakeisti jo įvykdymo tvarką, tačiau ji prašo pakeisti ieškovės pasirinktą materialinį reikalavimą. Kaip žinoma, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą ir, be kitko, nusprendė įpareigoti atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, be kitko, atsakovei nustatė didesnį 24 mėnesių terminą. Pažymėtina, kad šiuo prašymu atsakovė prašo nustatyti atitinkamą įpareigojimo institucijoms (Inspekcijai ar Savivaldybei) vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatą <... išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, atsakovė prašymu siekia pakeisti ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – materialinį ieškinio dalyką (reikalavimą) bei teismo nustatytą įpareigojimą, bet ne jo įvykdymo tvarką, o tokia situacija negalima. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymo A dalis netenkinama.

Dėl B prašymo dalies

16.       Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nėra Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta įpareigojimo kompetentingai institucijai (Inspekcijai ar Neringos savivaldybės administracijai) pagal statytojo tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė prašo teismą išaiškinti šios nutarties dalies vykdymą ir / ar išdėstyti nutarties įvykdymo tvarką ar priimti papildomą sprendimą - nustatyti atitinkamą įpareigojimą institucijoms (Inspekcijai ar Neringos savivaldybės administracijai) vykdant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatą.

17.       Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė B prašymo dalyje faktiškai atkartoja A prašymo dalies b punkte nurodytą prašymą. Atsižvelgiant į tai, plačiau šis klausimas nebesvarstomas. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, atsakovei reikiamai pertvarkius projektinę dokumentaciją, kompetentingos institucijos turi išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, kad pertvarkyti atsakovės statomą ūkinį pastatą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

18.       Pridėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės: pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų. 

Dėl C prašymo dalies

19.       Atsakovė nurodo, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties logiką, kadangi apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakė, tai laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki visiško teismo (2021 m. gegužės 7 d.) sprendimo įvykdymo. Atsakovei neaišku, iki kokio visiško teismo sprendimo įvykdymo laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti. Atsakovė prašo išdėstyti šioje dalyje 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties įvykdymo tvarką ar priimti papildomą sprendimą. 

20.       Pirmiausia kolegija nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartyje nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kuria pakeitė 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį ir dalyje sprendimą panaikino bei bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino (dėl jų nepasisakė), taigi laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

21.       Antra, pačios atsakovės skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties (jo dalyke) nurodoma, kad atsakovė siekia, kad būtų panaikinta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

22.       Taigi atsakovei žinoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja, atsakovė aktyviais savo veiksmais gina savo galbūt pažeistas teises ir skundu siekia jas panaikinti.

23.       Vykstant procesui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo apeliacinės instancijos teisme, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo koreguoti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties priimant papildomą sprendimą ar keičiant įvykdymo tvarką.

Dėl D prašymo dalies

24.       Atsakovė prašo išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties įvykdymo tvarką ar priimti papildomą sprendimą, numatant įpareigojimą Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 20 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-816-971/2022 numatyti vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis) įpareigojimus kaltiems asmenims atlyginti atsakovėms minėtas patirtinas išlaidas (žalą).

25.       Šiuo aspektu svarbu tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).

26.       Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad „iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui: pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai nėra pavaldūs nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismams, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra pavaldus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota: „Iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti ir kaip varžančios žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų procesinį savarankiškumą: nors <…> pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires”.

27.       Dėl nurodyto teisinio reguliavimo yra suprantama, kad įpareigojimas Klaipėdos apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 20 d. priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-816-971/2022 vadovaujantis atsakovės nurodoma kasacinio teismo formuojama praktika yra negalimas. Dėl to ši prašymo dalis netenkinama.

Dėl E prašymo dalies

28.       Atsakovė prašo klausimais, nurodytais šio prašymo E skyriuje dalyje išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ar priimti papildomą sprendimą.

29.       Iš jos prašymo turinio galima nuspręsti, kad atsakovei yra neaiškūs kai kurie Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodyti teiginiai (pvz.: 50, 57 punktai). Atsakovei nežinoma, kokios atitikties specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams (KNNP tvarkymo planui) reikia kompetentingų institucijų vertinimo, atsakovei nesuprantama, ką norima pasakyti teiginiu „ar esantiems statiniams gali būti išduotas statybos leidimas pagal galiojančius specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus“.

30.       Kaip jau anksčiau minėta, atsakovė, kaip ir A prašymo dalyje siekia teisinių konsultacijų statybos projektavimo srityje. Tokia pozicija neatitinka teismo procesinio sprendimo išdėstymo, papildomo sprendimo priėmimo institutams keliamų tikslų, dėl to toks atsakovės gynybos būdas negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, ši atsakovės prašymo dalis netenkinama.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visus atsakovės nurodytus argumentus konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis yra aiški, jos vykdymas suprantamas, dėl to atsakovės prašymas nepagrįstas ir netenkinamas.

Vadovaudamasi CPK 290, 291 teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės J. D. prašymą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo, nutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo, papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                           Aušra Maškevičienė

                                                                                                                        Erika Misiūnienė

                                                                                                                        Almantas Padvelskis