Administracinė byla Nr. eA-47-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07425-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 30.2

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Achema“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, akcinė bendrovė ,,Amber Grid“, akcinė bendrovė ,,KN Energies“ (buvusi AB ,,Klaipėdos nafta“) ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“) dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Achema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. O3E-713 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“ (toliau – ir Nutarimas); 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą – Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 patvirtintos „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ metodikos 7 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatoms; 3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2.       Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Taryba 2023 m. gegužės 29 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nustatė 152,45 Eur/(MWh/parą/metus) gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, taikomą nuo 2023 m. liepos 1 d.  (toliau – ir SGDT dedamoji, saugumo dedamoji).

2.2.                      Nutarimu taikoma valstybės pagalba ir nustatyta SGDT dedamoji pažeidžia jo teises ir įstatymų saugomus interesus, Nutarimas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems nacionaliniams teisės aktams bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisiniam reguliavimui. Taryba, priimdama Nutarimą, neįvertino SGDT dedamosios be privalomo išankstinio suderinimo, taikytos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir šios schemos pagrindu suteiktos valstybės pagalbos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ignitis“, taip pat ir tai, kad teikiama valstybės pagalba yra praradusi savo aktualumą. Šios aplinkybės buvo nurodytos Tarybai iki posėdžio ir posėdžio, kuriame buvo priimtas Nutarimas, metu, tačiau Taryba neatsižvelgė į šias aplinkybes.

2.3.                      Taryba, kuri yra viešojo administravimo subjektas, Nutarimu nustatė SGDT dedamosios, kurią numatyta taikyti nuo 2023 m. liepos 1 d., dydį. Priimdama Nutarimą, ji viršijo jai teisės aktų suteiktą kompetenciją, kadangi peržengė Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGDTĮ, Įstatymas) nuostatomis jai suteiktą kompetenciją, nustatant vidutinę gamtinių dujų importo kainą (toliau – ir vidutinė importo kaina). Dėl šios priežasties yra pagrindas naikinti Nutarimą, kaip priimtą nekompetentingo viešojo administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu).

2.4.                      Tarybos funkcijos apsiriboja tik teisės taikymo aktų priėmimu. Taryba neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų.

2.5.                      Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, šiuo metu Taryba) 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 patvirtintos Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos, kurios nauja redakcija priimta Komisijos 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3E-469, (toliau – ir Metodika) ir SGDTĮ nuostatas, Tarybai yra suteikta teisė ir kompetencija apskaičiuoti vidutinę importo kainą, tačiau SGDTĮ nustato ir šios kompetencijos ribas, t. y., apskaičiuojant vidutinę importo kainą, nėra vertinama tik importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą. SGDTĮ nenumato galimybės praplėsti šį sąrašą. Taigi Metodikos vidutinės importo kainos nustatymo, kurią parengė ir patvirtino Taryba, 7 punkte nustatytas platesnis sąrašas aplinkybių, nei SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios nėra vertinamos, skaičiuojant vidutinę importo kainą, taip pat nėra nurodyta, kad Taryba turi teisę savo nuožiūra praplėsti šį sąrašą.

2.6.                      Nutarimas priimtas, remiantis neteisėtai 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 priimta Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodika (toliau – ir Metodika dėl vidutinės importo kainos), kurią tvirtindama Taryba viršijo jai SGDTĮ nuostatomis suteiktą kompetenciją. Vidutinė importo kaina sudaro reikšmingą dalį, vertinant ir nustatant SGDT dedamąją. Taryba, viršydama jai suteiktą kompetenciją, netiesiogiai ir selektyviai įtakoja SGDT dedamosios dydį. Įstatymų leidėjas numatė dvi konkrečias aplinkybes, kurios nėra vertinamos, nustatant vidutinę importo kainą, Taryba, praplėsdama šį sąrašą, iš esmės įtvirtino ir naują teisinį reglamentavimą. Dėl šių priežasčių Nutarimas priimtas neteisėtai, Tarybai viršijant jai SGDTĮ nuostatomis suteiktos kompetencijos ribas.

2.7.                      SGDT dedamąją lemianti Tarybos patvirtinta Metodika dėl vidutinės importo kainos neatitinka SGDTĮ reikalavimų. SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis apskaičiuota pagal AB „Klaipėdos nafta“ parengtą metodiką ir siūlymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistos Metodikos 21 ir 24 punktų, SGDTĮ 11 straipsnio nuostatos.

2.8.                      SGDT dedamosios dydis yra apskaičiuotas, neįtraukiant į šio dydžio skaičiavimo formulę esminę reikšmę turinčių duomenų dėl ydingo Tarybos patvirtintos poįstatyminio lygmens teisinio reglamentavimo. Tai lemia, kad SGDT dedamosios dydis buvo apskaičiuotas neobjektyviai, perkeliant nepagrįstai didelę SGDT dedamosios mokėjimo naštą gamtinių dujų naudotojams (iš kurių didžiausias, nevertinant paskirtojo tiekėjo, yra pareiškėjas, kuri paprastai sunaudoja daugiau nei pusę viso importuoto gamtinių dujų kiekio).

2.9.                      2022 m. II pusmetį sumažėjęs Bendrovės gamtinių dujų importas susijęs su priverstiniu gamybos stabdymu dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų gamtinių dujų rinkoje ir dėl geopolitinės situacijos, nulemtos karo Ukrainoje.

2.10.                      Įstatymų leidėjas susiejo visų gamtinių dujų naudotojų mokamos SGDT dedamosios dydį su Tarybos ataskaitiniam mėnesiui tvirtinamos vidutinės importo kainos dydžiu. Tačiau sisteminis Metodikos ir SGDTĮ nuostatų vertinimas reiškia tai, kad, netinkamai nustačius vidutinę importo kainą, gali būti nustatomas SGDT dedamosios dydis, kuris nėra pagrįstas visomis objektyviomis aplinkybėmis.

2.11.                      Metodika dėl vidutinės importo kainos reglamentuoja vidutinės importo kainos, už kurią gamtinių dujų tiekimo įmonės įsigyja į Lietuvos Respubliką importuotus gamtinių dujų kiekius, nustatymo principus. Vidutinė importo kaina, be kita ko, yra vertinama, Tarybai nustatant SGDT dedamosios dydį, todėl svarbu užtikrinti, kad vidutinė importo kaina būtų nustatyta sąžiningai, įvertinus visas objektyvias aplinkybes.

2.12.                      Metodika dėl vidutinės importo kainos neužtikrina objektyvios vidutinės importo kainos nustatymo, kadangi jos 7.3, 7.5 ir 7.6 punktuose numatyta, kad Taryba, skaičiuodama vidutinę importo kainą, nevertina gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų; sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių; gamtinių dujų kiekių, perduodamų iš trečiosios šalies į trečiąją šalį. Tokia nuostata iš esmės reiškia, kad Taryba, skaičiuodama vidutinę importo kainą pagal Metodiką, vertina tik šios rinkos dalį, nors SGDTĮ nesuteikia leidimo ir kompetencijos Tarybai savo nuožiūra pasirinkti vertinamų aplinkybių, apskaičiuojant vidutinę importo kainą. Todėl vidutinės importo kainos skaičiavimai neatitinka objektyvios visos gamtinių dujų rinkos situacijos.

2.13.                      Todėl yra tikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Tarybos priimtų norminių administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 113 straipsnis).

2.14.                      Metodika dėl vidutinės importo kainos neatitinka anksčiau teiktos Tarybos pozicijos ir sudaro prielaidas nepagrįstai taikyti dvigubus standartus, nustatant tarpusavyje susijusius dydžius – vidutinę importo kainą ir SGDT dedamąją. Toks vertinimas pažeidžia skaidrumo, sistemiškumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus. Metodika dėl vidutinės importo kainos sudaro realias prielaidas, nustatant vidutinę importo kainą, iškreipti objektyvią gamtinių dujų rinkos kainą, dėl to neužtikrina įstatymuose numatytų ir pačioje Metodikoje dėl vidutinės importo kainos deklaruojamų tikslų įgyvendinimo.

2.15.                      Apskaičiuojant Nutarimo pagrindu nustatytą SGDT dedamosios dydį, vadovaujantis Tarybos patvirtintomis metodikomis, privalėjo būti įvertinta laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba be išankstinio suderinimo su Europos Komisija, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, nėra pagrindo taikyti valstybės pagalbą, kadangi SGD terminalo veikimas jau nėra priklausomas nuo būtinojo gamtinių dujų tiekimo, komerciniai gamtinių dujų kroviniai užtikrina tinkamą jo veikimą.

2.16.                      ES teisės aktai, įskaitant ir ES steigimo sutartį (toliau – ir SESV), yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiesiogiai taikomos ES teisės normos, kylančios iš ES steigimo sutarčių, turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punktas).

2.17.                      SESV 107 straipsnio 1 dalis nustato bendrą draudimą valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą, t. y. valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteiktą pagalbą, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. SESV 108 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą tik tuo atveju, jei tokia pagalba prieš tai buvo iš anksto suderinta su Europos Komisija (toliau – ir EK).

2.18.                      2016–2018 m. rinkta SGDT dedamosios dalis privačiam pelno siekiančiam ūkio subjektui – tuometiniam UAB „Litgas“, kurio teises ir pareigas yra perėmęs UAB „Ignitis“, atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius: SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ finansuojama iš valstybės išteklių; SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ teikiama išskirtinė ekonominė nauda, kurios šis ūkio subjektas negautų rinkos sąlygomis; SGDT schemos dalis UAB „Litgas“ taikoma selektyviai; SGDT schemos dalimi UAB „Litgas“ gali iškraipyti konkurenciją, dėl to gali būti arba yra daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

2.19.                      Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje ne kartą pripažinta ir akcentuota, kad pagalbos priemonė, įgyvendinta, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra neteisėta. Europos Komisijos pranešime dėl nacionalinių teismų teisių yra pabrėžiama nacionalinių teismų pareiga užkirsti kelią neteisėtos pagalbos išmokai.

2.20.                      Nurodytu laikotarpiu taikytos valstybės pagalbos schemos priemonės UAB „Litgas“ sudarė 78 631 120 Eur. Tai, kad UAB „Litgas“ realiai gavo valstybės pagalbą – SGDT dedamosios lėšas – 2016–2018 m., t. y. tuo laikotarpiu, dėl kurio ESBT sprendimu panaikintas EK sprendimas, patvirtina UAB „Litgas“ finansinė atskaitomybė. UAB „Litgas“ finansinių ataskaitų duomenimis, 2016–2018 m. ji gavo 71 737 mln. Eur SGDT dedamosios lėšų, kurios nėra suderintos su Europos Komisija, todėl šios valstybės pagalbos teikimas prieštarauja SESV 108 straipsnio 3 daliai ir Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punktui.

2.21.                      SGDT dedamoji nustatyta ES teisei prieštaraujančiais teisės aktais, tačiau Metodikoje taip pat įtvirtintas mechanizmas, sudarantis prielaidas be privalomo išankstinio suderinimo su EK teiktos valstybės pagalbos grąžinimui. Metodikos 24 punkte įtvirtinta, kad Tarybos sprendimu nustatoma SGDT dedamoji, skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms bei SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio (toliau – būtinasis kiekis) tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti. Tame pačiame Metodikos punkte taip pat nurodyta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamas paskirtojo tiekėjo (UAB „Ignitis“) pajamų nuokrypis, susidaręs dėl prognozuotų ir faktinių SGD būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų per ankstesnį reguliavimo periodą. Metodikos 26 punktas, nurodantis SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę, įtvirtina, kad, apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį, turi būti vertinami ir per praėjusiais keturis ketvirčius patirtos paskirtojo tiekėjo UAB ,,Ignitis“ išlaidos ir kiti finansiniai rezultatai, susiję su SGDT dedamosios taikymu. SGTĮ 11 straipsnio 6 dalyje taip pat įtvirtinta, kad susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas, nustatant SGDT dedamąją.

2.22.                      Taryba, vadovaudamasi SGTĮ ir Metodikos nuostatomis, nustatydama SGDT dedamąją, privalėjo įvertinti ir UAB ,,Ignitis“ gautas pajamas (gautą permoką arba nepriemoką) ir įtraukti šį elementą į SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę tiek ankstesniais laikotarpiais, tiek ir priimant Nutarimą.

2.23.                      Tarybos SGDT dedamosios apskaičiavimas prieštarauja Metodikos 26 punkto reikalavimams, SESV 108 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punktui, kadangi nebuvo įvertinta (nebuvo atimta) be išankstinio suderinimo teikta valstybės pagalba – UAB ,,Ignitis“ gauta SGDT dedamosios permoka turėjo būti įtraukta į SGDT dedamosios nuo 2023 m. liepos 1 d. skaičiavimus.

2.24.                      Nustatant SGDT dedamąją nuo 2023 m. liepos 1 d,. nebuvo atsižvelgta į suteiktą valstybės pagalbą, kuri nebuvo tinkamai suderinta 2016–2018 m. laikotarpiu, valstybės pagalbos priemonės akivaizdžiai yra nereikalingos ir perteklinės bei finansuojančios formaliai paskirto tiekėjo verslą. SGDT dedamosios nustatymas neatitinka nei SGDTĮ, nei Metodikoje keliamų tikslų ir priežasčių SGDT dedamosios taikymui.

2.25.                      Nustačius, jog būtinasis gamtinių dujų tiekimas nėra būtinas SGD terminalo veikimui, UAB „Ignitis“ visomis priemonėmis siekia išsaugoti Lietuvai ir jos gamtinių dujų naudotojams nenaudingos sutarties su Equinor ASA vykdymą. Vienintelis UAB „Ignitis“ turi naudą iš šios sutarties, nes visų gamtinių dujų naudotojų sąskaita yra kompensuojami šios sutarties vykdymo metu patirti nuostoliai ir kaštai.

2.26.                      Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. Pareiškėjas dėsto ESTT praktiką, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005, (toliau – ir Reglamentas 715/2009) 1 straipsnio 1 pastraipos ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, (toliau – ir Direktyva 2009/73/EB) nuostatas ir teigia, kad Lietuvoje esamu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamos Reglamento 715/2009 bei Direktyvos 2009/73/EB nuostatos ir nėra kuriama konkurencinga aplinka. Priešingai, gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant SESV 37 straipsnį.

2.27.                      SGDT dedamosios surinkimu proteguojamas SGDT projektas yra priemonė, sukurianti valstybinę prekybinio pobūdžio monopoliją SESV 37 straipsnio prasme. SGDT dedamoji paskirta kompensuoti konkretaus SGDT eksploatavimo sąnaudas. Lietuvos Respublika teisės aktais nėra numačiusi net teorinių galimybių, kad būtų suteiktos analogiškos sąlygos kitiems ES subjektams ir / arba subjektams, kurie galėtų Lietuvoje įgyvendinti alternatyvų SGDT projektą. Užtikrinus ilgalaikį SGDT dedamosios surinkimą ir jo skyrimą išimtinai vienam SGDT projektui, kiti asmenys nesiims panašių projektų įgyvendinimo dėl vienam projektui suteikto ir ilgą laiką į ateitį užtikrinamo konkurencinio pranašumo. Be to, valstybės renkama SGDT dedamoji riboja laisvą prekių judėjimą tarp ES valstybių narių.

2.28.                      Dėl prievolės mokėti SGDT dedamąją Bendrovė patiria diskriminaciją gaminamų prekių (trąšų, kurių gamybai naudojami dideli kiekiai gamtinių dujų) pardavimo (eksporto) sąlygų. Dėl didėjančių gamybos sąnaudų Bendrovė priversta kelti produkcijos kainas arba pasiryžti dirbti į nuostolį. Dėl tokių pokyčių ji tampa nekonkurencinga ES rinkoje, kurioje stiprias pozicijas užima kitų valstybių narių gamintojai, nemokantys analogiškų įmokų už gamtines dujas. Valstybės politika, nustatant SGDT dedamąją, verčia Bendrovę keisti gamybos planus, ieškoti rinkų, kuriose būtų mažesnė konkurencija ir galėtų būti paklausios brangesnės prekės. Tokiu būdu valstybė sudaro ribojimus laisvam Bendrovės prekių judėjimui, suvaržant galimybes eksportuoti produkciją į ES rinką. Tokio pobūdžio ribojimų (įvairaus masto) dėl SGDT dedamosios patiria ir kiti privatūs asmenys, gamyboje naudojantys gamtines dujas. Lietuvos valstybė SGDT dedamąja daro poveikį prekybai tarp ES valstybių narių, šiuo atveju tam tikroms įmonėms tikslingai sudarydama eksporto ribojimus.

2.29.                      Taryba, priimdama Nutarimą, pažeidė skaidrumo principą, kadangi, be pagrindo organizuodama posėdį skubos tvarka, neleido jam tinkamai pasiruošti nei suinteresuotiems asmenims, nei pačiai Tarybai, kadangi posėdžio metu ji nesugebėjo atsakyti į suinteresuotų asmenų pateiktus klausimus.

2.30.                      Bendrovė 2023 m. gegužės 29 d. raštais kėlė klausimus, kuriuos kėlė ir 2023 m. gegužės 29 d. posėdžio metu: ar VERT, žinodama apie faktines aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti pagrįstą prielaidą, jog SGDT saugumo dedamoji prarado savo paskirtį ir funkciją, atliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą; ar pateikė Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, kaip tai numato Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 8 dalis.

2.31.                      Taryba nebuvo pasirengusi posėdžiui ir nepateikė realių atsakymų į minėtus klausimus. Tai reiškia, kad Taryba ne tik neleidžia suinteresuotiems asmenims pasirengti posėdžiams, kuriuose yra svarstomi SGDT dedamųjų dydžiai, tačiau nesirengia šiems posėdžiams ir pati. Tai rodo selektyvų posėdžių organizavimą skubos tvarka, neatsižvelgiant net į tai, ar svarstomiems klausimams yra pasirengta ir ar jie yra pakankamai išnagrinėti prieš priimant sprendimą dėl jų.

2.32.                      Taryba informavo Bendrovę apie 2023 m. gegužės 29 d. posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, tik likus dviem darbo dienomis iki posėdžio, t. y. 2023 m. gegužės 24 d. Tokiu būdu Bendrovė, kuri iki tol aktyviai teikė pastabas, susijusias su ketinimu finansuoti SGDT projektą, turėjo ribotas galimybes susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui. SGDĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Tarybos pareiga suteikti protingumo kriterijus atitinkantį terminą pateikti pastabas dėl Tarybos projektų, tačiau nagrinėjamu atveju tokia galimybė nebuvo sudaryta.

2.33.                      Skaidrumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Nagrinėjamu atveju Taryba nepagrindė, dėl kokių priežasčių Bendrovė nebuvo informuota apie posėdį prieš protingumo kriterijų atitinkantį terminą.

2.34.                      Atsakovo veiksmai parodo atsakovo bandymą išvengti bet kokios diskusijos Nutarimo priėmimo klausimais, o tai yra skaidrumo principo pažeidimas.

3.       Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4.       Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus (toliau – ir Skyrius) atliktų bei Tarybos patvirtintų skaičiavimų teisingumo pagal galiojančias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nebus plačiau pasisakyta apie Tarybos atliktų skaičiavimų, kurie atlikti vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, teisingumą.

4.2.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarybos priimtų sprendimų, ne kartą pažymėjo, jog teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

4.3.                      Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo pateikiami argumentai ir įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Tarybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo preziumavimu, neturi tiesioginio sąsajumo su Tarybos, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais ar neveikimu, priimant Nutarimą, todėl pareiškėjo argumentai bei su jais susiję įrodymai dėl Tarybos įgaliojimų viršijimo nagrinėtinos bylos kontekste yra nevertinti ir atmestini kaip nepagrįsti a priori (iš anksto).

4.4.                      Taryba, vadovaudamasi Metodika dėl vidutinės importo kainos, suskaičiuoja vidutinę importo kainą, kuri naudojama tik apskaičiuoti skirtumą tarp paskirtojo tiekėjo už SGDT būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą suskystintų gamtinių dujų kiekį ir Tarybos nustatytos ataskaitinio mėnesio vidutinės importo kainos.

4.5.                      Pagal SGDTĮ, Taryba turi pareigą nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama, apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį.

4.6.                      SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Tarybos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Tai reiškia, kad SGDTĮ nėra pateikiamas baigtinis aplinkybių bei veiksnių sąrašas, kurie vertinami, nustatant vidutinę importo kainą. Tokiu būdu Tarybai yra suteikiama diskrecijos teisė nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės, pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos.

4.7.                      Metodika dėl vidutinės importo kainos nustato visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, užtikrinančius objektyvų ir skaidrų vidutinės importo kainos apskaičiavimą ir nustatymą. Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, objektyviai numanomų reikšmingų veiksnių, reglamentuojant objektyvų ir skaidrų vidutinės importo kainos apskaičiavimą, nustatymas patenka į ekonominio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino Tarybos diskrecijos teisės turinį, nustatant kainų reguliavimo kriterijus, analizuodamas Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui, ir konstatavo, kad administraciniai teismai neturi kompetencijos duoti nurodymus teisės akto leidėjui, koks kriterijus turi būti pasirinktas, reguliuojant dujų ir dujų paskirstymo (perdavimo) kainas, jei nustatytieji kriterijai nepažeidžia bendrųjų viešojo administravimo principų ir viešojo administravimo subjektui suteiktų diskrecijos ribų. Analogiškos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju.

4.8.                      Įvertinus SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias Tarybai suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingus veiksnius, kurie vertinami bei nevertinami, apskaičiuojant vidutinę importo kainą, darytina išvada, kad Taryba, Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7 punkte nustatydama veiksnius, kurių Taryba nevertina, apskaičiuodama vidutinę importo kainą, neviršijo SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi jai suteiktos kompetencijos ribų. SGDTĮ yra įtvirtinta tarybos pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį ir apskaičiuoti vidutinę importo kainą, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama, apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalis).

4.9.                      2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad Taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu būtų apskaičiuojama vidutinė importo kaina. Pagal SGDT dedamosios apskaičiavimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, SGDT dedamoji apskaičiuojama pagal Metodiką, o būtent, pagal Metodikos 26 punkte įtvirtintą formulę. Vieną iš šios formulės dedamųjų sudaro praėjusių keturių ketvirčių n-tojo mėnesio vidutinė importo kaina, Eur/MWh (Kvid., n), kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Metodiką dėl vidutinės importo kainos.

4.10.                      Įstatymų leidėjas suteikė Tarybai tam tikri įgaliojimus valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia (be kita ko), įgaliojimus, nustatant vidutinės importo kainos nustatymo tvarką bei tvirtinant vidutinę importo kainą. Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Taryba, priimdama Metodiką dėl vidutinės importo kainos, naudodamasi Tarybai SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi suteikta diskrecijos teise, 7.3 papunktyje prie veiksnių bei duomenų sąrašo, kurie nevertinami (pripažįstami objektyviai nereikšmingais), skaičiuojant vidutinę importo kainą, priskyrė gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudas. Taryba nevertino gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų dėl šių aplinkybių: gamtines dujas transportuojant iš saugyklų, transportuojamų gamtinių dujų kaina visais atvejais padidėja; gamtines dujas tiekiant iš saugyklų, galimos situacijos, kai iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus; vertinant gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, išaugtų pareiškėjo bei kitų asmenų mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

4.11.                      Savo esme išvestinės finansinės priemonės naudojamos, norint apsidrausti nuo gamtinių dujų kainų svyravimų, t. y. neigiamos įtakos, kurią gali sąlygoti nepalankūs pokyčiai dujų rinkoje. Išvestinės finansinės priemonės nėra pirkimo–pardavimo sandoriai, kurių metu yra perleidžiama nuosavybės teisė (pvz., gamtinės dujos), todėl dėl savo neapibrėžtumo išvestinių finansinių priemonių sandoriai negali būti vertinami, apskaičiuojant vidutinę importo kainą. Įmonių finansinėje atskaitomybėje finansinių išvestinių priemonių sąnaudos ar iš tos veiklos gautos pajamos turėtų būti atspindimos prie finansinės veiklos sąnaudų ir (ar) pajamų, bet ne prie gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų arba pajamų už gamtinių dujų pardavimą. Skaičiuojant vidutinę importo kainą, vertinama praėjusio mėnesio įvykdytų sandorių (įsigytų gamtinių dujų) vertė, todėl, vertinant išvestinių finansinių priemonių pagrindu atliktus sandorius, kyla rizika iškreipti vidutinę importo kainą bei netiksliai atspindėti ją.

4.12.                      Kaip nurodyta Skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. O5E-370 „Dėl Vidutinės importo svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ projektas dėl Metodikos dėl vidutinės importo kainos patvirtinimo buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje, vadovaujantis Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-350 „Dėl Viešojo konsultavimosi dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisės aktų projektų taisyklių patvirtinimo“. Vykusios viešosios konsultacijos metu pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-2018/140 pateikė pastabas dėl projekto, tačiau nepateikė pastabų dėl Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7.5 papunkčio nuostatų, kuriomis numatyta, kad, nustatant vidutinę importo kainą, nevertinami sudaryti gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandoriai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai nevertinamų sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių, nustatant vidutinę importo kainą, atmestini kaip nepagrįsti.

4.13.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą vertino iš esmės analogiškus pareiškėjo argumentus dėl Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7.3 ir 7.5 papunkčių galimo neteisėtumo ir prieštaravimo SGDTĮ nuostatoms. Analogiškos pozicijos laikytasi, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl SGDT dedamosios, galiojusios 2019 metais.

4.14.                      Iki 2022 m. spalio 22 d. galiojusios Metodikos dėl vidutinės importo kainos redakcijos 3.1 papunktis numatė, kad gamtinių dujų importas – gamtinių dujų tiekimas iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką, išskyrus gamtinių dujų tiekimą iš trečiosios šalies į trečiąją šalį ir gamtinių dujų įmonių iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, tiekiamas dujas. Keičiant Metodiką dėl vidutinės importo kainos, buvo pakoreguotas gamtinių dujų importo apibrėžimas (3.1 papunktis), nurodant, kad gamtinių dujų importas – gamtinių dujų tiekimo įmonių gamtinių dujų įleidimas į Lietuvos Respublikos perdavimo sistemą iš kitų valstybių. Atitinkamai Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7 punktas buvo papildytas 7.6 papunkčiu, pagal kurį, apskaičiuojant vidutinę importo kainą, nevertinami gamtinių dujų kiekiai, perduodami iš trečiosios šalies į trečiąją šalį.

4.15.                      Aptariamu pakeitimu vidutinės importo kainos skaičiavimo principas iš esmės nepasikeitė. Aptariamos nuostatos (tiek iki 2022 m. spalio 22 d. galiojusios Metodikos dėl vidutinės importo kainos redakcijos 3.1 papunkčio nuostata, tiek nuo 2022 m. spalio 22 d. įsigaliojusi 7.2 papunkčio nuostata), įtvirtintos, įvertinus tai, kad gamtinės dujos, keliaudamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, negali būti patiektos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje ir nedaro įtakos joje prekiaujamų dujų kainoms.

4.16.                      Vidutinės importo kainos apskaičiavimo metu nevertinant gamtinių dujų kiekių, kurie perduodami iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, vidutinės importo kainos nustatymo teisingumas ir objektyvumas nėra pažeidžiamas.

4.17.                      Taryba pakeitė Metodiką dėl vidutinės importo kainos 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. O3E-1454 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-465 „Dėl vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“. Kaip nurodyta Skyriaus 2022 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. O5E-1199 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. O3E-465 „Dėl vidutinės svertinės gamtinių dujų kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, projektas dėl Metodikos dėl vidutinės importo kainos pakeitimo, kuriuo, be kita ko, Metodika dėl vidutinės importo kainos buvo papildyta aptariamu 7.6 papunkčiu, buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje. Pareiškėjui neteikė pastabų dėl šio projekto viešosios konsultacijos metu.

4.18.                      Pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai nevertinamų gamtinių dujų kiekių, perduodamų iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, nustatant vidutinę importo kainą, atmestini kaip nepagrįsti.

4.19.                      Gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, įskaitant ir pareiškėją, SGDT dedamoji taikoma už jų gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti. SGDT dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi), o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Atsižvelgiant į SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios nurodytos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjo, mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

4.20.                      Vertinant SGDTĮ nuostatas (SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis), susijusias su vidutinės importo kainos nustatymu bei jos apskaičiavimu, SGDTĮ įtvirtintas reglamentavimas suteikia Tarybai diskrecijos teisę apskaičiuoti vidutinę importo kainą, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius Tarybos nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas suteikė Tarybai tam tikrus įgaliojimus valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimus nustatyti vidutinės importo kainos nustatymo tvarką bei tvirtinti vidutinę importo kainą, Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus.

4.21.                      SGDTĮ įtvirtinta skirtinga Tarybos teisinė padėtis bei skirtingos jai suteiktos teisės, nustatant SGDT dedamosios taikymo principą už gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų vartojimo pajėgumus bei apskaičiuojant vidutinę importo kainą. Atsižvelgiant į tai, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas SGDT dedamosios taikymo principas už vartojimo pajėgumus įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ir Tarybai nesuteikta teisė nustatyti kitokių kriterijų ar įvertinti kitų aplinkybių, nei tos, kurios nurodytos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjo, mokėtinas SGDT dedamosios dydis, bei, atsižvelgiant į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalį, pagal kurią Tarybai suteikta diskrecijos teisė apskaičiuoti vidutinę importo kainą bei nustatyti jos apskaičiavimo tvarką, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su dvigubų standartų taikymu, nustatant SGDT dedamosios dydį bei vidutinę importo kainą, atmestini kaip nepagrįsti.

4.22.                      Sąvokos „rinkos kaina“ bei „vidutinė importo kaina“ savo esme yra dvi skirtingos sąvokos (kainodaros prasme). Vidutinė importo kaina – gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, o gamtinių dujų rinkos kaina – kaina, už kurią gamtinių dujų tiekėjai nori parduoti gamtines dujas, o gamtinių dujų vartotojai – nusipirkti, bei kurioje yra įskaičiuojama ne tik gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, bet ir gamtinių dujų tiekėjo sąnaudos ir pelno marža. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu SGDTĮ pakeitimo projektu siūloma perkelti paskirtojo tiekėjo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką ir atsisakyti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo kainos reguliavimo. Vidutinės importo kainos skaičiavimas ir vertinimas SGDT dedamojoje yra tikslingas, kadangi paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos (produkto kaina) yra prilyginamos kitų gamtinių dujų tiekėjų įsigyjamų gamtinių dujų sąnaudoms (produkto kainai) ir paskirtajam tiekėjui sudaromos sąlygos realizuoti SGD terminalo būtinąjį kiekį, konkuruojant gamtinių dujų tiekimo sąnaudų bei maržos apimtyje. Pareiškėjo siūlomu atveju, jeigu būtų vertinama gamtinių dujų rinkos kaina, paskirtajam tiekėjui, tikėtina, būtų kompensuojama ir dalis tiekimo veiklos sąnaudų, kurios, pagal SGDTĮ, neturėtų būti kompensuojamos (išskyrus SGDTĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus). Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad vidutinė importo kaina neatitinka gamtinių dujų rinkos kainos, atmestini kaip nepagrįsti.

4.23.                      SGD pakartotinio dujinimo pastovioji kainos dalis lygi 0, SGD 2023 metams nebuvo tikslinama. AB „Klaipėdos nafta“ suskaičiavo SGD pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį 2023 metams, lygią 0,00 (Eur/(MWh/parą/metus)). Taryba, nustatydama AB „Klaipėdos nafta“ kainas, įvertino jų atitiktį Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – ir GDĮ) ir Metodikos dėl vidutinės importo kainos nuostatų reikalavimams ir nenustatė pažeidimų. Taryba 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-1619 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainos pastoviosios dalies 2023 metams tvirtinimo“ patvirtino AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį 0,00 Eur/(MWh/parą/metus) (be pridėtinės vertės mokesčio), įsigaliojusią nuo 2023 m. sausio 1 d., kuri liko tokia pati, kaip ir galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.

4.24.                      Pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis įtakoja SGDT dedamosios dydį ir ji yra mokama AB „Klaipėdos nafta“, yra nepagrįsti, kadangi pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis buvo nustatyta 0 Eur/MWh/parą/metus.

4.25.                      Tarybai priimant Nutarimą 2023 m. gegužės 29 d. Tarybos posėdyje, faktinės aplinkybės, susijusios su 2016–2018 metams nustatyta SGDT dedamąja, nebuvo pasikeitusios, taip pat nebuvo pasikeitusi ir Tarybos bei Energetikos ministerijos pozicija dėl SGDT dedamosios nustatymo. Energetikos ministerija taip pat nemato pagrindo mažinti 2023 metams nustatomą SGDT dedamąją.

4.26.                      Nagrinėjant šią bylą, nėra priimta Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad 2016–2018 metais UAB „Ignitis“ mokėtos piniginės lėšos buvo mokamos neteisėtai ar Tarybos nustatyta SGDT dedamoji buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tuo atveju, jei Taryba 2023 m. gegužės 29 d. būtų priėmusi sprendimą, nustatant SGDT dedamosios dydį, įvertinti laikotarpiu nuo 2016–2018 m. teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis, ir vėliau Europos Komisijai nusprendus, kad 2016–2018 m. laikotarpiu SGDT paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) teikta valstybės pagalba yra galima bei suderinama su vidaus rinka, iš naujo turėtų būti priimami sprendimai dėl SGDT dedamosios didinimo, tai reikštų ir galutinės kainos visiems gamtinių dujų vartotojams didėjimą ateityje.

4.27.                      Tuo atveju, jeigu būtų priimti teismų sprendimai dėl 2016–2018 metais nustatytos SGDT dedamosios neteisėtumo ir pakeistas šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris įpareigotų Tarybą įvertinti 2016–2018 metais nustatytą SGDT dedamąją, atliekant skaičiavimus dėl SGDT dedamosios nustatymo ateityje, Taryba įvertintų ir į savo skaičiavimus įtrauktų atitinkamas nustatytas SGDT dedamosios sumas, nustatydama vėlesnių laikotarpių SGDT dedamąją.

4.28.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra vertino pareiškėjo argumentus dėl SGDT dedamosios mažinimo UAB „Ignitis“ teiktos valstybės pagalbos apimtimi.

4.29.                      SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į SGDT dedamąją. Taigi darytina aiški bei neabejotina išvada, kad įstatymo leidėjas SGDTĮ pagrindu yra suteikęs Tarybai ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama SGDT dedamoji, bei SGDT dedamąją, į kurią privalo būti įtraukiamos ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos.

4.30.                      Vadovaujantis SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalimi, SGD terminalo būtinasis kiekis savo esme, visų pirma, yra skirtas užtikrinti nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą, kuris leidžia, atsiradus poreikiui, pradėti gamtinių dujų dujinimą ir tiekti gamtines dujas į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Tai reiškia, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas yra viena iš pagrindinių tinkamo SGD terminalo veikimo sąlygų, užtikrinanti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų gamtinių dujų sektoriaus veiklos valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės principų bei Nacionalinėje energetinėje nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų tinkamą įgyvendinimą. Būtinojo kiekio tiekimas taip pat užtikrina energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei vartotojų interesų apsaugą, garantuojant nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą bei gamtinių dujų tiekimą į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

4.31.                      Nei skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, nei šio atsiliepimo teismui teikimo metu valstybės valdžios institucijos nėra priėmusios sprendimų, kuriais būtų nustatyta, kad būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos neturėtų būti įtraukiamos į Tarybos nustatomą SGDT dedamąją.

4.32.                      SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas yra viena iš pagrindinių tinkamo SGD terminalo veikimo sąlygų. Būtinasis kiekis užtikrina energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei vartotojų interesų apsaugą, garantuodamas nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą bei gamtinių dujų patiekimą į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Aplinkybė, jog SGD terminalo pajėgumai yra aktyviai išnaudojami, niekaip neužtikrina, kad SGD terminalo pajėgumų išnaudojimas nesikeis bei nesumažės ateityje. Todėl atitinkamu laikotarpiu esantis SGD terminalo užimtumas nesuponuoja pagrįstos išvados, kad būtinojo kiekio tiekimas yra perteklinis ir nereikalingas.

4.33.                      Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad Lietuvoje galiojančiu teisiniu reguliavimu nėra įgyvendinamos Reglamento 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB nuostatos ir nėra kuriama konkurencinga aplinka, gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant SESV 37 straipsnį, neteisėtai ribojamas laisvas prekių judėjimas. Pareiškėjas nenurodė, kaip minėtos aplinkybės paneigia skundžiamo Nutarimo teisėtumą ar patvirtina tai, kad Taryba neįvykdė jai priskirtų funkcijų arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Abstraktūs ir subjektyvūs teiginiai bei samprotavimai negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme (ABTĮ 56 straipsnis).

4.34.                      Vertinant pareiškėjo argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimo, Tarybai priimant Nutarimą, Taryba pažymi, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Tarybos 2023 m. gegužės 29 d. posėdį 2023 m. gegužės 24 d. (t. y. prieš 5 kalendorines dienas) elektroniniu paštu (info@achema.com). Šią aplinkybę patvirtina Tarybos 2023 m. gegužės 24 d. raštas Nr. R2-(VV)-4114 „Dėl 2023-05-29 Tarybos posėdžio skubos tvarka (nuotoliniu būdu)“ (toliau – Raštas), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad Tarybos 2023 m. gegužės 29 d. posėdyje bus nagrinėjamas papildomas klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“. Prie šio Rašto taip pat buvo pateiktas ir Rašto adresatų sąrašas, įskaitant ir pareiškėją, kuriems buvo siunčiamas Raštas.

4.35.                      Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2023 m. gegužės 29 d. Tarybos posėdį, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Net nustačius, kad Taryba, priimdama Nutarimą, padarė procedūrinį pažeidimą (Taryba nesutinka su tuo), jis negalėjo ir neturėjo įtakos, priimant Nutarimą, o pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė šių aplinkybių įtakos Nutarimo teisėtumui.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį.

6.       Trečiasis asmuo grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Taryba buvo kompetentinga priimti skundžiamą Nutarimą, taip pat kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų. Pareiškėjas kelia tik skundžiamo Nutarimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui klausimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde pareiškėjas iš esmės sutinka, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas, remiantis inter alia (be kita ko) Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7 punktu, kuris įtvirtina, kokie veiksniai turi būti eliminuoti, skaičiuojant vidutinę importo kainą. Pareiškėjas teigia, kad Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7 punktas prieštarauja SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai, o Metodikos dėl vidutinės importo kainos prieštaravimas įstatymui ipso facto (savaime) lemia Nutarimo prieštaravimą SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai.

6.2.                      SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis nurodo, kad Taryba, nustatydama vidutinę importo kainą, atsižvelgia į kitus objektyvius reikšmingus veiksnius. Tokia teisės normos formuluotė nepalieka abejonių, kad Taryba sudaro galutinį vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašą, atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus ir SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytus ribojimus. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksniai privalomai turi būti eliminuojami iš vidutinės importo kainos apskaičiavimų, tačiau įstatyme pateikta nuoroda į „kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“, kuriuos turi įvertinti Taryba, rengdama metodiką, suponuoja, kad vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašas gali būti platesnis. Šių veiksnių sąrašo nustatymas yra Tarybos diskrecija.

6.3.                      Administraciniai teismai sprendžia tik ginčus dėl teisės. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tai reiškia, kad administraciniai teismai neatlieka išsamaus ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu perduotas Tarybai, ir nepriima tų sprendimų, kurie įstatymu yra priskirti Tarybai.

6.4.                      Vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba. Todėl visi reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma vidutinė importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės.

6.5.                      Skunde nepagrįstai prašoma mažinti skundžiamu Nutarimu nustatytą SGDT priedą ta dalimi, kuri buvo išmokėta 2016–2018 m., tariamai pažeidus valstybės pagalbos taisykles. Pirma, skundas yra grindžiamas prielaida, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – ir ESBT) byloje Nr. T-193/19 (toliau – ir ESBT sprendimas) yra konstatavęs, kad SGDT priedo mokėjimas 2016–2018 m. yra laikomas valstybės pagalba, kurios teikimui buvo reikalingas Europos Komisijos leidimas. Šios prielaidos pagrindu pareiškėjas teigia, kad dar 2019 m. Taryba turėjo savarankiškai padaryti analogišką išvadą dėl 2016–2018 m. SGDT priedo atitikties ES taisyklėms. Šie išvestiniai argumentai turi būti atmesti dėl to, kad pareiškėjo nurodoma prielaida yra klaidinga. ESBT nepripažino, kad 2016–2018 m. mokėtas SGDT priedas atitinka visus SESV 107(1) straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius, ESBT nepasisakė apie 2016–2018 m. mokėto SGDT priedo suderinamumą su vidaus rinka. Taigi šiame kontekste galima daryti išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad 2016–2018 m. vykdyti SGDT priedo mokėjimai pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo pareigos imtis veiksmų, kuriais būtų šalinamas tariamas akivaizdus neteisėtumas, neturi teisinio pagrindo. Antra, net jeigu 2016–2018 m. SGDT priedo mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (nors tai nėra įrodyta), tokia faktinė aplinkybė nelemia šioje byloje nagrinėjamo Nutarimo neteisėtumo, t. y. nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų Tarybą spręsti neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimą būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėjas, t. y., išskaičiuojant neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų SGDT priedo mokėjimų. Taigi Taryba, priimdama Nutarimą, neturėjo teisinės pareigos išskaičiuoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš 2025 m. gegužės 1 d.  mokamų SGDT priedo mokėjimų. Trečia, ES teisė nenumato Tarybos pareigos išieškoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš atitinkamų metų SGDT priedo mokėjimų. Šiuo atžvilgu akivaizdu, kad, net ir konstatavus 2016–2018 m. mokėto SGDT priedo neteisėtumą (jeigu Europos Komisija konstatuotų tai ateityje), tokiu atveju Europos Komisija įpareigotų valstybę susigrąžinti valstybės pagalbą iš pagalbos gavėjų. Kita vertus, tokia pareiga būtų adresuota valstybei ir valstybė pati pasirinktų, kaip tokią pareigą realizuoti, tai nebūtinai būtų daroma, koreguojant kurių nors metų SGDT priedo mokėjimus, kuriuos tvirtina atsakovas. Ketvirta, Energetikos ministerija nesutinka su vertinimu, kad pareiga išskaičiuoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą (kurios neteisėtumas apskritai nebuvo įrodytas) galėtų kilti iš Tarybos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 patvirtintos Metodikos 24, 26 punktų ir SGDTĮ. Analizuojant Metodikos dėl vidutinės importo kainos turinį, akivaizdu, kad joje yra tik pakartojamas SGDTĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas, kuris nenustato Tarybos pareigos susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, nustatant atitinkamų metų SGDT priedą. Be to, panaikinus Nutarimą, tokios išmokėtos lėšos net nebeturėtų būti priskiriamos konkrečioms sąnaudoms, kadangi jos nebepatektų į minėtas kategorijas. Panaikinus konkretų Tarybos nutarimą, išmokėtos lėšos tiesiog nebebūtų laikomos SGDT priedo dalimi, nebebūtų laikomos išlaidomis, o tiesiog būtų laikomos nepagrįstomis pajamomis, kurias valstybė turi išsiieškoti iš UAB ,,Ignitis“. Todėl jų prilyginimas tam tikrų kategorijų sąnaudoms yra nepagrįstas.

6.6.                      Pareiškėjas pateikia tik abstraktų teiginį, kad Lietuvoje nėra kuriama konkurencinga aplinka, Nutarimas pažeidžia ES Reglamento 715/2009 bei ES Direktyvos 2009/73 reikalavimus.

6.7.                      Pareiškėjas nepateikė faktinio ar teisinio pagrindimo, kuriuo paaiškintų, kaip konkrečiai nurodytų teisės aktų nuostatos yra pažeidžiamos. Taigi pareiškėjas nerealizavo jam tenkančios įrodinėjimo pareigos.

6.8.                      ESBT ir vėliau ESTT, patvirtindami Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. SA.36740 (2013/NN) teisėtumą, iš esmės patvirtino analogišką išvadą – SGDT dedamoji nemonopolizuoja rinkos ir neiškraipo konkurencijos. Analogišką išvadą padarė ir Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendime, be kita ko, suderindama valstybės pagalbos schemą nuo 2019 m. sausio 1 d., bei ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime, kuriame konstatuota, kad „Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovės neįrodė, jog Komisija turėjo abejoti dėl tariamo neigiamo nagrinėjamų VESP poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių“. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl galimo neigiamo poveikio konkurencijai.

6.9.                      Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad abu SGDT priedo gavėjai teikia paslaugas, o ne parduoda prekes. ASESV 37 straipsnis nėra taikomas jų vykdomos veiklos atžvilgiu. AB „Klaipėdos nafta“, kaip SGD terminalo operatoriaus, veikla apsiriboja terminalo paslaugų teikimu visiems subjektams, turintiems poreikį importuoti SGD į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. AB „Klaipėdos nafta“ nevykdo jokios gamtinių dujų (prekių) pardavimo veiklos ir negali vykdyti jos pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. Tai reiškia, kad pareiškėjo minimas SESV 37 straipsnio pažeidimas negali būti taikomas AB ,,KN Energies“ veiklos atžvilgiu. Pagal SGDTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, UAB ,,Ignitis“ vykdo paskirtojo tiekėjo įpareigojimus. Jie apibrėžiami kaip pareiga užtikrinti, kad SGD terminalas galėtų palaikyti SGD terminalo dujinimo technologijos proceso minimalų nepertraukiamą režimą. Tai yra paslauga, o ne prekė. Tai patvirtina ir 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimas suderinti SGDT priedo mokėjimus SESV 106(2) straipsnio pagrindu, kuris apibrėžia mokėjimus už bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą.

6.10.                      Tarybos Nutarimas nenustatė nei pareigos mokėti SGDT priedą, nei principų, kuriais apskaičiuojamas SGDT priedo dydis. Taryba veikė, vadovaudamasi teisėtais ir nepanaikintais teisės aktais, kurie nėra šios bylos ginčo dalykas. Taryba negalėjo pažeisti SESV 26 ir 28 straipsnių. Pareiškėjo pozicija dėl SESV 26 ir 28 straipsnių pažeidimų yra grindžiama prielaida, kad SGDT priedas yra mokestis. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas SGDT priedo teisinį prigimtį, 2015 m. balandžio 3 d. nutarime aiškiai nurodė, kad SGDT priedas yra atlygis už gamtinių dujų naudotojams teikiamas paslaugas.

6.11.                      Vien aplinkybė, kad pareiškėjas privalo patirti tam tikrus kaštus, vykdydamas veiklą ir / arba mokėti atlyginimą už jam teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesudaro prielaidų teigti, kad valstybė apribojo laisvą prekių judėjimą. Nėra jokio precedento ar taisyklės, patvirtinančios pareiškėjo poziciją.

6.12.                      Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SA.44678 (2018/N) suderino valstybės pagalbą SGD terminalui, tuo pripažindama, kad nuo 2019 m. taikomas SGDT priedo finansavimo mechanizmas yra suderinamas su EE teise. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad SGDTĮ nustatytas finansavimo mechanizmas riboja laisvą prekių judėjimą, yra nepagrįsti.

6.13.                      Konstitucinis Teismas patvirtino išvadą, kad SGDTĮ nustatytas finansavimo mechanizmas sąlygoja teigiamą poveikį, SGDT sukuria alternatyvą vieninteliam iki šiol buvusiam gamtinių dujų tiekėjui Lietuvoje, gamtinės dujos gali būti tiekiamos į Lietuvą per SGDT iš bet kurios ES valstybės narės. SGDT dedamoji yra skirta užtikrinti būtent šios alternatyvos egzistavimą, priešingu atveju SGDT nebūtų konkurencingas ir perspektyvus. Todėl pagrindo nėra sutikti, kad skundžiamas Nutarimas pažeidžia SESV 26 ir 28 straipsnius, riboja laisvą prekių judėjimą.

6.14.                      Taryba, organizuodama posėdį skubos tvarka, nepažeidė teisės normų. Teisė organizuoti ir skubos tvarka svarstyti klausimus yra nustatyta Tarybos Darbo reglamento 55 punkte, kuris numato, kad Tarybos posėdžiai skubos tvarka organizuojami supaprastinta tvarka, tai yra netaikomos Reglamento V skyriaus poskyrio „Medžiagos pateikimas ir posėdžių darbotvarkės sudarymas“ nuostatos.

6.15.                      Galima panaikinti administracinį teisės aktą tik dėl tokio procedūrinio pažeidimo, kuris galėjo turėti įtaką nepagrįsto administracinio teisės akto priėmimui. Pareiškėjo dalyvavimas posėdyje ir / ar informavimas apie posėdį anksčiau nebūtų pakeitęs nieko. Analogiški Tarybos posėdžiai vyksta nuo 2012 m., todėl pareiškėjo požiūris į tariamus pažeidimus Tarybai yra žinomas. Pareiškėjas yra išsakęs savo poziciją šiuo klausimu daugelyje skundų ir teisminių procesų. Pareiškėjo galimybė pasisakyti tuo pačiu klausimu dar kartą nebūtų turėjusi jokios įtakos skundžiamo Nutarimo turiniui ir / ar priėmimui.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,KN Energies“ (buvusi AB ,,Klaipėdos nafta“) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį.

8.       Trečiasis asmuo grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Komisija, tinkamai disponuodama įstatymų leidėjo jai suteikta kompetencija (SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis), priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą dėl SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų dalies galimo įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir šių sąnaudų nustatyto dydžio (SGDT lėšų) galimo koregavimo. Visos energetikos sektoriaus investicinės sąnaudos įtraukiamos į valstybės reguliuojamas energijos ar energetikos įmonių teikiamų paslaugų kainas pagal poreikį, o atliktos investicijos kompensuojamos pagal faktą, t. y. investicinės sąnaudos gali būti įtrauktos į reguliuojamą kainą, jei jas atliekanti energetikos įmonė pagrindžia tokių investicijų reikalingumą. Taigi atsakovas, vykdydamas įstatymų leidėjo jam pavestas energetikos sektoriaus nacionalinės reguliavimo institucijos pareigas, vertina ir derina energetikos įmonių planuojamas investicijas kiekvienu individualiu atveju atskirai, numatydamas jų poveikį energijos ar energetikos sektoriaus paslaugų kainai ir atitinkamai koreguodamas šias kainas kiekvienam kainodaros laikotarpiui. Todėl SGDT lėšų įtraukimas į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą ir jų kompensavimas yra sąlyginis, t. y. priklausomas nuo faktinio investicijų įgyvendinimo ir projekto įgyvendinimo bendrovės veiksmų, užtikrinant likusios projekto investicinių sąnaudų dalies finansavimą.

8.2.                      Skundžiamame Nutarime nebuvo pažeistas nei vienas teisminės kontrolės objektu esančių aspektų. Taryba nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, neperžengė savo diskrecijos ribų, tinkamai įgyvendino SGDT ir jo dedamąją reglamentuojančių teisės aktų jai numatytas pareigas.

8.3.                      Taryba, priimdama Nutarimą, vadovavosi aukštesnės galios Lietuvos įstatymais, kurie atitinka ES teisės aktų nuostatas, bei ES teisės aktais, taip pat kitais įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais. Konstitucinis Teismas, Europos Komisija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti teismai konstatavo svarbias šiai bylai aplinkybes, jais buvo išaiškintos susijusios teisės aktų nuostatos dėl SGDT įrengimo ir eksploatavimo lėšų (SGDT priedo), SGDT priedo paskirties, atitikties ES bei Lietuvos strateginiams energetikos politikos tikslams, ES ir Lietuvos teisės aktams, įtraukimo prie gamtinių dujų perdavimo kainos, atitikties bendriesiems Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) ir GDĮ įtvirtintiems reikalavimams ir pan. SGDTĮ 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymu nustatyta SGDT priedo paskirtis išliko tokia pati, o viešąsias paslaugas, susijusias su SGDT eksploatavimu ir veikimo užtikrinimu, teikia AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Ignitis“.

8.4.                      Pareiškėjo kvestionuojamas Tarybos norminis aktas atitinka SGDTĮ ir kitų įstatymų nuostatas, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. 

8.5.                      Nutarimo priėmimas nepažeidė SESV 107 ir 108 straipsniuose įtvirtintų valstybės pagalbos taisyklių. Europos Komisija 2018 m. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublika yra pavedusi UAB „Ignitis“ teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (toliau – VESP) (pareigą pristatyti tokį SGD kiekį, kuris yra objektyviai reikalingas, siekiant užtikrinti nuolatinį SGDT veikimą (VESP užduotis)), todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB „Ignitis“ mokama kompensacija už VESP užduoties vykdymą yra suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis SESV 106(2) straipsnyje numatytos išimties pagrindu. Kompensacijos mokėjimas UAB „Ignitis“ nėra nesuderinamas su vidaus rinka SESV 107(3)(c) straipsnio pagrindu. Pareiškėjas neįvertina, kad 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisija sprendimu pripažino UAB „Ignitis“ mokėtiną kompensaciją suderinamą kitu teisiniu pagrindu – pagal SESV 106(2) straipsnį. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su SESV 107(3)(c) straipsnio taikymu, šio ginčo kontekste yra teisiškai nereikšmingi. Europos Komisija 2019 m. Sprendimu patvirtino, kad Europos Komisijos 2013 m. Sprendimu suderintos valstybės pagalbos schemos modifikacija, pakeičiant SGDT priedo dalį, skirtą finansuoti SGDT nuomos kaštus Lietuvos Respublikos garantuojama paskola, yra suderinama su SESV 107(3)(c) 1 straipsniu.

8.6.                      Tariamas procedūrinis pažeidimas (dėl informavimo termino) negalėjo turėti ir neturėjo jokios įtakos Nutarimo priėmimui. Klausimo sprendimas skubos tvarka nėra ir negali būti laikomas procedūrinių reikalavimų pažeidimu, kadangi tai atitinka ir neprieštarauja tiek teisės aktų reikalavimams, tiek Tarybos darbo tvarkos praktikai.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį.

10.       Trečiasis asmuo grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Nėra pagrindo naikinti Nutarimą, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nes Nutarimas priimtas kompetentingos institucijos, nei Nutarimas, nei norminis teisės aktas – Metodika dėl vidutinės importo kainos – neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio teisės akto – Metodikos dėl vidutinės importo kainos – teisėtumą.

10.2.                      Nors ir ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš dalies panaikintas 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos suderinamumo su ES teise, tačiau Taryba Nutarimu neturėjo pagrindo sumažinti SGDT dedamąją.

10.3.                      Nutarimas neprieštarauja ES teisės aktams bei principams, dėl to nėra pagrindo jo naikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį.

12.       Trečiasis asmuo grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Neegzistuoja jokie ABTĮ 91 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant skundžiamas individualus teisės aktas ar jo dalis gali būti panaikinti. Teisės aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, neprieštarauja aukštesnės galios nacionaliniams teisės aktams. Metodika dėl vidutinės importo kainos atitinka SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies reguliavimus. Taryba priėmė Nutarimą, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ribų ir laikydamasi visų procedūrinių reikalavimų.

12.2.                      Taryba veikė savo kompetencijos ribose, naudodamasi jai suteikta diskrecija. SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis vertinamų (tame tarpe, ir nevertinamų) veiksnių sąrašas. Taryba turi diskreciją apibrėžti veiksnius (tame tarpe, ir nevertinamus), kurie objektyviai gali turėti reikšmės, apskaičiuojant vidutinę importo kainą.

12.3.                      Priimdama Nutarimą, Taryba teisėtai bei pagrįstai nustatė tokią saugumo dedamąją, kokia ir turėjo būti apskaičiuota ir nustatyta pagal Metodikoje dėl vidutinės importo kainos apibrėžtą saugumo dedamosios apskaičiavimo formulę.

12.4.                      Pareiškėjas iš esmės nesutinka su valstybės formuojama politika bei ekonominiais sprendimais suskystintų gamtinių dujų sektoriuje, mano, kad SGDT projektas turėjo būti įgyvendintas kitaip, prieštarauja įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios priimtiems teisės aktams – šie pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

12.5.                      Nėra teisės akto, kurio pagrindu Taryba, skaičiuodama (koreguodama) saugumo dedamąją, taikomą nuo 2023 m. liepos 1 d., turėjo įvertinti 2016–2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams.

12.6.                      SGDT teisinis reguliavimas nuo 2019 m. yra suderintas su Europos Komisija ir atitinka visas valstybės pagalbos taisykles, todėl jau vien dėl to negalimas net ir teorinis valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo nuo 2019 m., taigi įskaitant ir šią nagrinėjamą bylą, kvestionavimas.

12.7.                      SGDT projektas sudarė prielaidas panaikinti iki tol Lietuvos dujų rinkoje įsigalėjusią monopolinę vieno tiekėjo padėtį bei Lietuvos priklausomumą nuo jo, atvėrė rinkas, todėl SGDT projektas ne riboja, bet sudaro sąlygas ir skatina konkurenciją gamtinių dujų rinkoje.

 

II.

 

13.       Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB ,,Achema“ skundą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui AB ,,KN Energies“ iš pareiškėjo AB „Achema“ 4 141,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo AB „Achema“ 2 280,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:

14.1.                      Taryba 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-1621 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“ nustatė 0 Eur/(MWh/parą/metus) saugumo dedamąją, galiojančią nuo 2023 m. sausio 1 d.

14.2.                      Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius apskaičiavo SGDT dedamąją ir atliktus skaičiavimus, aprašė jas sąlygojusias aplinkybes 2023 m. gegužės 24 d. pažymoje Nr. O5E-438 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“.

14.3.                      Tarybos administracijos direktorė 2023 m. gegužės 24 d. pasirašė raštą Nr. R2-(VV)-4114 „Dėl 2023-05-29 Tarybos posėdžio skubos tvarka (nuotoliniu būdu)“, kuriame nurodoma, kad Tarybos 2023 m. gegužės 29 d. posėdyje bus nagrinėjamas papildomas klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“. Prie Rašto pateiktas adresatų sąrašas, tarp kurių yra pareiškėjas AB „Achema“.

14.4.                      Taryba, vadovaudamasi GDĮ 9 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 3 punktu, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Metodikos, Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294, įvertinusi UAB „Ignitis“ 2023 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku (reg. Nr. R1-7066) ir 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SD-2023-167, AB „Klaipėdos nafta“ 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. KN-194, AB „Amber Gird“ 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 7-103-664 pateiktą informaciją bei atsižvelgdama į Skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. O5E-438 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“, priėmė 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. O3E-713 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“. Taryba nutarė, be kita ko, nustatyti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 152,45 Eur/(MWh/parą/metus), taikomą nuo 2023 m. liepos 1 d.

14.5.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, teigė, kad Taryba priėmė Nutarimą, nesant tam teisinio pagrindo, viršydama savo kompetenciją. SGDT priedas yra apskaičiuotas, remiantis neteisėtais Tarybos priimtais teisės aktais, Nutarimu sukurtas ES teisėje nenumatytas teisinis reguliavimas, pažeidžiantis pamatinius ES teisėkūros principus: teisinio tikrumo principą; teisėtų lūkesčių principą; proporcingumo principą; skaidrumo gamtinių dujų rinkoje principą. Taryba padarė ES teisės pažeidimus, susijusius su teisės į nuosavybę apribojimais. Nutarimu sudaromos prielaidos monopolizuoti rinką ir iškraipyti konkurenciją, neteisėtai riboti laisvą prekių judėjimą tarp ES valstybių narių, Nutarimas buvo priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintą skaidrumo principą, nes apie posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl Nutarimo, pareiškėjas buvo informuotas tik likus dviem dienoms iki posėdžio.

15.       Teismas vadovavosi SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi,  11 straipsnio 5 dalimi, Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7 punktu, EĮ 8 straipsnio 1 dalimi, GDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 9 straipsniu. 

16.       Teismas rėmėsi Tarybos kompetenciją nutarimu nustatyti SGDT priedą patvirtinusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021, Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. KT10-N6/2015.

17.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Teismas nustatė, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys įpareigoja Tarybą įvertinti ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Teismas pažymėjo, kad įstatymai suteikia Tarybai diskrecijos teisę nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės turi būti įvertintos, nustatant vidutinę importo kainą, bei kokios aplinkybės, pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos. Teismas nurodė, kad Taryba turėjo ne tik leidimą veikti, bet ir pareigą veikti, nustatytą SGDTĮ, todėl nepažeidė viešosios teisės leidimo principo (gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama).

18.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų, nustatant SGDT dedamąją, neteisingumo. Taigi aiškios klaidos atvejis neįrodytas. Pabrėžė, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A-502-72/2009, A-525-1626/2010, A-261-740/2014).

19.       Teismas nurodė, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis reglamentuoja SGDT projekto finansavimo modelį. Pirma, Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriaus specifiką, 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 pažymėjo, jog Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį. Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad, nors SGDT priedo terminija keitėsi, SGDT dedamosios paskirtis išliko ta pati. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. taikoma (priimta 2015 m. lapkričio 17 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymu) valstybės pagalbos SGDT schema suderinta ir patvirtinta Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. taikomo SGDT priedo buvo pripažintas teisėta. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021 nurodė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (šiuo metu Taryba), analizuodama SGDT finansavimo modelį, kuris nesiremia vien tik vartotojų – tarp jų ir pareiškėjo – lėšomis per SGDT priedą, dalis jo finansavimo šaltinių yra skolintos lėšos, veikė savo kompetencijos ribose, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Taigi įsiteisėjusiais Europos Komisijos ir teismų sprendimais prieštaravimas Europos Sąjungos teisės aktams nekonstatuotas.

20.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimu pažeistas teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo gamtinių dujų rinkoje principai, padaryti ES teisės pažeidimai, susiję su teisės į nuosavybę ribojimais. Teismas pažymėjo, kad argumentai dėl minėtų principų pažeidimo atmetami ir dėl to, jog jie subjektyvūs (pagrįsti pareiškėjo subjektyviu nesutikimu su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu), neteisinės prigimties (susiję su ekonominiu vertinimu, kurio teismas neatlieka), paremti neteisingu teisės aktų interpretavimu (tai patvirtinta nacionalinių ir ES institucijų ir teismų).

21.       Teismas pripažino pagrįstais atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų poziciją, kad Nutarimas yra tik tam tikro reguliavimo įgyvendinamasis dokumentas. Valstybės pagalba suteikiama, įtvirtinant teisinį reguliavimą, Nutarimas yra konkretus teisinį reguliavimą įgyvendinantis instrumentas. Teismui nekilo abejonių dėl bylai aktualių teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ir ES teisės aktams. Teismas paaiškino, kad, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės pagalbos priemonių suderinamumas su vidaus rinka yra išimtinės Europos Komisijos kompetencijos klausimas, t. y. būtent Europos Komisija yra įgaliota įvertinti, ar valstybės pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka SESV 107 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021). Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje Nr. SA 44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGD terminalui Lietuvoje modifikavimo suderino nuo 2019 m. teikiamą SGDT priedą. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu T-193/19 Europos Komisijos 2018-10-31 sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, valstybės pagalbos priemonių teikimas buvo laiku suderintas su Europos Komisija. ESBT sprendimu patvirtino, kad 2019 m. pakeitimais suteikta valstybės pagalba atitinka teisės aktų reikalavimus, neviršija mažiausios būtinos pagalbos ir yra proporcinga.

22.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Nutarimas yra neteisėtas, nes neteisėtos valstybės pagalbos dydžiu privalėjo būti mažinama nuo 2019 m., įskaitant ir 2020 m., nustatoma SGDT dedamoji, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas grindžia šį savo argumentą tuo, kad 2016 –2018 m. UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba (įskaitant ir SGDT dedamąją) buvo pripažinta neteisėta. Teismas nurodė, kad šis teiginys nėra įrodytas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021, kurioje nurodoma, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog procedūros pažeidimas (valstybės pagalba buvo suteikta anksčiau, nei ji buvo suderinta su Europos Komisija) lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad dėl valstybės pagalbos priemonių teikimo AB „Klaipėdos nafta“, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, jos atžvilgiu priimti ir byloje ginčijami Tarybos nutarimai pažeidė pareiškėjo teises.

23.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. SGDT yra naudingas konkurencijos atžvilgiu, kadangi prisideda prie bendro svarbos tikslo – užtikrinti tiekimo saugumą. Teismas vadovavosi ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19, kuriuo Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. teikiamo SGDT priedo buvo pripažinta teisėta.

24.       Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, informuojant jį apie neeiliniame Tarybos posėdyje nagrinėtiną papildomą klausimą prieš 5 kalendorines dienas. Teismas nurodė, kad teisės aktai nustato griežtus terminus ir Taryba bei kiti asmenys turi laikytis jų. Teismas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstiniai ir tokia praktika (dalyviai yra profesionalai, turintys patirtį, anksčiau ne kratą dalyvavę procedūroje) yra įprasta. Taryba turėjo įvertinti pateiktus duomenis (AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ignitis“, AB „Amber Grid“ pateiktą informaciją). Atsižvelgdamas į šių duomenų gavimo datas, teismas nekonstatavo nepagrįsto delsimo ar piktnaudžiavimo valdžia. Pareiškėjui buvo pranešta elektroniniu pranešimu 2023 m. gegužės 24 d., posėdis turėjo vykti 2023 m. gegužės 29 d., t. y. apie posėdį pranešta prieš 5 kalendorines dienas. Nei po Tarybos posėdžio, nei skunde teismui pareiškėjas nepateikė argumentų, kad jis nespėjo įvertinti apskaičiavimo neteisingumo, kokias klaidas padarė Taryba, kurių jis negalėjo nurodyti per posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Nesant tokių argumentų ir įrodymų, teismas nenustatė procedūrinio pažeidimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino informavimą išvakarėse neesminiu procedūriniu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

25.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Taryba, priimdama Metodiką dėl vidutinės importo kainos, neatsižvelgė į pareiškėjo teiktas pastabas ir pasiūlymus, o būtent pasiūlymą dėl Metodikos dėl vidutinės importo kainos 7 punkto pakeitimo. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Tarybos sprendimais, siekia kitokio rezultato, nedaro procedūros ar jos pasekmių neteisėtais.

26.       Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nes teismui nekilo abejonių dėl Tarybos priimtų norminių administracinių aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams byloje. Teismo įsitikinimu, Taryba, patvirtindama Metodiką dėl vidutinės importo kainos, neviršijo savo kompetencijos, Taryba įgyvendino pareigas, nustatytas SGDTĮ. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų, kodėl Metodika dėl vidutinės importo kainos, kaip norminis administracinis aktas, prieštarauja SGDTĮ.

27.       Teismas konstatavo, jog Tarybos Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos nuo 2023 m. liepos 1 d., yra priimtas, laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo.

 

III.

 

28.       Pareiškėjas AB ,,Achema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. 

29.       Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl aplinkybių, susijusių su Tarybos neatliktu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimu prieš priimant Nutarimą. Tarybai buvo (ir yra) žinoma, kad Lietuvos gamtinių dujų rinka yra pakankamai diversifikuota ir išvystyta, o tiekimo saugumas eilę metų užtikrinamas komerciniais SGD kroviniais, išdujinamais SGD terminale; tai patvirtina ir viešai skelbiami SGD terminalo operatoriaus KN „Energies“ duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, pagal SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalį, Taryba privalėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, tačiau jo neatliko. Pareiškėjas nuosekliai kėlė šį klausimą dėl Tarybos neveikimo tiek 2023 m. gegužės 29 d. Tarybos posėdyje, tiek skunde, tiek 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdyje. Pati Taryba patvirtino, kad tyrimas nebuvo atliktas prieš Nutarimo priėmimą, tačiau teismas neįvertino šių argumentų ir nepasisakė dėl jų. Dėl to sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir naikintinas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

29.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė SESV 108 straipsnio 3 dalies normą bei Konstitucinio akto 2 dalies normą, todėl nepagrįstai pripažino Nutarimą teisėtu. Teismas neįvertino, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. SGDT schemoje atsirado nauja valstybės pagalbos dalis UAB „Ignitis“, kuri nebuvo iš anksto notifikuota ir suderinta su Europos Komisija, o ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. panaikino EK sprendimo dalį, suderinusią 2016–2018 m. pagalbą, todėl ši pagalba laikytina nesuderinta ir neteisėta. Teismas turėjo konstatuoti SESV 107 straipsnio 1 dalies požymių buvimą, pripažinti pagalbą neteisėta ir taikyti atitinkamas pasekmes (įskaitant Nutarimo panaikinimą), taip pat patikrinti, ar, Nutarimu nustatant SGDT dedamąją, buvo įvertinta UAB „Ignitis“ 2016–2018 m. gauta permoka (~78,6 mln. Eur), kaip reikalauja Metodika ir SGDTĮ. Teismas nepadarė to, todėl Nutarimas priimtas, nesilaikant Metodikos, ir turi būti panaikintas.

29.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuo 2016 m. sausio 1 d. valstybės pagalbos schemos pakeitimų UAB „Ignitis“ atžvilgiu, lyginant su 201 –2015 m. laikotarpiu, ir nepagrįstai laikė šią valstybės pagalbą notifikuota ir suderinta, nors SGDTĮ įstatymu UAB „Ignitis“ buvo suteikta nauja valstybės pagalba, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punkto normą. Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final suderino valstybės pagalbą UAB „Ignitis“ už 2016–2018 m. laikotarpį, tačiau ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šią panaikino EK sprendimo dalį. Taigi taikoma valstybės pagalba laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. yra nesuderinta su Europos Komisija, todėl tokią valstybės pagalbą nustatantys nutarimai privalo būti panaikinti.

29.4.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime teigė, kad Taryba turi teisę rengti posėdžius skubos tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar toks Tarybos sprendimas buvo argumentuotas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir įvertinti, ar buvo faktinių pagrindų nagrinėti šį klausimą skubos tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad Taryba teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl Nutarimo priėmimo klausimas buvo svarstomas skubos tvarka, Tarybos posėdžio metu negalėjo atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus.

29.5.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ir netenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30.       Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

31.       Atsakovas grindžia atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Pareiškėjui nepateikus jokių kitų argumentų dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo neatlikimo įtakos Tarybos priimtam Nutarimui, skundžiamame sprendime teismo pateikiami motyvai ir argumentai yra pakankami.

31.2.                      Vadovaujantis SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 8 dalimi, kompetencija nustatyti būtinojo kiekio dydį bei jo tiekimo laikotarpį suteikta išimtinai Vyriausybei. Todėl nei Taryba, nei bet koks kitas subjektas neturi teisės priimti sprendimus dėl būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio ar dydžio nustatymo ir jų peržiūrėjimo ar pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, bet kokie pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad Taryba neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo ir dėl to nebuvo pakeistas būtinojo kiekio dydis ar jo tiekimo laikotarpis a priori teismo turi būti nenagrinėjami, atmesti kaip nepagrįsti bei neturintys jokio teisinio pagrindo.

31.3.                      2021 m. lapkričio 17 d. Vyriausybės nutarimu dėl SGD terminalo būtinojo kiekio nustatymo,2 punktu nutarta nustatyti 2022–2024 metams SGD terminalo būtinąjį kiekį – 3 867 500 000 kWh (± 5 procentai) gamtinių dujų per metus, esant šioms norminėms sąlygoms: matavimo temperatūra – 0 oC, slėgis – 1,01325 bar, gamtinių dujų šilumingumo vertė – 11,9 kWh/m3. Tai reiškia, kad Vyriausybė dar 2021 metais nustatė bei patvirtino, kad 2022–2024 metais (t. y. įskaitant ir 2023 m. II pusmetį) SGD terminalui reikalingas patiekti būtinasis kiekis – 3 867 500 000 kWh (± 5 procentai) gamtinių dujų per metus. Todėl darytina išvada, kad Taryba, skundžiamu Nutarimu apskaičiuodama bei patvirtindama SGDT dedamąją, taikomą nuo 2023 m. liepos 1 d., privalėjo įvertinti Vyriausybės nutarimu dėl SGD terminalo būtinojo kiekio nustatymo nustatytą būtinąjį kiekį. Atitinkamai paskirtas tiekėjas (UAB „Ignitis“) modeliuoja savo veiklą bei priima ilgalaikius sprendimus, kurių pagrindu būtų tinkamai ir laiku įgyvendintos SGDTĮ ir Vyriausybės nutarimo dėl SGD terminalo būtinojo kiekio nustatymo nuostatos.

31.4.                      Net ir tuo atveju, jeigu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimas būtų atliktas, Vyriausybės priimami sprendimai dėl būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio ar jo kiekio (dydžio) nustatymo (pakeitimo) būtų priimti, vadovaujantis SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią numatyta, kad būtinojo kiekio tiekimo laikotarpis yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą dėl SGD terminalo būtinojo kiekio nustatymo, kuriuo buvo nustatytas būtinasis kiekis iki 2024 metų, taip pat į tai, kad UAB „Ignitis“ ir Equinor ASA sudaryta sutartis dėl būtinojo kiekio įsigijimo yra ilgalaikė.

31.5.                      Nuo 2019 m. SGDT paskirto tiekėjo naudai renkama ir išmokama SGDT dedamoji yra suderinta 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimu SA.44678 (2018/N), todėl nėra priežasčių, dėl kurių SGDT dedamosios nustatymas 2023 metų II pusmečiui turėtų būti atliekamas, įvertinant 2016–2018 metais paskirtam tiekėjui suteiktos valstybės pagalbos apimtis.

31.6.                      Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą ir nustatydama SGDT dedamąją, įsigaliojusią nuo 2023 m. liepos 1 d., vadovavosi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris įpareigojo Tarybą nustatyti SGDT dedamąją. Pažymėtina tai, kad nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad nacionaliniai teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir patvirtinta SGDT dedamoji, yra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis konstatavo bei nustatė, kad Tarybos nustatytos SGDT dedamosios 2019 –2021 metams buvo nustatytos teisėtai ir pagrįstai, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti šiems laikotarpiams nustatomą SGDT dedamąją, įvertinant 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui suteiktos valstybės pagalbos apimtis. Todėl darytina išvada, kad Taryba, vadovaudamasi Nutarimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, suformuota teismų praktika, teisėtai, pagrįstai bei nepažeisdama teisės aktų nuostatų, priėmė skundžiamą Nutarimą.

31.7.                      Pareiškėjo prašymas mažinti nuo 2023 m. liepos 1 d. taikomą SGDT dedamąją yra nepagrįstas.

31.8.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Taryba pagrįstai skubos tvarka organizavo neeilinį posėdį, kuriame buvo priimtas Nutarimas, o pareiškėjo teisės bei teisėti interesai nebuvo pažeisti.

32.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo atmesti jį.

33.       Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Pagal SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtinojo kiekio dydžio ir tiekimo laikotarpio nustatymas bei jų peržiūra priskirti išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Rinkos tyrimas šioje sistemoje yra reikšmingas tik sprendžiant dėl būtinojo kiekio tiekimo sustabdymo ar nutraukimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl pareiškėjo argumentai, jog Taryba turėjo atlikti tyrimą tam, kad pakeistų būtinojo kiekio dydį ar laikotarpį, yra teisiškai nereikšmingi ir atmestini.

33.2.                      Nuo 2019 m. taikoma SGDT dedamoji paskirtam tiekėjui yra suderinta Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678 (2018/N), todėl nėra teisinio pagrindo sieti 2023 m. II pusmečio SGDT dedamosios nustatymą su 2016–2018 m. teiktos pagalbos apimtimi. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato pareigos išskaičiuoti tariamai neteisėtą pagalbą iš vėlesnių laikotarpių SGDT dedamųjų, pareiškėjas nenurodė tokios normos ir neįrodė pagalbos neteisėtumo fakto.

33.3.                      Taryba priėmė Nutarimą, įgyvendindama imperatyvų nacionalinį reguliavimą (SGDTĮ ir 2015 m. gruodžio 17 d. SGDTĮ pakeitimo įstatymo nuostatas), kurios įpareigoja įtraukti į SGDT dedamąją terminalo ir būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas, o šio reguliavimo neteisėtumas ar prieštaravimas Konstitucijai nėra konstatuotas jokiu galutiniu teismų ar institucijų sprendimu.

33.4.                      Neeilinis Tarybos posėdis, kuriame priimtas Nutarimas, buvo organizuotas, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų ir reikalavimų. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas prieš 5 kalendorines dienas, o sprendimo skubos tvarka priežastys buvo objektyvios (neseniai gautų duomenų būtinybė), todėl nenustatytas esminis procedūrinis pažeidimas.

34.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo atmesti jį.

35.       Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia nuorodų į nei vieną iš jau priimtų administracinių teismų sprendimų, neaptaria juose įtvirtintų teisės aiškinimo taisyklių ir nepateikia jokių reikšmingų naujų aplinkybių dėl analogiškose bylose keltų argumentų, susijusių su tariama Tarybos pareiga, priimant Nutarimą, atsižvelgti į vykdomą Europos Komisijos tyrimą. Teismo sprendime pateiktas vertinimas dėl Europos Komisijos tyrimo yra pagrįstas ir teisėtas.

35.2.                      Teisės aktai nenumato Tarybos įpareigojimų atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą. Pareiškėjo keliamas SGDT funkcijos klausimas – tai valstybės ekonominės politikos problematika, administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta vertinti ginčijamą administracinį aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nėra poreikio tolimesniam būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimui, nes SGDT dedamoji nebeatlieka savo funkcijų, didžioji dalis SGD terminalo pajėgumų yra rezervuota dešimties metų terminui. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro konkretaus administracinio akto, t. y. Tarybos priimto Nutarimo, teisėtumo patikrinimas.

35.3.                      Pareiškėjas nepagrindė konkretaus Tarybos procedūrinio pažeidimo, nenurodė, koks esminis procedūrinis pažeidimas, neleidęs užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Nutarimą pagrįstumą, buvo padarytas.

35.4.                      Vien tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi savo vidinius teisininkus, nepaneigia jo teisės būti atstovaujamam advokatų ir prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas už tokią teisinę pagalbą. Ši byla yra viena iš 18 pareiškėjo inicijuotų bylų, susijusių su SGDT priedu. Tam, kad trečiasis suinteresuotas asmuo išsamiai ir objektyviai išdėstytų poziciją šioje ir kitose bylose kilusiais klausimais, natūralu, kad, nors jis ir turi savo vidinius teisininkus, tačiau toks bylinėjimosi krūvis reikalauja pagalbos iš išorės teisininkų. Todėl vien tik vidinių teisininkų turėjimas nepaneigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės būti atstovaujamai advokatų ir prašyti išlaidų atlyginimo už tokį atstovavimą.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,KN Energies“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo atmesti jį.

37.       Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, veikė kompetencijos ribose, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir laikėsi diskrecijos ribų, todėl administracinio akto teisėtumo kriterijai yra įvykdyti. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kokios jo konkrečios teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ir kaip jų atkūrimą lemtų Nutarimo panaikinimas, pareiškėjui nustatytas kompensuotinas SGDT pakartotinio dujinimo priedas yra 0 proc. ir nesukelia jam materialinių padarinių.

37.2.                      Net hipotetiškai pripažinus 2016–2018 m. schemos neteisėtumą (tai nėra įrodyta), tai savaime nelemia 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusio skundžiamo Nutarimo neteisėtumo, nes administracinio akto teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusias aplinkybes. Priėmimo metu galiojo 2018 m. spalio 31d. Europos Komisijos sprendimas SA.44678, suderinęs tuometinę schemą, o ESBT sprendimas tuo metu dar nebuvo priimtas, todėl Taryba neturėjo nei pagrindo, nei pareigos koreguoti 2023 m. priedą dėl ankstesnių laikotarpių.

37.3.                      Nei SGDTĮ 11 straipsnio 4, 6 dalyse, nei Metodikos 24 ir 26 punktuose nenumatyta Tarybos pareiga įskaityti ar išskaičiuoti tariamai neteisėtą pagalbą iš vėlesnių SGDT priedų, nes šiose normose apibrėžtos tik būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų kategorijos ir pajamų nuokrypio elementai, į kuriuos neteisėtos pagalbos sumos nepatenka. Be to, pagal procesinės autonomijos principą, neteisėtos pagalbos susigrąžinimo būdą pasirenka valstybė, todėl tokios pasekmės negali būti automatiškai perkeltos į SGDT priedo nustatymo mechanizmą.

37.4.                      Dėl nurodomo procedūrinio pažeidimo (posėdžio organizavimo skubos) pažymi, kad, net ir konstatavus formalią procedūros spragą, Nutarimas galėtų būti panaikinamas tik tada, jei pažeidimas būtų esminis ir turėtų įtakos Nutarimo turiniui, tačiau pareiškėjas nenurodo tokio poveikio ir neįrodo jo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose jau yra pripažinęs, kad informavimas apie neeilinį posėdį bei galimybė dalyvauti jame eliminuoja esminio procedūrinio pažeidimo kvalifikavimą, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Nutarimą.

37.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje aiškiai suteikia tokią teisę, kai trečiojo asmens teisės apginamos, o advokato pasitelkimas sudėtingose ir sistemingai inicijuojamose SGDT priedo bylose yra pagrįstas. Nors įmonė turi vidinius teisininkus, tai neriboja jos teisės pasirinkti išorinę teisinę pagalbą ir atgauti pagrįstas išlaidas.

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo atmesti jį.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Taryba neturėjo pareigos atlikti rinkos tyrimą. Pareiškėjo argumentai dėl rinkos tyrimo (ne)atlikimo, kaip pagrindo panaikinti Nutarimą, nebuvo nurodomi pirminiame skunde, taigi pareiškėjas tokiais apeliacinio skundo argumentais keičia pradinio skundo pagrindą, pažeisdamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies normą, tai savaime yra pagrindas apskritai nevertinti pareiškėjo argumentų. Taryba savo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, kad gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimas prieš priimant Nutarimą neturi tiesioginės įtakos Tarybos sprendimui dėl SGDT dedamosios dydžio nustatymo 2023 m. antram pusmečiui. Vadovaujantis SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 8 dalies normomis, kompetencija nustatyti būtinojo kiekio dydį bei jo tiekimo laikotarpį suteikta išimtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri yra patvirtinusi būtinojo kiekio tiekimą iki 2024 m.

39.2.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs analogiškas bylas ir priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis konstatavo, kad pareiškėjo prašymai panaikinti Tarybos nutarimus, kuriuose pareiškėjos nurodo iš esmės analogiškus argumentus, yra nepagrįsti ir atmestini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-597-815/2023).

39.3.                      Nėra teisės akto, kurio pagrindu Taryba, skaičiuodama saugumo dedamąją, taikomą nuo 2023 m. liepos 1 d., būtų turėjusi įvertinti 2016–2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad 2016–2018 m. mokėtos SGDT lėšos negalimos pagal ES teisę. Neegzistuoja joks kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimas.

39.4.                      SGDT teisinis reguliavimas nuo 2019 m. yra suderintas su Europos Komisija, atitinka visas valstybės pagalbos taisykles, todėl jau vien dėl to negalimas net ir teorinis valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo nuo 2019 m., taigi įskaitant ir šią nagrinėjamą bylą, konstatavimas.

39.5.                      Taryba, priimdama Nutarimą, nepadarė procedūrinių pažeidimų, todėl teismas sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

40.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. O3E-713 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo nuo 2023 m. liepos 1 d.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

41.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos nuo 2023 m. liepos 1 d., yra priimtas, laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, nenustatęs aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo, ir nustatęs, kad priimant Nutarimą, buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo.

42.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Taryba neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ES ir nacionalinės teisės aktus, netinkamai vertino aplinkybę dėl pakartotinio Tarybos procedūrinio pažeidimo, nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“.

43.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

44.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, t. y. tai, kad Taryba neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, kurio atlikimas numatytas SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų naudojęsis skundo tikslinimo teise, numatyta ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, ir kad būtų teikęs pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą. Nors pareiškėjas teigia, kad jis dėstė aplinkybes dėl nepagrįstai Tarybos neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu buvo patikslintas pareiškėjo teikto skundo pagrindas ir pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, kaip teismui pateikto skundo patikslinimą.

45.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017 ir kt.).

46.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl Tarybos neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo.

 

Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su valstybės pagalbos teikimu, ir Nutarimo atitikties Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos nuostatoms

 

47.       Nutarimo 1 punkte nustatyta nuo 2023 m. liepos 1 d. taikoma 152,45 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

48.       Pareiškėjas grindžia Nutarimo neteisėtumą, be kita ko,  SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimu. SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas; jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą; atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių pareiškėjo argumentų yra pasisakyta ne viename Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniame sprendime.

50.       2018 m. spalio 31 d. Europos Komisija priėmė sprendimą Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. T-193/19 panaikino minėto EK sprendimo dalį, kurioje EK nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos valstybės pagalbos. Nors ESBT sprendimu EK sprendimo dalis buvo pripažinta neteisėta, tačiau, kai tokio kai tokio teismo sprendimo pagrindas buvo procedūrinių pažeidimų konstatavimas (ESBT sprendimo 220 p.), tai savaime nesuponuoja nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos schemos neteisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023 ir kt.).  

51.       Pasisakant dėl Nutarimo sąsajos su nuo 2016 m. teikiama valstybės pagalba, paminėtini šie svarbūs aspektai: Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 konstatavo, kad Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų, ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį; Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus; Europos Komisija 2020 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SA.57032 (2020/N), kuriuo nusprendė neprieštarauti valstybės paramai, teikiamai SGD terminalui, kaip suderinamai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą; ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl valstybės pagalbos pagal 2019 m. SGDTĮ pakeitimus (2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. gruodžio 18 d. priimto SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1786 tam tikros nuostatos, kuriais įtvirtintos gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos; šie pakeitimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje) pripažinta teisėta.

52.       Teisėjų kolegijos pozicija šiuo klausimu iš esmės grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad tokioje teisinėje situacijoje, kai vertinamas 2019 m. įstatymo pakeitimais įtvirtinto SGDT priedo nustatymo teisėtumas, o šiais Įstatymo pakeitimais įtvirtinta valstybės pagalbos schema pripažinta teisėta, nėra pagrindo pripažinti, kad iki 2019 m. įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema turėtų reikšmingą įtaką ginčijamam Nutarimui; valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjui, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjo nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos, nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydžius (žr. 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, siekiant įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste.

53.       Konstatavus, kad, priimant Nutarimą, nebuvo pagrindo įvertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamą valstybės pagalbos dydį, atmetami kaip nepagrįsti ir iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis grindžiami apeliacinio skundo argumentai, kad Nutarimas neatitinka Metodikos 26 punkto nuostatų.

54.       Pareiškėjo teigimu, Nutarimas taip pat neatitinka Metodikos 24 punkto, pagal kurį Tarybos sprendimu nustatoma saugumo dedamoji gamtinių dujų perdavimo sistemos vidiniame išleidimo taške, skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms bei SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio (toliau – būtinasis kiekis) tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti. Pagal minėtą Metodikos punktą, SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos šios sąnaudos: skirtumas, susidaręs tarp paskirtojo tiekėjo už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir Vidutinės importo kainos; technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudos, kurias išimtinai patiria paskirtasis tiekėjas; SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos; paskirtojo tiekėjo pajamų nuokrypis, susidaręs dėl prognozuotų ir faktinių SGD būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų per ankstesnį reguliavimo periodą. Pareiškėjas taip pat remiasi SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Nutarimo prieštaravimo Metodikos 24 punktui ir SGDTĮ 11 straipsnio 6 daliai nepagrindžia, kad, priimant ginčijamą Nutarimą, buvo padaryta akivaizdžių atliktų skaičiavimų, nustatant SGDT dedamąją, klaidų, ar kad Taryba vertino duomenis, kurių ji neturėjo teisės vertinti, ir pan. Kaip matyti iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, pareiškėjas apskritai nesutinka su SGDT dedamosios nustatymu, teigia, kad SGDT dedamoji nebeatlieka savo funkcijos, vien tik paskirstytų pajėgumų pakanka užtikrinti, kad SGD terminalas galėtų veikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai ir kitoms valstybės institucijoms, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai ir kitoms valstybės institucijoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-740/2014). Todėl teismas nevertina pareiškėjo nurodytų argumentų dėl SGD terminalo finansavimo modelio tikslingumo.

56.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priimant Nutarimą, nebuvo pažeistos Metodikos 24 punkto nuostatos.

 

Dėl Nutarimo atitikties SGDTĮ nuostatoms 11 straipsnio 5 dalies nuostatoms

 

57.       Pareiškėjas grindžia Nutarimo neteisėtumą, be kita ko tuo, kad jis buvo priimtas, remiantis Metodika dėl vidutinės importo kainos, kuri, pareiškėjo teigimu, yra neteisėta. Taryba, tvirtindama šią Metodiką, viršijo jai SGDTĮ suteiktus įgaliojimus, t. y. Taryba praplėtė SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą baigtinį aplinkybių, kurios nėra vertinamos, skaičiuojant vidutinę importo kainą, sąrašą. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas neatitinka SGDTĮ nuostatoms 11 straipsnio 5 dalies nuostatų, kadangi atsakovas, Nutarimu nustatydamas SGDT dedamąją, nevertino gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų ir dvišalėmis sutartimis suprekiautų gamtinių dujų balansavimo kiekių ir kainų.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-597-815/2023 vertino iš esmės analogiškus pareiškėjo argumentus ir konstatavo, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys įpareigoja Komisiją (šiuo metu Taryba) įvertinti ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius; įstatymai Komisijai suteikia diskrecijos teisę nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant vidutinę importo kainą, turi būti įvertintos, bei kokios aplinkybės pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos; Komisijai įstatymų leidėjo yra suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimai nustatant vidutinės importo kainos nustatymo tvarką bei tvirtinant vidutinę importo kainą, ir Komisija turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Atsižvelgiant į minėtoje teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nesant kitų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas kitaip vertinti įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėjo argumentai dėl Nutarimo prieštaravimo SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatoms atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl Tarybos posėdžio organizavimo skubos tvarka

 

59.       Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams, nustačius tam tikrus šių procedūrinius pažeidimus, būtina įvertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020).

60.       Komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento 45 punkte nustatyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Prireikus Tarybos pirmininko, Tarybos nario iniciatyva gali būti rengiami neeiliniai Tarybos posėdžiai, kurių organizavimo tvarka yra tokia pati, kaip ir eilinių Tarybos posėdžių (Tarybos darbo reglamento 47 p.). Papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir Tarybos pirmininko. Kai Tarybos posėdžiui teikiamas papildomas klausimas yra kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių (Tarybos darbo reglamento 65 p.).

61.       Taigi, pagal Tarybos darbo reglamente nustatytą teisinį reguliavimą, Tarybai yra suteikta diskrecija spręsti, kokie papildomi klausimai gali būti teikiami spręsti skubos tvarka.

62.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, klausimas šiame posėdyje dėl SGDT dedamosios nustatymo nuo 2023 m. liepos 1 d. buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas, pareiškėjui buvo pranešta apie tai elektroniniu pranešimu 2023 m. gegužės 24 d., posėdis turėjo vykti 2023 m. gegužės 29 d.

63.       Taryba grindžia šio papildomo klausimo nagrinėjimą tuo, kad buvo gauti papildomi duomenys, kuriuos reikėjo įvertinti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju Taryba neturėjo pagrindo nagrinėti šį papildomą klausimą skubos tvarka. Tačiau šiame kontekste taip pat vertintina, ar papildomo klausimo nagrinėjimas skubos tvarka nepažeidė pareiškėjo teisių.

64.       ES teisėje, taip pat ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas gero administravimo principas apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo sprendimus. ESTT įtvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir jos labai plačią apimtį Sąjungos teisės sistemoje, pripažindamas, kad ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr., pvz., 1974 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Transocean M. P. Association prieš Komisiją, 17-74, EU:C:1974:106 ir kt.). Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., 2005 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Ispanijos Karalystė prieš Komisiją, C-287/02, EU:C:2005:368, 37 p. ir jame nurodytą teismo praktiką, 2009 m. spalio 1 d. sprendimo byloje F. S. Y. H. & Hardware prieš Tarybą, C-141/08 P, EU:C:2009:598, 83 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Prancūzijos Respublika prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C-27/09 P, EU:C:2011:853, 64 ir 65 p.). Minėta teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimo byloje Technische Universität München prieš Hauptzollamt München-Mitte, C-269/90, EU:C:1991:438, 14 p.). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261_214/2014); veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentu ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; taip pat žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261604/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1831/2013).

65.       Įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sukliudžiusių pareiškėjui įgyvendinti jo teisę dalyvauti Tarybos posėdyje, teikti paaiškinimus, įrodymus ir pan. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per suteiktą laiką (5 dienas) nespėjo įvertinti, kokie rodikliai buvo neteisingai apskaičiuoti, kokias klaidas padarė Taryba, kurių jis negalėjo nurodyti per Tarybos posėdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui suteiktas 5 dienų laikas iki Tarybos posėdžio nepripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu, savaime lemiančiu Nutarimo neteisėtumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Nutarimo panaikinimo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atmetami kaip nepagrįsti.

66.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų bylose, kuriose pareiškėjas ginčijo Tarybos nutarimus dėl SGDT dedamosios, nustatytiems skirtingiems metams, matyti, kad Taryba dažnai įtraukia į Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimą dėl SGDT dedamosios nustatymo kaip papildomą klausimą, kuris nagrinėjamas skubos tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Tarybos praktika, atsižvelgiant į tai, kad tokio klausimo svarstymo būdo (skubos tvarka) taikymas nebuvo vienkartinis, vertintina kaip ydinga, ir gali būti nesuderinama su atitinkamų subjektų teisės būti išklausytam įgyvendinimu. Nors, kaip jau minėta, Tarybai yra suteikta diskrecija organizuoti klausimo sprendimą skubos tvarka, tačiau neturi būti piktnaudžiaujama tokia diskrecija ir, įgyvendinant ją, turi būti įvertinama, ar nebus pažeistos atitinkamos asmenų, kuriems gali turėti poveikį tokia tvarka priimami sprendimai, teisės ir teisėti interesai.

 

Dėl AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties

 

67.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas grindžia tuo tokią poziciją tuo, kad AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ turi vidinius teisininkus, klausimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, šiems bylos dalyviams yra aiškus ir suprantamas, todėl nereikėjo advokatų ir (arba) advokatų padėjėjų pagalbos nagrinėjamoje byloje, o AB „Amber Grid“ prašytos priteisti išlaidos jau yra įskaičiuotos į Nutarimu patvirtintą SGDT dedamąją.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ nėra viešojo administravimo subjektai, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su galimybe nepriteisti bylinėjimosi išlaidų viešojo administravimo subjekto naudai, kai viešojo administravimo subjektas turi vidinius resursus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 ir kt.), šiuo atveju netaikytina. AB „Amber Grid“ ir AB „KN Energies“ priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršijo maksimalių teisės aktuose nurodomų dydžių.

69.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priteisdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“ bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019 suformuotos teismų praktikos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl minėtoje nutartyje teismo padarytos išvados nėra aktualios nagrinėjamoje byloje.

70.       Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti jį. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

 

71.       Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

72.       Tretieji suinteresuoti asmenys AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas (atitinkamai 969,02 Eur ir 1 224,16 Eur už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą).

73.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

74.       Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės yra apginamos suinteresuotų trečiųjų suinteresuotų asmenų – AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“, kurios tiesiogiai susijusios su SGDT projekto vystymu ir administravimu, – teisės.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų paslaugų turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju išlaidos, patirtos parengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą laikytinos, būtinomis ir pagrįstomis.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, tenkina trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus ir priteisia tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“ iš pareiškėjo atitinkamai 969,02 Eur bei 1 224,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „KN Energies“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 969,02 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ 1 224,16 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt keturis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

        Milda Vainienė