Civilinė byla Nr. 2-2246/2013

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.3

                                                                          (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria netenkintas minėto atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties išaiškinimo, civilinėje byloje Nr. 2-223-115/2013 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J. ir J. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys - Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. T.; išvadą teikiančios institucijos byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. J. pareiškė ieškinį atsakovams P. J. ir J. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu (28-34 b. l.). Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), butą, esantį Vilniuje, L. G. (duomenys neskelbtini) (toliau - butas), kitą atsakovo P. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei sąskaitas ieškovės nurodytuose bankuose (kuriose gali būti lėšos, jei atsakovas pardavė turtą); taip pat priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 1000 Lt.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi (kurios rašymo apsirikimas ištaisytas Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi; 25-26, 78-80 b. l.) iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovo P. J. ar kito asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą:

1) gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); uždraudžiant parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu, jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jeigu šis namas nėra išnuomotas ar parduotas;

2) sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0677 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

3) kitą atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą;

4) atsakovo P. J. pinigines lėšas, esančias bankuose: AB banke Snoras, AB Parex banke, UAB Sampo banke, AB Ūkio banke, DnB Nord banke, UAB Medicinos banke, AB Šiaulių banke, AB banke Swedbank, AB SEB banke.

Teismas taip pat priteisė iš atsakovo P. J. nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį nuo 2009-12-09 iki bus priimtas teismo sprendimas, vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną S. J..

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-223-115/2013 (kuri palikta nepakeista Apeliacinio teismo 2013-04-19 nutartimi), pakeistos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – panaikintas draudimas kitiems asmenims, įskaitant atsakovą P. J., naudotis butu, esančiu Vilniuje, L. G. g. 2-39,  jį tvarkyti ir saugoti (132-133 b. l., 160-164 b. l.).

Atsakovas P. J. pateikė prašymą išaiškinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartimi pakeitus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebegalioja ieškovei ir jos vaikams Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi nustatytų uždraudimų pagrindu suteiktos išimtinės teisės naudotis butu, jį tvarkyti ir saugoti (167-171 b. l.).

Ieškovė atsiliepime į atsakovo P. J. prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir už piktnaudžiavimą procesu paskirti atsakovui P. J. iki 20 000 Lt dydžio baudą, 50 proc. jos skiriant ieškovei bei nepilnamečiui J. J. (179-183 b. l.).    

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi netenkino atsakovo P. J. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutarties išaiškinimo ir ieškovės S. J. prašymo skirti atsakovui P. J. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (184-186 b. l.; CPK 95 str., 178 str.). 

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartis yra aiški, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tarp jų į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovo P. J. yra kilusi konfliktinė situacija dėl naudojimosi butu, ieškovė yra pateikusi antstoliui vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-500-723/2010 dėl įpareigojimo, yra faktinis pagrindas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį. Teismo teigimu, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudė naudotis butu ir jį tvarkyti visiems asmenims, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J.. Pasak teismo, 2013-02-05 teismo nutartimi buvo modifikuotos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumažinant atsakovui ir kitiems asmenims pritaikytų apribojimų naudotis butu mastą, tačiau nepanaikinant apylinkės teismo suteiktos teisės butu naudotis ieškovei bei jos vaikams P. J. ir J. J.. Teismas nurodė, kad tai reiškia, jog butu, esančiu (duomenys neskelbtini), turi teisę naudotis, jį tvarkyti ne tik atsakovas, bet ir ieškovė su savo vaikais J. J. bei P. J..

Apygardos teismas taip pat nurodė, jog nėra CPK 95 straipsnio pagrindo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatyta, jog atsakovas, prašydamas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį, būtų elgęsis nesąžiningai ar naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Teismo teigimu, aplinkybės, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jog nuo pat bylos pradžios tarp jų kilo ginčai dėl teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimčių bei pobūdžio, šalims nepavyksta tarpusavio derybų būdu rasti taikaus kilusio ginčo sprendimo varianto, nereiškia atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas P. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir prašymą tenkinti – išaiškinti, kad, Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartimi pakeitus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (panaikinant draudimą kitiems asmenims, įskaitant atsakovą P. J., naudotis butu, esančiu Vilniuje, L. G. g. 2-39, jį tvarkyti ir saugoti), nebegalioja ieškovei ir jos vaikams Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytų uždraudimų pagrindu suteiktos išimtinės teisės naudotis minėtu butu, jį tvarkyti ir saugoti (198-204 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Apygardos teismas netinkamai aiškino Vilniaus apygardos 2013-02-05 nutartį ir padarė nepagrįstas išvadas, jog butu turi teisę naudotis ir jį tvarkyti ne tik atsakovas, bet ir ieškovė su vaikais. Teismo 2013-02-05 nutartimi panaikintas draudimas atsakovui ir kitiems asmenims naudotis butu, jį tvarkyti ir saugoti, todėl ieškovei bei jos vaikams suteiktos išimtinės teisės į buto naudojimą, tvarkymą bei saugojimą negalioja;

2) Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, duomenys dėl nuosavybės teisių į butą viešajame registre nėra nuginčyti, o ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų dėl buto, išskyrus reikalavimą pripažinti jį atsakovo nuosavybe, todėl atsakovas turi teisę naudotis butu bei tokią teisę suteikti kitiems asmenims. Atsakovas nėra suteikęs teisės ieškovei ir jos vaikams naudotis butu, jį tvarkyti bei saugoti, todėl skundžiama apygardos teismo nutartis pažeidžia atsakovo nuosavybės teisę į butą;

3) Apygardos teismas, aiškindamas 2013-02-05 nutartį, ignoravo aplinkybę, jog bendras ieškovės ir atsakovo naudojimasis atsakovui P. J. priklausančiu butu, jo tvarkymas ir saugojimas yra neįmanomas, kadangi tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę konfliktiški santykiai, o ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis priimta, neįsigilinus į ieškovės prašymo esmę, kadangi nutarties tekstas netikslus, o ji buvo tikslinama, priimant kitas nutartis. Todėl, aiškinant apygardos teismo 2013-02-05 nutartį, būtina atsižvelgti ir į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties priėmimo aplinkybes.       

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-08-01 nutarties dalį dėl išaiškinimo palikti nepakeistą ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti; priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; paskirti atsakovui P. J. iki 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. jos paskiriant ieškovei ir nepilnamečiui J. J. (228-233 b. l.). Ieškovė nurodo, jog, pateikdamas prašymą, atsakovas prašė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį tokiu būdu, jog iš esmės keistųsi nutarties turinys. Ieškovės teigimu, atsakovo prašyme iš esmės nekeliama abejonių dėl nutarties aiškumo, tačiau keliamas klausimas dėl atsakovo teisių pažeidimo bei nesutikimo leisti ieškovei su nepilnamečiu vaiku naudotis ginčo butu. Be to, įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis dėl ieškovės ir vaikų naudojimosi butu.

Ieškovės teigimu, yra pagrindas atsakovui už piktnaudžiavimą procesu skirti baudą, kadangi pasikartojantys atsakovo prašymai dėl išaiškinimo ir skundai dėl kiekvieno procesinio sprendimo eikvoja teismų darbo laiką bei lėšas, taip pat ir ieškovės lėšas bei kenkia nepilnamečio J. J. interesams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas; dėl to, siekiant įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) tinkamo įvykdymo, šis procesinis dokumentas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota jo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas; aiškindamas nutartį teismas negali keisti jos turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimta aiškinama nutartis, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007).

Nagrinėjamu atveju atsakovas P. J. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą jame nurodytu būdu (kad nebegalioja ieškovei ir jos vaikams Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi nustatytų uždraudimų pagrindu suteiktos išimtinės teisės naudotis butu, jį tvarkyti ir saugoti) išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi, kurioje tarp kitų nuostatų nustatyta, kad uždrausta areštuotą turtą (tarp jo ir butą) parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jo ar kitaip keisti įrašus turto registre, naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus J. J. ir P. J.. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apygardos teismo 2013-02-05 nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, pagrįstai teigdamas, kad šia nutartimi buvo sumažintas atsakovui ir kitiems asmenims pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, kad panaikintas draudimas atsakovui P. J. ir kitiems asmenims naudotis areštuotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį tvarkyti ir saugoti, kuris buvo nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartimi, tačiau turėjo pagrindo dėl skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų argumentų išaiškinti, kad 2013-02-05 teismo nutartimi ieškovei S. J. ir vaikams J. J. bei P. J. nėra panaikinta teisė naudotis areštuotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį tvarkyti ir saugoti, kad teisę naudotis minėtu butu bei jį tvarkyti ir saugoti turi tiek atsakovas, tiek ieškovė su dviem vaikais.

Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo netenkinti atsakovo P. J. prašymo dėl minėtos teismo nutarties išaiškinimo atsakovo prašyme nurodytu būdu (CPK 278 str. 1 d.). Juolab kad tiek iš atsakovo P. J. prašymo turinio, tiek ir iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog atsakovas, prašydamas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį jo nurodytu būdu, jos rezoliucinę dalį papildant jo prašyme nurodytu teiginiu, iš esmės nesutinka su ieškovės S. J. ir vaikų teise naudotis ginčo butu, o tai neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Dėl nurodytų motyvų teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti nurodytą teismo nutartį apelianto prašyme nurodytu būdu, skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje išaiškindamas, kad teisę naudotis minėtu butu bei jį tvarkyti ir saugoti turi tiek atsakovas, tiek ieškovė su dviem vaikais, tačiau to nenurodė teismo nutarties rezoliucinėje dalyje.

Dėl pasakyto pakeistina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Netenkintinas ieškovės S. J. prašymas paskirti atsakovui P. J. baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. jos paskiriant ieškovei ir nepilnamečiui J. J., pateiktas atsiliepime į atskirąjį skundą (228-233 b. l.).

CPK 95 straipsnio nuostatomis, bauda dalyvaujančiam byloje asmeniui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti paskirta, esant šioms sąlygoms: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005).

Nagrinėjamu atveju ieškovės S. J. argumentai dėl baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo teisingai įvertini pirmosios instancijos teismo, ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujų įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių atsakovo akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nesąžiningą elgesį po skundžiamos nutarties priėmimo, o tai, kad jis padavė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, įgyvendindamas CPK 278 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis (CPK 334 str.)

Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo skirti atsakovui P. J. baudą (CPK 95 str., 302 str., 338 str.).

Be to, ieškovė S. J. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau dėl ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų spręstina, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, priimant joje galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

          Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje išaiškino, jog butu, esančiu Vilniuje, L. G. g. 2-39, turi teisę naudotis, jį tvarkyti ir saugoti atsakovas P. J., ieškovė S. J. ir jos vaikai J. J. bei P. J..

Palikti galioti teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-05 nutartį atsakovo P. J. prašyme nurodytu būdu, ir kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui P. J..

         Netenkinti ieškovės S. J. prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui P. J..