Civilinė byla Nr. e2-200-357/2021

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00321-2017-4

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.1;       

                                                                                 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1;

                                                                                 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.8.2;  

                                                                                 3.2.6.5

                                                                                 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant K. R.,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaigera“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“ įgaliotam asmeniui L. P. – L.,

atsakovui H. A., jo atstovui advokatui H. O.,

atsakovui V. Ž., jo atstovui advokatui V. V.,

atsakovei D. M.,

atsakovės V. R. atstovei advokatei E. V.,

atsakovui J. D., atstovaujančiam ir uždarąją akcinę bendrovę „Bendrystė“,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atstovui direktoriui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo        bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaigera“ ieškinį atsakovams H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., J. D., uždarajai akcinei bendrovei „Bendrystė“, uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“, trečiajam asmeniui A. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėję bylą,

        n u s t a t ė:

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vaigera“ ieškiniu prašo: 1) solidariai iš visų atsakovų, H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., J. D., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“, lygiomis dalimis ieškovei priteisti 9 588,83 Eur dydžio turtinę žalą; 2) solidariai iš atsakovų H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., J. D., UAB „Bendrystė“ lygiomis dalimis ieškovei priteisti 44 656,18 Eur dydžio žalą.

2.       Nurodo, kad 9 588,83 Eur dydžio žalą sudaro 4 970,11 Eur kitų kreditorių patvirtinti ir nepatenkinti reikalavimai byloje ir 4 618,72 Eur bankroto administravimo išlaidos; 44 656,18 Eur dydžio žalą sudaro UAB „Vaivorykštė“ nepatenkintas byloje kreditorinis reikalavimas. Ieškovė pažymi, kad civilinės bylos ypatumas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimu jau pripažino ieškovės bankrotą tyčiniu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovei nebereikia įrodinėti nei vienos iš civilinės atsakomybės, o iš esmės reikia tik įvardinti subjektus, kurie atliko Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nurodytus neteisėtus veiksmus. Dėl neteisėtų veiksmų nurodo, kad nereikia įrodinėti naujų faktinių aplinkybių, susijusių su asmenų neteisėtais veiksmais, lėmusiais tyčinį įmonės bankrotą. Pripažįstant BUAB „Vaigera“ bankrotą tyčiniu, nebuvo sprendžiamas konkretaus subjekto atsakomybės klausimas, tačiau buvo analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. BUAB „Vaigera“ veiklos laikotarpiu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingos įmonės buhalterės. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas). Taigi, remiantis tuo metu galiojusiu reglamentavimu, atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą taikoma įmonės vadovams ir buhalteriui.

3.       Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendime nurodė eilę valdymo organų, dalyvių ir taip pat vyr. finansininkės atliktų neteisėtų veiksmų, kurių visuma ir lėmė BUAB „Vaigera“ tyčinį bankrotą. Dėl lėšų išėmimo iš kasos, nesant nei teisinio, nei ekonominio pagrindo, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo nurodo, kad BUAB „Vaigera“ vykdoma veikla 2000 m. nutrūko ne dėl verslo nesėkmės, o dėl įmonės valdymo organų ir akcininkės UAB „Vaivorykštė“ atliekamų neteisėtų ir verslo logikai prieštaraujančių veiksmų, tai yra dėl apyvartinių lėšų išėmimo iš kasos, išankstino, tariamai numatomo, pelno paskirstymo akcininkams, įmonės lėšų panaudojimo vadovų ir akcininkų asmeniniams poreikiams tenkinti, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį – papildyti apyvartinėms lėšoms, o be pagrindo lėšas perduodant akcininkei UAB „Vaivorykštė“, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, įskaitant fiktyvų įstatinio kapitalo didinimą (sprendimo 46 punktas). Laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2000 m. vidurio (kuomet įmonė nustojo vykdyti veiklą) BUAB „Vaigera“ buvo sąmoningai blogai valdoma. Nurodo, kad už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingi įmonės administracijos vadovas ir vyr. buhalterė, už neteisėtus veiksmus (banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį) atsako valdymo organas – administracijos vadovai ir konkrečiai vienas iš įmonės akcininkų – UAB „Vaivorykštė“. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kad kiti įmonės dalyviai būtų pasisavinę ar išvaistę BUAB „Vaigera“ turtą, todėl tokie dalyviai, neturint duomenų apie jų atliktus neteisėtus veiksmus, į bylą nėra traukiami.

4.       Dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo nurodo, kad vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad įmonė ne tik buvo privesta prie bankroto tyčia, tačiau jai esant faktiškai nemokiai, įmonės valdymo organai ir akcininkai priėmė sprendimus, kuriais dar labiau pablogino įmonės (jos kreditorių) padėtį, t. y. likęs įmonės turtas buvo perkeltas UAB „Vaivorykštė“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktas UAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, tos pačios dienos skolos perkėlimo sutartis, įmonės turto išrašai. 2000-03-28 akcininkų sprendimą priėmė tuo metu BUAB „Vaigera“ akcininkais buvę J. D., UAB „Bendrystė“ ir H. A., o įgyvendino BUAB „Vaigera“ administracijos vadovas V. Ž.. Pagal byloje surinktus įrodymus, UAB „Vaivorykštė“ nebuvo įmonės akcininke.

5.       Dėl transporto priemonių ir kito turto perleidimo nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendime pažymėjo, jog VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2001 m. birželio 13 d. buvo išparduodamos ir UAB „Vaigera“ priklausančios transporto priemonės (lengvieji ir krovininiai automobiliai). Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir (ar) buhalterinių dokumentų neišsaugojimo negalima nustatyti, kam ir už kokią kainą buvo perleistos ieškovei priklausiusios transporto priemonės. BUAB „Vaigera“ turto išvaistymo laikotarpis apima abiejų administracijos vadovų, H. A. ir V. Ž., vadovavimo įmonei laikotarpius. Įmonei žalą sukėlė ne tik įmonės turto perleidimas, bet ir apgaulingas įmonės apskaitos tvarkymas, ko rezultate neįmanoma nustatyti turto judėjimo, jo realizavimo kainos ir subjektų, kam turtas buvo perleistas. Dėl šių priežasčių už šiuos neteisėtus veiksmus civilinė atsakomybė kyla abiem BUAB „Vaigera“ vadovams ir buhalterei.

6.       Pagal VMI 2000-11-24 aktą, nebaigta statyba (duomenys neskelbtini) 1999-07-30 buvo perleista UAB „Vaivorykštė“ už 140 000 litų dydžio sumą, turto įsigijimo kaina - 138 000 litų. Parduotuvė (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 1998-07-16 už 99 000 litų, o perleista 2000-02-28 už 150 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo kaina ar balansinė vertė, tikėtina, kad konkrečiai šie sandoriai nepažeidė BUAB „Vaigera“ interesų ir nebuvo nuostolingi (nesukėlė įmonei žalos).

7.       Dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendime pasisakydamas apie ieškovo įrodinėtą civilinės atsakomybės pagrindą, vadovų pareigos inicijuoti nemokiai įmonei bankroto bylą nevykdymą, konstatavo, jog po įmonės nemokumo atlikti neteisėti ar neatlikti teisėti veiksmai, įskaitant nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime bankroto (nemokumo) nesukelia, o tik gali pasunkinti jau nemokios įmonės finansinę padėtį, t. y. jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar kartą būti privesta prie nemokumo. Nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos pažeidimas iš esmės yra aktualus tik sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, t. y. nustatinėjant atsakovais byloje įtrauktų ir trauktinių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, o ne konstatuojant tyčinį bankrotą. Ieškovės nuomone pareigą inicijuoti bankroto procesą turėjo būtent BUAB „Vaigera“ administracijos vadovai – tiek H. A., tiek V. Ž., tačiau nei vienas iš šių asmenų savo pareigos nevykdė, dėl ko neabejotinai atsirado naujų įmonės kreditorių tokių, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar antstolis A. B., kurių kreditoriniai reikalavimai susidarė 2000 m. antrą ketvirtį ir vėliau.

8.       Nurodo, kad dėl tyčinio bankroto ir išvardintų neteisėtų veiksmų atlikimo yra kalti šie asmenys: H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., UAB „Vaivorykštė“, J. D., UAB „Bendrystė“. Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio pažymi, kad žalos dydis yra preziumuojamas, t. y. žala yra laikoma bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kuri nėra išieškota (padengta įmonės turtu) bankroto procese. Kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditorių žala, priežastinis ryšys tarp šių asmenų neteisėtų veiksmų ir žalos yra preziumuojamas. Žala įmonei dėl tyčinio bankroto yra laikoma ne tik kreditorių nepatenkintų reikalavimų suma, bet ir bankroto administravimo išlaidos, kadangi įmonė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų negali atsiskaityti ne tik su kreditoriais, bet ir su teismo paskirta bankroto administratore už jai įstatymu priskirtų funkcijų atlikimą.

9.       Nurodo, kad BUAB „Vaigera“ vardu nėra absoliučiai jokio turto, todėl teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos nėra ir negali būti padengti iš įmonės turto. Visuma neteisėtų veiksmų lėmė visos bendros 54 245,01 Eur dydžio žalos atsiradimą (nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai – 49 626,29 Eur dydžio ir nepadengtos administravimo išlaidos – 4 618,72 Eur dydžio). Visi atsakovai atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Šiuo atveju būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Civilinio kodekso nuostatos yra svarbios paskirstant žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, kadangi civilinėje byloje susiklostė specifinė situacija, kai vienas iš kreditorių, kurio reikalavimas patvirtintas BUAB „Vaigera“ bankroto byloje taip pat yra ir vienas iš atsakovų. Ieškovė atstovauja įmonės ir visų kreditorių interesus, atsakovas iš esmės negali sutapti, dėl ko būtų nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas. CK 6.126 str. 1 d. ir 7 d. ir pagal analogiją CPK 293 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, atsakovui UAB „Vaivorykštė“ nėra reiškiamas reikalavimas dėl visos žalos, apimančios jo bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą, priteisimo. UAB „Vaivorykštė“ yra kreditorius, perėmęs AB „Vilniaus bankas“ (dabar AB „SEB bankas“) kreditorinį reikalavimą, kuris kildintinas iš 1998 m. kovo 26 AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „Vaigera“ suteiktų ir bankui negrąžintų paskolų. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, aplinkybę, kad BUAB „Vaigera“ negalėjo savalaikiai grąžinti iš banko paimtų kreditų, lėmė BUAB „Vaigera“ valdymo organų neteisėti veiksmai, netinkama (apgaulinga) buhalterinė apskaita, nesavalaikis bankroto bylos iškėlimas nemokiai įmonei, turto išvaistymas.

10.       Ieškovė baigiamosiose kalbose išdėstė faktines aplinkybes dėl sandorių, kurie nebuvo nurodyti patikslintame ieškinyje ir dėl jų nebuvo nagrinėjamas ginčas. Atsižvelgus į tai, kad baigiamosiose kalbose negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas dėl ieškovės naujų nurodomų aplinkybių nepasisako.

11.       Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, jog veiksmus, lėmusius ieškovės tyčinį bankrotą, atliko ne tik įmonės valdymo organai, bet ir dalyviai, kurių ieškovė į patikslintą ieškinį neįtraukė atsakovais. Pažymi, kad atsakovas, kaip bendrovės tariamas vadovas, tik formaliai atliko vadovo funkcijas, nes visas vadovo ir valdymo funkcijas faktiškai vykdė bendrovės akcininkai A. V. ir J. T.. Būdami juridinio asmens dalyviais, turėjo pareigą domėtis bendrovės turtine padėtimi ir ją žinoti, siekti, kad bendrovės vadovo pareigas atliekantis asmuo jas vykdytų tinkamai. Aplinkybes patvirtina jų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime. Akcininkai sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, todėl jie ir privalo prisiimti solidarią atsakomybę už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikomą lyg jie būtų faktiniais vadovais (CK 2.50 straipsnio 3 d.). Akcininkui taikomos vadovui numatytos pareigos ir jis atsako CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, akcininkų teisė dalyvauti priimant esminius bendrovės sprendimus yra įtvirtinta įstatyme ir šios teisės įgyvendinimas neužtraukia akcininkams atsakomybės už bendrovės prievoles. Tačiau jei akcininkas išplečia savo įtakos sferą bendrovėje iki vienasmenio valdymo funkcijos perėmimo, jam pradedamas taikyti vadovo civilinės atsakomybės režimas.

12.       Nurodo, kad pagrindinis kreditorius yra UAB „Vaivorykštė“, kuriam atstovauja A. V., kuris buvo UAB „Vaigera“ akcininku. A. V. nurodymu ir buvo atlikta inventorizaciją įmonėje bei pasirašyta skolos perkėlimo sutartis su jos papildymu. UAB „Vaigera“ 1999 m. pabaigoje ir 2000 m. pradžioje buvę akcininkai žinojo apie įmonėje esančią finansinę padėtį, apie jos pelną ir nuostolius, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, o priiminėjo bendrovei svarbius strateginius sprendimus. Kur buvo buhalterinės apskaitos dokumentai, akcininkai puikiai žinojo, nes jau atvykę į patalpas turėjo ir raktus nuo patalpų ir į jas užėjo, matė kur yra dokumentai. BUAB „Vaigera“ nemoki tapo 2000 m. pradžioje ir faktiniai vadovai tiek H. A. (buvęs de jure įmonės vadovu), tiek ir A. V. ir J. T. (de facto) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, nustatyti LAT sprendime, kuriame BUAB „Vaigera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl jų nereikia įrodinėti. BUAB „Vaigera“ akcininkai apie tai, jog įmonė yra nemoki žinojo jau 1999 m., tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo nei 1999 m., nei 2000 m. pradžioje, o atvirkščiai priiminėjo strategiškai svarbius įmonės veiklos klausimais susijusius sprendimus, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sandorius. Atsakovą įpareigojo atlikti įmonėje inventorizaciją, atleisti atsakovą iš komercijos vadovo pareigų, pasirašyti Skolos perkėlimo sutartį su jos papildymu ir vėlesniais susitarimais. A. V. veiksmai, jog jis pardavė savo akcijas kaip tik tuo metu kai įmonė buvo sunkioje padėtyje ir jau būdama nemoki, įrodo, kad jis tokius veiksmus padarė tikslu išvengti atsakomybės dėl žalos atlyginimo bendrovei.

13.       Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais ir nurodo dėl jo atžvilgiu prašomos solidariai priteisti žalos, kuri atsirado neva dėl jo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Atsakovo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas, priešingai negu nurodo ieškovė. Atsakovas vadovaujasi LAT sprendimo 42 p. išvadomis.

14.       Atsakovas pažymi, kad LAT sprendime neįvardintas kaip kaltas asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų/neveikimo įmonė tapo nemoki ar privesta prie bankroto tyčia. Iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų akivaizdu, kad UAB „Vaigera“ akcininkai jau 1999 m. žinojo, kad įmonė veikė nuostolingai ir yra nemoki. Neteisėti UAB „Vaigera“ vadovo H. A. veiksmai UAB „Vaigera“ atžvilgiu oficialiai paaiškėjo jau 2000 m. vasario mėn. pradžioje, t. y. V. Ž. nesant susijusiam su UAB „Vaigera“ tuometine veikla. Atsakovas nėra susijęs dėl lėšų išėmimo iš kasos nesant tam nei teisėto, nei ekonominio pagrindo, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, nei įmonės tyčia privedimo prie nemokumo ir tyčinio bankroto kaip deklaratyviai patikslintame ieškinyje nurodo ieškovė. 

15.       Dėl solidarios atsakomybės nurodo, kai įmonei, kuri yra faktiškai nemoki, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, o žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai. Už žalą, kilusią dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pareigos pažeidimo 2000 m. pradžioje buvo atsakingas tuo metu buvęs įmonės direktorius - H. A. ir įmonės akcininkai - J. T., A. V., H. A., UAB „Transnetas“ ir UAB „Vaivorykštė“. Už žalą atsiradusią dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra atsakingas – H. A., vyr. buhalterė D. M..

16.       Pažymi, kad LAT sprendime konkrečiai pasisakė dėl kokių konkrečiai veiksmų įmonė buvo privesta tyčią prie bankroto (LAT sprendimo 43-47 p.). Ieškovė patikslintame ieškinyje UAB „Vaivorykštė“ kreditorinį reikalavimą kildina iš 1998-03-26 AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį ir 1998-03-26 AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį UAB „Vaigera“ suteiktų ir bankui negrąžintų paskolų. Akcininkai įpareigojo UAB „Vaigera“ direktorių V. Ž. pasirašyti įmonės vardu skolos perkėlimo sutartį, iš 2000-03-28 skolos perkėlimo sutarties matyti, kad už pastarosios perimtą prievolę bankui UAB „Vaigera“ įsipareigojo perleisti visas turimas reikalavimo teises į neįvykdytas skolininkų prievoles (debitorinius reikalavimus) pagal atskirus susitarimus, taip pat visą likusį turtą, jei UAB „Vaivorykštė“ to pageidauja, ir atsiskaityti pinigais iki 2000-04-10. Pagal skolos perkėlimo sutarties priedus UAB „Vaigera“ perleido UAB „Vaivorykštė“ debitorinius reikalavimus į dešimtis skolininkų (klientų), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 234 249,47 Lt. UAB „Vaivorykštė“ pagal skolos perkėlimo sutartį perėmus UAB „Vaigera“ skolą ir turtą, atsirado galimybė padengti skolą pradinės skolininkės UAB „Vaigera“ turtu. Taigi, ieškovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesąžiningą galimybę įkaito davėjos UAB „Vaivorykštė“ prievolę bankui panaikinti ieškovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iš dalies), taip išsaugant įkeistą turtą, atitinkamai pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimų nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus.

17.       Nurodo, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos), o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma. Delsiant laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdo įprastos ūkinės veiklos, arba nors ją ir vykdo, didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių. UAB „Vaivorykštė“ finansinis reikalavimas atsirado siekiant tinkamai vykdyti dar iki nemokumo momento pasirašytų pagal 1998-03-26 su AB „Vilniaus bankas“ kredito sutartis gautas paskolas. Jeigu nebūtų buvusi sudaryta Skolos perkėlimo sutartis su Papildymu ir Susitarimais, tai šis kreditorės (AB „Vilniaus bankas) finansinis reikalavimas ieškovei būtų pareikštas net ir nesant neteisėtų veiksmų dėl tyčinio bankroto pripažinimo fakto, todėl šia suma 44 656,18 Eur mažintinas žalos dydis.

18.       Dėl skolos perkėlimo sutarties, papildymo ir susitarimų nurodo, kad atsakovas jokiais veiksmais ir jokių priežastiniu ryšiu nėra siejamas su ieškovės jo atžvilgiu prašoma solidariai priteisti suma 44 656,18 Eur, nes tai nebuvo atsakovo sprendimas. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad neturėtų būti keliamas klausimas dėl asmenų, kurie buvo BUAB „Vaigera“ administracijos vadovais. LAT sprendimo 66 p. pasisakė, kad teisėjų kolegija plačiau nevertina ir nepasisako dėl atsakovo, t. y. V. Ž. ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės kilusio ginčo, kuris turės būti nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme, išsprendimui. Teismas nepatvirtino, kad atsakovas buvo BUAB „Vaigera“ vadovu. Nagrinėjamu atveju, žalos suma atsirado H. A. vadovavimo laikotarpiu. Ieškovė patikslintame ieškinyje neįvardija V. Ž. konkrečių veiksmų dėl kurių jam kilo civilinė atsakomybė, deklaratyviai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareigą inicijuoti bankroto procesą turėjo būtent BUAB „Vaigera“ administracijos vadovai.

19.       Žalos dydis atsakovo atžvilgiu turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, o taip pat į tai, kad žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš vadovo vadovavimo laikotarpiu atskirai (CK 6.246-6.249 str.). V. Ž. neturėjo įgalinimų veikti kaip įmonės administracijos vadovas, jis neatsakė už įmonės veiklos organizavimą ir neturėjo pareigos kaip įmonės vadovas kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. 2000 m. Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinį statusą reguliavo ABĮ (1998 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. VIII-666 redakcija). Atsakovas laikotarpyje nuo 1997-02-25 iki 2000-05-31 dirbo Vilniaus filialo vadovo pareigose, jis buvo atsakingas už Vilniaus filialą, paprašytas įmonės akcininkų ir įgalintas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu pasirašė 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartį su jos Papildymu ir vėlesniais Susitarimais. UAB „Vaivorykštė“ prezidentas A. V. rengė visus 2000-03-28 Skolos perkėlimo su Priedu ir Susitarimais dokumentus, kuriuos atsakovas pasirašė jo prašymu bei įgalintas įmonės akcininkų. Atlikti bendrovėje inventorizaciją bei atleisti iš vadovo pareigų atsakovą H. A. nebuvo atsakovo sumanymas bei iniciatyva. Jis tik vykdė kaip tuo metu manė akcininkų nurodymus. UAB „Vaigera“ antspaudo atsakovas niekada asmeniškai neturėjo, jo nepriėmė, todėl ir antspaudą ant įsakymo uždėjo ne jis asmeniškai, o UAB „Vaigera“ akcininkai. Atsakovas asmeniškai ateidamas atlikti inventorizacijos bendrovėje nežinojo apie įmonės veiklą nieko, buhalterinių dokumentų neperėmė, antspaudo ir kasos irgi nebuvo perėmęs. Jis, pasitikėdamas savo kolegomis, sutiko tik padėti akcininkams atlikti įmonėje inventorizaciją, o vėliau jį įgalino pasirašyti Skolos perkėlimo sutartį su papildymu ir susitarimais.

20.       Iš atsakovo Socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. yra akivaizdu, kad pastarasis be pertraukimo dirbo UAB „Vaigera“ Vilniaus filiale, t. y. nuo 1997-02-25 priimtas į UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovo pareigas. 1997-11-01 ir 2000-04-30 atlikti įrašai patvirtina, kad darbo santykiai tęsiami Vilniaus filiale, įrašas 2000-05-31 liudija apie jo atleidimą iš UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovo pareigų savo noru, darbo santykiai buvo tęsiami kaip į Vilniaus filialą priimto vadovo. Šis įrašas buvo atliktas vadovaujantis DSĮ 16 straipsnio pagrindu (ginčo nagrinėjimo metu aktuali redakcija). Atsakovas niekada nedirbo vadovo pareigose UAB „Vaigera“ patronuojančioje įmonėje, jos administracijos vadovu nuo jos įsteigimo buvo H. A., per laikotarpį nuo 2000-03-08 iki 2000-05-31 įmonėje Šiauliuose buvo 3-4 kartus.

21.       Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų akcininkų paskirtas eiti UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas, priešingu atveju atsakovas turėjo būti atleistas iš UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriaus pareigų (vadovaujantis ĮBI 19 straipsnio 3 d. 2 p. (ginčo metu galiojančia įstatymo redakcija). Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo išimtinę teisę rinkti ir atšaukti administracijos vadovą, o to paties įstatymo 29 straipsnio 7 d. nurodyta, kad administracijos vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal LR įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų, tai yra administracijos vadovas negali būti kitos įmonės vadovu bei revizoriumi. Atsakovas nebuvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas, bendrovei nevadovavo laikotarpiu nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31, priešingai negu teigia ieškovė, todėl negali solidariai atsakyti su kitais byloje esančias atsakovais už žalą kurį atsirado neva dėl jo kaip vadovo pareigų nevykdymo, kurių jis neatliko. UAB „Vaigera“ visuotiniame akcininkų susirinkime 2000-03-28 atsakovas dalyvavo kaip susirinkimo sekretorius, o ne kaip įmonės vadovas ar akcininkas, pasirašė būdamas UAB „Vaigera“ Viliaus filialo vadovu, protokolas patvirtina, kad atsakovas jo pasirašymo metu buvo UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriumi. Akcininkai įgaliojo V. Ž. pasirašyti bendrovės vardu skolos sumoje 911 801,03 LT (264 075,83 Eur) perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį, atsakovui buvo pateiktas jau atspausdintas protokolas. Ieškovė nepagrįstai šioje byloje prašo solidariai iš atsakovo priteisti neva dėl jo veiksmų atsiradusią žalą, todėl atsakovas nesutinka su jam pareikštais reikalavimais šioje civilinėje byloje.

22.       Atsakovas H. A. prašo BUAB „Vaigera“ patikslintą ieškinį dėl priteisimo žalos, atsiradusios dėl tyčinio BUAB „Vaigera“ bankroto atsakovo H. A. atmesti, priteisti iš ieškovės BUAB „Vaigera“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atsakovui H. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad atsakovo veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su žala, jau vien tai yra pagrindas pateikto ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš H. A. netenkinti, nes neatliko jokių neteisėtų veiksmų jo, kaip bendrovės direktoriaus, vadovavimo laikotarpiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-06-23 sprendimo 63 p. konstatavo, kad veiksmus, lėmusius ieškovės tyčinį bankrotą, atliko ne tik įmonės valdymo organai, bet ir dalyviai (šio sprendimo 46, 49-52 punktai). UAB „Vaigera“ direktoriumi atsakovas H. A. dirbo nuo 1995 m. rugsėjo 27 d. iki 2000 m. kovo 7 d,, atsakovas nuo 2000-03-07 iki 2000-03-29 dirbo komercijos direktoriumi, o 2003-03-29 UAB „Vaigera“ direktoriaus V. Ž. įsakymu, darbo sutartis su atsakovu H. A. buvo nutraukta ir daugiau UAB „Vaigera“ įmonėje jis nedirbo. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinkti įrodymai, t. y. atlikta 2000-12-06 Revizijų departamento prie Finanasų ministerijos Šiaulių revizijos skyriaus dokumentinė revizija (2006-09-05 prokurorės nutarimas), kuriai buvo pateikti dokumentai, kai atsakovas H. A. įmonėje jau nedirbo, VMI prie LR FM Šiaulių apskrities VMI 2000-11-24 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kur nustatyti faktai, nuo kada atsakovas H. A. UAB „Vaigera“ direktoriumi nebedirbo. Tai, kad atleidus atsakovą H. A. iš įmonės direktoriaus pareigų UAB „Vaigera“ direktoriumi dirbo atsakovas V. Ž., patvirtina eilė dokumentų (įmonės įsakymai, sutartys su kitais juridiniais asmenimis, pranešimai VSDFV apie nutrauktas darbo sutartis su darbuotojais ir kt.).

23.       Pažymi, kad atsakovas H. A. buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų nuo 2000-03-07, pradelstų kreditorinių reikalavimų dėl kurių iškelta bankroto byla UAB „Vaigera“ tai dienai nebuvo, VSDFV skola atsirado už 2000 m. rugpjūčio mėn., kai H. A. jau 5 mėnesius nedirbo UAB „Vaigera“, antstoliui A. B. kreditorinis reikalavimas atsirado vykdant 2000-10-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą. Apie skolos perkėlimo sutartį, 2000-03-28 pasirašytą UAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“, sutarties papildymus, susitarimus, priedus atsakovui H. A. nebuvo žinoma, juos pasirašant, derinat atsakovas H. A. nedalyvavo. Šie dokumentai pasirašyti atsakovo V. Ž., skolos perkėlimo sutartis, sutarties papildymai, susitarimai, sudaryti taip dviejų veikiančių įmonių.

24.       Skolų perkėlimo sandoris buvo nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams, taip sprendė ir Lietuvos apeliacinio teismo kolegija (sprendimo 51 p.), šis sandoris buvo naudingas tik atsakovei UAB „Vaivorykštė“. Šie UAB „Vaigera“ pasirašyti susitarimai su UAB „Vaivorykštė“, kai atsakovas jau įmonėje nedirbo, akcininkų susirinkime, kuriame priimti sprendimai pasirašyti susitarimus, atsakovas taip pat nedalyvavo, jis įtakoti tokių priimamų akcininkų sprendimų negalėjo (jo valdomų akcijų dalis niekada neviršijo 30 %), nes kontrolinis akcijų paketas priklausė ne jam, o kitiems akcininkams. Tai, kad atsakovas nedalyvavo akcininkų susirinkime, akivaizdu ir iš ieškovės pateikto UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2000-03-28 protokolo, prie jo nėra susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašo, tai pat protokole nėra ir atsakovo parašo. UAB „Vaigera“ akcininkų susirinkimo protokolo forma yra netinkama, kitokia nei kiti esantys UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, kuriuose pasirašo visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai. Iš protokolo nėra aišku, kaip buvo balsuota, kas nutarta, J. D. nurodė, kad negali patvirtinti, kad UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkime įvykusiame 2000-03-28 H. A. dalyvavo, apie tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko nurodė ir atsakovas V. Ž..

25.       Atsakovas, dirbdamas UAB „Vaigera“ direktoriumi, nesudarė jokių nenaudingų įmonei sutarčių, sutartis ir susitarimus (su UAB „Vaivorykštė“, UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimas) pasirašė V. Ž., šie UAB „Vaigera“ įsipareigojimai galimai neatitiko verslo rizikos ir įmonės interesų. Atsakovo H. A. kaltės dėl tokių pasirašytų susitarimų nėra, todėl jis nėra atsakingas už tai, kas padaryta be jo žinios ir nesant jo sutikimo sudaryti tokius susitarimus. Jei tokie susitarimai nebūtų buvę pasirašyti, tai šiuo atveju nebūtų bankroto byloje patvirtinto didžiausio kreditorinio reikalavimo, kurį yra pateikusi UAB „Vaivorykštė“ 44 656,18 Eur sumai, tai ir ieškovas negalėtų šios sumos vertinti, kaip žalos.

26.       Iš Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pateiktas 2004 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės, atliktos baudžiamojoje byloje dėl UAB „Vaivorykštė“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo, aktas. Nurodytame ekspertizės akte pažymėta, kad už laikotarpi nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. vasario 29 d. ir nuo 2000 m. gegužės 2 d. iki 2000 m. spalio 31 d. UAB „Vaigera“ be apskaitos dokumentų pateikdavo UAB „Vaivorykštė“ grynuosius pinigus. Aplinkybę, kad iš LT AB „Vaigera“ kasos 1998-2000 metais įmonės vadovams, akcininkams ir su akcininkais susijusiems asmenims nenustatytais pagrindais buvo išmokamos didelės grynųjų pinigų sumos, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime dėl UAB „Vaigera“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo, taip pat dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo liudytojais apklaustų – UAB „Vaivorykštė“ kasininko J. L., UAB „Vaigera“ vyriausiosios buhalterės D. M., įmonės steigėjo J. T., įtariamųjų H. A. ir R. G. parodymai.

27.       1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „Vaigera“ kreditą – 810 000 Lt paskolos AB „Šiaulių bankas“ dengimui ir apyvartinėms lėšoms, iš revizijai pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonė gautą kreditą panaudojo pagal tikslinę paskirtį, padengė AB „Šiaulių bankas“ suteiktą paskolą – pervedė mokėjimo pavedimais 555 000 Lt ir 260 000 Lt sumas. 1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „Vaigera“ 690 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti, pagal tikslinę paskirtį įmonė panaudojo tik 32,32 procentus lėšų, t. y. 223 000 Lt, 467 002 Lt panaudojo ne pagal tiksline paskirtį, tai yra 1998 m. kovo 27 d. - 1998 m. kovo 31 d. pagal keturis mokamuosius pavedimus pervedė į UAB „Vaivorykštė“ sąskaitą. Ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vaigera“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo H. A. ir R. G. atžvilgiu buvo nutrauktas, tyrimo metu nenustačius faktinių įmonės pajamų ir turto, negalint pagrįsti UAB „Vaivorykštė“ iniciatyva pareikšto kaltinimo. Atliekami veiksmai daryti UAB „Vaigera“ kontrolinį akcijų paketą valdžiusių akcininkų naudai, t. y. ne tik UAB „Vairvorykštė“, bet ir tuo metu buvusių akcininkų J. T., A. V., UAB „Transnetas“. Jo vadovavimo UAB „Vaigera“ laikotarpiu įmonės veikla visiškai buvo kontroliuojama kontrolinį akcijų paketą valdžiusių akcininkų, tik jie priiminėjo sprendimus. Ieškovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesąžiningą galimybę įkaito davėjos UAB „Vaivorykštė“ prievolę bankui panaikinti ieškovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iš dalies), taip išsaugant įkeistą turtą, pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimu nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus. Apie šias sutartis, pasirašomus susitarimus, atsakovui nieko nebuvo žinoma, akcininkų susirinkimuose jis nedalyvavo, jokių sprendimų nepriiminėjo.

28.       Nurodo, kad UAB „Vaigera“ 2000 m. pradžioje nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, šis turtas parduotas kontrolinį akcijų paketą valdžiusių akcinininkų sprendimu, dalis turto parduota UAB „Vaivorykštė“, kam atiteko kitas įmonės ilgalaikis turtas nėra nustatyta. Atsakovas, kaip įmonės akcininkas, negalėjo įtakoti įmonės veiklos, kontrolinį akcijų paketą valdę asmenys (J. T., A. V., UAB „Transnetas“, J. D., UAB „Bendrystė“) priimdavo sprendimus susijusius su UAB „Vaigera“ turtu, kontroliavo įmonės veiklą. UAB „Vaigera“ turėtas nekilnojamas turtas buvo perleistas UAB „Vaivorykštė“ - (duomenys neskelbtini) (pastatas - parduotuvė), (duomenys neskelbtini) (pastatas - gyvenamas namas). UAB „Vaigera“ nuosavybės teise turėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis, v/n (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), išregistruotas 2001-06-13, kai atsakovas beveik metai laiko nedirbo.

29.       Ieškovė pateikė UAB „Vaigera“ pažymą, 2000-03-09 pasirašytą atsakovo V. Ž., kur tvirtinama, kad UAB „Vaivorykštė“ pervedė 150 000 Lt į UAB „Vaigera“ sąskaitą už 2000-02-28 pirktą ilgalaikį turtą (parduotuvę (duomenys neskelbtini)), tačiau nepateikė mokėjimo faktą patvirtinančių banko dokumentų. Nėra duomenų, ar buvo sumokėta UAB „Vaigera“ už parduotą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad turto pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo kaina ar balansinė vertė, tikėtina, kad šie sandoriai nepažeidė BUAB „Vaigera“ interesų. 2000 m. vasario 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria BUAB „Vaigera“ pardavė UAB „Vaivorykštė“ pastatą - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi A. V. parduoda 546 vnt. UAB „Vaigera“ paprastųjų vardinių akcijų UAB „Bendrystė“.

30.       Atsakovą atleidus iš UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigų įmonėje sandėlyje ir parduotuvėse buvo prekių už 161 767,12 Lt, įmonė turėjo skolininkų, kurie nebuvo atsiskaitę už parduotas prekes. UAB „Vaivorykštė“ apmokėjo UAB „Vaigera“ skolą bankui (pagal paskolos sutartį 911801,03 Lt, kaip nurodoma skolos likutis 2008-10-31 - 154188,86 Lt (44 656,18 Eur). Byloje nėra pirminių buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų susigražintos skolos dydį, ir likusios skolos dydį. Atsakovo H. A. darbo laikotarpiu UAB „Vaigera“ galiojo Įmonių bankroto įstatymo redakcija (1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270, galiojusi nuo 1998-12-30 iki 2000-04-19 d.), įmonės vadovo pareigos buvo numatytos šio įstatymo 7 str. 1 d. Nurodyta, kad įmonei tapus nemokia, jos administracijos vadovas privalo per 10 dienų nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos pateikti informaciją apie įmonės būklę Vyriausybės įgaliotai institucijai. UAB „Vaigera“ atsakovo H. A. darbo laikotarpiu pagal teikiamas finansines atskaitomybes įmonė nebuvo nemoki, finansinė atskaitomybė teikiama VMI nerodė įmonės nemokumo. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kas vyko po jo darbo laikotarpio, kai buvo perleidinėjamas įmonės turtas akcininkų valdžiusių kontrolinį įmonės akcijų paketą, taip pat naujai paskirtas direktorius susipažinęs su paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentais, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais įstatymais bei pateikti duomenis apie įmonės būklę, tai jau turėjo daryti atsakovas V. Ž., ar akcininkai, kuriems informacija turėjo būti pateikta.

31.       Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nurodoma, kad duomenys patvirtina, jog BUAB „Vaigera“ faktiškai nemoki tapo ne vėliau kaip 2000 m. pradžioje. Bankroto administratorius privalėjo nuo to momento tikrinti visus įmonės sandorius, dalis kurių sudaryta jau atsakovo V. Ž., dėl atsakovo H. A. veiksmų įmonės skolų suma nėra išaugusi. Pasikeitus įmonės pagrindiniams akcininkams 2000-02-28, atsakovas H. A. nebuvo informuotas apie kontrolinį akcijų paketą įsigijusių asmenų planus dėl įmonės tolimesnės veiklos. Pateiktame byloje VMI prie LR FM 2000-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) akte yra nustatyta, kad UAB „Vaigera“ 2000 m. turėjo pelno, nes buvo paskaičiuotas pelno mokestis. Atsakovas H. A. nesutinka, kad visų atsakovų veiksmais padaryta žala, kad žalos kilimas yra susijęs su jo veiksmais. 2000 m. pradžioje įmonė tapo nemoki, pateiktų kreditorinių reikalavimų atsiradimo laikas yra žymiais vėlesnis, nei atsakovo H. A. darbo laikas direktoriaus pareigose, todėl prašymas taikyti solidarią atsakomybę, reiškia neteisėtą reikalavimą solidariai žalą priteisti iš visų atsakovų, nors turint dokumentus galima išskirti atskirus laikotarpius, bei nustatyti, kieno konkrečiais veiksmais padaryta žala, jei ji padaryta, o ne subjektyviai pasirenkant visus atsakovus.

32.       Atsakovė N. Č. atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Remiasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 8, 11, 24 straipsniais. BUAB „Vaigera“ pagrindiniais akcininkais buvo A. V. ir J. T., būtent jų nurodymu buvo paprašyta sudalyvauti bendrovės inventorizacijos atlikime. 2000 m. kovo mėnesį kartu su Vilniaus filialo vadovu V. Ž. nuvyko vieną dieną į Šiaulius, į bendrovės ofisą, kur iš abiejų akcininkų A. V. ir J. T. gavo tiesioginį nurodymą stebėti visą inventorizacijos atlikimo procesą bendrovės sandėlyje. Į jos funkcijas, tiesiogiai duotas bendrovės akcininkų, įėjo: 1) dalyvauti likučių skaičiavime; 2) nurašymo aktų sudaryme; 3) trūkumų aktų sudaryme; 4) inventorizacijos rezultatų sudaryme. Inventorizacijos atlikimo rezultatai buvo tiesiogiai pateikti bendrovės akcininkams A. V. ir J. T., ji jokios materialinės atsakomybės bendrovėje nebuvo pasirašiusi, nebuvo perduota bendrovės buhalterinė apskaita. Niekada nebuvo paskirta eiti bendrovės finansininkės pareigas ir už bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą bei tvarkymą nebuvo atsakinga. Į Šiaulius vyko vykdydama bendrovės akcininkų tiesioginius nurodymus, nes buvo pažadėtas už darbą atlygis.

33.       Nurodo, kad užpildė pranešimą apie savęs pačios priėmimą bei atleidimą iš darbo, kuriuos atidavė bendrovės atsakingoms buhalterėms, kurios ir tvarkė tolimesnius priėmimo bei atleidimo veiksmus. Antspaudą ant pranešimų apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą bei atleidimą iš darbo uždėjo bendrovės akcininkai, nes tik jie disponavo bendrovės antspaudu. Daugiau asmeniškai jokių dokumentų nepasirašinėjo, nes neturėjo tokių įgalinimų. Bendrovė turėjo savo vyr. buhalterę bei kitas buhalteres, kurios ir buvo atsakingos už bendrovės buhalterinę apskaitą, kurios tuo metu bendrovėje dar dirbo. Inventorizacijos atlikimo dokumentuose nepasirašinėjo, nes už visą procesą buvo atsakinga bendrovės buhalterė D. M., apskaitininkė V. T., vyr. sandėlininkės V. S. ir V. V., kurios tuo metu dirbo bendrovėje ir buvo atsakingos už visą buhalterinę apskaitą. Prekių inventorizacijos atliktos 2000-03-09 sandėlyje, (duomenys neskelbtini) rezultatus pasirašė V. Š., Vilniaus filialo sandėlininkė, D. M., bendrovės vyr. buhalterė, V. S., bendrovės vyr. sandėlininkė ir V. V., bendrovės vyr. sandėlininkė. Kas vyko bendrovės viduje nežino, už šį darbą buvo sumokėta. Išvykstant iš Šiaulių akcininkai nurodė jai ir Vilniaus filialo vadovui V. Ž. padaryti buhalterinės programos kopijas. Tą nurodymą įvykdė ir laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su buhalterinės apskaitos programos nukopijuota versija padavė abiem bendrovės akcininkams, palikdami jų kabinete ant stalo bei grąžindami kompiuterius, kuriuose buvo bendrovės buhalterinės apskaitos programa. Tiesioginės prieigos prie bendrovės buhalterinės apskaitos neturėjo, per laikotarpį nuo 2000-05-01 iki 2000-05-31 buvo vos kelis kartus Šiauliuose. Įdarbinimas bendrovėje buvo tik formalus tam, kad būtų sumokėtas atlyginimas už kovo mėn. atliktą inventorizaciją.

34.       Teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nes jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padarytą žalą bendrovei ar galėjusių privesti bendrovę prie bankroto neatliko. Įmonė prie bankroto buvo privesta tyčiniais valdymo organų ir akcininkų veiksmais tvarkant buhalterinę apskaitą dar iki 2000 m., nes bendrovės nemokumo momentas nustatytas 2000 m. pradžioje. Tik atvykus į Šiaulius matėsi, kad bendrovė jau turėjo problemų, dėl to akcininkai ir prašė Vilniaus filialo vadovo V. Ž. atlikti inventorizaciją. Veiksmai, kad stebėjo kaip yra atliekama inventorizacija bendrovėje negali būti preziumuojami kaip neteisėti tyčiniai veiksmai dėl kurių neva atsirado žala bendrovei. Dėl solidarios atsakomybes nurodo, kad nėra susijusi dėl lėšų išėmimo iš kasos nesant tam nei teisėto, nei ekonominio pagrindo, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, nei įmonės tyčia privedimo prie nemokumo ir tyčinio bankroto kaip deklaratyviai patikslintame ieškinyje nurodo ieškovė. Dėl H. A. ir UAB „Vaigera“ akcininkų neteisėtų veiksmų bei priimamų sprendimų įmonė tapo nemoki ir jau 2000 m. pradžioje negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Už žalą, kilusią dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pareigos pažeidimą 2000 m. pradžioje ir už žalą atsiradusią dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ji nėra atsakinga.

35.       Atsakovė D. M. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad dirbdama bendrovėje visas, kaip įmonės vyr. buhalterei priskirtas pareigas vykdė atsakingai ir sąžiningai, laikydamasi teisės aktų. Jokių veiksmų, kuriais būtų pažeisti įstatymai, neatliko. Niekuomet neužėmė vadovo pareigų ir neturėjo įmonės akcijų, nebuvo bendrovės dalyve. Dirbo samdoma darbuotoja ir neturėjo jokių teisių dalyvauti priimant kokį nors sprendimą įmones valdyme ar lėšų naudojime. Materialinės atsakomybės sutarties su bendrove pasirašiusi nebuvo. Jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių privesti įmonę prie bankroto, neatliko ir negalėjo atlikti, todėl visi patikslinto ieškinio reikalavimai teisiškai nepagrįsti. Mano, kad ieškinio reikalavimams suėjęs senaties terminas.

36.       Atsakovė V. R. prašo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Vaigera“ patikslintus ieškinio reikalavimus, jos atžvilgiu nutraukti, o bylos nenutraukus, patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovės V. R. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Prašo priteisti iš ieškovo BUAB „Vaigera“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atsakovei V. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė V. R. pagal su ieškovu sudarytą darbo sutartį, nuo 1998 m. vasario 25 d. iki 1999 m. vasario 5 d., t. y. trumpiau nei vienerius metus, bendrovėje dirbo vyr. buhaltere. Dirbdama bendrovėje, atsakovė V. R. priskirtas pareigas vykdė atsakingai, sąžiningai, laikydamasi teisės aktų (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir kt.) keliamų reikalavimų, jokių veiksmų, kuriais pastarieji reikalavimai būti pažeisti, neatliko. Pasibaigus darbo santykiams atsakovė tolesne bendrovės (ir/ar jos akcininkų bei kitų su įmone susijusių/joje dirbančių asmenų) veikla nesidomėjo bei apie ieškovę (jo veiklą, teisinį statusą ir kt.) iki pat patikslinto ieškinio gavimo nieko išsamaus nežinojo.

37.       Mano, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nebereikia įrodinėti nė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, jam pakanka tik įvardyti subjektus, atlikusius Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendime nurodytus neteisėtus veiksmus. Įmonė (ieškovė) prie bankroto buvo privesta sprendime konstatuotais sąmoningais įmonės valdymo organų ir akcininkų veiksmais. Jokių kitų asmenų, kurie būtų atlikę neteisėtus, bendrovės tyčinį bankrotą lėmusius, veiksmus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė bei dėl jų įtraukimo į bylą atsakovais (skirtingai nei bendrovės dalyvių atveju) nepasisakė. V. R. niekuomet neužėmė ieškovės vadovo pareigų, niekada neturėjo įmonės akcijų, t. y. nebuvo bendrovės dalyvė. Paminėtos aplinkybės, vertinant jas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu konstatuotų faktų kontekste, paneigia bet kokias patikslinto ieškinio interpretacijas apie tai, kad teismas, tariamai, ne kartą akcentavo, jog be valdymo organų narių ir dalyvių į bylą atsakovais turi būti įtraukti ir kiti asmenys, kad teismas sprendime, neva, nurodė visą eilę vyr. finansininkės atliktų neteisėtų veiksmų, kurių visuma lėmė UAB „Vaigera“ tyčinį bankrotą. Akivaizdu, jog paminėti teiginiai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-869-241/2020, turiniui (yra neatitinkantys tikrovės).

38.       Ieškinyje akcentuojamos specifinės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo taisyklės atsakovės V. R. atžvilgiu yra netaikytinos, kadangi ji niekuomet neužėmė bedrovės vienasmenio valdymo organo - vadovo pareigų, taip pat nebuvo ir įmonės dalyvė. Skirtingai nei atsakovų H. A. ir V. Ž. (buvusių bendrovės vadovų) atveju, ieškovė privalo įrodyti visas atsakovės V. R. atsakomybės sąlygas, pastarosios sąlygos (o kartu ir atsakomybės ribos) yra skirtingos, lyginant jas su kitų atsakovų - buvusių įmonės vadovų bei dalyvių, atsakomybės sąlygomis/ribomis. Reikšdama turtinius reikalavimus atsakovei V. R., ieškovė ignoruoja faktą, kad atsakovė su bendrove buvo susijusi išimtinai darbo teisiniais santykiais. Ieškovė atsakovės V. R., kaip buvusios bendrovės darbuotojos (vyr. buhalterės), turtinės atsakomybės sąlygų neįrodinėja. Atsakovė priskirtas pareigas vykdė atsakingai, sąžiningai, laikydamasi teisės aktais keliamų reikalavimų, bei jokių veiksmų, kuriais pastarieji reikalavimai būti pažeisti, neatliko, jos atžvilgiu nebuvo pradėta jokių Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendime minimų ikiteisminių tyrimų (dėl įmonės turto pasisavinimo ir iššvaistymo, taip pat dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo), ieškovei sudarant aptartus sandorius, atsakovė bendrovėje jau nebedirbo. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių privesti bendrovę prie bankroto, neatliko (tokie veiksmai, skirtingai nei dalies kitų atsakovų atveju, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nebuvo nustatyti), žalos bendrovei nepadarė, t. y. ieškovė atsakovės, kaip buvusios savo darbuotojos, turtinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl visi patikslinto ieškinio reikalavimai, V. R. atžvilgiu atmestini.

39.       DK 220 straipsnis, reglamentuojantis darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustato privalomą išankstinį darbo ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje. Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako ieškinį priimti. Bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2017 m. liepos 25 d. priimta (2017 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojusia) Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas administratorius ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos privalėjo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams. Ieškovės ieškinys dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pareikštas dar 2019 metais. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintame ieškinyje jokių naujų aplinkybių, kurios nemokumo administratoriui būtų paaiškėjusios vėliau, t. y. jau po pradinio ieškinio pareiškimo, nėra nurodyta, konstatuotina, kad visas faktinis ieškinio pagrindas ieškovei buvo žinomas daug anksčiau nei prieš tris mėnesius, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio ir/ar šio atsiliepimo pateikimo teismui dienos.

40.       Pažymi, kad atsakovės V. R., kaip buvusios bendrovės darbuotojos, atžvilgiu pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, yra darbdavio darbo teisių gynimo būdas, t. y. jam taikoma išankstinė darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka (darbdavys, prieš pareikšdamas ieškinį, privalėjo kreiptis su prašymu į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą – darbo ginčų komisiją). Bendrovė šioje atsiliepimo dalyje aptariamos tvarkos nesilaikė bei ja nebegali pasinaudoti (DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ženkliai pradelstas), egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas civilinę bylą Nr. e2-519-357/2020, dalyje pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei V. R., nutraukti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

41.       Atsakovai UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir trečiasis asmuo A. V. ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo, o tokiems reikalavimams reikšti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ neteisėti veiksmai buvo padaryti 2000 m. kovo 28 d. (įvyko BUAB „Vaigera“ visuotinis akcininkų susirinkimas, sudaryta skolos perkėlimo sutartis), nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2001 m. birželio 13 d. (parduotos transporto priemonės). Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo CK (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais), kurio 84 str. 1 d. buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. Bankroto (nemokumo) bylose ieškinio senaties terminas bankrutuojančios įmonės ieškiniams dėl žalos atlyginimo, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais reikšti skaičiuotinas nuo bankroto bylos iškėlimo (nutarties įsiteisėjimo). Trejų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2017 m. rugpjūčio 5 d., kai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Vaigera“ ir baigėsi 2020 m. rugpjūčio 5 d. Aplinkybė, kad ieškovas 2018 m. balandžio 3 d. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams H. A. ir V. Ž., ieškinio senaties termino toje dalyje, kurioje ieškinys reiškiamas atsakovams UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“, nenutraukė. Kai byloje yra keli atsakovai, o ieškinio reikalavimai skirtingiems atsakovams pareikšti skirtingu metu, kiekvienam reikalavimui, pareikštam konkrečiam atsakovui (atsakovams) taikomas individualizuotas ieškinio senaties terminas. Ieškovė be jokios priežasties praleido įstatymų leidėjo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ pareikšti. Byloje nagrinėjamam ginčui taikytinas būtent CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

42.       Nurodo, kad atsakovai UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ neturėtų pareigos atlyginti tyčiniu bankrotu ieškovui padarytą žalą, net jeigu ir būtų nustatytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ tariamų neteisėtų veiksmų metu galiojo Įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-270 redakcija, kuri įsigaliojo 1997 m. spalio 1 d., ir kurio 5 str. „Tyčinis bankrotas“ 6 d. buvo nustatyta tik tiek, kad atsakomybę už veikas, kurios buvo tyčinio įmonių bankroto priežastis, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Dėl ĮBĮ 20 str. 7 d. redakcijos (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-237 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d.) netaikymo iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusioms situacijoms pasisakė ir kasacinis teismas. ĮBĮ 20 str. 7 d. (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-237 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d.) ginčo santykiui netaikytina, o taikytina tariamo neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusi ĮBĮ 5 str. redakcija, kuri nenumatė jokios specialios civilinės atsakomybės už tyčinį bankrotą. Akcinių bendrovių įstatyme taip pat nebuvo nustatyta speciali atsakomybė už įmonės tyčinį bankrotą. Dėl tos pačios priežasties, nėra pagrindo ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu 2020 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ar nuo kitos datos po 2017 m. rugpjūčio 5 d.

43.       Dėl reikalavimo priteisti žalą, atsiradusią dėl tyčinio bankroto, specifiškumo nurodo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nors ir ribotai, bet pasisako dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, analizuoja galimą priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksniųjų statuso bendrovėje ir galimybes įtakoti BUAB „Vaigera“ vardu atliekamus sandorius, ūkines finansines operacijas ir kitus veiksnius bendrovės vardu tam tikrais ieškinyje nurodomais laikotarpiais. Ieškinyje konkrečiai nenurodomi konkretūs atsakovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ tariamai neteisėti veiksmai (neveikimas) ir jų tariama tyčia privedant ieškovę prie bankroto. Neįrodinėjama konkreti atsakovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ padaryta žala. Patikslinto ieškinio dalyką sudaro 54 245,01 Eur suma, o iš ieškinio neaišku, ar visa ši suma koreliuoja su atsakovais UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“, ar jo dalis. Dėl atsakovo UAB „Vaivorykštė“ civilinės atsakomybės nurodo, kad atsakovės UAB „Vaivorykštė“ tariamai padaryti neteisėti veiksmai (neveikimas) ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu bankrotu kontekste, nenurodyti, apie lėšų išėmimą nenurodyta, kiek lėšų (piniginiais vienetais), kada (nurodant datą) ir iš kur (kasos, banko sąskaitos ar kt.) buvo paimta, kas paėmė (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ar pan.). Ieškovė neįrodo, kada ir kiek ieškovo lėšų tariamai nesant teisinio ir/ar ekonominio pagrindo paėmė atsakovė UAB „Vaivorykštė“ ir kt. Atsakovės UAB „Vaivorykštė“ buhalterinės apskaitos vedimas neturi nieko bendro nei su ieškove, nei su ieškovės privedimu prie bankroto. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „Vaivorykštė“ tinkamai vedė buhalterinę apskaitą, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, Šiaulių AVMI 2001 m. gegužės 8 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepagrįstas ieškovės patikslintu ieškiniu nurodytas reikalavimas jos naudai solidariai iš visų atsakovų, įskaitant atsakovę UAB „Vaivorykštė“, priteisti 9588,83 Eur dydžio turtinę žalą. Atsakovė UAB „Vaivorykštė“ ieškovės akcininke buvo itin trumpą laikotarpį (ieškinyje ji nurodomas kaip akcininkas tik 1999 m. gruodžio 13 d. visuotiniame akcininkų susirinkime) ir turėjo mažiausiai, t. y. vos 420 vnt. ieškovės akcijų. Atsakovė UAB „Vaivorykštė“ negalėjo įtakoti ieškovės privedimo prie bankroto, taip pat negalėjo įtakoti kitų ieškovės akcininkų sprendimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendime nurodė, kad ieškovė prie nemokumo būsenos buvo vedamas ilgą laiką, blogai valdoma, kai atsakovė UAB „Vaivorykštė“ ieškovės akcininku net nebuvo.

44.       Dėl buvusių ieškovės akcininkų civilinės atsakomybės nurodo, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2000 m. kovo 28 d. buvę ieškovės akcininkai J. D. ir UAB „Bendrystė“ atliko neteisėtus veiksmus, kurie būtų nulėmę ar turėję įtakos ieškovės privedimui prie bankroto, apie tai taip pat nebuvo pasisakyta ir pačiame sprendime, J. D. ir UAB „Bendrystė“ buvo įtraukti į bylą atsakovais ir iš jų prašoma priteisti solidariai su kitais asmenimis turtinę žalą. Nors atsakovai UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ trumpą laiką buvo ieškovės akcininkais, tačiau uždarosios akcinės bendrovės dalyvis nėra bendrovės valdymo organas. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkai turi turtines teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABI) 15 str., ir neturtines teises, numatytas ABI 16 str., taip pat kitas ABI ir bendrovės įstatuose nustatytas teises. Tačiau akcininkai neturi teisės sudaryti sandorių bendrovės vardu bei atlikti kitų jų kompetencijai nepriskirtų veiksmų. ABI 37 str. 1 d. nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienašmenis bendrovės valdymo organas, o ABI 37 str. 8 d. nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kt. (ABI 37 str. 12 d. 1- 10 p.p.) ir kt. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia būtent bendrovės vadovas. Taigi įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne per dalyvius. Atsakovai UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ nebuvo nei ieškovės vadovai ar de facto vadovais, niekada neveikė santykiuose su kitais asmenimis ir pan. Tai, kad ieškovo akcininkai dalyvavo 2000 m. kovo 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią pradinis skolininkas ieškovė perkėlė naujajam skolininkui atsakovei UAB „Vaivorykštė“ 911 801,03 Lt įsiskolinimą kreditoriui AB „Vilniaus bankas“ pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepadarė jokios neigiamos įtakos ieškovės mokumui.

45.       Atsakovė UAB „Vaivorykštė“ realiai perėmė šią ieškovės skolą ir su tuometiniu AB „Vilniaus bankas“ 2000 m. kovo 28 d. sudarė Paskolos - kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas atsakovei UAB „Vaivorykštė“ suteikė 911 801,03 Lt kreditą, skirtą ieškovės paskolų perėmimui, o ieškovė perleido atsakovei UAB „Vaivorykštė“ dalį savo reikalavimo teisės į savo debitorius. Taigi, ieškovės skola atsakovei ir ieškovės kreditoriui UAB „Vaivorykštė“ būtų buvusi kur kas mažesnė ar netgi jos būtų nė nebuvę, jei į ieškovo buhalterinę apskaitą nebūtų buvę įtraukti ir perduoti atsakovui UAB „Vaivorykštė“ faktiškai neegzistuojantys ieškovės pirkėjų įsiskolinimai. Už ieškovei padarytos žalos atsiradimą, įskaitant ir ieškovės susidariusias skolas Sodrai ir antstoliui, turėtų būti ir yra atsakingi ieškovės vadovai, atsakovai H. A. ir V. Ž., ir ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkę finansininkai, V. R., D. M. ir N. V.. Atsakovas H. A. visą patikslintame ieškinyje aptariamą laikotarpį, t. y. nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. iki 2000 m. kovo 28 d., buvo ieškovės akcininkas, akivaizdu, kad šis atsakovas labiausiai prisidėjo prie ieškovės bankroto ir bendrovės nemokumo.

46.       Dalyvių susirinkimas, skirtingai negu vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją. Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 str., t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga sąlygų visuma (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ atliko tik juridinio asmens dalyviui būdingas funkcijas, o ne vadovui (vadovui de facto) būdingas funkcijas. Tokios aplinkybės, kad atsakovai UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ būtų atlikę ieškovės vadovui de facto būdingas funkcijas, patikslintame ieškinyje nenurodė ir ieškovė. Atsakovų J. D. ir UAB „Bendrystė“ civilinė atsakomybė nepagrįstai kildindama tik iš jų balsavimo „už“ ieškovo 2000 m. kovo 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovams UAB „Vaivorykštė“, J. D., UAB „Bendrystė“, turėjo įrodyti visas šių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Ne atsakovai turėtų įrodinėti, kad civilinė atsakomybė jiems netaikytina, nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

47.       Bylos dokumentais nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-878-440/2017, iškėlė UAB „Vaigera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ex Ante“, įgaliotu asmeniu L. P. – L.. Nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2017m. rugpjūčio 5 d. UAB „Vaigera“ 1995 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota Šiaulių miesto valdyboje, registruota veikla: prekybinė, gamybinė, vykdė alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių didmeninę ir mažmeninę prekybą. UAB „Vaigera“ Vilniaus filialas buvo įregistruotas 1997 m. balandžio 25 d., registruota veikla - maisto, gėrimų ir tabako gaminių didmeninė prekyba, filialui vadovavo atsakovas V. Ž..

48.       UAB „Vaigera“ direktoriumi atsakovas H. A. dirbo nuo 1995 m. rugsėjo 27 d. iki 2000 m. kovo 7 d., nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. UAB „Vaigera“ atstovavo atsakovas V. Ž.. Atsakovas H. A. nuo 2000-03-07 iki 2000-03-29 dirbo komercijos direktoriumi, 2003-03-29 UAB „Vaigera“ įsakymu, darbo sutartis su atsakovu H. A. buvo nutraukta (el. b. II t., b. l. 24, 37, 57, 127; III t., b. l. 154; VI t., b. l. 308).

49.       Pagal byloje pateiktą VMI 2000-11-24 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vaigera“ vyr. buhaltere laikotarpiu nuo 1988-02-25 iki 1999-02-05 buvo V. R., nuo 1999-02-08 iki 2000-05-05 (imtinai) – D. M., nuo 2000-05-01 iki 2000-05-31 – N. V. (Č.). UAB „Vaigera“ akcininkai 1999-12-13 buvo H. A., UAB „Transnetas“, UAB „Vaivorykštė“, J. T., A. V.. Akcininkais 2000-03-28 buvo H. A., J. D., UAB „Bendrystė“.

50.       Byloje yra pateikta 2000-12-06 Revizijų departamento prie Finansų ministerijos Šiaulių revizijos skyriaus atlikta dokumentinė revizija (2006-09-05 prokurorės nutarimu (el. b. III t., b. l. 3-5), VMI prie LR FM Šiaulių apskrities VMI 2000-11-24 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. VI t., b. l. 307-308).

51.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad ieškovės BUAB „Vaigera“ bankrotas yra tyčinis. Nurodė, kad iš Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo (III t., b. l. 2-21) matyti, kad į ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo pateiktas 2004 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės, atliktos baudžiamojoje byloje dėl UAB „Vaivorykštė“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo (bylos Nr. 40-9-004-2002), aktas. Nurodytame ekspertizės akte pažymėta, kad UAB „Vaivorykštė“ kasos knygose neparodytos išmokėtos lėšos akcininkų asmeninėms reikmėms, Akto prieduose apie UAB „Vaivorykštė“ pajamų pagal kasos dokumentus už laikotarpi nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. vasario 29 d. ir nuo 2000 m. gegužės 2 d. iki 2000 m. spalio 31 d. matyti, kad UAB „Vaigera“ be apskaitos dokumentų pateikdavo UAB „Vaivorykštė“ grynuosius pinigus. Liudytojų ir įtariamųjų parodymuose pažymėta, kad UAB „Vaigera“ įstatinis kapitalas buvo didinamas fiktyviai (dokumentuose), faktiškai neįnešant piniginių lėšų. Buvo surinkti duomenys, kad 1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „Vaigera“ kreditą - 810 000 Lt paskolos AB „Šiaulių bankas“ dengimui ir apyvartinėms lėšoms. Iš revizijai pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonė gautą kreditą panaudojo pagal tikslinę paskirtį, t. y. padengė AB „Šiaulių bankas“ suteiktą paskolą: pervedė mokėjimo pavedimais 555 000 Lt ir 260 000 Lt sumas. 1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „Vaigera“ 690 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti. Iš revizijai pateiktų dokumentų nustatyta, kad iš suteikto 690 000 Lt kredito pagal tikslinę paskirtį įmonė panaudojo tik 32,32 procentus lėšų, t. y. 223 000 Lt, kuriais apmokėjo už alkoholinius gėrimus AB „Vilniaus degtinė“ - 57 360,74 Lt ir AB „Anykščių vynas“ - 165 639,26 Lt, o 67.68 procentus lėšų, 467 002 Lt panaudojo ne pagal tiksline paskirtį: 1998 m. kovo 27 d. - 1998 m. kovo 31 d. pagal keturis mokamuosius pavedimus pervedė į UAB „Vaivorykštė“ sąskaitą. Prokuroro nutarime pažymėta, kad atlikta dokumentinė revizija nenustatė fakto, jog UAB „Vaivorykštė“ būtų suteikusi UAB „Vaigera“ kokią nors paskolą. Revizijos metu nustatyta, kad UAB „Vaivorykštė“ prekybos tabako gaminiais filialas 1997 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „Vaigera“ atsiskaitomąją sąskaitą 206 139,32 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – apmokėjimas pagal sutartį. UAB „Vaigera“ kasos knygoje nėra įrašų apie UAB „Vaivorykštė“ suteiktą paskolą. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, kad UAB „Vaivorykštė“ gražino UAB „Vaigera“ iš jos gautus 467 002 Lt.

52.       Ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vaigera“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo H. A. atžvilgiu buvo nutrauktas tyrimo metu nenustačius faktinių įmonės pajamų ir turto, negalint pagrįsti UAB „Vaivorykštė“ iniciatyva pareikšto kaltinimo įtariamiesiems, t. y. nustatyti, kad konkrečias pinigų sumas iš kasos išėmė ar kitais būdais pasisavino ir tokiu būdu akcininkei žalą padarė būtent H. A.. Ikiteisminiame tyrime liko nepaneigti anksčiau aptarti duomenys dėl UAB „Vaigera“ apyvartinių lėšų išėmimo iš kasos ir perdavimo akcininkei UAB „Vairorykštė“.

Dėl pripažinto tyčinio bankroto reikšmės ieškinio reikalavimams

53.       Nagrinėjamam ginčui taikoma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-270 redakcija ir 2019 m. birželio 13 d. Nr. XIII-2221 Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (155 straipsnis). Ieškovės UAB „Vaigera“ bankroto byloje yra patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, antstolio (perėmėjas V. Ž.), UAB „Vaivorykštė“ finansiniai reikalavimai. Ieškiniu dėl žalos atlyginimo reiškiami reikalavimai kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų apimtyje, atsakovams buvusiems vadovams, vyriausioms buhalterėms bei akcininkams.

54.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens valdymo organų, dalyvių ir kitų subjektų civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 ir 48 punktai).

55.       Juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens valdymo organų, dalyvių ir kitų subjektų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste. Pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir valdymo organo nario, dalyvio ar kito subjekto kaltė.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai.

Dėl Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo prejudicijos

57.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

58.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Vaigera“ tyčinio bankroto požymius pagrindžia aplinkybės, kad įmonė ne tik buvo privesta prie bankroto tyčia, tačiau jai esant faktiškai nemokiai, įmonės valdymo organai ir akcininkai priėmė sprendimus, kuriais dar labiau pablogino įmonės (jos kreditorių) padėtį, t. y. likęs įmonės turtas buvo perkeltas UAB „Vaivorykštė“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktas UAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, tos pačios dienos skolos perkėlimo sutartis, įmonės turto išrašai. Iš 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Vaigera“ akcininkai, atsižvelgdami į tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali grąžinti AB „Vilniaus bankas“ iš jo pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gautų paskolų, visą likusį 911 801,03 Lt įsiskolinimą bankui, nusprendė perkelti UAB „Vaivorykštė“, esant jos ir banko sutikimui. Iš 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutarties, sudarytos su UAB „Vaivorykštė“ matyti, kad už pastarosios perimtą prievolę bankui, UAB „Vaigera“ įsipareigojo perleisti visas turimas reikalavimo teises į neįvykdytas skolininkų prievoles (debitorinius reikalavimus) pagal atskirus susitarimus, taip pat visą likusį turtą, jei UAB „Vaivorykštė“ to pageidauja, ir atsiskaityti pinigais iki 2000 m. balandžio 10 d. Pagal skolos perkėlimo sutarties priedus, UAB „Vaigera“ perleido UAB „Vaivorykštei“ debitorinius reikalavimus į dešimtis skolininkų (klientų), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 234 249,47 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytas sandoris buvo nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Iš byloje esančių duomenų, UAB „Vaivorykštė“ ir su ja susijusi įmonė AB „Masada“ už ieškovei suteiktą paskolą įkeitė bankui joms priklausantį nekilnojamąjį turtą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei negalint vykdyti prievolių bankui, negrąžintos paskolos likučio (911 801,03 Lt) išieškojimas būtų nukreiptas į UAB „Vaivorykštė“ ir AB „Masada“ turtą. UAB „Vaivorykštė“, pagal skolos perkėlimo sutartį perėmus UAB „Vaigera“ skolą ir turtą, atsirado galimybė padengti skolą pradinės skolininkės UAB „Vaigera“ turtu. Nemaža dalis paskolos, gautos iš banko, be pagrindo buvo perduota UAB „Vaivorykštė“, ieškovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesąžiningą galimybę įkaito davėjos UAB „Vaivorykštė“ prievolę bankui panaikinti ieškovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iš dalies), taip išsaugant įkeistą turtą, atitinkamai pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimų nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus.

59.       Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „Vaivorykštė“ perėmė iš ieškovės UAB „Vaigera“ ir pastarosios turimą nekilnojamąjį turtą. 2000 m. vasario 28 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria BUAB „Vaigera“ pardavė UAB „Vaivorykštė“ pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). 1999 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Vaigera“ pardavė UAB „Vaivorykštė“ pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

60.       Į bylą pateiktas VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2001 m. birželio 13 d. buvo išparduodamos ir UAB „Vaigera“ priklausančios transporto priemonės (lengvieji ir krovininiai automobiliai). Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir (ar) buhalterinių dokumentų neišsaugojimo negalima nustatyti, kam ir už kokią kainą buvo perleistos ieškovei priklausiusios transporto priemonės.

61.       Laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2000 m. vidurio (kuomet įmonė nustojo vykdyti veiklą) BUAB „Vaigera“ buvo sąmoningai blogai valdoma, sudarant galimybę valdymo organams ir dalyviams pasisavinti (iššvaistyti) įmonės lėšas, netinkamai (apgaulingai) tvarkoma buhalterinė apskaita, siekiant nuslėpti lėšų pasisavinimą (iššvaistymą). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Vaigera“ faktiškai nemoki tapo ne vėliau kaip 2000 m. pradžioje. Nurodytu laikotarpiu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – mokėti kredito įmokas bankui, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, valstybės biudžetu. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti teismų procesiniai sprendimai, kuriais priteistos skolos tiekėjams, darbuotojų kreipimasis į Valstybinio socialinio fondo valdybą dėl atleidimo iš darbo, be kita ko, nurodant, kad UAB „Vaigera“ neatsiskaito, skolų valstybės biudžetui suvestinės.

62.       2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole patys akcininkai nurodo, kad įmonė yra nemoki. BUAB „Vaigera“ dokumentais įmonės turtas apskaičiuotas pagal iki perleidimo turėtus debitorinius įsipareigojimus ir inventorizacijos metu aprašytas įmonės prekių atsargas, o įsipareigojimai apskaičiuoti pagal teismų procesiniais sprendimais priteistus skolų dydžius. Nepaisant to, kad šie duomenys dėl apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos ir neišsaugotų dokumentų nėra tikslūs, t. y. nepagrindžia tikrosios tuo metu buvusios ieškovės finansinės padėties, tačiau neprieštarauja byloje esančių aplinkybių visumai, kuri leidžia teigti, kad BUAB „Vaigera“ faktiškai nemoki tapo 2000 m. pradžioje. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo, todėl laikytini pakankamais įmonės nemokumo momentui pagrįsti.

63.       Teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą, vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais, taip pat bankroto byloje teismo nustatytais faktais ir iš naujo nevertina rašytinių įrodymų, kurie yra įvertinti teismų procesiniuose dokumentuose.

Dėl ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo

64.       Ieškovė BUAB „Vaigera“ ieškinį atsakovams H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ pareiškė šiais faktiniais ir teisiniais pagrindais: 1) dėl lėšų išėmimo iš kasos nesant tam nei teisinio, nei ekonominio pagrindo, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo; 2) dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo; 3) dėl transporto priemonių ir kito turto perleidimo; 4) dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo.

65.       Įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Pagal CPK 62 straipsnį prejudicinę galią civiliniame procese turi tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o ne kiti procesiniai dokumentai, priimti baudžiamojoje byloje. Anksčiau pateiktas asmens aiškinimas gali būti paneigtas kaip neatitinkantis valios ir nepripažintinas tikru, tačiau ir vėlesnis aiškinimas gali būti įvairiai vertinamas - kaip nenuoseklus ir dėl to nepatikimas. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

66.       Šiame ginče ieškovė žalos atlyginimo dydį apibrėžė kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų apimtimi, todėl aktualus kreditorinių reikalavimų dydžio pagrįstumas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi patvirtino šiuo kreditorinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui – 4702,56 Eur, antstoliui A. B. –267,55 Eur (reikalavimo perėmėjas V. Ž.), UAB „Vaivorykštė“ – 44 656,18 Eur.    

Dėl atmetamų ieškinio reikalavimų dalies

Dėl lėšų išėmimo iš kasos nesant tam nei teisinio, nei ekonominio pagrindo, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo (1) ir dėl transporto priemonių ir kito turto perleidimo (3)

67.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingi įmonės administracijos vadovas ir vyr. buhalterės, remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo pagrindu. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris), jį skiria ir atleidžia įmonės vadovas (valdyba), savininkas (savininkai). Vyriausiasis finansininkas (buhalteris), pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus bei šį įstatymą tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą ir kad atskaitomybė būtų parengta laiku. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnį už apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji apskaitos dokumentus. Remiantis tuo metu galiojusiu reglamentavimu, atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą taikoma įmonės vadovams ir buhalteriui. Iš Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nekyla abejonių, kad už nurodytus neteisėtus veiksmus (banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį) atsako valdymo organas – administracijos vadovai ir konkrečiai vienas iš įmonės akcininkų - UAB „Vaivorykštė“. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nėra pagrindo kaltais dėl šioje dalyje minimų neteisėtų veiksmų laikyti kitus sprendime tiesiogiai neįvardintus subjektus.

68.       Dėl transporto priemonių ir kito turto perleidimo nurodo, kad VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2001 m. birželio 13 d. buvo išparduodamos ir UAB „Vaigera“ priklausančios transporto priemonės (lengvieji ir krovininiai automobiliai). Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir (ar) buhalterinių dokumentų neišsaugojimo negalima nustatyti, kam ir už kokią kainą buvo perleistos ieškovei priklausiusios transporto priemonės. BUAB „Vaigera“ turto išvaistymo laikotarpis apima abiejų administracijos vadovų, H. A. ir V. Ž., vadovavimo įmonei laikotarpius. Įmonei žalą sukėlė ne tik įmonės turto perleidimas, bet ir apgaulingas įmonės apskaitos tvarkymas, ko rezultate neįmanoma nustatyti turto judėjimo, jo realizavimo kainos ir subjektų, kam turtas buvo perleistas. Dėl šių priežasčių už neteisėtus veiksmus civilinė atsakomybė kyla abiem BUAB „Vaigera“ vadovams ir buhalterei.

69.       Ieškovė teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendime ne visiškai tiksliai nurodė, jog nėra galimybės nustatyti nekilnojamojo turto perleidimo kainos (sprendimo 52 punktas), pažymėjo, kad pagal VMI 2000-11-24 aktą matyti, kad nebaigta statyba (duomenys neskelbtini) 1999-07-30 buvo perleista UAB „Vaivorykštė“ už 140 000 litų dydžio sumą, tuo tarpu turto įsigijimo kaina - 138 000 litų. Taip pat parduotuvė (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 1998-07-16 už 99 000 litų, o perleista 2000-02-28 už 150 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimo kaina didesnė nei įsigijimo kaina ar balansinė vertė, tad labiau tikėtina, kad konkrečiai šie sandoriai nepažeidė BUAB „Vaigera“ interesų ir nebuvo nuostolingi (nesukėlė įmonei žalos).

70.       Atsakovas V. Ž. šiuo aspektu nurodo, kad sprendime neteisėtais veiksmais, sąlygojusiais ieškovės tyčinį bankrotą, įvardinti veiksmai, kurie yra aiškiai susiję su jų atlikimo metu ieškovės akcininkais buvusiais asmenimis, tai yra, fiktyvus įstatinio kapitalo didinimas (sprendimo 44 ir 46 punktai; pagal byloje esančius dokumentus ieškovės įstatinis kapitalas buvo didintas 5 kartus 1997-07-08 (4 tomas, b. l. 184), 1997-12-11 (4 t. b. l. 182), 1998-06-30 (4 t., b. l. 175); 1997-07-12 (4 t., b. l. 174), 1999-12-13 (4 t., b. l. 173) ir visuose juose dalyvavo akcininkai); neteisėtas ieškovės lėšų išmokėjimas jos akcininkams ir atsakovei UAB „Vaivorykštė“ (sprendimo 44, 46, 47 punktas); neteisėtais veiksmais pripažintas ir nekilnojamo turto pardavimas bei gautos paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, gautas lėšas perduodant atsakovei UAB „Vaivorykštė“; pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą ieškovės dokumentai, nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo grąžinti ieškovės akcininkams ir būtent šie asmenys yra atsakingi už grąžintų dokumentų neišsaugojimą.

71.       Teismų praktikoje nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, kai pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Ieškovė savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžią reikalavimą, ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

72.       Teismas pažymi, kad ieškinyje neindividualizuojami atsakovų (konkrečių atsakingų asmenų) savarankiški ar bendri neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl lėšų išėmimo iš kasos, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo ir dėl transporto priemonių ar kito turto perleidimo.

73.       Neįrodinėjamas šiuo aspektu konkretus atsakovų galimai UAB „Vaigera“ padarytos žalos mastas, ieškinyje apsiribojama tik bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, nedetalizuojami konkretūs atsakingų asmenų veiksmai, jų padarymo laikas, piniginės sumos, sąskaitos ir kt. Ieškovės teiginiai, kad lėšos paimtos be teisinio pagrindo, transporto priemonės perleistos, ieškinyje nėra detalizuoti, nenurodyta, kurie konkrečiai atsakovai ir už kokius veiksmus atsakingi.

74.       Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, ieškinyje formaliai nurodydama ir cituodama veiksmus, išdėstytus Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, nesuformulavo ieškinio reikalavimo (dalyko) konkretiems asmenims dėl perleisto turto (išimtų iš kasos lėšų, banko paskolos, transporto priemonių ir kito turto perleidimo) grąžinimo (vertine išraiška). Teismas sprendžia, kad ieškinio faktinio pagrindo nurodymas, nesuformuluojant ieškinio reikalavimo šiuose epizoduose, neatitinka CPK 5 ir 135 straipsnių reikalavimų. Įvertinus visus aptartus argumentus nurodytu faktiniu pagrindu – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, dėl transporto priemonių, kito turto perleidimo, ieškinys atsakovų (išskyrus buvusį vadovą H. A.) pripažintinas neįrodytu, todėl atmetamas.

Dėl atsakovių N. Č., D. M., V. R. civilinės atsakomybės

75.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Vaigera“ vyr. buhaltere laikotarpiu nuo 1988-02-25 iki 1999-02-05 dirbo V. R., nuo 1999-02-08 iki 2000-05-05 dirbo D. M., nuo 2000-05-01 iki 2000-05-31 – N. V. (Č.).

76.       Sutiktina su atsakovės V. R. atstovės argumentais, kad specifinis įrodinėjimo procesas, pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, yra taikytinas ne absoliučiai visų bendrovės veikloje dalyvavusių subjektų, o būtent juridinio asmens vadovo, savo neteisėtais veiksmais privedusio įmonę prie bankroto, atžvilgiu. Specifinės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo taisyklės atsakovių N. Č., D. M., V. R. atžvilgiu yra netaikytinos, kadangi jos neužėmė vadovo pareigų, nebuvo įmonės dalyvės.

77.       Juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę reikšmę juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-869-241/2020). Atsakovės pagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu konstatavo, jog ieškovės tyčinį bankrotą lėmė bendrovės valdymo organų ir dalyvių veiksmai. Ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovių atsakomybės sąlygas, nes atsakomybės ribos yra skirtingos, lyginant jas su buvusių įmonės vadovų bei dalyvių, atsakomybės sąlygomis. Atsakovės su ieškove UAB „Vaigera“ buvo susijusios darbo teisiniais santykiais, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, nustatantis pareigą atlyginti darbo pareigų pažeidimu dėl kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą. Turtinė atsakomybė atsiranda: 1) kai padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017).

78.       Teismas pažymi, kad ieškovė atsakovių N. Č., D. M., V. R. turtinės atsakomybės sąlygų net neįrodinėjo ir tokios sąlygos byloje nenustatytos. Byloje nėra paneigta atsakovių pozicija, kad dirbdamos įmonės vyr. buhalterės pareigose, pareigas vykdė atsakingai, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo imperatyvo. Byloje nenustatyta veiksmų, kuriais būtų pažeisti minėti reikalavimai. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų apie tai, kad atsakovių N. Č., D. M., V. R. atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ar priimti nuosprendžiai dėl įmonės turto pasisavinimo ir iššvaistymo, dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, ieškovei sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius. 

79.       Atsakovė V. R. pagrįstai teigia, kad bankroto byla buvo iškelta 2017 m. liepos 25 d. (2017 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojo), ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pareikštas dar 2019 metais. Nemokumo administratoriui nebuvo aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios vėliau, t. y. jau po pradinio ieškinio pareiškimo, nes visas faktinis ieškinio pagrindas buvo žinomas daug anksčiau nei prieš tris mėnesius, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovės, kaip buvusios bendrovės darbuotojos, atžvilgiu pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, yra darbdavio darbo teisių gynimo būdas, t. y. jam taikoma išankstinė darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka (darbdavys, prieš pareikšdamas ieškinį, privalėjo kreiptis su prašymu į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą - darbo ginčų komisiją). Ieškovė aptariamos tvarkos nesilaikė bei ja nebegali pasinaudoti (DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra ženkliai pradelstas).

80.       Byloje pripažintina, kad atsakovės N. Č., D. M., V. R. neatliko veiksmų, galėjusių privesti ieškovę UAB „Vaigera“ prie tyčinio bankroto ir konstatuotina, kad atsakovės nepadarė bendrovei žalos. Įvertinus aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius atsakovių N. Č., D. M., V. R. civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimai jų atžvilgiu atmetami ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl atsakovo V. Ž. civilinės atsakomybės pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo pagrindu

81.       Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija ir mano, kad neturėtų būti keliamas klausimas dėl asmenų, kurie buvo BUAB „Vaigera“ administracijos vadovais, civilinės atsakomybės, nes LAT sprendimo 66 p. pasisakė, kad teisėjų kolegija plačiau nevertina ir nepasisako dėl atsakovo V. Ž. ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų.

82.       Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas V. Ž. dirbo UAB „Vaigera“ Vilniaus filiale, t. y. nuo 1997-02-25 priimtas į UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovo pareigas, 2000-05-31 atleistas iš UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovo pareigų savo noru (DSĮ 16 straipsnio pagrindu, ginčo nagrinėjimo metu aktuali redakcija). Byloje nėra dokumentų apie akcininkų susirinkimo sprendimą paskirti eiti UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas (ABĮ 19 straipsnio 3 d. 2 p. (galiojusi įstatymo redakcija). Įstatymo 29 straipsnio 7 d. nurodyta, kad administracijos vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal LR įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų, administracijos vadovas negali būti kitos įmonės vadovu bei revizoriumi.

83.       Iš UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolo matyti, kad atsakovas dalyvavo susirinkime kaip susirinkimo sekretorius, protokolą atsakovas pasirašė būdamas UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovu, akcininkai įgaliojo V. Ž. atstovauti ir pasirašyti bendrovės vardu skolos sumoje 911 801,03 LT (264 075,83 Eur) perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį.

84.       Pagal Kasacinio teismo praktiką, faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-6u/2017, 26 punktas). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas V. Ž. buvo akcininkų įgaliotas atlikti tam tikras vadovo funkcijas – atlikti inventorizaciją, pasirašyti bendrovės vardu sutartis, pasirašyti įsakymus dėl darbuotojų atleidimo. Oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas) ir nuolatinio pobūdžio vadovavimas – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniai santykiai yra atstovavimo teisiniai santykiai, kuriems būdingas dualizmas. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (vidinis atstovavimas), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas) (išorinis atstovavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Dėl to, nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas).

85.       Šiuo aspektu vertinant atsakovo V. Ž. teisinius santykius su UAB „Vaigera“ pripažintina, kad darbo sutartis su atsakovu nors ir nebuvo sudaryta („vidiniuose“ santykiuose nebuvo darbo teisinių santykių subjektas), tačiau išoriniuose teisiniuose santykiuose atsakovas V. Ž. atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus bei funkcijas. Teismas pažymi, kad pavedimai atlikti faktinio vadovo funkcijas buvo pavieniai, sukėlę civilinę atsakomybę tik dėl konkrečių atsakovės UAB „Vaigera“ vardu atliktų veiksmų (dėl sutarčių sudarymo nurodyta 102,115 punktuose), bet ne visų bendrovės vadovui būdingų fiduciarinių pareigų, kurių vykdyti atsakovas nebuvo įgaliotas laikotarpiu nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31.

86.       Pažymėtina, kad faktinio vadovo funkcijas (atliekant akcininkų pavedimus) V. Ž. atliko itin trumpą laikotarpį – nepilnus 3 mėnesius, teismas sprendžia, kad atsakovas V. Ž. neturėjo savarankiškos pareigos organizuoti UAB „Vaigera“ veiklą, ar vykdyti kitas administracijos vadovo pareigas, tame tarpe kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. Šiuo aspektu ieškinys atsakovo V. Ž. atžvilgiu netenkinamas.

Dėl tenkinamų ieškinio reikalavimų

Dėl atsakovo H. A. civilinės atsakomybės

87.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas), tačiau pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip žalos dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės išieškojimas. Tyčinio bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys). Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendime nurodyta, kad faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog BUAB „Vaigera“ vykdoma veikla 2000 m. nutrūko ne dėl verslo nesėkmės, o dėl įmonės valdymo organų atliekamų neteisėtų ir verslo logikai prieštaraujančių veiksmų 2018-2000 metų laikotarpiu, t. y. dėl apyvartinių lėšų išėmimo iš kasos, nesant tam nei teisinio, nei ekonominio pagrindo, išankstinio, tariamai numatomo, pelno paskirstymo akcininkams, įmonės lėšų panaudojimo vadovų ir akcininkų asmeniniams poreikiams tenkinti, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį - papildyti apyvartinėms lėšoms, o be pagrindo lėšas perduodant akcininkei UAB „Vaivorykštė“, fiktyvaus įstatinio kapitalo didinimo (51,58-61 punktai). Išvardinti veiksmai atlikti atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu iki 2000 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad veiksmus, lėmusius ieškovės tyčinį bankrotą, atliko įmonės valdymo organai ir dalyviai.

88.       Atsakovo motyvai, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vaigera“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo H. A. atžvilgiu buvo nutrauktas tyrimo metu nenustačius faktinių įmonės pajamų ir turto, nereiškia, kad jam netaikoma ir civilinė atsakomybė dėl veiksmų, atliktų jo vadovavimo laikotarpiu, lėmusiu tyčinį bankrotą. Atsakovo pozicija, kad buvo galimai atliekami neteisėti veiksmai akcininko UAB „Vaivorykštė“ naudai patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė vadovo fiduciarines pareigas. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad jo darbo laikotarpiu įmonė pagal teikiamas finansines atskaitomybes nebuvo nemoki, fianansinė atskaitomybė, kuri buvo teikiama VMI nerodė įmonės nemokumo. Teismas pažymi, kad atsakovas remiasi mokestine įmonės atskaitomybe, tačiau nenurodo turto ir įsipareigojimų bei skolų santykio 2019-2000 metais. Atsakovo argumentai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo išvadoms apie netinkamą įmonės valdymą 1998-2000 metų laikotarpiu. Šios aplinkybės suponuoja civilinės atsakomybės taikymą atsakovui 92, 102-105, 115-118 punktuose išvardintais teisiniais pagrindais.

89.       Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja 1998-2000 metų laikotarpiu UAB „Vaigera“ sudarytų neteisėtų sandorių, jų neginčija, nereikalauja pasekmių taikymo, ieškiniu reikalaujamos žalos dydžio nesieja su konkrečių sandorių, sudarytų iki 2000 metų sausio mėnesio, vertine išraiška. Todėl iš atsakovo priteisiama žala ieškovės reikalaujama apimtimi, sprendimo 131, 132 punktuose nurodytu būdu ir dydžiu.

Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimams atsakovų J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ atžvilgiu

90.       Atsakovai prašo šioje byloje taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodoma, kad atsakovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir UAB „Bendrystė“ neteisėti veiksmai esą buvo padaryti 2000 m. kovo 28 d. (įvyko BUAB „Vaigera“ visuotinis akcininkų susirinkimas, sudaryta skolos perkėlimo sutartis), nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2001 m. birželio 13 d. (parduotos transporto priemonės) ir kt. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo CK (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais), kurio 84 str. 1 d. buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas. Ieškinio senaties taikymo šioje byloje kontekste itin reikšminga nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžią, kadangi nuo to priklauso teisės normų taikymas laike ir ieškinio senaties termino taikymas arba netaikymas.

91.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

92.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (galiojusio CK 84 str. 1 d.) nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Bankroto (nemokumo) bylose ieškinio senaties terminas bankrutuojančios įmonės ieškiniams dėl žalos atlyginimo, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais reikšti skaičiuotinas nuo bankroto bylos iškėlimo (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo). Trejų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2017 m. rugpjūčio 5 d., kai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „Vaigera“ ir baigėsi 2020 m. rugpjūčio 5 d.

93.       Ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Senaties terminą reglamentuojančios teisės normos taikytinos ne formaliai, bet atsižvelgiant į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015).

94.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti ieškinį iki 2020 m. liepos 7 d., ieškovės prašymu pratęsus terminą, ieškovė pateikė ieškinį 2020 m. rugpjūčio 13 d., nežymiai praleidusi terminą. Todėl ši aplinkybė yra teisinis pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti ir teismas ieškinio reikalavimui atsakovų J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ atžvilgiu, terminą atnaujina.

Dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo ir dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo

95.       Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendime nurodyta, jog kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų ir faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais; 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas.

96.       Byloje nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos pažeidimas aktualus tik sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, t. y. nustatinėjant atsakovais byloje įtrauktų ir trauktinių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, o ne konstatuojant tyčinį bankrotą (sprendimo 63 punktas). Ieškovės nuomone, pareigą inicijuoti bankroto procesą turėjo būtent BUAB „Vaigera“ administracijos vadovai, tiek H. A., tiek V. Ž., tačiau nei vienas iš šių asmenų savo pareigos nevykdė, dėl ko, neabejotinai, atsirado naujų įmonės kreditorių, tokių kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar antstolis A. B., kurių kreditoriniai reikalavimai susidarė 2000 m. antrą ketvirtį ir vėliau. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendime išvardintų neteisėtų veiksmų atlikimo, ieškovės vertinimu, yra kalti šie asmenys - H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., UAB „Vaivorykštė“, J. D., UAB „Bendrystė“.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

97.       Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokio pobūdžio bylose žalos dydis yra preziumuojamas, t. y. žala yra laikoma bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kuri nėra išieškota (padengta įmonės turtu) bankroto procese. Taip pat esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala, priežastinis ryšys tarp šių asmenų neteisėtų veiksmų ir žalos yra preziumuojamas. Žala įmonei yra laikoma ne tik kreditorių nepatenkintų reikalavimų suma, bet ir bankroto administravimo išlaidos, kadangi įmonė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų negali atsiskaityti ne tik su kreditoriais, bet ir su teismo paskirta bankroto administratore už jai įstatymu priskirtų funkcijų atlikimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-605-370/2018). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku (po atsiradusios pareigos nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos).

98.       Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Vaigera“ vardu nėra jokio turto, todėl teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos nėra ir negali būti padengti iš įmonės turto.

99.       Ieškovė nurodo, kad visuma visų atsakovų neteisėtų veiksmų lėmė bendros žalos atsiradimą nepadengtų kreditorinių reikalavimų ir nepadengtos administravimo išlaidų sumos dydžiu. Ieškovės įsitikinimu, visi atsakovai atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Civilinio kodekso nuostatos yra svarbios paskirstant žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, kadangi šioje civilinėje byloje susiklostė specifinė situacija, kai vienas iš kreditorių, kurio reikalavimas patvirtintas BUAB „Vaigera“ bankroto byloje taip pat yra ir vienas iš atsakovų. Byloje yra ginami bankrutavusios įmonės ir visų jos kreditorių interesai, akivaizdu, kad ieškovė, atstovaujanti būtent įmonės ir visų kreditorių interesus, ir atsakovas iš esmės negali sutapti, dėl ko būtų nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas. CK 6.126 str. 1 d. ir 7 dalis ir pagal analogiją CPK 293 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, atsakovei UAB „Vaivorykštė“ nėra reiškiamas reikalavimas dėl žalos, apimančios jo paties bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą, priteisimo.

100.       Teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Vaivorykštė“ kreditorinį reikalavimą kildina iš susidariusio nuostolių skirtumo pardavus (perleidus) gautą iš UAB „Vaigera“ turtą ir nurodo, kad ieškovės skola kreditoriui UAB „Vaivorykštė“ būtų buvusi kur kas mažesnė ar netgi jos būtų nebuvę, jei į ieškovės buhalterinę apskaitą nebūtų įtraukti ir perduoti atsakovei UAB „Vaivorykštė“ faktiškai neegzistuojantys ieškovės pirkėjų įsiskolinimai.

101.       Iš bankroto bylos įrodymų akivaizdu, kad kreditorinis reikalavimas procese patvirtintas nenurodant materialiojo teisinio pagrįstumo, todėl sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į materialinius teisinius aspektus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Šis kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad CK yra įtvirtintas vadinamasis visiškas skolos perkėlimas, kuris reiškia, kad pakeitus pradinį skolininką naujuoju, kreditorius praranda teisę nukreipti savo reikalavimus į pradinį skolininką. Šalių pasikeitimai sutartyje gali būti kvalifikuojami kaip reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas, teisių ir pareigų perleidimas (perkėlimas, perdavimas ar kt.) pagal šalių konkrečią sutartį. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė lieka galioti, pasikeičia tik skolininko asmuo, skolos perkėlimo atveju senaties termino skaičiavimas nekinta. Kai naujasis skolininkas perkėlimo sutarties pagrindu grąžina pradinio skolininko skolą kreditoriui, naujasis skolininkas paprastai įgyja subrogacijos teisę į pradinį skolininką ir tai išvestina iš bendrųjų prievolių teisės taisyklių, t. y. CK 6.50 straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, ir CK 6.51 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko.

102.       Šiuo aspektu teismas pritaria atsakovo V. Ž. argumentams, kad UAB „Vaivorykštė“ finansinis regresinis reikalavimas atsirado siekiant vykdyti pagal 1998-03-26 su AB „Vilniaus bankas“ kredito sutartis gautas paskolas. Šios ieškovės pasirašytos kredito sutartys patvirtina, kad BUAB „Vaigera“ privalėjo padengti ankstesnius įsipareigojimus AB „Vilniaus bankas“ atsiradusius pagal 1998-03-26 kredito sutartį, ir taip 44 656,18 Eur finansinio reikalavimo dalis atsirado dar iki bendrovės nemokumo momento – 2000 m. pradžios. Ieškovės įsipareigojimai naujajai kreditorei UAB „Vaivorykštė“ nepadidėjo ir ši suma (44 656,18 Eur) negali būti pripažinta kaip padidėjusi žala dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo. Sutiktina su atsakovo pozicija, jeigu nebūtų buvusi sudaryta skolos perkėlimo sutartis su papildymu ir susitarimais, tai pradinės kreditorės (AB „Vilniaus bankas“) finansinis reikalavimas ieškovei būtų pareikštas net ir nesant neteisėtų veiksmų dėl tyčinio bankroto pripažinimo fakto.

103.       Dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo ieškovė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas sprendime konstatavo, jog duomenys patvirtina BUAB „Vaigera“ tyčinio bankroto požymius, pagrindžia aplinkybes, kad įmonė ne tik buvo privesta prie bankroto tyčia, tačiau jai esant faktiškai nemokiai įmonės valdymo organai ir akcininkai priėmė sprendimus, kuriais dar labiau pablogino įmonės (jos kreditorių) padėtį, t. y. likęs įmonės turtas buvo perkeltas UAB „Vaivorykštė“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktas UAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, tos pačios dienos skolos perkėlimo sutartis, įmonės turto išrašai. UAB „Vaivorykštė“ pagal skolos perkėlimo sutartį perėmus UAB „Vaigera“ skolą ir turtą, atsirado galimybė padengti skolą pradinės skolininkės UAB „Vaigera“ turtu. Taigi, net nevertinant anksčiau nustatytų aplinkybių, kad nemaža dalis paskolos, gautos iš banko, be pagrindo buvo perduota UAB „Vaivorykštė“, ieškovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesąžiningą galimybę įkaito davėjos UAB „Vaivorykštė“ prievolę bankui panaikinti ieškovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iš dalies), taip išsaugant įkeistą turtą, atitinkamai pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimų nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus (sprendimo 51 punktas).

104.       2000-03-28 akcininkų sprendimą priėmė tuo metu BUAB „Vaigera“ akcininkais buvę J. D., UAB „Bendrystė“ ir H. A., o įgyvendino BUAB „Vaigera“ administracijos faktinis vadovas V. Ž.. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad pagal byloje surinktus įrodymus UAB „Vaivorykštė“ nebuvo įmonės akcininke, tačiau reikalavimas dėl neteisėto sandorio sudarymo reiškiamas šiai atsakovei.

Ieškovės reikalavimus aptartais faktiniais pagrindais (dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo ir dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo) teismas tenkina iš dalies.

Dėl BUAB „Vaigera“ atsakingų juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų.  

105.       Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.). Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

106.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Vienokios pareigos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos vienasmeniam, kitokios – kolegialiems valdymo organams, tačiau visiems taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose įtvirtintų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

107.       CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Kasacinis teismas šią ieškovo pareigą kildina iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Juridinio asmens dalyvio (dalininko, valdybos nario) ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi: bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

108.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Vaigera“ dalyviais (akcininkais) įvairiais laikotarpiais buvo: 1996-08-12 – J. T., A. V. ir H. A.; 1997-12-11 – J. T., A. V., H. A. ir UAB „Transnetas“; 1999-12-13 – J. T., A. V., H. A., UAB „Transnetas“, UAB „Vaivorykštė“ ir J. D.; 2000-03-28 – H. A., J. D. ir UAB „Bendrystė“.

109.       Ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovams J. D., UAB „Bendrystė“, H. A., V. Ž., UAB „Vaivorykštė“, todėl teismas apsiriboja civilinės atsakomybės sąlygų vertinimu tik šių asmenų atžvilgiu.

110.       Sutiktina su ieškovės argumentais, kad ieškovei nereikia įrodinėti naujų faktinių aplinkybių, susijusių su asmenų neteisėtais veiksmais, lėmusiais tyčinį įmonės bankrotą. Pripažįstant BUAB „Vaigera“ bankrotą tyčiniu, nebuvo sprendžiamas konkretaus subjekto atsakomybės klausimas, tačiau sprendime motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, buvo analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime akcentavo, kad į bylą turi būti įtraukti atsakovais valdymo organų nariai, dalyviai ir kiti galimai dėl tyčinio bankroto kalti asmenys (sprendimo 65 punktas).

111.       BUAB „Vaigera“ įstatų 7.1 punkte buvo numatyta, kad įmonės valdymo organai – administracijos vadovas ir visuotinis akcininkų susirinkimas. Nuo įmonės įsteigimo iki 2000-03-07 administracijos vadovo pareigas ėjo H. A., o nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31 faktiniu vadovu atlikti pavedimus buvo V. Ž..

Dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo

112.       Atsakomybė už laikotarpį, kai nebuvo paskirto bendrovės vadovo, tenka asmeniui, privalėjusiam jį paskirti. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kada pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi ir juridinio asmens dalyviai privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Būtent, juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Norma nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams tais atvejais, kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui, nesąžiningų veiksmų konstatavimas reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo t.y. atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad yra jų kaltė.

113.       Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvių civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, byloje nustatyta, kad tiek UAB „Vaigera“ vadovas H. A., tiek akcininkai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo sužinojus apie nemokumą ir šis momentas yra 2020 metų pradžia.

114.       Teismas pažymi, kad 2000-03-07 atleidus bendrovės direktorių H. A., akcininkų susirinkimas turėjo pareigą paskirti naują vadovą, tačiau to nepadarė (neteisėtas neveikimas). Nepaskyrus naujo direktoriaus, vieninteliu aukščiausiu valdymo organu lieka akcininkų susirinkimas, kuris atsako už visą bendrovės veiklą. Už tuo laikotarpiu neteisėtais veiksmais padarytą žalą tenkanti atsakomybė bendrovės akcininkams turi būti atlyginta solidariai. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2016). Akcininkai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, nesąžiningai toliau vykdydami veiklą. Nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad neturėdami veiklos strategijos, nenutraukė bendrovės veiklos kaip tai būtų padaręs rūpestingas ir sąžiningas asmuo, jie suprato, žinojo ir turėjo žinoti, kad toks elgesys, neveikimas ar netinkamas veikimas (nepakankamas) neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą įvykdyti prievoles. Akcininkai per akcininkų susirinkimą kontroliavo bendrovės direktorių, kurį atleidus, ginčui aktualiu laikotarpiu akcininkai veikė ne tik kaip strateginiai įstaigos vadovai, bet ir kaip faktiniai kasdienių valdymo funkcijų vykdytojai.

115.       Skolos perkėlimo sutartis su jos papildymu ir susitarimais tik patvirtina, kad UAB „Vaigera“ 1999 m. pabaigoje ir 2000 m. pradžioje buvę akcininkai žinojo apie įmonėje esančią finansinę padėtį, apie jos pelną ir nuostolius, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nesikreipė, o priiminėjo bendrovei svarbius strateginius sprendimus. BUAB „Vaigera“ nemoki tapo 2000 m. pradžioje ir faktiniai vadovai, tiek H. A., tiek ir akcininkai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, kuriame BUAB „Vaigera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl jų nereikia įrodinėti.

116.       Taigi, 2000-03-28 turto perleidimo sandorio inicijavimas įrodo, kad akcininkams buvo žinoma įmonės finansinė būklė, jie turėjo pareigą, esant įmonės nemokumui ĮBĮ prasme, teikti teismui pareiškimą dėl bankroto. Akcininkų H. A. (ir kaip vadovo), J. D., UAB „Bendrystė“ neveikimas, t. y. nesikreipimas į teismą 2019 metų pabaigoje ir 2020 metų pradžioje dėl UAB „Vaigera“ bankroto bylos iškėlimo, priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos (nuostolių) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo padidėjimu 4 970,11 Eur apimtimi (4 702,56 ir 267,55 – VSDFV skola atsirado už 2000 m. rugpjūčio mėn., o antstoliui A. B. kreditorinis reikalavimas atsirado vykdant 2000-10-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą) (CK 6.247 str.).

117.       Ieškovės prašomos priteisti bankroto administravimo išlaidos sudaro 4618,72 Eur. Byloje preziumavus, kad BUAB „Vaigera“ vadovas H. A. ir akcininkai apie tai, jog įmonė yra nemoki, žinojo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo nei 1999 m., nei 2000 m. pradžioje, o, atvirkščiai, priiminėjo strategiškai svarbius įmonės veiklos klausimais susijusius sprendimus, sudarinėjo pirkimo-pardavimo sandorius, pripažintina, kad atsako už tą žalą, kuri susijusi priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais, tai yra delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Taip pat atsako ir už žalą, kurią UAB „Vaigera“ patyrė dėl bankroto proceso administravimo, kurią sudaro 4618,72 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmata visam procesui: bankroto administravimui reikalingos išlaidos 2618,72 Eur dydžio įskaitant PVM ir 2000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, iš viso 9 588,83 Eur.

Dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo

118.       Byloje nustatyta, kad UAB „Vaigera“ 1999 m. pabaigoje, 2000 m. pradžioje akcininkas ir vadovas buvo H. A., akcininkais buvo J. D., UAB „Bendrystė“. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad kiti šioje civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina BUAB „Vaigera“ tyčinio bankroto požymius ir pagrindžia aplinkybes, kad įmonė ne tik buvo privesta prie bankroto tyčia, tačiau jai esant faktiškai nemokiai, įmonės valdymo organai ir akcininkai priėmė sprendimus, kuriais dar labiau pablogino įmonės (jos kreditorių) padėtį, t. y. likęs įmonės turtas buvo perkeltas UAB „Vaivorykštė“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia į bylą pateiktas UAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, tos pačios dienos skolos perkėlimo sutartis, įmonės turto išrašai (sprendimo 49 punktas). Nurodytas sandoris buvo nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovei negalint vykdyti prievolių bankui, negrąžintos paskolos likučio (911 801,03 Lt) išieškojimas būtų nukreiptas į UAB „Vaivorykštė“ ir AB „Masada“ turtą. Tačiau  UAB „Vaivorykštė“ pagal skolos perkėlimo sutartį perėmus UAB „Vaigera“ skolą ir turtą, atsirado galimybė padengti skolą pradinės skolininkės UAB „Vaigera“ turtu. Net nevertinant anksčiau nustatytų aplinkybių, kad nemaža dalis paskolos, gautos iš banko, be pagrindo buvo perduota UAB „Vaivorykštė“, ieškovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesąžiningą galimybę įkaito davėjos UAB „Vaivorykštė“ prievolę bankui panaikinti ieškovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iš dalies), taip išsaugant įkeistą turtą, atitinkamai pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimų nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus (sprendimo 51 punktas).

119.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje nustatyta, kad 2000-03-28 akcininkų sprendimą priėmė BUAB „Vaigera“ akcininkai J. D., UAB „Bendrystė“ ir H. A., o 2000-03-28 turto perleidimo sandorius pasirašė įpareigotas tuometinis faktinis vadovas V. Ž..

120.        Nepaneigiama teismo pareiga spręsti dėl byloje nustatytoms aplinkybėms taikytinų teisės normų, nes teismas nagrinėja bylas pagal galiojančią teisę (CPK 3 straipsnis). Kasacinio teismo yra nurodyta, jog bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai.

121.       Teismas pažymi, kad atsakovo V. Ž. atžvilgiu nagrinėjama, ar nustatytos faktinės bylos aplinkybės patenka į CK 6.263 straipsnyje įtvirtinto generalinio delikto taikymo sritį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kai bendrovės vadovas įgyvendina dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą, jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus, kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Solidarioji atsakomybė skirtingiems juridinio asmens valdymo organams galima tik nustačius šios atsakomybės taikymo pagrindus (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai bendrovėje nėra galiojančiai paskirto de jure vadovo arba jo funkcijas atlieka kitas asmuo – įmonės darbuotojas, tokiais atvejais faktiniam vadovui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų vadovo pareigų ir fiduciarinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Vertinant filialo vadovo teisinį statusą, atsižvelgiama į jo funkcijų ir kompetencijos pobūdį. Pagal bendrąją taisyklę filialo vadovas nėra valdymo organas, kadangi filialas nėra juridinis asmuo ir neturi teisinio subjektiškumo, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad filialo vadovas gali atsakyti kaip vienasmenis valdymo organas, jei vykdo valdymo funkciją.

122.       Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko priskirtas funkcijas (sudarinėja darbo sutartis su darbuotojais, priiminėja įsakymus, nors nėra bendrovės akcininkų sprendimo skirti direktoriumi ar laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas), kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Tuo laikotarpiu, kai bendrovei vadovauja faktinis vadovas, įstatymuose nustatytų pareigų (tiek imperatyvių, tiek fiduciarinių) privalo laikytis, turi laikytis lojalumo, sąžiningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, kai įmonės finansinė padėtis sudėtinga atsisakyti sudaryti bendrovei nuostolingus sandorius, akivaizdžiai peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką. Konkrečiu atveju spręstina, kad atsakovas V. Ž. nors ir buvo akcininkų įpareigotas sudaryti 2000-03-28 turto perleidimo sandorius, privalėjo įvertinti situaciją ir atsisakyti juos sudaryti.

123.       Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo šiuo faktiniu pagrindu reiškia atsakovams J. D., UAB „Bendrystė“ ir H. A., V. Ž., UAB „Vaivorykštė“.  Pripažintina, kad bendrovės akcininkai ir faktinis vadovas, įpareigotas sudaryti sandorį V. Ž., sudarant ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, veikiant ne įmonės interesais, pažeidė įstatymo numatytas pareigas, kas vertintina kaip neteisėti veiksmai. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliais), negautos pajamos. Jeigu asmuo (šiuo atveju UAB „Vaivorykštė“) iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.). Atsakovai, sudarydami sandorius ir perleisdami UAB „Vaigera“ turtą, jo verte sumažino UAB „Vaigera“ finansinį turtą ir bendrovė jau būdama nemokia, patyrė dėl to nuostolius, sąlygotus atsakovų veiksmais, buvusiais finansinio turto sumažėjimo priežastimi. Ieškovė nereiškia reikalavimo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją ir išreikalauti UAB „Vaivorykštė“ perleistą turtą. Ieškovė prašo atlyginti UAB „Vaigera“ patirtus nuostolius kreditorinių reikalavimų apimtimi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš UAB „Vaivorykštė“ reikalaujama 9 588,83 Eur suma tuo pagrindu, kad kreditorius ir skolininkas, turintis grąžinti UAB „Vaigera“ turtą arba atlyginti jo vertę, sutampa.

124.       Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nurodyta, kad UAB „Vaivorykštė“ kreditorinį reikalavimą 44 656,18 Eur kildina iš 1998-03-26 AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1998-03-26 AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „Vaigera“ suteiktų ir bankui negrąžintų paskolų. Iš 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Vaigera“ akcininkai, atsižvelgdami į tai, kad įmonėje dėl prekinių - piniginių vertybių grobimo masto tapo nemoki ir negali grąžinti AB „Vilniaus bankui“ iš jo pagal 1998-03-26 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gautų paskolų, visą likusį 911 801,03 Lt įsiskolinimą bankui nusprendė perkelti UAB „Vaivorykštė“, esant jos ir banko sutikimui. Protokolu akcininkai įpareigojo UAB „Vaigera“ direktorių V. Ž. pasirašyti įmonės vardu skolos perkėlimo sutartį, iš 2000-03-28 skolos perkėlimo sutarties, sudarytos su UAB „Vaivorykštė“ matyti, kad už pastarosios perimtą prievolę bankui, UAB „Vaigera“ įsipareigojo perleisti visas turimas reikalavimo teises į neįvykdytas skolininkų prievoles (debitorinius reikalavimus) pagal atskirus susitarimus, taip pat visą likusį turtą, jei UAB „Vaivorykštė“ to pageidauja, ir atsiskaityti pinigais iki 2000-04-10.

125.       Pagal skolos perkėlimo sutarties priedus, UAB „Vaigera“ perleido UAB „Vaivorykštė“ debitorinius reikalavimus į dešimtis skolininkų (klientų), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 234 249,47 Lt. Nurodytas sandoris buvo nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Ieškovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesąžiningą galimybę įkaito davėjos UAB „Vaivorykštė“ prievolę bankui panaikinti ieškovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iš dalies), taip išsaugant įkeistą turtą, atitinkamai pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimų nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus.

126.       Visi išvardyti atsakovų veiksmai, sudaryti sandoriai tyčinio bankroto byloje išsamiai išanalizuoti ir vertintini kaip atsakovų neteisėti veiksmai, ginčui aktualiu 1999 m. ir 2000 m. pradžioje laikotarpiu, pabloginę finansinę padėtį ir apriboję bendrovės kreditorių galimybę gauti reikalavimų patenkinimą bei sudarę pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu. Taigi, byloje yra pripažinta, kad 2000-03-28 skolos perkėlimo sutartis buvo palanki ne UAB „Vaigera“, bet jos akcininkams ir UAB „Vaivorykštė“. Teismas nagrinėja bylą ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų apimtyje ir pažymi, kad ieškovė reikalauja solidaraus žalos atlyginimo šiuo faktiniu pagrindu iš atsakovų J. D., UAB „Bendrystė“, H. A., V. Ž., UAB „Vaivorykštė“.

127.       Ieškovė nurodo, kad atstovauja įmonės ir visų kreditorių interesus, atsakovas iš esmės negali sutapti, dėl ko būtų nebeįmanomas rungimosi principo įgyvendinimas. CK 6.126 str. 1 d. ir 7 d. ir pagal analogiją CPK 293 str. 1 d. 9 punkto pagrindu, atsakovui UAB „Vaivorykštė“ nėra reiškiamas reikalavimas dėl visos žalos, apimančios jo bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą, priteisimo. UAB „Vaivorykštė“ yra kreditorius, perėmęs AB „Vilniaus bankas“ (dabar AB „SEB bankas“) kreditorinį reikalavimą, kuris kildintinas iš 1998 m. kovo 26 AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. 062980192 ir 1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) BUAB „Vaigera“ suteiktų ir bankui negrąžintų paskolų. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime aplinkybę, kad BUAB „Vaigera“ negalėjo savalaikiai grąžinti iš banko paimtų kreditų, lėmė BUAB „Vaigera“ valdymo organų neteisėti veiksmai.

128.       Atsakovo V. Ž. atstovas argumentuoja, kad ieškovės atsisakymas traukti atsakovais sprendime nurodytus asmenis bei nepagrįstai sumažinant ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Vaivorykštė“, vertintinas kaip ieškovės atliktas savo reikalavimo teisės šių asmenų atžvilgiu atsisakymas (CK 6.23 str. 3 d. ir 6.129 str.1 d.). Tokią teisę ieškovė turi, tačiau tokiu atsisakymu negali būti pasunkinta kitų solidarių skolininkų padėtis. Pagal CK 6.129 str. 6 d., kai prievolė yra solidarioji, vieno iš skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo kitus bendraskolius atleidžia nuo šio skolininko dalies įvykdymo. Vieną skolininką atleidus nuo prievolės įvykdymo, solidarioji prievolė išlieka, tačiau jos dalykas – įvykdymas – sumažėja atleisto nuo prievolės įvykdymo skolininko dalimi. Todėl kiti solidarieji skolininkai privalo įvykdyti prievolę solidariai, išskyrus atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi (CK 6.23 3 d., 6.129 str. 6 d.). Vieno solidariojo skolininko prievolės pasibaigimas kartu reiškia solidariosios skolos sumažėjimą atleisto nuo prievolės vykdymo skolininko dalimi. Ieškovei atsisakius reikalavimo teisės į ieškovės dalyvius ir iš esmės sumažinus savo reikalavimą atsakovo UAB „Vaivorykštė“ atžvilgiu, atitinkamomis dalimis turėtų būti mažinama iš kitų solidariųjų skolininkų (atsakovų šioje byloje) priteistina žalos dalis.

129.       Teismas iš esmės sutikdamas su minėtais atsakovo argumentais pažymi, kad žalos (nuostolių) dydis turėtų būti nustatytas sandoriais perleisto turto verte, tačiau ieškovei apsiribojant reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovo UAB „Vaivorykštė“ 9 588,83 Eur nuostolių, atsisakant nuo likusios turto vertės dalies, šiuo aspektu pripažintina, kad kitiems atsakovams -J. D., UAB „Bendrystė“, H. A., V. Ž. taikyti didesnio masto civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl solidarios atsakomybės ir žalos dydžio paskirstymo

130.       Ieškovė prašo solidariai priteisti iš visų atsakovų H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ lygiomis dalimis 9588,83 Eur dydžio turtinę žalą. Taip pat ieškovė prašo solidariai iš atsakovų H. A., V. Ž., N. Č., D. M., V. R., J. D., UAB „Bendrystė“ lygiomis dalimis priteisti 44 656,18 Eur dydžio žalą.

131.       Prievolės solidarumas kyla iš taisyklės, nustatytos CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės - be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

132.       Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių, bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, bendra kaltė, kai neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo.

133.       Teismas sprendžia, kad nustačius solidarios atsakomybės taikymo pagrindus, skirtingiems juridinio asmens valdymo organams taikoma solidarioji atsakomybė (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atsakovams akcininkams H. A., J. D., UAB „Bendrystė“, faktiniam vadovui V. Ž. ir turtą įgijusiai UAB „Vaivorykštė“ tenkanti žalos dalis turi būti atlyginama solidariai, nepriklausomai nuo akcininkų dalies kapitale, neteisėtų veiksmų atlikimo pobūdžio, naudos gavimo iš įgyto turto, ar kitų aplinkybių.

134.       Taigi, atsakovams taikoma solidarioji civilinė atsakomybė reikalavimams dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo ir dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo. Dėl 2000-03-28 sandorių sudarymo iš atsakovų H. A., V. Ž., J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ solidariai priteisiama 9 588,83 Eur žalą (iš reikalaujamos 44 656,18 Eur sumos).

135.       Dėl pavėluoto bankroto bylos įmonei inicijavimo priteisiama solidariai iš atsakovų H. A., J. D., UAB „Bendrystė“ 4970,11 Eur žalos ir 4618,72 Eur suma bankroto administravimo išlaidų. Kitus UAB „Vaigera“ ieškinio reikalavimus teismas atmeta.

Dėl piktnaudžiavimo procesu

136.       Atsakovė V. R. pateikė teismui 2021-06-27 prašymą paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas ir ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės elgesį nesąžiningu ir veikiančiu prieš teisingą ir greitą kilusio ginčo išnagrinėjimą.

137.       Ieškovė atsiliepime nurodo, kad pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, todėl tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

138.       Teismas netenkina šio prašymo ir pažymi, kad CPK 95 straipsnis numato sąlygas paskirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jeigu šalis yra nesąžininga ir ieškinys yra nepagrįstas. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

139.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendime konstatuota, kad UAB „Vaigera“ apgaulingas apskaitos tvarkymas 1998-2000 m. laikotarpiu yra vienas iš UAB „Vaigera“ tyčinio bankroto požymių. Konstatuota, kad veiksmus, lėmusius ieškovės tyčinį bankrotą, atliko ne tik įmonės valdymo organai, bet ir dalyviai (šio sprendimo 46, 49-52 punktai). Dėl būtinybės išspręsti klausimą dėl akcininkų įtraukimo į bylą, trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo, šių asmenų išklausymo, neištirtų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, ginčo klausimo išsprendimas apeliacine tvarka yra negalimas. Žalos atlyginimo ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas bendra tvarka nustatant ir įtraukiant į bylą atsakovais kaltus dėl žalos padarymo ieškovei asmenis bei taikant ir CK reglamentuotus juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindus.

140.       Atmetant atsakovės prašymą taikyti CPK 95 str. pasekmes teismas atsižvelgia į CPK 5 str. įtvirtintą šalies teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Ieškinio padavimas yra civilinio proceso kodekse reglamentuojamas teisėtas procesinis veiksmas ginčijamai teisei apginti. Teismas vertina, kad ieškovės teisė yra pasirinkti bylos vedimo būdą, todėl taikyti CPK 95 str. pasekmes nebūtina. Šioje byloje priimant sprendimą negalima pripažinti, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismas daro išvadą, kad nenustačius piktnaudžiavimo požymių, nėra teisinio pagrindo ieškovei skirti baudą.

Bylinėjimosi išlaidos

141.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos.           Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

142.       Ieškiniu buvo pareikšti reikalavimai keliais teisiniais pagrindais, ieškinys atsakovų H. A., V. Ž., J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ atžvilgiu iš esmės tenkintas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti patikslintą ieškinį, bylinėjimosi išlaidų savo naudai ieškovė nereikalauja, ieškovė yra bankrutavusi įmonė, atsakovų atžvilgiu ieškinys iš esmės tenkintas, tik mažesne žalos suma. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovams H. A. ir V. Ž. nepriteisiamos.

143.       Atsakovių N. Č., D. M., V. R. atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl atsakovei V. R. priteisiamos jos patirtos 2 299 Eur atstovavimo išlaidos iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaigera“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų H. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „Bendrystė“ (juridinio asmens kodas 144934595), UAB „Vaivorykštė“ (juridinio asmens kodas 144050881) solidariai 9 588,83 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 83 centus) žalos atlyginimo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vaigera“ (juridinio asmens kodas 145087459).

Priteisti iš atsakovų H. A., J. D., UAB „Bendrystė“ solidariai 4970, 11 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų 11 centų) žalos atlyginimo ir 4618,72 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 72 centus) bankroto administravimo išlaidų ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vaigera“.

Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaigera“ ieškinį atsakovių N. Č., D. M., V. R. atžvilgiu atmesti.

Priteisti atsakovei V. R. 2 299 Eur (d tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vaigera“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti atsakovų H. A., V. Ž., J. D., UAB „Bendrystė“, UAB „Vaivorykštė“ po 14,68 Eur (keturiolika eurų 68 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                       Rasa Bartašienė