Civilinė byla Nr. 3K-3-290/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00293-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

19.2; 35.6.2; 44.5.2.17; 50.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį atsakovei L. A. dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Koralita“.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas padarė ir turi atlyginti bendrovei žalą, išnuomodamas tos bendrovės vardu patalpas už didesnį negu nuomos rinkos kaina nuomos mokestį.

Ieškovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ieškinyje teismui nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Koralita“ bankroto bylą, ieškovo finansinis reikalavimas nėra patenkintas, atsakovė – UAB „Koralita“ buvusi vadovė yra padariusi žalos kreditoriams.

2006 m. birželio 1 d. UAB „Koralita“ už 4700 Lt mėnesio nuomos mokestį iš bendrovės akcininko G. B. išsinuomojo 54 kv. m patalpas Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini). UAB „Koralita“ patalpomis naudojosi iki 2008 m. lapkričio 20 d., t. y. iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą. 2011 m. kovo 8 d. turto vertintojui UAB „Resolution valuations“ atlikus nuomotų patalpų nuomos kainos vertinimą, nustatyta, kad šių patalpų vieno mėnesio nuomos rinkos vertė buvo: 2006 m. sausio–gruodžio mėn. nuo 27 Lt iki 31 Lt/kv. m; 2007 m. sausio–gruodžio mėn. nuo 31 iki 35 Lt/kv. m; ir nuo 2008 m. sausio iki gruodžio mėn. nuo 30 iki 34 Lt/kv. m. Pagal 2006 m. birželio 1 d. nuomos sutartį UAB „Koralita“ per mėnesį mokėjo po 87 Lt/kv. m.

Ieškovo skaičiavimu, permokėta nuomos mokesčio (skirtumo tarp mokėto ir rinkoje nusistovėjusio nuomos mokesčio) suma sudarė 77 634 Lt, taip padaryta UAB „Koralita“ kreditoriams žala, kuri išieškotina iš bendrovės tuometės direktorės atsakovės L. A.

Tuo remdamasis ieškovas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti bankrutuojančiai UAB „Koralita“ iš atsakovės L. A. 77 634 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė BUAB „Koralita“ naudai iš atsakovės L. A. 55 822,40 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendime nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai teisme gali reikšti netiesioginį ieškinį pagal CK 6.68 straipsnį, kuriuo nustatyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus teisė kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios bendrovės pažeistų teisių gynimo negali visais atvejais užkirsti galimybės pačiam kreditoriui ginti savo turtinius interesus teisme. Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo patvirtino, kad administratorius neketino ginčyti šio sandorio.

Juridinio asmens vadovas turi veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009).

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. A. 2006–2008 m. buvo UAB „Koralita“ vadovė. 2006 m. birželio 1 d. UAB „Koralita“ ir G. B. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas G. B. išnuomojo bendrovei 54,52 kv. m bendrojo ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudoti administracinėms patalpoms, mokant 4700 Lt nuomos mokestį per mėnesį, tą pačią dieną patalpos perduotos bendrovei. 2008 m. vasario 1 d. nuomos sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad nuomos mokestis nustatomas 3580 Lt per mėnesį. Patalpos nuosavybės teise priklausė G. B., kuris kartu su atsakove L. A. buvo UAB „Koralita“ akcininkai. L. A. ginčo patalpose buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, G. B. yra jos artimasis giminaitis (brolis). Nei pagrindinėje nuomos sutartyje, nei jos pakeitime nenurodyta, kad patalpos išnuomojamos kartu su įranga. Pagal tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktas turto vertinimo ataskaitas jose nurodyta, kad tame pačiame Klaipėdos miesto mikrorajone analogiškų (administracinių) patalpų vieno kvadratinio metro vieno mėnesio nuomos kainos 2006–2008 metų laikotarpiu neviršijo 45 Lt/kv. m bendrojo ploto per mėnesį. Atsakovės pateiktoje Turto nuomos rinkos kainos nustatymo pažymoje nurodyta vidutinė 45 Lt/mėn./kv. m patalpų nuomos kaina, ieškovo pateiktoje turto vertintojo pažymoje – 27–35 Lt/mėn./kv. m nuomos kaina. Teismas pripažino nurodytą nuomos kainą (45 Lt/kv. m) viršijantį nuomos mokestį permoka, dėl kurios padaryta bendrovei žala. Mokėtas nuomos mokestis viršijo rinkos nuomos mokesčio dydį, dėl to bendrovė nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. patyrė 55 822,4 Lt nuostolių.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkino ieškovo Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ir atsakovės L. A. apeliacinių skundų bei paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartimi išnuomotos patalpos pagal jų bendrąjį plotą ir joje nenurodyta, kad patalpos išnuomojamos ir nuomos mokestis skaičiuojamas kartu su kokia nors įranga. Be nuomos mokesčio, nuomininkas privalo mokėti mokesčius už patalpų eksploatavimą, komunalines, apsaugos, ryšių ir kitas paslaugas, susijusias su patalpų eksploatacija (nuomos sutarties 2 punktas). Iš patalpų perdavimo–priėmimo akto taip pat matyti, kad šiuo aktu perduotos tik patalpos. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos mokestis nuomotojui nustatytas už kokį nors patalpose esantį kilnojamąjį turtą arba patalpose esančią įrangą. Sudarant nuomos sutartį UAB „Koralita“ jau turėjo kompiuterinę įrangą, kuri buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą ir nurodyta ilgalaikio turto sąraše. Tai paneigia atsakovės argumentą, kad sutartis sudaryta ir dėl kompiuterinės technikos nuomos.

Byloje dėl bendrovės tyčinio bankroto (civilinė byla Nr. B2-86-538/2011) Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuri bylą nagrinėjusių aukštesnių instancijų teismų palikta nepakeista, konstatuota, kad negalima daryti išvados, jog nuomos sutartis nulėmė įmonės nemokumą ar bankroto bylos iškėlimą, t. y. nutartyje teismas vertino sutarties įtaką tik įmonės mokumui, o ne šia sutartimi padarytą žalą įmonei.

Teismas pripažino nepagrįstais ir ieškovo argumentus, kad reikia vadovautis išskirtinai ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje patalpų nuomos mokesčio rinkos kaina nurodyta 27–35 Lt/mėn./kv. m. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktos turto vertintojų pažymos yra rašytiniai įrodymai, turintys įrodomąją reikšmę. Žalos dydžio nustatymas sietinas su maksimalia patalpų nuomos rinkos kaina.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė L. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Tik pažeidus šią pareigą, įmonės direktorius tampa atsakingu už įmonei padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Juridinio asmens vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Skirtingai nei nurodyta kasacinio teismo suformuluota taisyklė, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei pakanka net ir menkiausios kaltės ar paprasto neatsargumo. Nei tyčios, nei didelio neatsargumo atsakovės veiksmuose sudarant nuomos sutartį teismai nekonstatavo. Teismai ne tik nenustatinėjo kasatorės kaltės laipsnio, bet netgi nevertino to, ar bylos faktinės aplinkybės patvirtina jos kaltės prezumpciją. Teismų liko neįvertinta tai, kad atsakovė bendrovės vardu nusprendė nuomotis ginčo patalpas, tada bendrovė dirbo pelningai. Ji kreipėsi į būsimą nuomotoją prašydama pateikti nepriklausomą nuomotino turto (patalpų ir jose esančio turto) nuomos rinkos vertinimą. Nuomos sutartyje nurodyta patalpų nuomos kaina yra per 200 Lt žemesnė, nei turto vertintojų nustatyta atitinkamo turto nuomos rinkos kaina. Tai, kad nuomos sutarties kaina nustatyta pagal nekilnojamojo turto eksperto atliktą ginčo patalpų vertinimą, yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ prašymą pripažinti UAB ,,Koralita“ bankrotą tyčiniu, bylos Nr. 3K-3-346/2012.

Pirmiau nurodytoje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasatorės teigimu, ji sudarydama nuomos sutartį neatliko neteisėtų veiksmų. Sudarant sutartį UAB ,,Koralita“ egzistavo poreikis nuomotis patalpas ir biuro techniką. Aplinkybė, kad šalys nefiksavo perduodamos biuro technikos nuomos fakto sutartyje ar kituose dokumentuose savaime niekaip nerodo kasatorės veiksmų neteisėtumo. Teismai, spręsdami, kad nuostolingu sandoriu pablogėjo įmonės finansinė padėtis, nenustatinėjo tikrųjų priežasčių, nulėmusių įmonės finansinės padėties pablogėjimą. Iš UAB „Koralita“ 2007 m. balanso duomenų akivaizdu, kad, nesant nuomos santykių ar nuomos sutartimi nustačius mažesnę nuomos kainą, nebūtų galima išvengti bendrovės veiklos nuostolingumo. UAB „Koralita“ nuostolingą veiklą nulėmė trečiųjų asmenų, tarp jų ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“  veiksmai, dėl kurių sutriko bendrovės ūkinė veikla ir ji patyrė nuostolių.

 

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės kreditoriams padarytą žalą

 

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje netinkamai aiškintos ir taikytos akcinės bendrovės vadovo atsakomybę už jo veiksmais padarytą žalą bendrovės kreditoriams reglamentuojančios teisės normos. Šiuo teisės klausimu pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos, tarp jų 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009).

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B., J. G., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

Plėtodamas išdėstytus juridinio asmens vadovo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kitoje išnagrinėtoje byloje konstatavo, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š., A. B., A. G., bylos Nr. 3K-3-19/2012).

Nagrinėjamos bylos duomenimis, UAB ,,Koralita“ vadovė L. A. (atsakovė), būdama kartu ir šios bendrovės akcininkė, bendrovės veiklai pagal nuomos sutartį išnuomojo patalpas iš kito šios bendrovės akcininko G. B., su kuriuo susijusi artimosios giminystės ryšiais (abu asmenys yra sesuo ir brolis), sutartyje nustatydami bendrovei kaip patalpų nuomininkei nuomos mokestį, tuo metu itin viršijusį patalpų nuomos rinkos kainas. Sutartyje nedetalizuoti ir kitais byloje įrodymais nepagrįsti atsakovės kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad patalpos išnuomotos kartu su jose buvusia įranga, kurios nuoma nulėmė didesnę nei įprasta rinkos sąlygomis sulygtą nuomos kainą. UAB ,,Koralita“ nuomojosi patalpas iki teismo nutarties pripažinti ją nemokia ir iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad bendrovė sudarė nenaudingą nuomos sutartį, pagal ją vykdė įsipareigojimus, mokėjo viršijantį rinkos kainas nuomos mokestį, negalėdama visiškai atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais, dėl to bendrovei ir jos kreditoriams padaryta žalos. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nenustatyta vadovo kaltės kaip vienos iš būtinųjų bendrovės vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, tačiau pažymėtina tai, kad priešingų įrodymų, paneigiančių bendrovės vadovo kaltės prezumpciją, byloje nepateikta. Bendrovės vadovas žinojo arba turėjo žinoti apie nuomos sutartimi sulygtą aiškiai viršijantį rinkos kainas patalpų nuomos mokestį ir dėl to turėjo suvokti tokios sutarties sudarymo ekonominį nenaudingumą bendrovei. Bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą, be kita ko, kyla iš pirmiau įvardytų vadovui pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Aplinkybė, kad nuomos sutartis sudaroma bendrovei aiškiai nenaudingomis sąlygomis ir yra nuostolinga, turėjo būti žinoma sandorio šalims jo sudarymo metu ir tokio sandorio sudarymo negalima pateisinti bendrovės normalia ūkinės–komercinės veiklos rizika, kurios sąlygomis sudarant sandorį ar jį vykdant egzistuoja tam tikras tokį rizikos sandorį sudariusiai šaliai naudos iš sandorio tikėtinumas ir iš anksto nėra žinomas tokio sandorio nuostolingumas.

Konstatuotina, kad kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėja mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, tokios bendrovės vadovui taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalyje išdėstytas taisykles.

 

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių

 

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesivadovavo tuo, kad nuomos sutartyje nurodyta patalpų nuomos kaina buvo reali, atitiko tuometę rinkos kainą, nes taip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ prašymą pripažinti UAB ,,Koralita“ bankrotą tyčiniu, bylos Nr. 3K-3-346/2012.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl nuomos sutartyje sulygto patalpų nuomos mokesčio dydžio atitikties rinkos kainoms nepripažintina prejudicine, nes, pirma, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu L. A., kuri yra atsakovė nagrinėjamoje byloje, t. y. skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylų šalys ir, antra, nurodytoje byloje nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydis buvo vertinamas pagal tai, ar šios sutarties sudarymu UAB ,,Koralita“ privesta prie bankroto. Nurodytoje byloje įrodinėtos aplinkybės buvo tai, ar sudarytais sandoriais UAB ,,Koralita“ tyčia tapo nemoki. Nagrinėjamoje byloje įrodinėtinos aplinkybės yra tai, ar aptariama nuomos sutartimi padaryta šiai bendrovei ir jos kreditoriams žalos. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų  įrodymų pagrindu pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai teisiškai pagrįstai konstatavo, kad įrodytas tiek žalos bendrovei ir jos kreditoriams faktas, tiek ir kitos padariusio žalą bendrovės vadovo atsakomybės taikymo sąlygos.

 

Apibendrindama išdėstytus motyvus kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepaneigtas byloje priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas. Naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atsakovei už kasacinį skundą 1675 Lt žyminio mokesčio mokėjimą nutarta atidėti iki byloje kasacinio teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir netenkinus atsakovės kasacinio skundo iš jos priteistina 1675 Lt žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai iš atsakovės taip pat priteistinos kasaciniame teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sudarančios 41,48 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gegužės 17 d. pažyma apie  išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. A. valstybei 1716,48 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiolika litų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Gražina Davidonienė
	Algis Norkūnas
	Sigita Rudėnaitė