Proceso Nr. 2-69-3-19725-2013-0                                  

       Kategorija 43.2.;116.1 (N) 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

          Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovei N. D., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovei N. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir

          Nustatė:

          Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 83-86) prašo priteisti iš atsakovės N. D. ieškovei L. J. 5750 Lt be teisinio pagrindo įgytas lėšas, bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, sumokėtą žyminį mokestį (173 Lt) bei išlaidas už teisines paslaugas (2000 Lt).

          Ieškovė nurodė, kad ieškovės sesuo E. B. 2006 07 05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-6822-713/2006 buvo pripažinta neveiksnia. 2006 08 23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-10447-713/2006 E. B. buvo nustatyta globa ir jos globėja bei turto administratore buvo paskirta atsakovė N. D.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė globotojos ir turto administratorės pareigas, ieškovė 2008 07 02 kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su prašymu pradėti bylą dėl globos E. B. nustatymo, nustatant jai globą, jos globėja bei turto administratore paskiriant ieškovę - E. B. seserį L. J., Atsižvelgiant į šį prašymą 2008 09 22 ieškovė buvo paskira E. B. globėja ir jos turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administratore. Ieškovė būdama globėja ir turto administratore, bei atsižvelgiant į tai, kad E. B. butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apleistas, neprižiūrėtas, bute kaupėsi drėgmė bei pelėsis, ieškovė 2008 m. rugsėjo mėn. bute pakeitė langus, kadangi prieš tai buvę langai buvo nesandarūs. Ieškovė už langus viso sumokėjo 5750 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt litų), ką patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. 3696 ir Nr. 3755. Ieškovė pagerino butą savo asmeninėmis lėšomis, norėdama šį butą parduoti, kadangi E. B. gulėjo ligoninėje, o pasiėmus iš ligoninės ieškovė ją pasiėmė gyventi pas save. 2009 m. gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama išduoti leidimą nekilnojamojo turto-buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui. Pardavusi butą, ieškovė ketino pasiimti pinigus, kuriuos investavo į langų pakeitimą t.y. 5750 Lt. Šį faktą žinojo ir atsakovė, ji tam neprieštaravo. Nespėjus parduoti buto, ieškovės globotinė (duomenys neskelbtini) mirė, o atsakovė paveldėjo savo motinos E. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ne kartą kreipėsi pas atsakovę, kad ši grąžintų pinigus, kuriuos ieškovė sumokėjo už langų pakeitimą, tačiau atsakovė atsisako juos gražinti. Tokie atsakovės veiksmai vertinami kaip nesąžiningi ir pažeidžiantys ieškovės teisėtus interesus. Ieškovės ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai, kadangi ieškovė, vykdydama globėjos ir turto administratorės pareigas bei rūpindamasi savo globotinės E. B. interesais savo sąskaita bute adresu (duomenys neskelbtini) atliko remontą - įstatė bute langus (CK 4.249 str. 1 d. 2 p.), dar tuomet, kai butas priklausė ne atsakovei, o jos motinai E. B.. Ieškovė veikė teisėtai, kadangi tuo metu buvo E. B. globėja ir jos turto administratorė ir buto remontą atliko savo globotinės naudai. Atsakovei paveldėjus butą, naujai įstatyti langai liko bute, ko pasėkoje atsakovė nepagrįstai praturtėjo (įstačius langus, ne tik kad pagerėjo buto kokybė, pakilo jo rinkos vertė, bet ir pagerėjo gyvenimo sąlygos bute). Globotinei E. B. mirus, pasibaigė globos teisiniai santykiai tarp ieškovės L. J. ir globotinės E. B., todėl išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis globotinė įgijo turtą. Atsakovė, priimdama palikimą, priėmė ne tik patikėjos turtą ir turtines teises, bet ir pareigas tarp kurių ir pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Ieškovei savo asmeninėmis lėšomis įstačius langus už 5750 Lt (patyrus šio dydžio išlaidų) ir tuo pagrindu atsakovei nepagrįstai praturtėjus, ieškovė vadovaudamasi įstatymais ir gindama savo pažeistas teises, prašo teismo iš atsakovės priteisti 5750 Lt be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

    Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 90-92).

             Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad visą po jos motinos E. B. mirties likusį turtą yra priėmęs jos brolis - V. D.. Tai patvirtina byloje pateiktas 2009-11-06 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Vėliau t.y. 2009-10-23 brolis perleido paveldėtą turtą (butą) paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei. Taigi ginčo turtą ji įgijo CK 4.47 str. 2 dalies pagrindu (paveldėjimu), todėl atmestinas ieškinio argumentas, kad ji nepagrįstai praturtėjo. Nė vienas iš minėtų dviejų sandorių šiai dienai nėra užginčyti teismine tvarka, todėl laikytini galiojančiais. Ieškovė šioje byloje yra mirusios E. B. kreditorė, todėl pagal CK penktosios knygos VI skyriaus nuostatas ji savo reikalavimą turėjo pareikšti per įstatymo nustatytą terminą, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Šį įstatymo nustatytą terminą ieškovė praleido, ir jokių pretenzijų nepareiškė. Pagal šios bylos faktines aplinkybes trejų metų terminas pasibaigė 2012-08-27, o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2013-11-13 (LR CK 5.63 str. 1 d.). Ieškovė keitė langus ne dėl to, kad pagerinti savo globotinei gyvenimo sąlygas, kaip ji teigia savo ieškinyje, bet tam, kad galėtų kuo brangiau parduoti globotinės butą. Ieškovės argumentas, kad butas buvo apleistas, o langai nesandarūs, nepagrįstas jokiais, šias aplinkybes, patvirtinančiais leistinais įrodymais. Ieškovė inicijuodama, langų, jos globotinei E. B. priklausančiame bute, keitimą savo lėšomis, veikė išimtinai savo interesais ir savo rizika. E. B. butas atsakovei atiteko 2009-10-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo laikyti atsakovę nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjusią. Visi ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, o ieškovės reikalavimas priteisti jai 5 750 Lt be teisinio pagrindo įgytas lėšas, neteisėtas.

              Ieškinys atmestinas.

              Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės N. D. ieškovei L. J. 5750 Lt be teisinio pagrindo įgytas lėšas, bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, sumokėtą žyminį mokestį 173 Lt bei išlaidas už teisines paslaugas 2000 Lt.

              Ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad ji buvo savo sesers E. B. globėja (b.l. 13,14), kuri sirgo alzheimerio liga (b.l. 9) ir buvo pripažinta neveiksnia. Ieškovei esant globėjai, kaip ji nurodo, pakeitė globojamosios bute langus ir mano, kad turi teisę reikalauti be pagrindo gautas lėšas už langų įstatymą.

              Ieškovė 2008 09 03 su UAB „Via Regia“ pasirašė priėmimo - perdavimo aktą, kad langai buvo įstatyti (b.l. 17). 2008 09 01 ieškovei buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra 4750 Lt, už langus  ir 1000 Lt PVM sąskaita-faktūra, už apdailą.    

              Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei 2009 05 29 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas leidimas parduoti E. B. butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). 2009 05 08 ieškovė su UAB „Naujas būstas“ sudarė pavedimo sutartį pagal kurią bendrovė įsipareigojo surasti buto pirkėją (b.l. 41).  

              (duomenys neskelbtini) E. B. mirė (b.l. 21). Dėl turto paveldėjimo kreipėsi E. B. sūnus V. D., kuris 2009 10 23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjimo teises padovanojo savo seseriai N. D. (b.l. 39). 2009 11 06 atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo buvo paveldėtas butas (duomenys neskelbtini).  

              Ieškovė E. B. taip pat kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 3-iajį notaro biurą dėl palikimo priėmimo (b.l. 99).  

             Ieškinys atmestinas šiais motyvais.

             Tiek pagal teisės doktriną, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas.

     Turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT 2008 12 16 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-593/2008).

               Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turtą įgijo paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu, todėl teisiniai santykiai yra kilę iš paveldėjimo teisės, nes langai buvo sudėti mirusiosios E. B. bute, o jai mirus reikalavimas nukreiptas paveldėtojai, taigi ieškovės reikalavimas yra kilęs iš įstatymo ir ieškovė neturi subsidiarinės teisės kreiptis dėl pinigų išreikalavimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. 

              Aukščiausias teismas antrą sąlygą numato, kad kreditoriaus veiksmai turi būti teisėti. Šiuo atžvilgiu ieškovė neįrodė, kad jos veiksmai buvo teisėti. Ieškovė nurodo, kad langus įstatė tuo pagrindu, kad ketino globos tikslais gyventi minėtame bute ir langus įstatė dėl buto sandarumo ir dėl pigesnio išlaikymo, nes jos namą apkūrenti reikalingos didelės išlaidos, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina kitas aplinkybes, t.y., kad ieškovė turėjo tikslą parduoti butą. Tai patvirtina gautas iš teismo leidimas parduoti butą (b.l. 20) bei kreipimasis į nekilnojamo turto agentūrą dėl pirkėjo suradimo (b.l. 41), E. B. išregistravimas iš buto (b.l. 100). Iš atsakovės bei liudytojo V. D. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė neinformavo, kad ketina parduoti turtą, o motinai E. B. mirus neinformavo atsakovės bei liudytojo V. D. (dukros ir sūnaus)  apie motinos mirtį. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl sesers turto paveldėjimo žinodama, kad yra pirmos eilės paveldėtojų, jų nenurodė notarui. Tik kai V. D. kreipėsi dėl motinos turto paveldėjimo sužinojo, kad jo motina buvo išregistruota iš buto ir priregistruota pas ieškovės dukrą (duomenys neskelbtini). Tai liudija apie ieškovės nesąžiningumą ir realius tikslus. Taigi nustatytina, kad ieškovė langus pakeitė asmeniniais tikslais norėdama parduoti E. B. turtą. Ieškovė taip pat neįrodė tos aplinkybės, kad už langų remontą sumokėjo iš savo lėšų, o ne iš E. B. pensijos ir gaunamų 900 Lt gaunamų priežiūrai lėšų. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės gautas mėnesio pajamas, tačiau šalių paaiškinimais ieškovė E. B. priežiūrai disponavo 1500 Lt mėnesio pajamomis. Atsakovės bei liudytojos V. L. paaiškinimais E. B. išlaikymui per mėnesį pakanka apie 500 Lt, nes vaistai yra kompensuojami, taip pat yra skiriamos sauskelnės, kurių akivaizdu per mėnesį nepakanka, tačiau jų reikia tik papildomai nusipirkti. Teismo nuomone, ligonės išlaikymui reikėtų skirti apie 750 Lt, tačiau pagal ieškovės disponuojamas lėšas t.y. tik pusė E. B. išlaikymui gaunamų lėšų. Ieškovė paaiškino, kad ji dalį savo pinigų pati turėjusi ir apie 4000 Lt pasiskolinusi iš žento. Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. šią aplinkybę paneigė teigdamas, kad jis jokių pinigų langų pirkimui uošvienei nėra paskolinęs. Ieškovė neįrodė pagrindinės aplinkybės, kad ji iš savo lėšų pakeitė (duomenys neskelbtini) buto langus. Teismo nustatytina, kad neįrodyta, jog ieškovės veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, buvo teisėti.

               Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė langus pakeitė, net kai dar nebuvo paskirta E. B. globėja, taigi ieškovė nepasitarusi su E. B. vaikais, veikė savo rizika. 

              Trečia būtina sąlyga yra tai, kad turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją). Ieškovė mirus E. B. turėjo pareigą apie tai informuoti paveldėtojus arba liudytoją V. D., arba atsakovę, tačiau apie kreditorinį įsiskolinimą ieškovė kreipėsi tik 2013 11 25, t.y. po keturių metų.     

              Išanalizavus faktines aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nustatytina, kad pakanka nustatyti bent vienos iš keturių sąlygų neatitikimą, kad teismas netaikytų nepagrįsto praturtėjimo instituto. Nustačius, kad ieškovė neįrodė svarbiausios aplinkybės, kad buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos keičiant langus teismas negali svarstyti ir kitų atlyginimo būdų. 

              Atmetus ieškovės ieškinį priteistina iš ieškovės atsakovei, 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų  (CPK 93 str.).

              Atmetus ieškinį priteistina iš ieškovės 32,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.). 

             Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253 str., 259-270 str.  teismas

             Nusprendžia:

1. Ieškinį atmesti.
2. Priteisti iš ieškovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
3. Priteisti iš ieškovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 118).
4. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Rita Ulejevienė