Civilinė byla Nr. e2-1195-1101/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23577-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

 (S)

2.1.6.2; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Namų ūkis“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „Ignitis“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 381,35 Eur skolą, susidariusią už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. kovo 22 d., bei namo bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini),Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Su ieškove rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. kovo 22 d. buvo atsiskaitoma nereguliariai, todėl susidarė 377,63 Eur skola. Taip pat nebuvo atsiskaitoma už objekte suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d., todėl susidarė 3,72 Eur skola. Bendra skola už objekte suvartotą elektros energiją bute ir elektros energiją bendrosioms reikmėms per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. sudaro 381,35 Eur. Kadangi rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties nebuvo sudarytos, atsakomybė už susidariusias skolas tenka objekto savininkui – atsakovei. Nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi teisinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo pardavimo santykiams atsirasti, kadangi elektros energijos pirkimo pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio valdymo. Prašomos priteisti 381,35 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės. Šiame objekte vartotojas privalėjo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energijos kiekį. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovei nėra žinomi. Priskaitymai už elektros energiją šiame objekte buvo atliekami pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimų ir atjungimų metu. Skola buvo apskaičiuota pagal 2014 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 19 d. užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu A. P. buvo laikomas pagrindiniu gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininku, o SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigotas per 2 mėnesius nuo įsakymo pasirašymo dienos sudaryti su A. P. minėto buto nuomos sutartį bei pasirašyti buto perdavimo priėmimo aktą tik tada, kai nuomininkas pateiks su paslaugų tiekėjais sutarčių kopijas bei deklaruos gyvenamąją vietą minėtame bute. Pagal VĮ Registrų centro duomenis nurodytas butas nuosavybės teise nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. kovo 26 d. priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Butas nuo 2014 m. gruodžio 16 d. buvo išnuomotas A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtas butas 2015 m. vasario 5 d. priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas A. P., kuris privalėjo remiantis nuomos sutarties 11 punktu laiku mokėti nuomos sutartyje nurodytus mokesčius, kitus nuomos sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl pareiga atsiskaityti su ieškove atsakovei neatsirado. Nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Byloje yra pateikta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis Nr. 11043471-51112/252145, kuri buvo sudaryta tarp nuomininko A. P. ir AB ,,Lesto“. Šis įrodymas patvirtina atsakovės poziciją. Nuomininkas yra elektros energijos pirkimo pardavimo santykių šalis, kuriai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Be to, ieškovės pateiktoje priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitose nurodyta tokia informacija: konkretus sutarties vartotojo kodas, sutarties tipas ir kontaktinis telefonas. Vadinasi, ši ataskaita patvirtina, jog yra/buvo sutarties vartotojas, kuriam suteiktas identifikacinis kodas. Šis kodas turėjo būti suteiktas tik teisės aktų arba sutarties pagrindu; apibrėžimas ,,sutarties vartotojas“ leidžia preziumuoti, kad šis kodas suteiktas sutarties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad su tiekėju buvo sudaryta elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis, t. y. sutartis Nr. 11043471-51112/252145, ir vartotoją A. P. yra įmanoma nustatyti, todėl ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu. Jokių duomenų apie A. P. įpėdinius nėra, todėl, mirus nuomininkui, prievolė mokėti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. vasario 3 d. turėtų būti laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė, prašydama priteisti skolą, nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas), mokėtino mokesčio dydis už elektros energiją, sunaudotą ginčo objekte ir kita įstatymo nustatyta informacija.

4.       Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarčių pagrindu buvo išnuomotas nuomininkams. Butas pagal 2001 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buvo išnuomotas V. M. P. ir jos šeimos nariams. 2007 m. gegužės 3 d. mirus nuomininkei bute liko gyventi jos sūnus A. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 30 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžintas savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiasis asmuo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ jų nebeadministruoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

5.       Šioje byloje ieškovė prašo priteisti 381,35 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir namo bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šis butas nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu šis butas buvo išnuomotas Violetai M. P. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)); 2014 m. gruodžio 16 d. nuomos sutartimi šis butas išnuomotas A. P.. Šis juridinis faktas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė.

6.       Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui ir bendrosioms namo reikmėms tiektą elektros energiją.

7.       Ieškovės teigimu, rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo sudarytos, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka. Įrodinėdama, kad nuomininkas (A. P.) yra elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties šalis, atsakovė pateikė 2015 m. vasario 3 d. elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11043471-51112/252145, kurioje klientas nurodytas A. P.. Ši sutartis nėra pasirašyta vienos iš sutarties šalių – A. P.. Ieškovės teigimu, ši sutartis buvo sugeneruota A. P. vardu, tačiau nebuvo pasirašyta kliento A. P., todėl laikytina nesudaryta. Byloje atsakovė kėlė abejones, ar ieškovė neturi elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, pasirašytos nuomininko A. P., egzemplioriaus. Ieškovės teigimu, tokios sutarties nėra. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė UAB ,,Ignitis“ klientų aptarnavimo skyriaus pranešimą, kuriame nurodyta, kad klientų aptarnavimo skyriaus archyve pasirašytos 2015 m. vasario 3 d. elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. 11043471-51112/252145, sugeneruotos kliento A. P. vardu, nėra; taip pat UAB ,,Ignitis“ vartotojų duomenų bazėje nėra informacijos apie tai, kad pasirašyta sutartis grąžinta UAB ,,Ignitis“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje pateiktas kliento (A. P.) nepasirašytos 2015 m. vasario 3 d. sutarties egzempliorius nepatvirtina, jog buvo sudaryta rašytinė pirkimo pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo ginčo butui tarp ieškovės ir nuomininko A. P.. Nesant abiejų sutarties šalių pasirašytos sutarties, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovės pateiktoje ataskaitoje „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. liepos 11 d.“ yra nurodytas vartotojo kodas ir kontaktinis telefonas, kurie sutampa su duomenimis, nurodytais 2015 m. vasario 3 d. sutartyje (nepasirašytoje A. P.), nėra pakankama spręsti, kad su A. P. buvo sudaryta tokia sutartis. Tai, kad su A. P. nebuvo pasirašyta sutartis, patvirtina ir tai, kad minėtoje ataskaitoje esančioje grafoje ,,sutartis pasirašyta“ nėra nurodyta sutarties pasirašymo data. Byloje nėra duomenų, kad A. P. su ieškove buvo sudaręs elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį.

8.       Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

9.       Atsakovė, įrodinėdama, kad už ginčo laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą ji neturi pareigos atsiskaityti, be kita ko, remiasi tuo, jog nuomos sutartis su nuomininku buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, t. y. ieškovė žinojo faktinį elektros energijos vartotoją. Ši atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiga atsiskaityti už elektros energiją tenka buto nuomininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, kuri faktinėmis aplinkybėmis yra panaši į nagrinėjamą civilinę bylą (nuomos sutartis, sudaryta su nuomininku, buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre, tačiau su nuomininku nebuvo sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties), yra išaiškinęs, kad remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, darytina išvada, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas; antra, Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kai nuomininkas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektą elektros energiją tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui.

10.       Taigi nesant su buto nuomininku sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, pareigos buto savininkui atsiskaityti už pateiktą energiją nepaneigia nei faktas, kad nuomos sutartis buvo išviešinta, nei aplinkybė, kad buto nuomininkas iš dalies atsiskaitydavo už nuomojamam butui tiektą šilumos energiją. Išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa. Faktinis elektros energijos vartojimas ir dalinis atsiskaitymas už suvartotą energiją nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo pardavimo santykiams atsirasti, kadangi, kaip minėta, elektros energijos pirkimo pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Byloje nustačius, kad rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties tarp nuomininko ir ieškovės nebuvo sudarytos, sprendžiant šį ginčą nėra reikšmingos atsakovės akcentuojamos aplinkybės, kad nuomininkas privalėjo sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais, kadangi nagrinėjamoje sprendžiamas ginčas ne tarp nuomininko ir nuomotojo, o tarp elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo.

11.       Kaip minėta, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant ir nurodytam butui. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. 

12.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkui nesudarius elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei. Konstatavus, kad prievolė atsiskaityti tenka buto savininkei, teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai, kad nesant mirusio nuomininko A. P. įpėdinių, prievolė mokėti skolą turėjo pasibaigti.

13.       Iš byloje pateiktos pažymos „Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. liepos 11 d.“ nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suvartotą elektros energiją ir namo bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją iš viso sudaro 381,35 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Teismo vertinimu, ši ataskaita yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šio įsiskolinimo atsakovė ieškovei nėra padengusi.

14.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 381,35 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

15.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (381,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

16.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 381,35 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 35 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (381,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Laura Matusevičiūtė