Civilinė byla Nr. e3K-3-111-684/2025

                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04679-2024-7 

   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

   (N)

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje; suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, pareiškėjai atsisakius pareiškimo ypatingosios teisenos byloje ir teismui dėl to nutraukus bylą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti (duomenys neskelbtini) (suinteresuotas asmuo) neveiksnia tam tikrose srityse, nustatyti globą, paskirti globėją bei turto administratorių.

3.       Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), pasinaudojusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrine teisine pagalba, (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti ją neveiksnia, nes ji geba tinkamai savimi pasirūpinti.

4.       (duomenys neskelbtini) teismas, nustatęs, kad prie pareiškimo nebuvo pridėta dokumentų, socialinio darbuotojo išvados apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba, (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

5.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pranešimą, kad atsisako pareiškimo dėl (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje.

6.       (duomenys neskelbtini) teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimo dėl jos motinos pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       (duomenys neskelbtini) teisme taip pat buvo gauta suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pažymoje nurodytas valstybės garantuojamos ir teikiamos teisinės pagalbos, suteiktos (duomenys neskelbtini) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), dydis – 450 Eur. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

8.       (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjos 450 Eur išlaidų atlyginimą valstybės naudai antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

9.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, (duomenys neskelbtini) gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų byloje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė priteisti iš pareiškėjos 450 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai atlyginimo.

10.       (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą, (duomenys neskelbtini) nutartimi paliko nepakeistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) papildomą nutartį.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksnia tam tikroje srityje motyvavo (duomenys neskelbtini) nesugebėjimu tinkamai ir visapusiškai pasirūpinti savimi, o suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokatės, atsiliepime į pareiškimą nurodė priešingai – kad geba tinkamai savimi pasirūpinti.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, o jų interesai – priešingi, todėl byloje nebuvo pagrindo taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies, pagal kurią dalyvaujančių byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, turėjo galimybę tinkamai įvertinti esamą situaciją. Kadangi byloje keliamas itin jautrus reikalavimas, tai prašomo pripažinti neveiksniu asmens procesinės teisės pagrįstai buvo užtikrintos jam paskyrus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos advokatą, o šis aiškiai išdėstė suinteresuoto asmens poziciją ir nesutikimo su pareiškimu argumentus. Dėl to atliekant šiuos procesinius veiksmus valstybė patyrė bylinėjimosi išlaidų ir jos turi būti atlygintos.       

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) papildomą nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir 443 straipsnio 6 dalį. Pareiškėja nesutinka su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimu, nes, kaip ji pati teigia, nebuvo priešingų pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) interesų, taip pat teismas ne privalo, o tik gali priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš asmens, kurio pareiškimas atmetamas. Pareiškėja pareiškimą atsiėmė, paaiškindama, jog (duomenys neskelbtini).

13.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino pareiškėjos paaiškinimų, kad ji pareiškimą atsiėmė tam, kad (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą atsisakius pareiškimo ypatingosios teisenos byloje ir teismui dėl to nutraukus bylą

14.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra viena iš sudėtinių civilinio proceso dalių, kai siekiant užtikrinti tinkamą procesą yra atlyginamos teismo ir šalių turėtos išlaidos.

15.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, įtvirtintos CPK VIII skyriuje, be kita ko, nustatančios su bylinėjimosi išlaidomis susijusias teismo pareigas, yra imperatyvaus pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, patikrinti proceso dalyvių patirtų ir (ar) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį įstatymui, įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir gali būti atlyginamos, ir, laikydamasis CPK įtvirtintų taisyklių, jas paskirstyti, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės (CPK 93–98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022, 11 punktas).

16.       CPK 442 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, 35 punktas).

17.       Pažymėtina, kad ir valstybė, įtvirtindama bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų atlyginimo tvarką, siekia išlaikyti tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti viešąjį interesą, užkertant kelią piktnaudžiavimui procesu ir sudarant sąlygas silpnesnei šaliai įgyvendinti teisę į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 12 punktas).

18.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

19.       Kadangi ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama daug skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), tai dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar net priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas).

20.       Taigi ypatingosios teisenos bylose, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nutraukus bylą, visų pirma turi būti sprendžiama, ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (CPK 443 straipsnis 6 dalis). Nusprendus, kad suinteresuotumas yra skirtingas, bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal ginčo teisenos taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CK 94 straipsnio 1 dalies taisykles, kuriose nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

21.       (duomenys neskelbtini).

22.       (duomenys neskelbtini).

23.       Atsižvelgiant į šias teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) suinteresuotumas bylos baigtimi (tiek dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tiek dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo) ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas. Nors pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini), tačiau, remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu ginčo šalių elgesio vertinimu, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje teismams buvo pagrindas konstatuoti skirtingą pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) suinteresuotumą bylos baigtimi, taigi ir spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

24.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių paskirstymui, teisingai taikė CPK 443 straipsnio 6 dalį nustatant proceso šalių suinteresuotumo bylos baigtimi pobūdį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini), o tai teikia pagrindą sumažinti iš pareiškėjos priteistą 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis keistina, nurodant, kad valstybei iš pareiškėjos priteistina 150 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25.       Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 6,87 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

26.       Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą iš pareiškėjos nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) papildomą nutartį ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų atlyginimo antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).“

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė