Civilinė byla Nr. e2S-875-513/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03027-2020-7                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.1.1; 3.1.11.4; 3.1.14.3      

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Z. Š. dėl sandorio pripažinimo įvykusiu,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. S. ieškiniu prašė patvirtinti, kad, (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei nutraukus santuoką, šalys sudarė sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria ieškovui atiteko ieškinyje nurodytas nekilnojamasis turtas, o atsakovė gavo už šį turtą iš ieškovo piniginę kompensaciją.

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams ištaisyti – patikslinti ieškinio reikalavimus, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog tik ieškovas iki šiol rūpinasi ginčo turtu, ir sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgiant į ginčo turto vertę kreipimosi į teismą metu.

3.       2020 m. gegužės 15 d. ieškovas teismui pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog teikia teismui ieškinį siekdamas įregistruoti ginčo turtą savo vardu kaip asmeninę nuosavybę viešajame registre, pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir nurodė, kad ginčijamo turto vertė yra 55 258 Eur, ginčo suma yra 27 629 Eur atsižvelgiant į tai, kad pusė turto atitenka ieškovui, nuo šios sumos turėtų būti mokamas 622 Eur žyminis mokestis, pateikė įrodymus, jog papildomai sumokėjo 547 Eur žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovui pakartotinai nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus.   

5.       Teismas vertino, jog atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas ir nebuvo padalytas santuokoje įgytas nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, nebuvo nustatytos turto dalys, ieškovo formuluojamas reikalavimas patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria ieškovui atiteko ginčo nekilnojamasis turtas, o atsakovė už šį turtą iš ieškovo gavo piniginę kompensaciją, nesukels tokio materialinio teisinio rezultato, kokio siekia ieškovas. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis CK 3.100 straipsniu, ginčo turtas ieškovui ir atsakovei priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurios pasibaigimo pagrindai yra numatyti įstatyme. Teismas vertino kaip nepagrįstą atsakovo poziciją, kad jam šiuo metu priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, ir nurodė, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos klausimas turi būti išspręstas teismo sprendimu padalijus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas yra suformuluotas ydingai, todėl turi būti tikslinamas.

6.       Taip pat teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs ne, kaip jis nurodo, su 1/2 dalimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto, o su visu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas nurodė, jog už tokį reikalavimą turi būti mokamas žyminis mokestis nuo viso ginčo turto vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovas A. S. (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį nuo viso ginčo turto vertės, ir pirmosios instancijos teismui grąžinti bylą ieškinio priėmimo klausimui tinkamai išspręsti.

8.       Atskiruoju skundu ieškovas sutiko, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti formuluojamas, kaip santuokoje įgyto turto padalijimas, tačiau nesutinka, kad turi mokėti žyminį mokestį nuo viso turto vertės. Argumentuoja, jog tiek santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso, tiek šiuo metu galiojančio CK normose nurodyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai, todėl, santuoką nutraukus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, o buvę sutuoktiniai tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol bendrosios dalinės nuosavybės subjektų dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Mano, kad teismas, nurodydamas sumokėti žyminį mokestį nuo viso turto vertės, paneigia jo dalinės nuosavybės teisę preziumuodamas, kad santuokoje įgytas turtas jam iš viso nepriklauso.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11.       Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartis dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas nustato terminą trūkumams pašalinti.

13.       Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė.

14.       Nustatyta, kad ieškovas reiškia ieškinį dėl ginčo turto, įgyto santuokos metu, pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Toks reikalavimas yra turtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019), t. y. žyminis mokestis bylose dėl turtinių ginčų yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia, kad visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kuris nebuvo padalytas nutraukiant santuoką, būtų pripažintas jo asmenine nuosavybe. Dėl to žyminis mokestis už tokį reikalavimą mokėtinas nuo visos prašomo priteisti turto vertės (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu, aplinkybės, ar ieškovas ir atsakovė iki santuokos nutraukimo buvo sudarę turto pasidalijimo sutartį, ar ieškovas sumokėjo atsakovei kompensaciją už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą, yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad nutraukus santuoką jam savaime atiteko pusė viso santuokos metu įgyto turto. Kaip minėta, ieškovas ginčą būtent ir kelia dėl to, kad turtas nebuvo padalytas, o įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis turto, ieškovas nepateikė. Apelianto argumentai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos, sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos ir pan. yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Apeliantas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti visą santuokos metu įgytą ir nutraukiant santuoką nepadalytą turtą, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir žyminį mokestį turėtų mokėti nuo visos prašomo priteisti turto vertės.

16.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškinio trūkumą ir nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį nuo visos ginčo turto vertės, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Irma Čuchraj