LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020m. sausio 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovėsprašymastaikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-351-368/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luokmedis“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Luokmedis“ prašėpriteisti iš atsakovo A. D. 98 100,50 Eur sumą, dėl padarytos žalos BUAB „Luokmedis“ kreditoriams, t. y. vadovui tinkamu laiku nesikreipus į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. D. nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bendrai 98 100,50 Eur sumai, ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo sprendimas, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo 98 100,50 Eur sumai atsakovui A. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

4.       Pirmosios instancijos teismassprendė, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė. Ieškinio suma (98 100,50 Eur) yra didelė, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir jau nuo 2016 metų žinodamas, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką biudžetui, jos nesistengė padengti ir laiku dėl bankroto bylos iškėlimonesikreipė.

5.       Kadangi teismui nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl sprendė, kad yra pagrįsta tikimybė, jog atsakovas gali bandyti perleisti turtą ir yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas A. D. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, įpareigoti ieškovę pateikti įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5097-1118/2019 kopiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:

6.1.                      Ieškovė nepagrįstai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 98 100,50 Eur sumai, nes areštuotino turto vertė turėtų būti 24 496,67 Eur. Ieškovė žino apie 11 8760,60 Eur UAB „Girmedis“ skolą ieškovei (įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5097-1118/2019), kad kredito unijai „Tikroji viltis“ išieškojimas iš atsakovo 21 577,39 eurų sumai yra užbaigtas antstolio 2020 m. sausio 9 d. patvarkymu, ieškovei perduotas bankrutuojančios bendrovės turtas sudaro 32 425 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 1 d. sprendimu nustatė 2000 Eur vertės hipoteką ieškovės turtui. Ieškovė taip pat nesiima jokių veiksmų išieškoti iš UAB „Girmedis“ 7724,84 Eur skolą.

7.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašoŠiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą patikslinant arešto sumą iš 98 100,50 Eur į 76 523,11 Eur remiantis 2020m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Paaiškina, kad 2020m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi išbraukė kredito uniją „Tikroji viltis“ su 21 577,39 Eur finansiniu reikalavimu iš BUAB „Luokmedis“ trečios eilės kreditorių sąrašo, ši nutartis įsiteisėjo. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad BUAB „Luokmedis“ kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 76 523,11 Eur, pirmos instancijos teismo bus prašoma priteisti iš atsakovo A. D. ne 98 100,50 Eur, o 76523,11 Eur.

7.2.                      Pagal 2019m. rugsėjo 26 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5097-1118/2019 dėl 11875,60 Eur išieškojimo iš UAB „Girmedis“ antstolio kontora išieškojo tik 486,82 Eur BUAB „Luokmedis“ naudai.

7.3.                      BUAB „Luokmedis“ buvęs vadovas A. D. perdavė bankroto administratorei bendrovės įstatus, registravimo pažymėjimą, antspaudą, įmonės dokumentus ir įmonės neįkeistą turtą, kurio maksimali vertė sudaro 3290 Eur sumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – PVM sąskaitos faktūros serija ADL Nr. 324 kopiją, antstolio patvarkymo Nr. S-20-156-1270, kopiją, VMI sprendimo Nr. (23.31-08) 492-68 kopiją, prokuratūros nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-00135-18 kopiją, kurias grindžia atskirąjį skundą. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kredito unijos „Tikroji viltis“ prašymo dėl išbraukimo iš BUAB „Luokmedis“ kreditorių sąrašo ir 2020 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties kopijas. Ieškovė taip pat prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2019 m. liepos 2 d. ir rugsėjo 4 d. nutarčių kopijas, tačiau minėtos nutartys jau buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, todėl prie bylos pakartotinai nėra prijungiamos.

11.       Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą (rašytinis procesas) bei tvarką (nepranešus apeliantui), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas priima abiejų šalių su jų procesiniais dokumentais teikiamus įrodymus (išskyrus minėtas pakartotinai pateiktas nutartis). Šie įrodymai buvo išsiųsti šalims kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu, taigi su jų turiniu jos turi būti susipažinusios.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

13.       Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje byloje pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįsitikino nei vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimu.

14.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ir nors pagal suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015), tai savaime nereiškia, kad spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas visiškai neturi vertinti aplinkybės, kaip byloje pareikštas materialusis reikalavimas (ieškinio dalykas) koreliuoja su aplinkybėmis, kuriomis šis reikalavimas yra grindžiamas (ieškinio faktiniu pagrindu).

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl padarytos žalos BUAB „Luokmedis“ kreditoriams, t. y. vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vadinasi, ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, kad įmonės vadovas, įmonei esant faktiškai nemokiai, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir tokiais veiksmais padarė žalą įmonės kreditoriams. Kaip žalą kreditoriams ieškovė nurodo visą bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog situacijoje, kai ieškinys grindžiamas pavėluotu bankroto bylos inicijavimu, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

16.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio tikėtiną pagrįstumą, turėjo atsižvelgti į paminėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl žalos dydžio ir atitinkamai įvertinti, ar ieškinys, kuriame ieškovė net nenurodo, kokia kreditorių reikalavimų suma buvo tuo momentu, kada, pasak ieškovės, atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kiek kreditorių reikalavimų suma padidėjo iki bankroto bylos iškėlimo momento, gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas jame nurodyto žalos dydžio aspektu. Nors preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi būti suprantamas kaip detalus ieškinio argumentų ir įrodymų analizės atlikimas, tai nereiškia, kad pakanka teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tiesiog formalaus konstatavimo, jog galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko tikvisiškai formalų ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, neatlikdamas net minimalaus ieškinyje nurodytų aplinkybių vertinimo nuosekliai formuojamos teismų praktikos požiūriu. Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškinys pareikštų reikalavimų apimtyje negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje.

17.       Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma yra didelė, teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovas gali bandyti perleisti turtą ir yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18.       Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

19.       Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

20.       Įvertinus ieškovės procesinių dokumentų turinį, nustatyta, kad iš esmės ji jokių konkrečių duomenų, įrodymų apie atsakovo atliktus ar ketinamus atlikti veiksmus paslepiant, perleidžiant ar kitu būdu sumažinant turimo turto masę, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo (CPK 12, 17, 178 straipsniai) nepateikė. Atsakovo nesąžiningumas grindžiamas ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, netinkamu pareigų vykdymu (nesistengė padengti mokestinės nepriemokos biudžetui, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo). Tačiau, pabrėžtina, kad šios aplinkybės yra ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios savaime negali būti pagrindu konstatuoti atsakovo nesąžiningumą sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl atsakovo veiksmų, iš kurių ieškovė kildina žalos atlyginimo reikalavimą, pagrįstumas bus vertinamas tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.

21.       Esant pirmiau nurodytai vyraujančiai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas, nenurodęs absoliučiai jokių motyvų dėl atsakovo nesąžiningumo, kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos, neturėjo pagrindo pripažinti esant ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti.

22.       Nesant pakankamų įrodymų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas. Apeliantas atskirajame skunde prašėįpareigoti ieškovę pateikti įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5097-1118/2019 kopiją. Šis jo prašymas nebegali daryti įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl atsakovo prašymas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020m. sausio 15 d. nutartįpanaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luokmedis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė